Žymos archyvas: Seinai

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena paminėta Varšuvos Karalių rūmuose (5)

kovo-11-osios-minejimas-varsuvoje-punskas.pl-nuotr

Kovo 9 dieną Varšuvos Karalių rūmuose vyko Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kurį organizavo Karalių rūmų direktorius Andrzej Rottermund ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Varšuvoje Šarūnas Adomavičius.

Ankstyvą popietę vyko konferencija, kurioje pranešimus skaitė: buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis („Kelias į laisvę“), Lietuvos istorikas, politologas, socialinių mokslų daktaras prof. Šarūnas Liekis („Lenkija ir lenkai lietuvių istorinėje-politinėje sąmonėje“)

Skaityti toliau

Jurgita Stankauskaitė: Niekada nesigailėjau ir tikiuosi, jog niekada nesigailėsiu, kad grįžau (1)

jurgita-stankauskaite-punskas.lt-nuotr

Punsko ir Seinų krašte nėra žaliavų, didelių įmonių, gamyklų nei fabrikų, nėra ir naujų darbo vietų perspektyvų. Mūsų turtas – protėvių žemė, papročiai, kalba, lietuvių kultūros ir istorijos paveldo lobynai bei žmonės, kurie saugo ir puoselėja tautines ir dvasines vertybes.

Kalbuosi su Punsko Kovo 11-osios licėjaus absolvente, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių literatūros katedros absolvente, Balstogės valstybinės televizijos lietuviškų laidų rengėja, „Aušros“ žurnalo žurnaliste ir portalo punskas.pl korespondente Jurgita Stankauskaite. Skaityti toliau

Punsko krašte, turizmo ir pramogų centre „Šilainėje“ atidaryti svečių namai (video) (2)

2014_10_27_DalicijaSpalio 25 d. Turizmo ir pramogų centre Šilainėje vyko turizmo plėtrai skirtas susitikimas bei svečių namų, pastatytų ES lėšomis, atidarymas.

Renginyje dalyvavo Punsko valsčiaus, Seinų ir Suvalkų apskričių bei Palenkės vaivadijos valdžios atstovai, Punsko parapijos kunigai, koncertavo etnografinis ansamblis „Gimtinė“.
Skaityti toliau

Algirdas Patackas lankėsi Punske ir Seinuose (video) (0)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 15 dieną Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykloje ir Punsko Kovo 11-osios licėjuje lankėsi Kovo 11-osios akto signataras ir LR Seimo narys Algirdas Patackas.

Susitikime su moksleiviais jis, tarp kitko, pristatė savo knygą „Litua“. Knygoje yra publikuojami senieji ir dabartiniai Algirdo Patacko tekstai apie tėvynę, kalbą, istoriją, mūsų savimonę, baltų religiją ir jos sąlytį su krikščionybe.

Netrūksta čia ir grožinės literatūros tekstų. Savo tekstuose autorius nesiekė akademinio pripažinimo, rašė eseistiniu stiliumi, leisdamas sau „laisvai kvėpuoti“. Skaityti toliau

Į Lietuvos aukštąsias mokyklas pakviesti visi studijuoti Lietuvoje norėję Punsko licėjaus abiturientai (0)

Irena Gasperavičiūtė | asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 7 d. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) išplatino pranešimą, kad iš penkiolikos Punsko Kovo 11-osios licėjaus abiturientų, pateikusių dokumentus stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, keturiolika yra pakviesti studijuoti valstybės finansuojamose vietose, vienas – valstybės nefinansuojamoje.

„Dešimt licėjaus absolventų įstojo pagrindinio priėmimo, penki – papildomo priėmimo metu. Beveik trečdalis jų studijuos Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU)“ – rašoma ŠMM pranešime.

Primename, kad rugpjūčio 4 d. Lenkijos lietuvių bendruomenė išplatino pareiškimą, Skaityti toliau

I. Gasperavičiūtė. Lenkijos lietuvių absolventai apgauti Lietuvoje (15)

Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus absolventai | punskas.pl stopkadras

Dalis Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus absolventų kiekvienais metais rinkdavosi studijas Lietuvoje. Juolab, kad Lietuva savo tautiečiams, gyvenantiems už Lietuvos ribų, sudarydavo skatinamąsias stojimo ir studijų sąlygas.  Tokia Lietuvos politika įprasmindavo lietuviškų mokyklų buvimą Punske ar Seinuose.

Šiais metais studijuoti Lietuvoje pasirinko patys geriausi Punsko Kovo 11-osios licėjaus mokiniai ir jie, deja, nebuvo priimti. Kas atsitiko? Jų Lenkijoje laikytų abitūros egzaminų rezultatai buvo perskaičiuoti taip, kad jie visai neturėjo jokių šansų konkuruoti su Lietuvos absolventais. Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Palinkėkime vieni kitiems ramybės… (video) (18)

Berznyko kapinės | punskas.pl nuotr.

Ar teko Jums kada nors patirti gėdą už kitų asmenų atliktą veiksmą? Ko gero, taip. Ypač tuomet, kai tokius protu nesuvokiamus akibrokštus padaro žmonės, kuriuos laikai savo artimais bičiuliais, draugais ar netgi broliais Kristuje. Tačiau, kai tampi liudininku sąmoningo patyčių ir šmeižto akcijos, nukreiptos prieš visą tautą ar valstybę, šis jausmas persipina su apmaudu, garbės ir orumo pažeidimu bei dvasiniu pažeminimu.

Visa ši išgyvenimų paletė užvaldo apsilankius vos 3,5 km nuo Lietuvos sienos Seinų valsčiuje esančiose Berznyko kapinėse, kur ilsisi Lietuvos savanorių, Skaityti toliau

Ž. Makauskienė. Tikrosios ir tariamos diplomatijos žvaigždės (3)

Lietuvos diplomatijos žvaigždė | lrs.lt nuotr.

Gegužės pradžioje vietos spauda paskelbė, kad Seinuose veikiančio „Pogranicze“ centro steigėja, vadovo Kšištofo Čiževskio (Krzysztof Czyżewski) žmona Malgožata Čiževska (Małgorzata Czyżewska) buvo apdovanota Lietuvos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ už Lietuvos ir Lenkijos kultūrinių santykių plėtojimą.

Apdovanojimą įteikė Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovė Vida Bagdonavičienė Kaimynų dialogo forume, kurį surengė Lietuvos Respublikos konsulatas Seinuose, Kauno LDK institutas bei minėtas „Pogranicze“ centras. Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Tarp sacrum ir profanum (8)

Petras Maksimavičius

Lenkijoje minint Gegužės 3-iosios (1791 m.) konstitucijos paskelbimo jubiliejų, Seinų sinagogoje Lietuvos ir Lenkijos humanitarai, rašytojai, menininkai rinkosi į pirmąjį Kaimynų dialogo forumą, kuris pavadintas „Lietuva-Lenkija-Europa“. Susitikimą surengė LR konsulatas Seinuose, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas Kaune bei Seinuose veikiantis fondas „Pogranicze“.

Pradėdamas renginį „Pogranicze“ centro vadovas Kšištofas Čiževskis (Krzysztof Czyżewski) pabrėžė, kad lenkų ir lietuvių tarpusavio santykiai pasižymi labai turtingomis tradicijomis, o šis paveldas svarbus ne tik abiem šalims, bet taip pat Europai. Tačiau šiame paribyje, pasak jo, savo pėdsakus paliko ir nacionalizmas, etniniai konfliktai bei XX a. totalitarinės santvarkos. „Kokią vietą šiuolaikinėje Europoje užima ir Skaityti toliau

Lietuvių kultūros ir meno savaitgalis Seinuose ir Krasnogrūdoje (1)

Lietuviu kulturos ir meno savaitgalis Seinuose ir KrasnogrudojeGegužės 3-4 d. Seinuose ir Krasnogrūdoje vyks Lietuvos kultūrai ir menui skirti renginiai, kuriuos drauge organizuoja LR konsulatas Seinuose, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas Kaune, LR kultūros atašė Lenkijos Respublikoje ir centras „Menų, kultūrų ir tautų paribiai“ Seinuose.

Gegužės 3 d., šeštadienį, Seinų Baltojoje sinagogoje prasideda pirmasis „Kaimynų dialogo forumas“, kuris atsižvelgiant į Lietuvos ir Lenkijos narystės Europos Sąjungoje 10-ąsias metines yra skiriamas temai „Lietuva-Lenkija-Europa“. Forumo metu pirmą kartą bus įteiktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto Kaune įsteigtas garsaus Lenkijos istoriko Skaityti toliau

A. Makauskas. Nykstantys Seinų lietuviškumo pėdsakai (nuotraukos) (5)

Seinų „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas | LZ nuotr.

Jei­gu Lie­tu­vos val­džios ins­ti­tu­ci­jos lai­kys Len­ki­jos lie­tu­vių or­ga­ni­za­ci­jas svar­biu par­tne­riu, ta­da jas gerbs ir Len­ki­ja, įsi­ti­ki­nęs Sei­nų lie­tu­viš­kos „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los va­do­vas Al­gir­das Vai­ce­kaus­kas. Jo tei­gi­mu, ne­pai­sant Len­ki­jo­je ga­lio­jan­čio tau­ti­nių ma­žu­mų įsta­ty­mo, lie­tu­vių gy­ve­ni­mas šio­je ša­ly­je yra su­dė­tin­gas.

Apie Sei­nų kraš­to lie­tu­vių pa­dė­tį ir prob­le­mas – por­ta­lo lzi­nios.lt in­ter­viu su Len­ki­jos lie­tu­vių drau­gi­jos (LLD) pir­mi­nin­ku, Sei­nų „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los di­rek­to­riu­mi Al­gir­du Vai­ce­kaus­ku. Skaityti toliau

P. Maksimavičius. O jeigu mums būtų tekę tada gyventi Seinuose? (0)

Punskas. 1978 m. | Punskas.pl nuotr.

Akivaizdu, kad 1918 metų vasario 16 dieną paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ne baigėsi, o tik prasidėjo tikrieji valstybingumo atkūrimo ir ypač jo įtvirtinimo darbai. Apie tai, koks tai buvo sudėtingas laikotarpis, rašė ne vienas istorikas ir publicistas. Parašyta daugybė straipsnių, mokslinių darbų, surengta konferencijų. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas daugiau ar mažiau palietė kiekvieną lietuvį, nepaisant to, kuriame pasaulio žemyne jis gyveno. Kūrėsi visai kitokia Lietuva, kokios ankstesnės kartos net neįsivaizdavo. Kiekvienas, nepaisant Skaityti toliau

B. Daškevičiaus baudą sumokės Lenkijos lietuviai? (7)

J.S. Kapas Berznyko kapinėse

Seinuose veikiantis Vyskupo Antano Baranausko fondas pranešė, kad Palenkės vaivadijos savivaldos kolegijai Balstogėje apskundė Seinų miesto burmistro Jano Stanislavo Kapo (Jan Stanisław Kap) šių metų sausio 16 d. sprendimą neatleisti fondo nuo nekilnojamo turto mokesčio, kuris už 2013 m. kartu su mokesčiu už mokyklinį autobusiuką siekia daugiau kaip 35 000 zlotų.

Pasak fondo vadovų, Seinų miesto burmistro sprendimas nukreiptas prieš lietuvius, kadangi kitaip sunku paaiškinti sprendimą apmokestinti mokyklinį autobusą ir patalpas, Skaityti toliau

Tortas „Napoleonas“ pakeitė gyvenimą (1)

Regina ir Vidas Pykiai su konkurso „Mūsų kulinarinis paveldas“ komisijos nariu Balstogėje

Ką reikia padaryti, kokiu keliu eiti, kad pasisektų įgyvendinti pasirinktus tikslus? Galbūt reikia atsirasti tam tikroje vietoje, tam tikru laiku. Gal turėti laimės? Gal siekti žinių aukštosiose mokyklose, universitetuose? Specializuotis kitose šalyse? Keliauti?.. Tikrai žinia tiktai viena: reikia įdėti daug pastangų ir darbo, ir reikia būti kantriam.

Augindami šiais laikais vaikus, norėtumėm, kad jie baigtų aukštuosius mokslus, įsigytų populiarias ir gerai mokamas profesijas, dirbtų prestižinėse įmonėse, korporacijose, siektų karjeros. Ir geriausiai – tuoj pat. Tačiau kartais geriausi universitetai, Skaityti toliau

Lenkų ir lietuvių ginčas (16)

Berznykas | punskas.pl nuotr.

Nematyta retenybė, kad Berznyko (Berznykas, arba Beržininkai, lenk. Berżniki – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. – Alkas.lt pastaba)  kapinėse pastatytų paminklų problema taptų lenkams ir lietuviams gyvos, bet ir gana pasvertos, tačiau visų pirma – tiesioginės diskusijos tema, be žiniasklaidos ir svarbiausių institucijų, perteikiančių informaciją. Toks, mūsų manymu, vertingas pokalbis įvyko apskrities tarybos posėdžio metu. Apie ką gi kalbėta?

Šiuo klausimu pasisakė Punsko atstovas, tarėjas Antanas Baudys: Skaityti toliau

Grupė lietuvių kalbos mokytojų lankėsi Punske ir Seinuose (1)

varena.lt nuotr.

Rajono lietuvių kalbos mokytojų grupė lankėsi Lenkijos Respublikos Seinų ir Punsko apylinkėse. Seinų pavadinimas kilęs nuo jotvingiškos upės Seinos. Ji  įteka į Juodąją Ančią. Dabar miestelis  apskrities ir valsčiaus centras, garsus barokine katalikų  bazilika ir vienuolyno, vėliau kunigų seminarijos ansambliu. Seinų vyskupas  1897 – 1902 m.  buvo poetas anykštėnas   Antanas Baranauskas. Čia jis rūpinosi tikėjimo reikalais, vertė į lietuvių kalbą Šventąjį Raštą, norėjo leisti laikraštį šio krašto tarme. Antanas Baranauskas palaidotas dešinėje  bažnyčios koplyčioje.  Šalia bazilikos 1999 m. poetas pagerbtas skulptoriaus Gedimino Jokūbonio paminklu.

Punskas apie tūkstantį  gyventojų turintis valsčiaus centras. Jame  nustebino neogotikinė lietuviška ornamentika dekoruota bažnyčia. Keturi šoniniai  mediniai  altoriai tarsi atkartoja pagrindinio didybę ir puošnumą. Skaityti toliau

Viktorija Daujotytė. Apie tautinę mokyklą (video) (3)

prof. Viktorija Daujotytė

Minint Meilės Lukšienės 100-ąsias gimimo metines, š. m. spalio 11–12 d. Seinuose vyko Lituanistų konferencija.

Dr. Meilės Lukšienės ir jos bendraminčių tautinės mokyklos koncepcijos esminiai dalykai – ugdyti laisvus, savarankiškus ir kūrybingus žmones, naudingus savo tautai, Tėvynei ir visuomenei piliečius.

Ar pavyko tokios mokyklos idėją įgyvendinti Lietuvos mokyklose, atkūrus nepriklausomybę? – paklausėme Vilniaus universiteto profesorę literatūrologę Viktoriją Daujotytę-Pakerienę.

Atsakymas į šį ir kitus klausimus vaizdo reportaže. Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Gyvenimas paminklų šešėlyje (2)

Živilė Makauskienė

„Kiek Seinų gyventojų turi lietuviškas šaknis? Beveik visi“ – pusiau juokais pusiau rimtai atsako Seinų „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas. Tačiau kilmė šiuo atveju niekaip neaspindi dabartinės gyventojų tautinės sudėties – per paskutinį gyventojų surašymą iš beveik septynių tūkstančių gyventojų lietuvių tautybę deklaravo vos keli šimtai seiniškių. Žymiai daugiau lietuvių gyvena aplinkiniuose kaimuose.

Kai po 85-ečio lietuviško švietimo Seinuose nebuvimo atgimė „Žiburio“ mokykla, buvo abejonių, ar po tokios ilgos pertraukos susirinks norinčių mokytis lietuviškai. Juk paskutinį kartą Seinų mokykloje lietuviškas žodis skambėjo Skaityti toliau

V. Sinica. Ką Lietuvoje reiškia „Užsienio reikalų ministerija?“ (3)

Vytautas Sinica | ausra.pl nuotr.

Seimo senbūviui ir ilgamečiam komunistui Broniui Bradauskui niekingai keliaklūpsčiaujant prieš Maskvos diplomatus ir išduodant dar gyvą Lietuvos istoriją, jį ir tokį patį vergo mentalitetą pademonstravusią naująją Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę pasmerkti suskubo nemaža Lietuvos dalis. Visa panieka ir pasipiktinimas Bradausko veiksmais buvo laiku, vietoje ir paliekantis gyvą viltį, jog nacionalinės savigarbos kaip tauta nesame galutinai praradę.

Tačiau kartu neramina įspūdis, jog visa ši per optimistiškai įvertinta reakcija kilo tik dėl valstybingumą ir istoriją išduodančio nuolaidžiavimo Rusijai, o ne dėl valstybę paniekinančios politikos apskritai. Klaidinga nurašyti Bradausko elgesį „liliputo moralei“. Šis žmogus – gyvas pavyzdys, jog tiems, kurių mąstyme praktiškai neegzistuoja suvereni Lietuvos valstybė, Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Paminklams – ne, kapams – taip (3)

Iškaltas įrašas skelbia, kad įamžinti 1920 metų lenkų karių žygdarbio Lietuvoje ir Baltarusijoje nėra galimybės. I. Gasperavičiūtės nuotr.

Alkas.lt jau nekartą rašė apie lietuvių istorinės atminties ir lietuviškos savigarbos niekinimą Beržininkų  (Berznykų) kapinėse esančiose lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje . Kadangi tas paniekos ir vandalizmo veiksmas yra ne tik sėkmingai ir uoliai tęsiamas, bet ir įgyja vis naujus pavidalus skelbiame dar vieną Petro Maksimavičiaus rašinį apie tai.

***

Neseniai „Aušra“ rašė apie Berznyko kapines ir ten vykdomą neįprastą istorinės atminties žadinimo politiką. Skaityti toliau

Į Kauno rajoną atkeliavo dvi Auksinės krivūlės (1)

Auksinė krivūlė

Kauno rajono merui Valerijui Makūnui Auksinė krivūlė įteikta už savivaldybės plėtojamus ryšius su užsienyje gyvenančiais tautiečiais, o jo pirmasis pavaduotojas Petras Mikelionis už ypatingus nuopelnus savivaldai pelnė Auksinės krivūlės riterio titulą.

Auksinės krivūlės apdovanojimai tradiciškai teikiami Vietos savivaldos dienos proga. Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) tokį renginį organizuoja siekdama pagerbti labiausiai įvairiose srityse nusipelniusias savivaldybes. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Suvalkų trikampis, 1920-ieji: kaip mus mindė (16)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Prieš keletą metų, kalbėdamas, žinoma, apie savo istorines dramas, Justinas Marcinkevičius sakė: „Man praeities įvykiai niekados nėra pasibaigę, nes tai, kas buvo, tai, ką mes vadinam istorija, tebesitęsia, tęsiasi dabar mumyse, tęsis per amžius“. Aukso žodžiai. Dabar juos galima taikyti tiems, kurie tvirtina, jog praeities priminimas – tai senų žaizdų aitrinimas, nesantaikos tarp tautų kurstymas. Beje, skaudžiausių istorijos tarpsnių nutylėjimas iš esmės ir yra mūsų sąmonės bei valstybių santykių išopėjimo vieta.

Šį epilogą nutariau taikyti ir vienam iš sudėtingiausių Lietuvos ir Lenkijos santykių laikotarpiui – keletui mėnesių iki Suvalkų sutarties, pasirašytos 1920-ųjų spalio 7 d. Skaityti toliau

R.Vainauskienė. Lenkijos užsienio reikalų ministerija gaivina „kresų“ idėją (18)

Alkas.lt nuotr.

Oficialių Lenkijos politikų  tikinimai, esą, „kresų“ (liet. „pakraščių“;  taip lenkai vadina prieš II pasaulinį karą valdytas teritorijas Lietuvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje, tarp kitko į šią sąvoką patenka ir Lietuvos sostinė Vilnius) nostalgija gyvena ir jos idėjas kursto vien   kadaise ten gyvenantys žmonės ar jų palikuonys,  yra tik tuščios nepagrįstos kalbos, skirtos nebent  naiviam strateginiam partneriui užliūliuoti. Priešingai, nei teigia Lenkijos politikai, „kresų“ idėją gaivina ne tik gausa įvairiausių lenkų patriotinių organzacijų, bet ir pati Lenkijos užsienio reikalų ministerija.

Vienaip galima aiškinti, jei „lenkiškų kresų“ idėjos gaivinimu  užsiima privatūs žmonės ar visuomeninės organizacijos. Kitaip atrodo, kai tai daroma valstybiniu mastu. Skaityti toliau

Vėjo jėgainės pačiame Punske ar 2 km nuo gyvenamų namų? (0)

Vėjo jėgainės | ekodiena.lt nuotr.

Rugsėjo 17 d. „Sūduvos“ draugija įteikė Punsko savivaldybei pastabą dėl dokumento „Plėtros  krypčių ir poveikio aplinkai studija“ siūlydama vėjo jėgaines statyti ne mažesniu nei 2 km atstumu nuo gyvenamų namų. Tokį sprendimą savo parašu parėmė 724 Punsko valsčiaus gyventojai.

Tokio turinio pastabos ir parašų rinkimo iniciatoriai tikisi, kad valsčiaus įstaigoje palikti dokumentai bei rėmėjų parašai paskatins ir tarėjus, ir valsčiaus viršaitį permąstyti susiklosčiusią padėtį bei paskatins pradėti realią diskusiją su visuomene vėjo jėgainių klausimu. Skaityti toliau

Naujiems mokslo metams – nauja istorijos „pamoka“ (3)

Punskas.lt nuotr.

Berznyko (Seinų apskritis) kapinėse greta Lietuvos karių palaidojimo vietos kaip grybai po lietaus dygsta nauji paminklai, atminimo lentos. Šios kapinės jau tapo turistų ir mokyklinių ekskursijų pamėgta vieta. Mat sunku kur nors kitur rasti tokias nepaprastas kapines.

Kol aplink Lietuvos karių kapus klebono pasodinti medeliai neužaugo ir galutinai jų neuždengė, buvo statomos akmeninės plokštės – įvairios formos, spalvos ir dydžio. Jos, matyt, ir turi atlikti tą amžinos „akmeninės uždangos“ užduotį. Skaityti toliau

T.Bagdonavičius. Jungtinių Tautų Organizacija sunerimusi dėl nacistinių išpuolių Balstogėje (4)

Šiais metais vėl imtasi skaudžių veiksmų prieš lietuvius ir lietuvių kultūros paveldą Lenkijoje. Reikia pasakyti, kad Lenkijos valstybės politika lietuvių tautinės mažumos atžvilgiu niekad nebuvo švelni ir geranoriška nuo pat tautinių valstybių susikūrimo 1918 metais. Minėti veiksmai buvo įvairūs, pradedant šmeižto žodžiais, baigiant atvirais veiksmais siekiant naikinti (nutautinti arba išvaryti) Lenkijos lietuvius.

Puikiai žinome antilietuviškai nusiteikusių asmenų darbus ir siekius, tačiau norima atkreipti dėmesį į pasikeitusią padėtį šiuo klausimu. Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Pilsudskio ir Marchlevskio gatvių sankryžoje (0)

Sovietinis palikimas Lenkijos valdžiai akių nebado | Punskas.lt nuotr.

Pilsudskio ir Marchlevskio gatvių sankryžoje vyksta kasdienis monotoniškas gyvenimas. Nei tie, kas netoli šios sankryžos gyvena, nei tie, kurie čia retkarčiais važiuoja, nepastebi nieko keisto ir neįprasto. Sankryža kaip sankryža.

Problemą neseniai įžvelgė Lenkijos Senatas, kurio nariams tokių (ir panašių) sankryžų pavadinimai nepatinka. Sunku su tuo nesutikti. Pilsudskis 1918 m. kūrė Lenkijos valstybę, Marchlevskis priešingai – aršiai priešinosi Lenkijos nepriklausomybės atkūrimui. Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Privati lietuvybė (50)

punskas.pl nuotr.

Su diskriminacijos apraiškomis asmeniškai nesusidūrė 73 procentai Lietuvos lenkų ir 86 proc. Lenkijos lietuvių – atskleidė per­nai at­li­kta apklausa. Tyrimą „Lie­tu­vių ir len­kų san­ty­kiai: tie­sos, pra­ma­nai, in­terp­re­ta­cijos“ Len­ki­jos vie­šų­jų rei­ka­lų ins­ti­tu­to už­sa­ky­mu pernai atliko bend­ro­vė TNS Pols­ka, Lie­tu­vo­je – bend­ro­vė TNS LT. Susimąstyti dėl lietuvybės ir su ja tapatinamų vertybių hierarchijos suvokimo verčia tai, kad lietuviškų mokyklų naikinimo ir kylančio Lenkijoje radikalizmo laikotarpiu tik 14 proc. apklaustų Lenkijos lietuvių teigia patyrę diskriminaciją dėl savo tautybės. Per pastaruosius 15 metų buvo uždarytos visos (išskyrus Vidugirių) lietuviškos kaimo mokyklos: Krasnagrūdos, Aradnykų, Lumbių, Klevų, Krasnavo, Vaitakiemio, Ramoniškių, Navinykų, Pristavonių. Liko Punsko, Seinų ir Vidugirių. Skaityti toliau

P. Šidagis. Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos Lietuvoje? (27)

tautines mazumos_voruta.lt

Dažnai čia, kaip pavyzdys, lyginama lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje Seinų-Punsko krašte su Lietuvos – Vilnijoje susiformavusiu daugumos lenkų, rusų tautiniu dariniu. Taigi, ar šių tautinių darinių situacijos Lietuvoje ir Lenkijoje yra panašios iš abiejų pusių, ir ar galima sakyti, kad turime jas ir spręsti veidrodiškai?

Jei atkreipsime dėmesį į miestų ir miestelių, vietovių, hidronimų pavadinimus, Lenkijos teritorijoje esančio Seinų-Punsko krašto miestelių lietuviški pavadinimus yra autentiški t. y. ankstesni, nei vėliau sukurti šiandieniniai lenkiški lietuviškų pavadinimų analogai. Ne taip istoriškai seniai, dar iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16-ąją, čia buvo tikrų tikriausia Lietuva, Skaityti toliau

Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla Navinykuose ar Navinykų „Žiburys“ – Seinų filialas (2)

Navinykų mokykla

Gegužės 27 d. Seinų „Lietuvių namuose“ posėdžiavo Lenkijos lietuvių draugijos valdyba. Be kitų aktualių reikalų, aptarta Lenkijos lietuvių švietimo padėtis. Algirdas Vaicekauskas išsakė susirūpinimą, kad per 14 metų, kai jis yra Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas, pirmą kartą jam taikosi matyti, kad priimant Lenkijos lietuviams svarbius sprendimus visiškai nebūtų atsižvelgta į lietuvių organizacijų nuomonę.

Kovo 17 d. LLD pirmininkas A. Vaicekauskas, remdamasis Tautinių mažumų įstatymu, raštu kreipėsi į Punsko valsčiaus tarybą ir Punsko valsčiaus viršaitį Vytautą Liškauską, Skaityti toliau