Žymos archyvas: senovės lietuvių tikėjimas

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ L. Klimka – apie medžių mitinius įvaizdžius senovės lietuvių pasaulėvaizdyje (video) (0)

Etnologas ir Lietuvos edukologijos universiteto profesorius L. Klimka | T. Razmaus nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje profesorius, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka. Jis papasakos apie populiariausių mūsų šalyje medžių mitinius įvaizdžius: kokia ąžuolo reikšmė pagoniškuose kultuose, ką simbolizuoja liepa ir ką liaudyje vadino „vynas žaliasai“, kodėl uosio aklumas siejamas su teisybe ir kokią vietą senovės lietuvių tikėjime užėmė šermukšnis. Kodėl senovės lietuviai gerbė medžius? Ir kokius? Skaityti toliau

V. Pukas. Senovės lietuvių tikėjimo atgimimo 100-metis (24)

berzanskis-klausutis-aukuras-seimos-archyvo-nuotr

Daugiau kaip pusės tūkstantmečio laikotarpis skiria mus nuo pagonybės klestėjimo laikų. Visaip slopinamos senosios kultinės tradicijos  ir apeigos grimzdo užmarštin. Tačiau nemaža jų liko įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose, sukaupta tautosakos lobynuose, dalis dar tebegyvena gyvojoje liaudies atmintyje ir tradicijose. Mūsų praeitis – mūsų tautinis pasididžiavimas, jos pažinimas – tautinio atgimimo išraiška, asmenybės drąsos išraiška. Iš praeities mes semiamės sielai peno, dvasinės atsparos. Taip mes geriau suvokiame dabartį ir aiškiau matome ateitį, kuri neatskiriama nuo senojo protėvių tikėjimo. Skaityti toliau

Trakus galėtų puošti LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklas (0)

LDK kunigaikštienės Birutės paminklo modelis | autorės nuotr.

Trakai yra neatsiejami nuo trijų istorinių asmenybių – Birutės, Kęstučio ir Vytauto. Visos jos paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje. Kunigaikštienė Birutė ne tik ištikimai tarnavo Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės karūnai, bet ir užaugino ir į pasaulį išleido du savo ir LDK Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio sūnus – Vytautą Didįjį ir jaunėlį Žygimantą Kęstutaitį. Pastarieji tapo dar vienais Lietuvos valdovais – 1429 m. Vytautas Didysis tapo Lietuvos karaliumi, o 1432 m. Žygimantas Kęstutaitis – LDK kunigaikščiu. Birutės gyvenimo būdas ir atsidavimas LDK karūnai pelnė neišdildomą pagarbą ir pripažinimą tautoje net iki šių laikų.

Tačiau pastebima, jog XXI amžius pakeitė tautos mąstymą. Skaityti toliau

Aleksandras Fromas-Gužutis – mūsų tautinės dramaturgijos pradininkas (2)

Aleksandras Fromas Gužutis

Gruodžio 12 d. sukako 189 m. nuo prozininko, vieno pirmųjų lietuvių dramaturgų Aleksandro Fromo, savo raštus daugiausia pasirašinėjusio Gužučio slapyvardžiu  gimimo dienos. A.Fromas-Gužutis gimė 1822 m. gruodžio 12 d. Raseiniuose. Kai būsimajam rašytojui tebuvo septyneri metai, mirė tėvas, smulkus įvairių administracijos įstaigų tarnautojas, tad Aleksandras su motina, kuri vertėsi privačiomis pamokomis, gyveno gana skurdžiai. Nepaisant to, 1835 m. berniukas įstojo į Kražių gimnaziją, kurią baigęs ir neturėdamas lėšų tolesniam mokslui, ėjo raštininkauti. Dirbo Raseinių žemės teisme, Kauno gubernatoriaus raštinėje ir kitur. Susitaupęs kiek pinigų ir žmonos giminių padedamas, apie 1853 m. nusipirko Gongailiškių (Aleksandravo) viensėdį Girkalnio valsčiuje (dab. Aušgirio k. Jurbarko r.). Ten ir gyveno, ūkininkaudamas, padėdamas kaimynams juridiniais patarimais, iki pat mirties 1900 m. rugpjūčio 21 dieną. Skaityti toliau