Žymos archyvas: senoji lietuvių religija

Bus paminėtas Romuvos šimtmetis (3)

Romuvos vėliava

Rugsėjo 26 d., 12-18 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (Mickevičiaus g. 19) vyks Romuvos judėjimo šimtmečio minėjimas.

Šis renginys yra skirtas senosios lietuvių religijos pripažinimo 100-mečiui. Prieš šimtą metų Jonas Gediminas-Beržanskis–Klausutis buvo pirmas pripažintas senosios lietuvių religijos atstovu.

Minėjime bus apžvelgtas Jono Gedimino Beržanskio–Klausučio pastangų kelias siekiant, kad jis būtų pripažintas Senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju. Bus prisiminta Kauno Romuvos istoriją, dalinamasi mintimis apie lietuvių prigimtinės religijos šaknis, skialbemi „Švyturys 2015“ apdovanojimo gavėjai. Skaityti toliau

Naujai perleisti garsaus lietuvių etnologo, religijotyrininko Norberto Vėliaus raštai (1)

Norbetas Vėlius | lnb.lt nuotr.

Leidykla „Mintis“ perleido garsaus lietuvių etnologo, religijotyrininko Norberto Vėliaus raštus.

Chrestomatinio leidinio pirmame tome pateikiami svarbiausių XIX a. senosios lietuvių religijos ir mitologijos tyrėjų D. Poškos, T. Narbuto bei daugelio kitų straipsniai arba ištraukos iš jų veikalų.

Knygoje norima ne tik supažindinti skaitytojus su senosios lietuvių religijos ir mitologijos tyrimais, bet ir įvertinti juos, pateikti rašančiajam jų istoriją jau sugrupuotus ir šiek tiek apdorotus duomenis. Todėl atskirai pristatomas kiekvienas autorius, supažindinama su svarbiausiais jo gyvenimo ir veiklos įvykiais. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (II) (5)

Gintaras Beresnevičius

Šventės kaip šventybiškos pajautos teritorija

Antras legitimacijos lygmuo tai tiesiog šventės. Iš dalies galime kalbėti ir apie krikščioniškas šventes, tačiau pats švenčių šventimas, nuo Kūčių, kai po staltiese tiesiami (slepiami) aukojimo pakloto šiaudai iki Vėlinių, kai tiesiog praktikuojamas protėvių kultas – modifikuotas ir Bažnyčios, ir sovietų, bet išlikęs bene šviesiausia (ne paradoksas) bendravimo su mirusiais, t. y. su protėviais švente. Laužai kapinėse miniatiūrizavosi, buvo paversti į ugneles ant kapų, bet tai ir yra aukojimo laužų miniatiūros kaip ir prėskučiai/šližikai yra protėviams aukojamo duonos kepalo miniatiūros. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (I) (6)

Gintaras Beresnevičius

Skelbiame iki šiol neskelbto diskusinio religijotyrininko Gintaro Bereresnevičiaus (1961-2006) straipsnio I dalį. Šį straipsnį  jis buvo paprašytas specialiai parašyti 2003 m. numatytam išleisti leidiniui „Senieji baltų simboliai šiandien“. Leidiniui taip ir neišėjus į dienos šviesą straipsnis liko neišspausdintas, www.alkas.lt

Senovės lietuvių religija neegzistuoja ir jos neprikelsime; šią tezę esu gynęs ir toliau negaliu sakyti, kad mano nuomonė čia yra labai jau pasikeitusi. Vis dėlto gyvybingas senosios tradicijos tęsėjų judėjimas leistų kiek kitaip peržiūrėti „legitimacijos“ sampratą kaip ir dar kelias įprastines sąvokas, sakykime „tradicija“, „tąsa“ ir pan. Skaityti toliau