Žymos archyvas: skalviai

D. Vaitkevičienė. Medžiu išaugantis šventumas: uosis stebukladarys (2)

Digrių koplyčia | V. Vaitkevičiaus nuotr., 2010 m.

XVII a. pabaigoje Prūsijos istorikas kunigas Matas Pretorijus ieškojo atsakymo į jam rūpimą religijotyrinį klausimą – kokiu būdu medžiai tampa šventi? Ir kodėl prūsų, nadruvių ir skalvių palikuonys, taipogi ir lietuviai bei žemaičiai laikė kai kuriuos medžius ypatingais?

Spręsdamas pagal tai, ką dar savo akimis matė, bei pasiremdamas rašytiniais šaltiniais, Pretorijus rašė, kad šventais buvo laikomi ne bet kokie medžiai, o tik turėję ypatingą išvaizdą, augumą, storumą ar pan. Ypač svarbūs buvo tokie, kurių kamienas išsišakoja, o po to vėl susijungia į vieną. Jų nepaprasta išvaizda yra dieviškas ženklas, Skaityti toliau

Rambyno kalno legendos (0)

Zalciai ant Rambyno kalno_Brazausko nuotr

Prieš 14 tūkst. metų, pasitraukus paskutiniam ledynui iš vakarinės Lietuvos dalies, šiame krašte pradėjo kurtis pirmieji elnių medžiotojai. Patogi geografinė padėtis – Nemuno ir Jūros upės lėmė senovės Baltų genčių judėjimą ir kultūrų maišymąsi.

I–VI mūsų eros amžiais šiame regione susiformavo etninė grupė – Skalviai. Manoma, kad Rambyne buvo dvasinis turtingos Skalvių genties centras. Tą akivaizdžiai nulėmė gyvenimas šalia Nemuno, pagrindinio prekybos kelio. Skaityti toliau

Baltų vienybės ugnys ant Verkių kalno (5)

Baltų gentys XII a. | punskas.pl nuotrauka

XII a. baltai gyveno gentimis. Tada buvo Prūsų, Galindų, Jotvingių (Sūduvių), Skalvių, Lietuvių, Kuršių, Sėlių, Žiemgalių, Latgalių gentys. Pabandykime įsivaizduoti kokiu būdu buvo palaikomas ryšys tarp genčių – kokiu būdu buvo pranešama apie priešų puolimą.

Tada nebuvo nei interneto nei telefonų. Net skaipo (Skype) tada nebuvo. Nebuvo net ir tokios senienos kaip telegrafas. O 1236 metų rugsėjo 22 dieną reikėjo susivienijus Skaityti toliau

Kviečia skalvių genties piliakalniai Rambyno regioniniame parke (4)

Peizažas nuo Rambyno kalno | efoto.lt. A.Žemgulio nuotr.

Niekas nežino kiek šimtmečių skalviai saugojo iškilųjį Rambyno kalną nuo grėsmingų užpuolikų ir klastingų, draugais apsimetusių, neprietelių. Puslankiu, iš rytų, pietų ir vakarų, Rambyną supo gynybinės pilys, neleidusios išniekinti ir sunaikinti švenčiausios vietos.

Deja, skalvių gentis buvo nukariauta, pilys sudegintos, Rambyno šventvietė sunaikinta. Daug metų praėjo nuo tų laikų. Istorijos vingiai dažnai pasisukdavo ne baltams palankia kryptimi. Garbinga ir romantiška skalvių genties istorija nugrimzdo į užmarštį. Piliakalnius paslėpė miškai ir brūzgynai. Skaityti toliau

Juodkrantėje vyks folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ (0)

V-VIII a. Kuršių genties rūbai | Artūro Moisejenko nuotr.

Rugpjūčio 25 d. Juodkrantėje vyks penktoji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“.

Šventės idėja – minint iškilius lietuvių tautosakos rinkėjų vardus ir puoselėjant senąsias žvejų tradicijas atgaivinti žmonių, šiandien gyvenančių pamaryje ir visoje lietuvininkų žemėje, bendravimą ir tiesti kadaise besidriekusius draugystės tiltus tarp marių krantų, būtinai prisimenant vėją – žvejo duondavį, guodėją ir teisėją.

Šventėje kartu su folkloro ansambliais „Ramytė“, „Kuršių ainiai“, „Skalviai“ ir kt.  bus galima padainuoti senųjų lietuvininkų dainų, pašokti, pažaisti žvejų žaidimų, paragauti Pamario krašto valgių – „Žvejo kieme“ vyks amatų, Skaityti toliau

Išskirtinė Rambyno regioninio parko vertė (1)

Nuo Rambyno kalno atsiveriantis vaizdas į Nemuną | Giedrės Skipitienės nuotr.

Rambynas – lietuvių šventovė ir liks lietuvių tautos arka. Tavęs neįveiks jokios audros, jei tavęs neišpeiks patys tavo žmonės. Rambynas bus šventa vieta, kol liks pasaulyje nors vienas lietuvis (Martynas Jankus).

Ten, kur Nemunas prasiveržęs pro Vilkyškių kalvagūbrio aukštumas išlenkia pjautuvo pavidalo vingį, gamta ir istorija sukūrė vertybių kompleksą su skalvių genties šventove, lietuvių tautinio atgimimo ir knygnešystės epochų simboliu – Rambyno kalnu, nuo kurio atsiveria didingi vaizdai į Ragainę, Tilžę ir Nemuno deltos pradžią.

Kraštovaizdis. Rambyno regioninio parko teritorija – tai Nemuno vingio juosiama, mišku apaugusi Vilkyškių kalvagūbrio ketera, padengta įvairaus aukščio ir formos žemyninėmis kopomis, Skaityti toliau