Žymos archyvas: savigarba

R. Grigas: Svarbiausia atgauti tautinį orumą (31)

Kunigas Robertas Grigas | J. Česnavičiaus nuotr.

Jei kažkam apsiverčia liežuvis tarti, kad, delsdama įteisinti svetimas raides pasuose, Lietuva neva patiria finansinių nuostolių (teko girdėti, kad save gerbianti valstybė keistų abėcėlę kitos valstybės užgaida?), tai savo ruožtu galėtum tęsti, o kiekgi finansiškai ji netenka nepardavinėdama muziejinio paveldo. Nors galų gale pakaktų susiskaičiuoti, kiek finansiškai atsieina lietuviškas menkavertiškumas, kiek milijonų ar net milijardų iš biudžeto nuteka jį ramstantiems užsienio žiniuoniams, vadinamiesiems ekspertams. Kunigas Robertas Grigas sako, kad bene svarbiausias uždavinys Lietuvai yra susigrąžinti tautinę savigarbą.

Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Šiuolaikinė lietuvių savimonė (4)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Šiuolaikinė lietuvių savimonė, Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė, Vilnius: Rosma, 1996, p. 7–99.

Europinės tendencijos

Įvairiose šalyse didėja rūpestis dėl vietinio savitumo išlikimo, auga dėmesys tautų, tautinių mažumų, istorinių kultūrinių regionų tapatybei, didėja pastangos ją išsaugoti, priešintis globalizacijai. Blaiviai suvokiama, kad besiplečiantis atvirumas turi ne tik teigiamas, bet ir nepageidaujamas ar bent nenumatomas pasekmes, viena iš kurių yra spartėjanti netradicinė gyventojų migracija. Pastarąją sukelia ir naujieji etniniai Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. „Pro Patria“ sukurta tarnauti Tautai ir valstybei (21)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

„Aušra“: Kas yra „Pro Patria“? Visuomeninė organizacija, judėjimas ar politinės partijos užuomazga? Kas dalyvauja jos veikloje, kokie yra tikslai ir veiklos būdai?

 Vytautas Sinica (V. S.): Nors neįprastas, bet čia išties tinka žodis „sambūris“, nes į „Pro Patria“, pritardami jos atspirties tašku tapusiam kreipimuisi, susibūrė katalikiškus moralės principus pripažįstantis ir Vasario 16-osios projektui – moderniai tautinei lietuvių tautos valstybei – įsipareigojęs dirbti akademinis jaunimas. Skaityti toliau

V.Juozapaitis. Valstybės savigarba ar Karabaso kultūra? (8)

Vytautas Juozapaitis

Informacinio ir prekybinio Rusijos vykdomo karo prieš Lietuvą kontekste pagaliau viešojoje erdvėje pasigirdo balsų, teigiančių, kad didžioji politika yra visa apimanti: ir kultūrą, ir ekonomiką, ir kitas sferas. Pritardamas šių žodžių autoriui Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariui, humanitarinių mokslų daktarui Mantui Martišiui, vis dėlto drįsiu suabejoti, ar šiuo atveju tai yra tik Lietuvos kultūros ministerijos nesuvokimo klausimas.

Išties nuo pat pirmos mūsų liaunos valstybės Nepriklausomybės paskelbimo dienos didžioji kaimynė nepaliko lietuvių be „rūpesčio“ ir rodomo dėmesio nė vienos akimirkos: ar tai būtų „kalašnikovo“ buožių smūgiai ir tankų vikšrai, ar ekonominė blokada, Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Kaip istorikas, žaisdamas atviromis praeities kortomis, tampa neteisus (22)

V.Krėvė-Mickevičius

                                 „Dažnai mes labai klystame,vertindami praeities įvykius ne tos pačios praeities, bet dabarties akimis.“[1]- rašė Lietuvos kariuomenės vadas Stasys Raštikis.

1953-1954 metais vyko JAV Kongreso Ch.J. Kersteno komiteto Pabaltijo valsybių okupacijos tyrimai. Vykstant šiam tyrimui JAV lietuvių organizacijos nuolat konfliktavo tarpusavyje dėl to kam vadovauti pristatant medžiagą ir liudytojus. Atrodytų, kad prigulėjo vadovauti Amerikos lietuvių tarybai (ALT), nes jos pastangomis JAV Kongresas nutarė tirti Baltijos valstybių okupacijos ir inkorporacijos į Sovietų sąjungą bylą, tačiau į vadovavimą pretendavo ir Lietuvių laisvės komitetas (LLK), ir Lietuvos pasiuntinybės (LP). Galima tik stebėtis lietuvių, anuomet net valstybę ištikus tragedijai, nevieningumu. Skaityti toliau