Žymos archyvas: savivalda

Vilniaus bendruomenių atstovai valdžią sostinėje sieks perimti į savo rankas (2)

Sakalas Gorodeckis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vilniaus vietos gyventojų bendruomenės, seniūnaičiai ir nevyriausybinės organizacijos besiburiantys į judėjimą „Bendruomeniškas Vilnius“ siekia mesti iššūkį, pasak jų, sustabarėjusiai ir korumpuotai, vilniečių interesų nepaisančiai partinei atstovavimo sistemai.

Buriamo judėjimo iniciatoriai dar šių metų gegužės mėnesį išplatino „Bendruomeniško Vilniaus“ manifestą, raginantį miestiečius vienytis ir kartu ginti savo interesus. Šiai dienai į šį raginimą atsiliepė ir manifestą pasirašė jau 20-ies Skaityti toliau

Savivaldybės siekia aktyviau įsilieti į regioninės politikos vystymą (0)

Ričardas Malinauskas | Druskininkų sav. nuotr.

Jonavoje vyko XXIV Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavimas, kuriame pažymėta jog savivaldybės pasigenda svaresnio vaidmens vykdant regionų politiką šalyje.

„LSA jau daugelį metų akcentavo, kad savivaldybių vaidmuo kuriant stipresnį regioninį lygmenį yra minimalus. Džiugu, kad regionų plėtra šiandien yra viena labiausiai diskutuotinų temų viešojoje erdvėje. Šiais metais buvo parengta Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos regioninės politikos „Baltoji knyga“. Pagrindinė regioninės politikos ašis – savivaldybės. Sieksime, kad šios teorinės nuostatos Skaityti toliau

Seimo pirmininkas pasisako už seniūnijų savarankiškumo didinimą (3)

Viktoras Pranckietis | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, lankydamasis Varniuose, dalyvavo Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos organizuotoje diskusijoje „Lietuvos seniūnų vieta vietos savivaldoje“.

Susitikimo metu savivaldybių seniūnai ir savivaldybių atstovai diskutavo teikdami pasiūlymus dėl reikšmingų vietos savivaldos ir valstybės tarnybos įstatymų pakeitimų.

„Manau, kad esame subrendę didinti seniūnijų savarankiškumą. Stipriai ir Skaityti toliau

M. Kundrotas. Demokratija serga. Pribaigti ar gydyti? (18)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

2005 m. apklausos duomenimis 55% Lietuvos piliečių pasisakė prieš tai, kaip valstybėje veikia demokratija. 2016 m. patenkintų demokratijos veikimu liko vos 38%. Žinoma, pats klausimas abejotinas tiek loginiu, tiek moraliniu požiūriu. Jis į vieną krūvą suplaka skirtingas pozicijas. 1. Demokratija iš principo yra blogis. 2. Demokratija yra gėris, bet jos per daug. 3. Demokratija yra gėris ir būtent jos trūksta. 4. Demokratija būtų gėris, bet ji turi būti kitokia.

Pirmojo požiūrio esmė – aiški: dėl vienų ar kitų priežasčių jo šalininkai ilgisi diktatūros. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ketverių metų seimas ir Gegužės 3-osios Konstitucija (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje tęsiame pokalbį apie XVIII a., Lietuvos ir Lenkijos valstybės žlugimo išvakarėse, vykdytas reformas, kuriomis siekta šią valstybę išgelbėti. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas su žinoma XVIII amžiaus tyrinėtoja Ramune Šmigelskyte-Stukiene kalbasi apie žymiausią šių reformų etapą – Ketverių metų seimo reformas ir Gegužės 3-osios Konstituciją.

Kodėl būtent 1788 m. Abiejų prasidėjo naujas ryžtingų reformų etapas? Kas naujo buvo Ketverių metų Seimo reformose? Kaip teisingai įvardyti ir suprasti 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kai miestai buvo maži… (video) (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ aiškinamės, kas buvo ir kokiomis savybėmis pasižymėjo viduramžių miestai. Apskritai viduramžiai – miestų nuosmukio laikotarpis. Tik nuo maždaug 1000-ųjų metų miestai Vakarų Europoje pradeda atsigauti, o tą skatino ir jiems suteikiamos savivaldos teisės. Tačiau Antikos laikų dydį Europos miestai pasiekė tik XVIII amžiuje. Viduramžių Europos miestai dydžiu neprilygo ir to paties laikotarpio Azijos miestams. Tačiau šios nedidelės miestų bendruomenės sugebėjo pakovoti už savo teises ir tapti feodalinį susiskaldymą bandančių įveikti karalių sąjungininkais. Už tai jie buvo apdovanoti savivaldos teise. Skaityti toliau

S. Gorodeckis. Ar atkursime tikrą piliečių savivaldą Lietuvoje? (13)

Sakalas Gorodeckis | asmeninė nuotr.

Lietuvoje pritrūko politinės valios atkurti iki okupacijos buvusias vietos savivaldos struktūras, t.y. valsčių, apskričių ir miestų savivaldybes. Mūsų valstybėje, vienintelėje iš sovietinės imperijos išsivadavusioje Baltijos ir Vidurio Europos valstybėje, išliko mažai pakitusi sovietinės okupacijos laikotarpiu suformuota ir griežtai centralizuota administracinė teritorinė struktūra.

Demokratinėse šalyse vietos savivalda yra ne tik savarankiško jos egzistavimo, bet ir pilietiškumo ugdymo bei demokratinės plėtros pagrindas. Lietuvoje šis pagrindas yra silpnesnis nei kitose Europos Sąjungos Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kas tie „mes“, kuriems „nesiseka valdyti savo valstybės“? (17)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš kurį laiką filosofas Krescencijus Stoškus paskelbė savo pamąstymus apie dabartinę Lietuvos valstybės ir jos visuomenės būseną, kurie įtaigoja nelinksmą išvadą – nykstame, menkėjame, tad valstybėje nieko nekeičiant sunku tikėtis tokią raidos kryptį imsiant ir pasikeisiant.

Filosofo pastebėjimai taiklūs, tačiau jau nesyk nurodyti ir aprašyti. Lietuvos bėdos jau tapo tarsi tokiomis akivaizdybėmis, kad apie jas tiesiog nebenorima kalbėti. Juolab priartėjus rinkimams, kurie įvairių orientacijų bei patirties politikus akina piešti rožinį Lietuvos vaizdinį, pagražintą laimės indekso matavimais ir kitokiais ekonominiais „veržlumo“ rodikliais, kuriuos jie dar Skaityti toliau

V. Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą? (95)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Lyg ir pakankamai seniai, bet tyliai ir nieko visuomenėje per daug nepapiktinusi nuėjo žinia, kad Šalčininkų rajono taryba pripažino savo narės Julijos Mackevič elgesį neetišku ir įpareigojo ją viešai atsiprašyti. Rajone ji išvadinta Velnio advokate, taip tarsi supriešinant ją su „nuo Dievo“ esančia LLRA valdžia. Rūsti rajono valdžios reakcija verčia klausti, už kokias kalbas reikia taip atgailauti Šalčininkuose?

Šalčininkietiška etika

Pasirodo, neetišku elgesiu Šalčininkuose tapo J. Mackevič DELFI duoto interviu Skaityti toliau

Seime vyks konferencija apie pirmąją lietuvių gimnaziją (0)

pirmoji-lietuviska-gimnazijaBalandžio 22 d., trečiadienį, 10 val. Konstitucijos salėje vyks konferencija „Pirmoji lietuvių gimnazija – švietimo, pedagoginės minties ir kultūros istorijos šaltinis“. Renginio dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas.

Renginyje bus kalbama apie Vytauto Didžiojo gimnazijos paminėjimą dr. Jono Basanavičiaus publicistikoje, Vytauto Didžiojo gimnazijos savivaldą, nevyriausybinių organizacijų veiklą gimnazijoje 1915–2015 m. Skaityti toliau

P. Urbšys. Nejaugi nebėra iš ko rinktis? (3)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Savivaldybės rinkimai jau finišo tiesiojoje. Šį kartą biudžetinės partijos pamalonino žmones leisdami jiems patiems tiesiogiai išsirinkti vieną tarybos narį ne pagal sąrašą.

Žinoma, sveiku protu sunkiai paaiškinama, kodėl iš Lietuvos žmonių atimta teisė taip išsirinkti visus savivaldos tarybos narius. Net Seimas renkamas pagal mišriąją rinkimų sistemą, kur pusė Seimo narių išrenkama sąrašu, pusė – vienmandatininkų.

Lietuvoje žmonėms yra atimta teisė į savivaldybių tarybas rinkti ne sąrašinius kandidatus. Nors šios kadencijos Seimas, svarstydamas naująją rinkimų sistemą, turėjo galimybę pakeisti savivaldos tarybos rinkimų sistemą ir priartinti savivaldą Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Kaip pažeidžiamos piliečių teisės ir demokratijos principai? (1)

Vladas-Turcinavicius

Ar žinai kas tave, tavo šeimą, bendruomenę, seniūniją atstovauja savivaldybės valdžioje?

Ar nesijauti bejėgiškas sprendžiant savo savivaldybės reikalus?

Lietuvoje jau virš 20-ies metų veikia Respublikos Konstitucija. Tačiau užliūliuoti tradicinių partijų ir jiems prijaučiančių politologų kalbų mūsų piliečiai net nesusimąsto, ar iš tikrųjų nepažeidžiamos piliečių teisės? Tautininkų sąjungoje kyla idėja ir tikslas, per įtaką savivaldoje į įtaką valstybėje, keisti Seimo, o ypač savivaldos rinkimų įstatymus, nes juose įteisinta piliečių teisių ir demokratijos principų pažeidimas. Skaityti toliau

D. Stancikas. Mūšis bus (1)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Dvi geros naujienos savivaldos lygmeny.

Pirmoji ta, kad iki šiol vietos rinkimų kampanija, tegu ir neoficiali, dar nebuvo prasidėjusi taip anksti – prieš pusmetį iki rinkimų. Pirmąkart vyksiantys tiesioginiai merų rinkimai taip suaktyvino partijas, kad nuo rugsėjo pradžios veik kasdien girdime apie jų kandidatus ir net jau prasidėjusias mini dvikovas.

Ir dar kokius kandidatus: Liberalų sąjunga, siekdama galutinai sunaikinti savo vienintelį likusį priešininką liberaliame sparne

Skaityti toliau

A. Rudys. Dėl teritorinio vientisumo išsaugojimo. Procesai, kurie vyksta (5)

Audrius Rudys | respublika.lt nuotr.

Atėjo laikas apžvelgti procesus, kurie dėl Lietuvos valdžios veiksmų bei neveikimo ir Lenkijos valdžios bei visuomenės pastangų vyksta rytų Lietuvoje. Šie procesai gali turėti tragiškų Lietuvos valstybei pasekmių.

Lenkų Lietuvoje rinkimų akcija (LLRA) yra iš esmės vienintelė Vilniaus ir Šalčininkų rajonų valdytoja ir turi didelę įtaką dar keliose savivaldybėse. Tai leidžia jai per kadrų politiką užtikrinti, kad ikimokyklinėse ir bendrojo lavinimo įstaigose vyrautų jaunimo ugdymas ne valstybinio patriotizmo, o lenkiškojo nacionalizmo dvasia. Ne kartą „Vilnijos“ aktyvistai yra fiksavę atvejus, kai Skaityti toliau

Įvyko pirmieji Lietuvoje kandidatų į prezidentus debatai internetu (tiesioginė transliacija, video) (14)

prezidentura-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr

Gegužės 2 d. pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo surengti kandidatų į Respublikos Prezidentus debatai  internetu. Vaizdo konferencijos transliacija buvo surengta iš Nuotolinių Studijų Centrų (NSC) šešiuose miestuose: Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Utenoje. Debatus buvo galima stebėti per internetą iš viso pasaulio, o taip pat užduoti klausimus ČIA. Kiekvieno miesto NSC auditorijose rinkėjai galėjo betarpiškai klausytis šių debatų ir teikti savo klausimus. Skaityti toliau

N.Puteikis: Nomenklatūrinį režimą reikia keisti piliečių ir valdžios dialogu (115)

Naglis Puteikis | M. Matulevičiaus nuotr.

Naglis Puteikis dabar jau turi didelius šansus patekti į prezidento rinkimų pusfinalį. Vakar jis įteikė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) 26 000 parašų, taip nutildydamas skeptikus, kurie teigė, kad be partinės struktūros ir rimto finansavimo kvalifikacinės rinkimų dalies įveikti neįmanoma. Tačiau, jei tau padeda keli šimtai visuomenininkų, savanorių iš visų Lietuvos miestų ir miestelių, įmanomi dar ir ne tokie stebuklai. Tiesa, ne vienas Naglio rėmėjas per parašų rinkimo įkarštį klausinėjo apie svarbiausius jo programinius tikslus bei konkrečius žingsnius, kurių turėtų imtis būsimasis Lietuvos prezidentas. Skaityti toliau

T. Bakučionis. Šventa Konstitucija ar šventa Tautos valia? (2)

Tomas Bakučionis | asmeninė nuotr

Kad ir kokiais būdais (net ir nesąžiningais) valdžiai besispardant, neišvengiamai priartėjo hamletiškoji referendumo atomazga būti ar nebūti. VRK vis dėl to pasakė „būti“. Į šiame kontekste vykstančias diskusijas konstituciniais klausimais viešojoje erdvėje vis dažniau įsijungia ir profesionalūs teisininkai. Ir tai yra gerai, nes referendumo organizatorių sėkmė byloja, kad nepaisant stekenančios emigracijos, Lietuvos visuomenė pribrendo atviroms, dalykiškoms ir maksimaliai profesionalioms diskusijoms apie mūsų valstybės tolesnę raidą ir visų pirmą apie teisėsaugos ir teisinės sistemos būklę.

Šiose diskusijose jau išryškėjo esminis aspektas – dviejų fundamentalių teorinių požiūrių susidūrimas: kas viršesnė – Tautos valia ar Konstitucija? Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuvos lenkų veikėjai skęsta klastočių jūroje (25)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Kaip iš gausybės rago pasipylė klastotės, nukreiptos prieš Lietuvą. Jos sklinda tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų, jeigu jais laikysime vakariau esančius kaimynus, tiek – kaip bebūtų keista – iš vietinių lenkiškų veikėjų. Galbūt nestebina Rusijos televizijų sarkazmas dėl pasibaigusio ES viršūnių susitikimo Vilniuje rezultatų ir negrabaus pirmojo Lietuvos parlamentarų vizito Maidane, prostitučių įtraukimo į ataką prieš Lietuvą, tyčiojimosi iš mūsų politikų ir pareigūnų. Tačiau savo artilerijos salves paleido ir kai kurie lenkų veikėjai, vėl mėginantys apjuodinti Lietuvą, iškraipydami neseną istoriją. Skaityti toliau

Į Kauno rajoną atkeliavo dvi Auksinės krivūlės (1)

Auksinė krivūlė

Kauno rajono merui Valerijui Makūnui Auksinė krivūlė įteikta už savivaldybės plėtojamus ryšius su užsienyje gyvenančiais tautiečiais, o jo pirmasis pavaduotojas Petras Mikelionis už ypatingus nuopelnus savivaldai pelnė Auksinės krivūlės riterio titulą.

Auksinės krivūlės apdovanojimai tradiciškai teikiami Vietos savivaldos dienos proga. Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) tokį renginį organizuoja siekdama pagerbti labiausiai įvairiose srityse nusipelniusias savivaldybes. Skaityti toliau

A.Guogis. Apie formalią, bet ne realią demokratiją Lietuvoje (1)

Arvydas Guogis

Esminis demokratijos klausimas yra, ar valdžios institucijos paiso bendruomenių ir gyventojų interesų, atsižvelgia į juos ir suderina savo sprendimus, prieš tai sąžiningai pasidalinusios visa turima ir reikalinga tokiems sprendimams informacija, ar, atvirkščiai, valdžios institucijos dėl joms tiesiogiai naudingų ar konkrečių verslo įmonių interesų slepia informaciją ir nesidalina ja iki pat sprendimų priėmimo tam, kad galima būtų priimti daugumai gyventojų ir ištisoms bendruomenės nenaudingus sprendimus. Ši valdžios viešos informacijos asimetrijos problema yra kertinė valdymo ir demokratijos problema šiame globaliame, bet kartu ir labai fragmentuotame pasaulyje, Skaityti toliau

J.Jasaitis. Pilietiškumo nuvertinimo iššūkis (III) (5)

Alkas.lt nuotr.

Kaip rodo per pastaruosius penkerius metus mūsų vykdytas „Asmenybės strategijos“ tyrimas, kuriame dalyvavo per pusę tūkstančio respondentų – daugiausia mūsų universiteto studentų neakivaizdininkų ir keleto aplinkinių rajonų vietos bendruomenių narių – atskleidė, kad beveik 70 proc. dalyvavusių šiame tyrime, nemato prasmės dalyvauti pilietinėse akcijose. Per 56 proc. pripažino, kad dažniausiai nebalsuoja savivaldybių rinkimuose. Tik 3 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad yra kurios nors politinės partijos nariais. Dar įdomiau tai, kad pastarieji nesugebėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl pasirinko šią, o ne kitą partiją. Dažniausiai nurodomi motyvai: Skaityti toliau

V. Rubavičius. Rinkimų kodeksas – be realios savivaldos (3)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Nors šiuo kodeksu nustatoma, tai, kaip Lietuvoje bus formuojama politinė sistema, t.y. pagal kokią tvarką artimiausiu metu rinksime Respublikos Prezidentą, Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento narius, įstatymas ir vėl priimtas be viešųjų klausymų – visuomenė ir vėl buvo nušalinta nuo svarbiausių klausimų svarstymo.

Naująją rinkimų kodekso koncepciją Tiesos.lt redakcija paprašė pakomentuoti filosofą ir kultūrologą Vytautą Rubavičių, ne kartą kalbėjusį apie Lietuvos politinę sistemą kaip apie „korupcinę sistemą, kurioje piliečiai atskirti nuo valstybės valdymo“. Skaityti toliau

Lietuvos istorikei suteikta prestižinė premija (0)

2012 m. spalio 18 d. Magdeburge, Vokietijoje Lietuvos istorikei, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojai, Vilniaus universiteto docentei dr. Jolantai Karpavičienei buvo įteikta šių metų Aikės fon Repgov premija (Eike-von-Repgow-Preis)  Tai pirmasis šalies mokslininkų, tyrinėjančių Lietuvos istorinę raidą Europos kontekste, pripažinimas tarptautiniu mastu.

Magdeburgas viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais buvo vienas žymiausių centrų Europoje, o dabar yra Vokietijos žemės Saksonijos-Anhalto sostinė. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Savivaldos rinkimų sistema pažeidžia piliečių konstitucines teises (2)

Vladas Turčinavičius

Lietuvoje jau virš 20-ies metų veikia demokratija ir egzistuoja Respublikos Konstitucija.

Tačiau užliūliuoti tradicinių partijų ir jiems prijaučiančių politologų kalbų mūsų piliečiai net ne susimąsto, ar iš tikrųjų nepažeidžiamos piliečių teisės?

Aukščiausiame  valdymo lygmenyje – Seime, Respublikos teritorija padalinta į  71-ą apygardą, kuriose lenktyniauja įvairių partijų bei save iškėlę kandidatai. Surinkęs kandidatas daugiausia balsų išrenkamas į Seimą ir jis atstovauja piliečius, gyvenančius toje teritorijoje – apygardoje Skaityti toliau

A.Medalinskas. Ar norime, kad mūsų valstybė būtų gyvybinga? (1)

Alvydas Medalinskas

Jeigu žmogus kažko tikrai nori, jis gali to pasiekti. Jeigu galvosime apie savo valstybę, jos ateitį, suvokdami, kad rūpinamės ir mūsų pačių ateitimi, tai rasime ir būdų, kaip šiai valstybei vėl įkvėpti gyvybingumo. Tik pabandykime visi kartu šių kelių ieškoti, sukurkime instrumentus mūsų valstybėje, kaip įgyvendinti pačias geriausias idėjas.

Kad išsakytos idėjos būtų išgirstos, o vėliau ir įgyvendintos, kad netinkamai savo pareigas atliekantys būtų patraukti iš valdžios kėdžių ir kad šios kėdės nebebūtų tokios šiltos, patogios ir amžinos, reikalingas nuolatinis ryšys – kritiškas ir palaikantis – tarp valdžios ir visuomenės, Skaityti toliau