Žymos archyvas: Šaulių Sąjunga

Obelynėje stovyklavo šauliai (0)

Obelynėje stovyklavo šauliai | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Jei šiandien būtų gyvas, žymusis gamtininkas Tada Ivanauskas tikriausiai būtų patenkintas – jo kadaise puoselėtoje sodyboje Obelynėje (Kauno r.) keletą dienų klegėjo šauliška šeimų stovykla. Profesorius ir jo žmona Honorata prieškario laikais patys aktyviai dalyvavo Šaulių sąjungos veikloje ir rengdavo švietėjiškus renginius.

Į stovyklą išskirtinėje sodyboje savaitgalį susirinko beveik 100 dalyvių iš įvairių Kauno rajono vietų. „Svarbiausi mūsų tikslai – ugdyti patriotizmą ir stiprinti šeimas“, – pasakojo projekto koordinatorė Žaneta Jankauskaitė. Skaityti toliau

Šimtmečių girios – mūsų rankose. Lietuvoje kyla medžių sodinimo banga (video) (0)

100 girų

Vasario 16-ą paminėjome kaip niekad aktyviai keldami vėliavas atkurtos Lietuvos valstybės šimtųjų metinių proga, gaudė visi varpai. Kovo 11-ąją rinkomės į aikštes. Valstybės ir Mindaugo karūnavimo dienos proga visi giedosime himną. Panašu, kad iniciatyvūs Lietuvos gyventojai šimtmetį nusiteikę švęsti ne tik per iškilmingas datas, bet ištisus metus. Atšilus orams įsibėgėja ir nauja atkurtos Lietuvos šimtmečiui skirta iniciatyva – „Šimtmečių girios“. Žmonės kviečiami šimtmetį paminėti kitaip: švęsti kartu sodinant medžius, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuvių tautinės organizacijos šiandienos Lietuvoje (25)

Alkas.lt koliažas

Antano Smetonos vadovaujama Lietuva sukūrė tautinę valstybę, ant kurios pamatų stojo šių dienų Respublika. Pagrindiniai principai, sudarę sąlygas tautinei valstybei kurtis, augti, klestėti, buvo tautinis švietimas, tautinė kultūra ir stipri socialinė struktūra, pagrįsta stipriu savininkų sluoksniu ir kooperacija. Šalia tautiškos mokyklos tautinį ugdymą vykdė platus tautinių organizacijų tinklas – tautininkai, jaunalietuviai, skautai, šauliai, ūkininkų draugijos.

Nūdienos Lietuva, atgimusi iš tarpukarinės Respublikos, greitai nutolo nuo savo pamatų. Vyraujančios politinės jėgos pasirinko liberalų, kosmopolitinį ir globalistinį raidos kelią. Joms talkina liberali Skaityti toliau

K. Stadalnykaitė. Moterų šaulių labdaringa veikla Lietuvoje 1927–1940 m. (0)

Sofija Putvytė-Mantautienė, moterų šaulių vadė 1936–1940 m.

Pirmieji žingsniai

1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo buvo deklaruota nepriklausomybė nuo tuo metu jau bolševikinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos. Pasirašytas dokumentas skelbė apie jaunos valstybės susiformavimą, tačiau neužtikrino saugumo nuo išorinių veiksnių. Galutinai Lietuvos nepriklausomybė buvo įtvirtinta vykstant Nepriklausomybės kovoms 1918–1920 m. Iš šiaurės rytų į Lietuvą veržėsi Raudonoji armija, pietvakariuose vyko susidūrimai su Lenkų kariuomene, o šiaurėje grasino bermontininkai. Ką tik susiformavusiai Lietuvos kariuomenei buvo sunku atlaikyti puolimus iš visų pusių, Skaityti toliau

„Pasitarkime“: Kaip elgtis šių dienų patriotui? (audio) (2)

Audronius Ažubalis | V. Okulič-Kazarino nuotr.

Laidos svečias – Seimo narys, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Įstojęs į Lietuvos Šaulių sąjungą jis su šia organizacija jau kelis kartus budėjo pasienyje.

Tai ne tik pagalba pasieniečiams, bet ir galimybė pamatyti pasienio problemas ir realias pasieniečių darbo sąlygas.

Seimo narį kalbina Mykolas Okulič-Kazarinas. Skaityti toliau

Tradiciniu bėgimu pagerbti žuvę už Lietuvos nepriklausomybę (0)

Begimas sausio 13-ajai pamineti_ A. Pliadzio nuotr

Vilniuje tradiciniu bėgimu „Gyvybės ir mirties keliu“ jau 25-ąjį kartą pagerbti 1991 metais už Lietuvos nepriklausomybę žuvę laisvės gynėjai. Apie 4500 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio Vilniaus gatvėmis bėgo nuo Antakalnio kapinių iki televizijos bokšto.

„Daugelis čia bėga, kai tais laikais dar nebuvo gimę. Aš manau, kad tai žinia pasauliui ir Lietuvai, kad mes dar tvirčiau pasirengę apginti mūsų laisvę ir nepriklausomybę, jeigu to reikės. Neškite šią žinią gyvybės keliu, neškite šią žinią draugams ir skleiskite visam pasauliui“, – sveikindamas renginio dalyvius sakė Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Skaityti toliau

Kur kiekvienas eitume mobilizacijos metu? (2)

Artūras Paulauskas | paulauskas.lt nuotr.

Prasidėjus svarstymams ir kalboms apie galimą agresiją Lietuvos atžvilgiu, daugelis patriotiškų Lietuvos piliečių ėmė kelti labai aktualų ir reikalingą klausimą: kur mums reikės eiti mobilizacijos atveju?

Žmonėms, kuriems niekada neteko susidurti su krašto apsauga, kariuomene ar kitomis sukarintomis organizacijomis, šis klausimas ypač aktualus. Šiandien jaučiamas didelis susidomėjimas, todėl verta žinoti, kad mobilizaciją organizuoja Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos departamentas, kuris ir teikia visą reikalingą informaciją.

Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Vincas Krėvė – tautos savigarbos ir laisvės ugdytojas. (12)

Vincas Krėvė Pensilvanijos universiteto profesorius -1953 m.

Skiriama Vinco Krėvės  59-osioms mirties metinėms

Dabarties publicistai rašydami apie Vinco Krėvės-Mickevičiaus politinę veiklą nuolat kartoja, kad Krėvė buvo prieštaringa (kontraversiška) asmenybė. Tačiau atidžiau pažvelgus į jo kūrybą ir XX a. istorinę aplinką, galima teigti, kad Krėvė savo kūryboje buvo nuoseklus lietuvių tautos savimonės ir savigarbos ugdytojas, o kalbant apie jo politinę visuomeninę veiklą, tai jos vektorius buvo lietuvių tautos laisvės ir Lietuvos valstybės interesų gynimas.

1918 m. atsikūrus Lietuvos valstybei, iš rytų, pietų ir vakarų ją supo imperiško elgesio geopolitikos žaidėjai. Nors galima pripažinti, kad po Pirmojo pasaulinio karo Rusijos ir Vokietijos imperijų teritorijos buvo apkarpytos, Skaityti toliau

Kauno apskrities bajorų draugija ir Lietuvos šaulių sąjunga minėjo 1863 m. sukilimo metines (3)

1863 m. sukilimo minėjimas Kaune | A.Sriubo nuotr.

Vasario 3d., sekmadienį, Kauno apskrities bajorų draugija ir Lietuvos šaulių sąjunga pakvietė kauniečius paminėti 1863 metų sukilimo 150-ąsias metines. Šis sukilimas yra reikšmingas tuo, kad jo metu keltos patriotinės idėjos tapo pagrindu 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimui.

Vasario pradžioje Kauno apskrityje prasidėjo pirmieji 1863 metų sukilimo mūšiai. Ta proga žuvusių sukilimo dalyvių atminimas pagerbtas šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje vykusiose mišiose, kuriose dalyvavo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Kauno apskrities bajorų draugijos nariai, pagarbą sukilimo dalyviams atidavė Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė, Skaityti toliau

Kaune atidengta atminimo lenta Liudui Vailioniui (nuotraukos) (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Šį antradienį Kaune,  Žaliakalnyje, Višinskio g. 5, atidengta atminimo lenta su grafikos bareljefu (autorius – skulptorius Stasys Žirgulis) žymiam gamtininkui, Vytauto didžiojo universiteto (VDU) profesoriui, Šaulių sąjungos prezidiumo centro nariui, o vėliau pirmininkui Liudui Vailioniui.

Atminimo lentą atidengė Kauno miesto mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius, L. Vailionio dukra Danutė Vailionytė-Narkevičienė ir Šaulių sąjungos atstovas. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Drąsiausias Lietuvos politinis-karinis žygis (9)

Vladas Turčinavičius

Istorikas Vygandas Vareikis, gal reaguodamas į mano straipsnį „Laisvė – pirmoji vertybė” [1] , kuriame pabrėžiau svarbų  Krėvės vaidmenį rengiant Klaipėdos sukilimą (terminą „sukilimas” naudosiu, kaip istoriškai tradicinį), parašė straipsnį „Gajūs mitai arba Kas „atvadavo” Klaipėdos kraštą?”[2].  Žodį „atvadavo” autorius rašo su kabutėmis, tuo lyg pabrėždamas, jog jokio Klaipėdos išvadavimo nebuvo, o gal todėl, kad dabar šis žodis nevartotinas? Istorikas šį žodį su kabutėmis atkakliai vartoja ir toliau, tarsi bandydamas įteigti nuomonę, kad Klaipėda tiesiog savaime „atiteko Lietuvai”. Tačiau tuo metu Klaipėdą valdė Prancūzijos karinė administracija, vadinasi, pagal logiką, net nežvelgiant gilyn į istoriją, Skaityti toliau