Žymos archyvas: signataras

Los Andžele atidengtas signataro Mykolo Biržiškos paveikslas (0)

Los Andžele atidengtas signataro Mykolo Biržiškos portretas | urm.lt nuotr.

Spalio 5 dieną, prasidėjus didžiausiai JAV lietuvių bendruomenės šventei, jau 33-ią kartą vykstančioms Los Andželo lietuvių dienoms, atidengta menininkės Jolitos Vaitkutės kurta meno kūrinį, vaizduojantį Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, švietėją ir kultūros veikėją Mykolą Biržišką. Milžiniškas paveikslas puoš lietuviams ypatingą Los Andželo vietą.

Lietuvos generalinio konsulato Los Andžele kvietimu atvykusi J. Vaitkutė ir prodiuseris Silvestras Dikčius rašytinių darbų gausa garsėjančio signataro portretą sukūrė būtent iš raidžių. Dalį jų surinko Los Andželo lietuvių bendruomenė, kita Skaityti toliau

Prezidento užkalbėjimas nuo puikybės (4)

100-reiksmingiausiu-ivykiu_istorineprezidentura.lt

Kaskart, kai kadenciją pradedantis prezidentas duoda priesaiką Tautai ir Tėvynei, iš atminties šulinio išnyra baltagalvė dėdienė su savo užkalbėjimais: kai sutiksi miške gyvatę, sakyk „paukštytė paukštytė“ ir ji tavęs nelies. Šitą jos priesaką atsimenu iki šiol, bet visuomet pirma mintis pamačius marguolę ta pati: gyvatė!

Kovo 11-osios Akto signataras Algimantas Norvilas, kadaise baigęs teatro režisūros mokslus Maskvoje (GITIS), teoriškai ir praktiškai yra susipažinęs su žodžio balsu galia, tad nieko keista, kad priesaikos aktą vertina kiek kitaip. Jo nuomone, prezidentas prisiekia ne tik Seimui, Skaityti toliau

Mirė Kovo 11-osios akto signataras, kraštotyrininkas, žygeivis Julius Beinortas (1)

Julius Beinortas | Asmeninė nuotr.

Vasario 13 d. netekome Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataro, politikos ir visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, žygeivio Juliaus Beinorto. J.Beinortas gimė 1943 m. vasario 11 d. Kačiuškiuose, Grinkiškio valsčiuje, Radviliškio rajone. 1959 m. baigė Grinkiškio vidurinę mokyklą, 1965 m. – Kauno politechnikos institutą. 1959-1961 m. – Kauno gamyklos „Bitukas“ darbininkas, 1965 m. – Latvijos Lyvanų stiklo fabriko meistras, 1967-1990 m. – Panevėžio gamyklos „Ekranas“ meistras, biuro viršininkas, cecho viršininkas, gamybos viršininko pavaduotojas. 1990 m. buvo išrinktas į Lietuvos Skaityti toliau

L. V. Medelis. Vienas ryškiausių šiandienos mąstytojų (7)

Romualdas Ozolas | Z.Nekrošiaus nuotr.

Šiemet, sausio 31 dieną, sukanka 80 metų kai gimė Romualdas Ozolas. Prieš ketverius metus jo netekę, taip aiškiai supratome KO esame netekę.

Labai taikliai šį žmogų yra apibūdinęs Jonas Mikelinskas: „Jis Sąjūdyje ir pirmojoje atkurtos nepriklausomos Lietuvos vyriausybėje vaidino svarbų vaidmenį, deja, vėliau buvo beveik pamirštas. R. Ozolas pernelyg doras, orus ir reiklus, kad būtų politikoje savas visiems ir populiarus. Ypač Europos Sąjungos politikoje, kur dar iki šiol galioja dvejopi Niurnbergo teismo farso metu Temidės įteisinti faktų, reiškinių ir žmonių vertinimo standartai. Žodžiu, kad ir kaip dairytumeisi, žiūrėtum, ieškotum, vargu ar šiuo metu rasi Lietuvoje tokį valstybinio masto veikėją, tokį riterį be priekaišto, Skaityti toliau

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Lionginas Šepetys (3)

Lionginas Šepetys | youtube.com nuotr.

Gruodžio 8 d. eidamas 92-uosius mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras menotyrininkas Lionginas Šepetys.

Šepetys gimė 1926 m. lapkričio 23 d. Ukmergės rajone, Kazliškių kaime. 1953 m. baigė Kauno politechnikos institutą, inžinierius architektas. Menotyros mokslų kandidatas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Gintaras Ramonas – Lietuvos likimo simbolis (video) (8)

Zigmas Vaišvila | lrs.lt nuotr.

Kalba pasakyta Seimo 2017 lapkričio 7 d. posėdyje minint Aukščiausiosios Tarybos deputato, jauniausio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 55-asias gimimo ir 20-asias mirties metinės

Gerbiamas Seime,

Prieš 20 metų savo sprendimu mus paliko jauniausias Lietuvos Nepriklausomybę atkūrusios Aukščiausiosios Tarybos deputatas Gintaras Ramonas. Šiemet jis turėjo sulaukti 55-erių ir būti su mumis. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Joniškio rajono tarybos pirmininko Gintaro Ramono Skaityti toliau

A. Gedvilaitė. Signatarų idėjų deformacija (nuotraukos) (0)

Prie stogastulpio Prezidento Aleksandro Stulginskio gimtinėje | R. Radžiūno nuotr.

Artėjančių rinkimų į Seimą agitacinės kampanijos bei korupcinių skandalų fone, nuo šių metų liepos mėnesio prasidėjusi neformaliojo švietimo programa „Vasario 16-osios Akto signatarų keliais“, skirta Lietuvos valstybės  100-čiui paminėti – vilties teikiantis gaivaus oro gurkšnis, neutralizuojantis negatyvios informacijos poveikį, kurios liūne murkdomės kiekvieną dieną…

Būrelis nerimstančių Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto entuziastų – projekto autoriai bei vykdytojai dr. Vida Kniūraitė, Algimantas Petrauskas, dr.Mindaugas Tamošaitis kartu su projekto vadove Regina Dovidavičiūte ir Signatarų namų direktore Meilute Preikšteniene, remiami Švietimo ir mokslo ministerijos, sudarė nepaprastai Skaityti toliau

Netekome rašytojo, žurnalisto, laisvės kovotojo, signataro Gintauto Iešmanto (0)

Gintautas Iešmantas (1930–2016) | wikipedia.org nuotr.

Rugsėjo 4 d. eidamas 87-uosius metus mirė Nepriklausomybės akto signataras, žurnalistas ir rašytojas Gintautas Iešmantas.

G. Iešmantas gimė 1930 metais Šūkliuose, Vilkaviškio rajone. Lietuvių kalbos ir literatūros specialybę turėjęs signataras dirbo žurnalistu, rašė poeziją.

Signataras buvo okupacijos priešininkas. 1974 metais G. Iešmanto bute padaryta krata ir rasti nuo 1947 metų rašyti eilėraščiai apie laisvę – tuomet jis pašalintas iš „Komjaunimo tiesos“ redakcijos skyriaus vedėjo pareigų. Skaityti toliau

E. Dikčienė. Nepriklausomybės akto signataro Alfonso Petrulio takais (0)

Nepriklausomybės akto signataro Alfonso Petrulio takais | rengėjų muotr.

Šlama šimtamečiai klevai, augantys prie mūrinės Musninkų Švenčiausios Trejybės bažnyčios tvoros. Skamba varpas, kviečiantis Musninkų parapijos tikinčiuosius į mišias. Ne vienas tikintysis, eidamas į mišias, sustoja prie šventoriuje palaidotų kunigų kapų. Čia amžino poilsio atgulė Musninkuose dirbę kunigai: Laurynas Stasiūnas, Kazimieras Pielutis, Leonas Smalinskas.   Čia ir kunigo Alfonso Petrulio kapas. Kunigas Alfonsas Petrulis buvo Nepriklausomybės akto signataras. Centrinė miestelio aikštė  pavadinta jo vardu. 2011 metais, Musninkų gimnazijos bendruomenei pageidaujant, gimnazijai buvo suteiktas Nepriklausomybės akto signataro kunigo Alfonso Petrulio vardas. Kasmet Vasario 16-ąja musninkiečiai pagerbia  Nepriklausomybės akto Skaityti toliau

Signataras Z. Vaišvila patyrė sunkius sužalojimus (16)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Birželio 29 d. apie 1 val. nakties Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila patyrė sunkius sužalojimus. Pranešama, kad jis nukrito nuo laiptų savo namuose ir susižalojo kaklo slankstelį bei rankų riešus. Z. Vaišvila buvo išvežtas į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyrių kuriame jam buvo atlikta operacija.

Po operacijos signataras perkeltas į reanimaciją. Teigiama, kad jo būklė yra stabili.

Signataro žmona Regina Vaišvilienė Alkas.lt patvirtino, kad atlikta operacija buvo sėkminga ir, kad sunkią traumą patyrusio vyro stuburo smegenys nebuvo pažeistos.  Skaityti toliau

V. Radžvilas. Amžinosios Lietuvos sargybinis (video, nuotraukos) (6)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Balandžio 6 d. sukako vieneri metai nuo tos dienos kai netekome Nepriklausomybės akto signataro, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir ilgamečio Lietuvos Respublikos Seimo nario, filosofo Romualdo Ozolo. Ta proga skelbiame per R. Ozolo laidotuves pasakytą įkvėptą prof. Vytauto Radžvilo kalbą.

Galima ilgai vardyti Romualdo Ozolo nuveiktus darbus ir nuopelnus Lietuvai. Tačiau jis buvo žmogus, kuris pats mokėjo kalbėti ir visada norėjo, kad būtų kalbama iš esmės. Tad norint apie jį pasakyti ką nors iš esmės, dera kalbėti apie Jo – Žmogaus rangą. Skaityti toliau

Mirė signataras Vladimiras Beriozovas (0)

lsdp.lt nuotr.

Eidamas 87-uosius metus, mirė Kovo 11 d. Akto signataras Vladimiras Beriozovas.

V. Beriozovas gimė 1929 m. rugsėjo 29 d. Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiuje. Buvo ketvirtasis gausios (4 sūnūs ir dukra) diplomuoto agronomo šeimoje.

Iki II-ojo Pasaulinio karo jo tėvas, Antanas Beriozovas, nepriklausęs jokiai partijai, valdė ir nuomavo įvairius dvarus ir ūkius, agronomavo. Karo metais jis dirbo Noreikiškių (netoli Kauno), Poginės (prie Babtų), Pavermenio (Kėdainių apskrity) Skaityti toliau

Signataro Z. Vaišvilos spaudos konferencija apie nesisteminę žiniasklaidą ir sovietinę propagandą (tiesioginė transliacija, video) (41)

Z.Vaišvila | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Sausio 6 d. 10.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Prokuratūra paneigė 15min.lt šmeižtą dėl 10-ies interneto svetainių ir signatarų antivalstybinės veiklos Rusijos valstybės naudai“.

Signataras Zigmas Vaišvila spaudos konferencijoje pristattė Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą dėl  praeitų metų rugpjūčio 3 d. interneto dienraščio 15min.lt paskelbtos informacijos esą kai kurios lietuviškos interneto svetainės ir signatarai vykdo antivalstybinę veiklą. Skaityti toliau

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Pranciškus Tupikas (0)

Pranciškus Tupikas | LRS.lt nuotr.

Eidamas 87-uosius metus, mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI Lietuvos Respublikos Seimo narys Pranciškus Tupikas.

Pranciškus Tupikas gimė 1929 m. sausio 2 d. Papilės miestelyje (Akmenės r.) darbininkų šeimoje. 1949 m. baigė Viekšnių gimnaziją, 1959 m. neakivaizdžiai baigė Kauno kūno kultūros institutą, įgijo mokytojo specialybę. 1949–1950 m. dirbo Pamockės (Šiaulių r.) pradinės mokyklos mokytoju, 1951–1964 m. – Naujosios Akmenės mokyklos mokytoju, Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Romualdas Ozolas – Sąjūdžio ir sąžiningumo simbolis (5)

romualdas-ozolas-alkas.lt-a.rasakeviciaus-nuotr

Prieš tris dienas rašiau keletą minčių dėl a.a. Algirdo Patacko ir išsitariau, kad bijau, jog šia netektimi šie metai nesibaigs… Metai įsibėgėja – šiandien iškeliavo signataras Romualdas Ozolas.

R. Romualdas, visų pirma, buvo ir liks vienas pagrindinių Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, Sąjūdžio simbolių. Jis ėjo į šį žingsnį visą savo sąmoningą gyvenimą. Kruopščiai ir tikėdamas tuo, ką daro, suprasdamas visa tai ir sugebėdamas įvertinti, paaiškinti ir kitiems. Retos savybės, kurios drauge su jo erudicija buvo tokios būtinos Sąjūdžiui, Lietuvos žmonėms, patikėjusiems Sąjūdžio idėja, iniciatyvine grupe ir tapusiems viena visuma. Skaityti toliau

A. Patackas. Partizanas-signataras-žmogus (4)

Liudvikas Simutis | R. Kaminsko nuotr.

 Pro memoria Liudui Simučiui (1939-2014)

Mirė Liudas Simutis. Nuo vėlių suolelio ant balto dausų žirgo persikėlė į Anapus partizanas, karys, politinis kalinys, signataras, Vyčio ordino karininko kryžiaus kavalierius…. Sąmoningai jo įvardijimų sąrašą pradedu nuo partizano, o ne nuo signataro, nes partizanas yra svarbiau nei signataras ar ordininkas. Nuopelnai aukščiausioms vertybėms, tokioms kaip Tėvynės meilė, yra matuojami kaina, kurią žmogus yra pasiryžęs sumokėti. Skaityti toliau

Netekome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Liudviko Simučio (video) (5)

Liudvikas Simutis  | R.Kaminsko nuotr.

Vakar, lapkričio 4 d., mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Simutis. L. Simutis gimė 1935 m. rugpjūčio 27 d.  Kaunatavos bažnytkaimyje, Telšių apskrityje.

1955 metais L. Simutis buvo suimtas už dalyvavimą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdyje (partizanas, karys savanoris) ir nuteistas sušaudyti. Nuosprendį pakeitus į 25 metų įkalinimo bausmę, į laisvę išėjo 1977 m. Iki 1990 metų dalyvavo pogrindinėje antisovietinėje veikloje.

1990-1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Ar vyks referendumai Lietuvoje? (34)

Alkas.lt koliažas

Įsisiūbavo net dirbtinai trumpa Respublikos Prezidento rinkimų kampanija. Nutiko taip, kad vyks antras rinkimų turas. Kandidatės ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės nervai įtempti kaip niekad. Tauta mat išdrįso neišrinkti jos dar vienai kadencijai jau pirmajame rate! Gaila, kad antrajame rate liko tik toks pasirinkimas. Tačiau pasistenkime vertinti tai ir apsispręsti be emocijų, nors daugumai tai labai sunku. Realybė tokia, kad nepriklausomai nuo mūsų nuomonės vienas kandidatų – Zigmantas Balčytis ar Dalia Grybauskaitė bus mūsų Prezidentu. Todėl bandykime juos pasverti ir palyginti dėl mums, Tautai, Skaityti toliau

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“ pateikia Valstybės kūrimosi istorinius faktus be interpretacijų (5)

nepriklausomybes-sasiuviniaiSkiriama Visiems neabejingiems  Lietuvos istorijai

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“ yra istorijos ir kultūros žurnalas. Jo kūrėjai renkasi sunkų kelią: apie specifinį, be kita ko – ir labai nevienodai suprantamą – klausimą  rašyti argumentuotai, tačiau suprantamai visiems, kurie nori susipažinti su iki šiol nenagrinėtais mūsų valstybės suverenumo, jo atkūrimo, Skaityti toliau

Žmogus, saugojęs V. Landsbergį (1)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Algirdas Patackas yra vadinamas disidentu, publicistu ir rašytoju, tačiau jo biografija daug spalvingesnė.

Nepriklausomybės priešaušryje buvęs kultūrizmo čempionatų prizininkas įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, saugojo Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį ir, kaip pats sako, saugodamas negalėjo atsitraukti „toliau nei du metrai“.

Interviu DELFI A. Patackas atskleidė, kaip įsitraukė į pogrindinę leidybos veiklą, kaip pateko į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę Kaune ir kokios emocijos Skaityti toliau

Signatarui prof. Bronislovui Genzeliui – 80! (18)

Prof. Bronius Genzelis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pasitikdami Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – minime ir šią istorinę dieną gimusio 1990 m. Kovo 11-osios Akto signataro profesoriaus Bronislovo Genzelio 80-metį. B. Genzelis 1946-1954 m. gyveno Kaišiadoryse ir mokėsi Kaišiadorių vidurinėje mokykloje. Kaišiadoryse gyvena profesoriaus sesuo Albina Šiškienė. Kaišiadorių kapinėse palaidoti tėvai – Juzefa ir Kostas Genzeliai.

B. Genzelis gimė 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaryje (tuometinė Trakų apskritis). Mokėsi Alytaus pradinėje (1942-1946), Kaišiadorių vidurinėje mokyklose (1946-1954), Skaityti toliau

Bus atidengti paminklai dr. Jonui Basanavičiui (7)

Jonas Basanavičius

Šį penktadienį, spalio 4 d., Vilniaus miesto sueigos ir jos pirmininko dr. Manto Adomėno iniciatyva Vilniuje bus atidengti paminklai tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui.

Renginio tikslas – atkreipti vilniečių dėmesį, kad šis nepaprastai Lietuvai nusipelnęs žmogus taip ir nėra įamžintas sostinėje. Anot organizatorių, be galo gaila, kad planai pastatyti šios iškilios asmenybės paminklą sustojo, ar net visiškai sužlugo, ir net gana absurdiška, jog artėjant Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui daugiau diskusijų kyla dėl J. Lenono skulptūros, nei Lietuvai tikrai svarbios asmenybės įamžinimo Lietuvos sostinėje. Skaityti toliau

R.M.Lapas. Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (II) (3)

Vera Šernienė su sūnum Žaku. Vichy, Prancūzija, 1930 m | Ž.Šerno asm. nuotr.

Likimo suvestos Paryžiuje

Tarpukario Paryžius, kuriame virė kultūrinis ir meninis gyvenimas, tarsi magnetas traukė gabius žmones iš viso pasaulio. Tad nenuostabu, kad jaunimas iš karo pelenų prisikėlusios Lietuvos irgi vyko ten studijuoti dailę ar muziką. Savo diplomatines įstaigas Prancūzijoje įkūrė ir jaunutė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Likimas suvedė Paryžiuje ir dvi 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų žmonas – Verą Šernienę ir Bronę Klimienę. Skaityti toliau

Seime bus atverta paroda, skirta signataro K.Antanavičiaus 75-osioms gimimo metinėms (1)

Kazimieras Antanavičius | lrs.lt nuotr.

Lapkričio 27 d. 9.30 val., prieš plenarinį posėdį Seime, kurio metu bus pagerbiamas prof. Kazimiero Antanavičiaus atminimas, bus atverta fotografijų paroda Seimo galerijoje.

Paroda skirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, aktyvaus Lietuvos Sąjūdžio dalyvio, vieno iš Lietuvos socialdemokratų partijos įkūrėjų, parlamentaro prof. Kazimiero Antanavičiaus (1937–1998) atminimui pagerbti. Lapkričio 25 d. signatarui būtų sukakę 75-eri. Parodoje, surengtoje žymiam naujausiųjų laikų Lietuvos valstybės veikėjui atminti, eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos Respublikos Seimo archyvo fondų, Kazimiero Antanavičiaus šeimos archyvo.

Pasak Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Juozo Oleko, Nepriklausomybės atkūrimo aušroje savo idėjomis, pasiūlymais, praktine veikla K. Antanavičius buvo vienas iš profesionaliausiai pasirengusių dirbti įstatymų leidybos srityje. Skaityti toliau

Seime bus paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 50-osios gimimo metinės (1)

Gintaras Ramonas

Lapkričio 8 d. Seime bus paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 50-osios gimimo metinės.

9.30 val. Parlamento galerijoje bus atidaryta fotografijų paroda, kurią parengė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius. Parodoje eksponuojamos fotografijos nušviečiančios Gintaro Ramono gyvenimo kelią, jo politinę veiklą, darbą Aukščiausioje Taryboje – Atkuriamajame Seime. Parodą atidarys Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas Nikolajus Medvedevas. Skaityti toliau

L.Milčius. Joną Mačį – signatarą tautininką ir bendražygį amžinam poilsiui palydint (1)

Jonas Mačys 1938-2012

Pro memoria

Kažkodėl visos skaudžios žinios ateina netikėtai. Taip ir šį kartą – kompiuteryje radau iš Signatarų klubo atsiųstą trumpą laiškelį – staiga mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Mačys. Vėliau šią žinią patvirtino ir interneto portalas DELFI.  Šykščios žinios, tik netekties daug.

Kaip ir kiekvienam signatarui taip ir J.Mačiui nedaug sakinių skiriama 1992 m. išleistoje knygoje „Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990-1992“. Gimė 1938 04 18 Marijampolės mieste, lietuvis, 1964 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, agronomas ekonomistas, žemės ūkio mokslų kandidatas. Skaityti toliau

Š. Navickis. Priešpriešos (I) (9)

Šarūnas Navickis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Politinėje Lietuvos erdvėje tarp menamos „kairės – dešinės“, kuri akivaizdžiai sukasi ratu pati aplink savo ašį, jokių priešpriešų ar įtampų seniai nėra. Tiek ankstesnysis 2K projektas, tiek dabartiniai Seimo gyventojai jokia realia pozicija – opozicija, turinčia bent jau teoriškai įtvirtinti demokratiją, netapo, o gal net nesistengė. G.Kirkilo mažumos vyriausybė be „opozicinių“ konservatorių palaikymo nebūtų išgyvenusi, o nemėgstamiausio Lietuvos politiko laurus visą kadenciją išlaikęs tarytum dešinysis A.Kubilius, kurį rodos tereikėjo stumtelėti ir to užtektų, nebuvo rimčiau judinamas nė vienos save atseit kairėje pozicionuojančios frakcijos. Todėl ir sakau, kad čia nėra jokių objektyvių orientyrų, o tik klaidžiojimas ratu ir dar rūke. Skaityti toliau

Atvirų durų valandos Seime (0)

LR seimas, infolex.lt nuotr.

Kovo 30 d., penktadienį, 11–15 val. – atvirų durų valandos Seime. Įėjimas per I rūmus, nuo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pusės. Primename, kad atvirų durų valandų lankytojams nereikalinga išankstinė registracija.

Lankytojai kviečiami susipažinti su fotografo Vytauto Daraškevičiaus fotografijų paroda „Į Laisvę: 1988 birželis – 1990 kovo 11“, skirta 22-osioms Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos metinėms.

Fotografas V. Daraškevičius dar 1988 m. birželio mėn. įsitraukė į Sąjūdžio gyvenimą ir Skaityti toliau

Z.Vaišvilos spaudos konferencija Seime: būtina steigti nepriklausomo prokuroro instituciją (video) (8)

Zigmas Vaišvila | Vikipedijos nuotr.

Kovo 8 d. 10 val. Seime vyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija.

Signataras Z.Vaišvila spaudos konferencijoje ketina aptarti susidariusią kritinę padėtį Lietuvos teisinėje sistemoje, pradedant Generalinės prokuratūros veiksmais, Sausio 13-osios, Medininkų žudynių bei A. Paleckio bylose – iki Specialiųjų tyrimų skyriaus likvidavimo, „Snoro“ banko situacijos ir FNTT vadovų atleidimo bei Seimo Antikorupcijos komisijos veiklos.

Dar pernai, vasario 9 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje, atsižvelgiant į Generalinės prokuratūros pradėtas reorganizacijas, Skaityti toliau