Žymos archyvas: Saulės mūšis

Rudens lygiadienis ir Baltų vienybės diena vėl suburs vilniečius ir miesto svečius (0)

Rudens Lygiadienis.Zodiako zenklai_2015alkas,lt

Rugsėjo 22 d., penktadienį, 20 val. Vilniaus etninės kultūros centras ir Vilniaus miesto savivaldybė kviečia pasigrožėti įspūdingu ugnies reginiu, rengiamu Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto. Renginiu bus pažymėtas ne tik Rudens lygiadienis, tikroji rudens pradžia, bet ir Baltų vienybės diena, minima pažymint 1236 m. vykusį Saulės mūšį.

Kasmet Rudens lygiadienio šventė atspindi kitą tematiką: jau tradicija tapęs renginys šiemet ragina prisiminti krikštus – ypatingus medinius antkapinius paminklus, būdingus Vakarų Lietuvai. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Garuozos mūšio laukuose – barbariškai naikinamos istorijos pėdsakai (5)

Pasivaikščiojimas po nugriauto XVIII a. Garuozos dvaro griuvenas | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Liepos 30 d. asociacija Žiemių pradas „Simkala“ surengė ekspediciją, skirtą 1287 m. kovo 26 d. įvykusio Garuozos mūšio, kuriame žiemgaliai pasiekė paskutinę įspūdingą pergalę prieš kryžiuočius, vietos paieškai. Ekspedicijoje dalyvavo „Simkalos“ vadovas Andrius Bitaitis, Mindaugas Davidavičius, archeologas Ernestas Vasiliauskas, Pasvalio muziejininkas Gražvydas Balčiūnaitis ir šių eilučių autorius. Ekspedicijos tikslas buvo apžiūrėti galimas Garuozos mūšio vietas ir patikslinti mūšio vietos lokalizaciją.

Tačiau vietos apžiūra sukėlė ne tik minčių apie mūšio lauko lokalizavimą, bet ir šokiravo tuo, kad XXI a. Latvijoje gali būti taip barbariškai niokojamas kultūros paveldas. Skaityti toliau

Šiaulės žemė Tytuvėnų regioniniame parke (0)

Šiaulės apžvalgos bokštas | vstt.lt nuotr.

Ar esate girdėję apie Šiaulės žemę? Šiame įvairias senovės legendas menančiame krašte visai neseniai istorikai ieškojo net ir Saulės mūšio pėdsakų. Kviečiame pasidairyti po šį įvairiomis istorijomis apaugusį kraštą. Tytuvėnų regioninio parko direkcija balandžio 8 dieną rengia žygį po Šiaulės žemę ir kviečia drauge su parko gidu aplankyti įdomiausias vietas.

Žygis prasidės 11 val., žygeiviai kviečiami rinktis nuo 10:30 val. prie Šiaulės bokšto esančioje automobilių aikštelėje. Kelionės atstumas – apie 16 km., Skaityti toliau

Karininkų ramovėje vyks T.Baranausko ir G.Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas (0)

Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knyga „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ | rengėjų nuotr.

Sausio 18 d. 18 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) vyks Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas.

1236 m. rugsėjo 22 d. įvykęs Saulės mūšis buvo pirmasis didelis lietuvių laimėtas mūšis. Kartu tai yra vienas iš trijų (greta Durbės ir Žalgirio) didžiųjų viduramžių mūšių, įtrauktų į atmintinų dienų sąrašą.

Pernai Seimo nutarimu buvo minimi Saulės mūšio metai. 2015-2016 m. Lietuvos archeologijos draugija, vykdė tyrimų projektą „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“, kurį rėmė Skaityti toliau

Seime lankytojų laukia parodos, skirtos Saulės mūšio ir Šiaulių miesto 780-osioms metinėms paminėti (1)

Isivaikinkink sekme_parafinaviciaus-fotografija_siauliukulturoscentras-lt

Spalio 11 d., antradienį, Seime bus pristatytos dvi parodos, skirtos  Saulės mūšio ir Šiaulių miesto 780-osioms metinėms paminėti.

14 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta fotografijos paroda „Įsivaikink sėkmę“, kurioje eksponuojamos trylikos kūrybingų, aktyvių ir veržlių šiauliečių, skirtingų profesijų atstovų fotografijos ir pasakojamos jų sėkmės istorijos. „Įsivaikink sėkmę“ vienas iš švietimo projektų, skirtų Šiaulių miesto 780-ajam gimtadieniui. Skaityti toliau

Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno liepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“ (nuotraukos, video) (0)

Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno suliepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“  | G. Paplausko nuotr.

Rugsėjo 22 d. vakarą ant Tauro kalno Vilniuje vyko Saulės mūšio 780-mečiui ir Baltų vienybės dienai skirta ugnies misterija „Saulės mūšis“. Čia, kur žemę Tautos namams nupirko daktaras Jonas Basanavičius, vilniečius sukvietė šventės rengėjai: viešoji įstaiga Ugnis ir kaukė, Lietuvos Romuva, jos Krivė Inija Trinkūnienė, apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“, Titnagų romuva, folkloro ansamblis VISI, vadovai Daiva ir Evaldas Vyčinai, sutartinių giedotojos „Trys keturiose“. Ugnies misteriją sumanė Eglė Valentė.

Šventės pradžioje buvo surengta istorinės vėliavos pakėlimo virš miesto aitvaru apeiga. Aitvarą sukūrė klubo Lietuvos aitvarų judėjimas atstovė Giedrė Aleksandravičiūtė, jai talkino Gintaras Jonas Aleknavičius. Aitvaras yra laikomas dieviška būtybe, saugančia Skaityti toliau

Baltų Vienybės Ugnies Sąšauka 2016 (0)

2016-09-22-1Šiemet sukanka 780 metų kai įvyko Saulės mūšis. 2016 m. rugsėjo 22 d. šiam įvykiui paminėti vyks Baltų vienybės ugnies sąšauka, kuri apjungs piliakalnius ir su baltų istorija susijusias vietas Lietuvoje, Latvijoje, Gudijoje, Lenkijoje bei kitose šalyse. Skaityti toliau

Seime bus paminėtos Saulės mūšio 780-osios metinės (7)

Saulės mūšis. Voldemaro Vimbos paveikslas

Rugsėjo 22 d., ketvirtadienį, 12 val. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius) vyks forumas-minėjimas „Saulės mūšio pergalės reikšmė valstybės istorijoje ir dabartyje“, skirtas Saulės mūšio 780-osioms metinėms.

Renginio dalyvius ir svečius pasveikins Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas. Forumui-minėjimui pirmininkaus Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas. Pranešimus skaitys Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius dr. Valdas Rakutis, Lietuvos istorijos Skaityti toliau

Šiemet visus baltus vėl sujungs Baltų vienybės ugnys (0)

Baltų vienybės ugnies sąšauka ant Girnikų kalno | aukuras.lt nuotr.

Šiemet sukanka 780 metų kai įvyko Saulės mūšis. Rugsėjo 22 d. šiam įvykiui paminėti vyks Baltų vienybės ugnies sąšauka, kuri apjungs piliakalnius ir su baltų istorija susijusias vietas Lietuvoje, Latvijoje, Gudijoje, Lenkijoje bei kitose šalyse.

1236 metų rugsėjo 22 dieną Saulės mūšyje lietuviai sutriuškino Livonijos (Kalavijuočių) ordiną ir parodė ryžtą ginti savo žemę. Tai buvo viena pirmųjų baltų genčių didžiųjų pergalių, po kurios priešiškas Livonijos ordinas sunyko. Skaityti toliau

Šiauliuose vyks žirgų varžytuvės Kunigaikščio Vykinto taurei laimėti (dienotvarkė) (0)

smokebear.com nuotr.

Šiaulių jaunųjų gamtininkų centras gegužės 28 dieną (šeštadienį) kviečia visus šiauliečius ir miesto svečius į Saulės mūšio 780-ies metų sukakties paminėjimą prie Salduvės piliakalnio. Žiūrovai turės galimybę stebėti senovės baltų eiseną, riterių turnyrą – parodomąsias kovas, žirgų konkūrų varžytuves, kuriose raiteliai ir žirgai kovos dėl Kunigaikščio Vykinto taurės. Renginį globoja Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. Skaityti toliau

Šiauliečiai kviečia paminėti Saulės mūšio 780-ąsias metines (0)

„Vilkatlakai“ | klubo nuotr.

Kovo 9 d. 18 val. Šiaulių koncertų salėje „Saulė“ (Tilžės g. 140, Šiauliai) vyks ciklo atidarymo koncertas „Kur lygūs laukai“. Projektas „Saulės mūšio atspindžiai“ – tai 10 renginių ciklas, skirtas Saulės mūšio 780-osioms metinėms paminėti.

Renginio metu žiūrovai turės galimybę apsilankyti „Vitražų“ salėje, kurios trijų išorinių sienų perimetrą visu aukščiu sudaro dailininko vitražisto, profesoriaus Kazio Morkūno 1986 m. sukurtas vitražas „Saulės mūšis“. Skaityti toliau

Dar vienas bandymas užbaigti Saulės mūšio įamžinimo memorialo statybą (13)

Šiaulių miesto, Šiaulių ir Joniškio rajonų merai Artūras Visockas, Antanas Bezaras ir Gediminas Čepulis Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Finansų ir Kultūros ministerijoms išsiuntė raštą prašydami skirti lėšų Saulės mūšio pergalės įamžinimo memorialiniam kompleksui Joniškio rajone užbaigti. Merai tikisi, kad šis svarbus visai Lietuvai simbolis sulauks deramo valstybės dėmesio.

Kreipimosi raštą parengęs Šiaulių miesto mero pavaduotojas Stasys Tumėnas pabrėžė, kad šiemet minimą Saulės mūšio 780-metį siekiama pasitikti užbaigtu Saulės mūšio vietos įamžinimo memorialu, Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2016-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai (24)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

2016-aisiais minėsime keletą svarbių Lietuvos istorijos sukakčių, tame tarpe – jubiliejinių. Priminsiu, kad jubiliejus klasikine prasme – tai 50 metų periodas, o ne jokia kita „apvali“ sukaktis. Naujoviškesnė jubiliejaus sąvoka dar apima ir „pusinius“ jubiliejus, t. y. 25-mečius.

Tačiau pirmiausia paminėtina, kad Lietuvos Seimas 2016-uosius paskelbė Saulės mūšio metais, nors ir nesulaukęs jubiliejinės sukakties. Tokius paskubėjimus reikėtų laikyti bendro sistemingo požiūrio į Lietuvos istorinės atminties politiką nebuvimo pasekme, nes Seimas vis nesiryžta priimti Tautos istorinės atminties įstatymo. Skaityti toliau

2016-uosius Seimas paskelbė Saulės mūšio metais (3)

Medalis, skirtas Saulės-Šiaulių mūšio 770-čiui atminti. Autorius skulptorius, medalininkas Juozas Kalinauskas

Spalio 20 d. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2016 metais sukanka 780 metų, kai įvyko Saulės mūšis, kuriuo pasiekta pasaulinės istorinės reikšmės pergalė, įrašiusi Lietuvą ir visus baltus į Europos istoriją bei atvėrusi kelius Lietuvos valstybės įtvirtinimui, nutarė 2016-uosius paskelbti Saulės mūšio metais. Už šį nutarimą (Nr. XIIP-3602(2) balsavo visi 79 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Priimtame dokumente atkreipiamas dėmesys, kad 2000 metais Latvijos ir Lietuvos parlamentai, įvertinę Saulės mūšio reikšmę, rugsėjo 22 dieną – Saulės mūšio pergalės dieną – paskelbė Baltų vienybės diena. Skaityti toliau

2016-uosius siūloma paskelbti Saulės mūšio metais (5)

Saulės mūšis. Voldemaro Vimbos paveikslas

Spalio 13 d. Seimas plenariniame posėdyje svarstė Seimo narės Almos Monkauskaitės pristatytą Seimo nutarimo projektą (Nr. XIIP-3602), kuriuo siūloma 2016-uosius paskelbti Saulės mūšio metais.

Šį sprendimą Seimui siūloma priimti atsižvelgiant į tai, kad Saulės mūšyje (1236 m.) buvo pasiekta pasaulinės istorinės reikšmės pergalė, įrašiusi Lietuvą ir visus baltus į Europos istoriją, atvėrusi kelius Lietuvos valstybės įtvirtinimui, o 2016 m. šiam mūšiui sukanka 780 metų. Skaityti toliau

Baltų vienybės diena buvo švenčiama ir Naisiuose (nuotraukos) (0)

Baltų vienybės dienos minėjimas 2015 | Rengėjų nuotr

Rugsėjo 22 d. Baltų vienybės dienos proga Naisiuose, ant Alkos kalno, vyko šventės minėjimas, kurio metu buvo surengti ne tik bendri laužai, bet ir dainos, žaidimai bei kt.

Vienybė, darna, tapatumas – tai tautos ir kiekvieno žmogaus gyvasties pagrindas. Vienybės idėja stiprino senąsias kultūras, suteikdama jėgų jų išlikimui. Ne išimtis ir senoji baltiškoji kultūra: darna jungė tiekgamtą su žmogumi, jo veikla, tiek skirtingas baltų tautas. Šiandien indoeuropiečių šeimoje girdime tik dvi baltų tautų kalbas – lietuvių ir latvių (žiemgalių, sėlių, skalvių, prūsų ir kitų Skaityti toliau

Šiandien vyks baltų vienybės ugnies sąšauka (4)

Baltų vienybės ugnies sąšauka

Šiandien, rugsėjo 22 d., antradienį, 20-21 val. minint Baltų vienybės dieną visi baltų genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje ir visame pasaulyje įsijungs į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir uždegs ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose.

1236 metų rugsėjo 22 dieną Saulės mūšyje lietuviai sutriuškino Livonijos (Kalavijuočių) ordiną ir parodė ryžtą ginti savo žemę. Tai buvo viena pirmųjų baltų genčių didžiųjų pergalių, po kurios priešiškas Livonijos ordinas sunyko. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė. Skaityti toliau

Ar Lietuvai svarbus istorinio įvykio – Saulės mūšio – įamžinimas? (audio) (2)

Saulės mūšis. Voldemaro Vimbos paveikslas

Pasitinkant Baltų vienybės dieną, Seime surengta Seimo narių Rimos Baškienės, Vitalijaus Gailiaus ir Almos Monkauskaitės spaudos konferencija, kurioje dalyvavo: Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Hubertas Smilgys, istorikas, Lietuvos Karo akademijos dėstytojas doc. dr. Romas Batūra, architektas Algimantas Černiauskas, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos pirmininkas Vladas Buragas, Lietuvos muzikos akademijos styginių katedros profesorius Jurgis Dvarionas, architektas dr. Napoleonas Kitkauskas, Lietuvių folkloro teatro meno vadovas, režisierius Povilas Mataitis, kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas, parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas, Skaityti toliau

Savaitės pjūvis apie makroekonomikos rodyklius ir svarbias istorines datas (video) (1)

iskauskas-savaites-pjuvis

Šioje laidoje apžvalgininkas Česlovas Iškauskas su SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda kalbasi apie pagrindinius 2014 m. makroekonominius rodiklius, o su Seimo nare Rima Baškienė ir kultūrologe Nijole Balčiūniene svarsto, kas trukdo geriau pažymėti tokias istorines datas kaip Saulės ir Oršos mūšiai ar Baltų vienybės diena.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių www.iskauskas.lt, per „Penki TV“ kanalą „YouTube“, taip pat portaluose www.alkas.lt bei www.veidas.lt. Skaityti toliau

Pagramančio piliakalnis švytėjo baltus vienijančia ugnimi (25)

Pagramančio piliakalnis švytėjo baltus vienijančia ugnimi | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 22 dieną ant Pagramančio piliakalnio buvo paminėta Baltų vienybės diena, kurią organizavo Pagramančio regioninio parko direkcija su renginio partneriais – Pagramančio kultūros namais. Jau aštuntą kartą Pagramančio piliakalnis švytėjo baltus vienijančia ugnimi. Smagu, kad šiais metais Baltų vienybės sąšaukoje ugnys buvo užkurtos daugiau nei 100 vietų.

Nuo 2000 metų, rugsėjo 22-ąją dieną, baltų genčių palikuonys kviečiami įsijungti į šią ugnies sąšauką ir uždegti ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose. Skaityti toliau

R. Baškienė: Saulės mūšio vieta tebelaukia Vyriausybės dėmesio (12)

Rima Baškienė | asmeninė nuotr.

Rugsėjo 22-ąją Lietuvoje ir Latvijoje minima Baltų vienybės diena. Ji tradiciškai minėta ir Jauniūnuose (Joniškio r.), Saulės mūšio vietoje. Nuo 1991 metų čia yra siekiama įamžinti šį istorinį įvykį, kurio svarba Lietuvai niekas neabejoja.

Lietuvos kultūros fondo ir Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto iniciatyva Seime buvo surengta daug diskusijų, kreipimųsi į Vyriausybę. 2013 m. spalio 9 d. surengtame forume, skirtame Saulės mūšio pergalės Skaityti toliau

Baltų vienybės ugnys ant Verkių kalno (5)

Baltų gentys XII a. | punskas.pl nuotrauka

XII a. baltai gyveno gentimis. Tada buvo Prūsų, Galindų, Jotvingių (Sūduvių), Skalvių, Lietuvių, Kuršių, Sėlių, Žiemgalių, Latgalių gentys. Pabandykime įsivaizduoti kokiu būdu buvo palaikomas ryšys tarp genčių – kokiu būdu buvo pranešama apie priešų puolimą.

Tada nebuvo nei interneto nei telefonų. Net skaipo (Skype) tada nebuvo. Nebuvo net ir tokios senienos kaip telegrafas. O 1236 metų rugsėjo 22 dieną reikėjo susivienijus Skaityti toliau

Istorinės rekonstrukcijos brolija „Vilkatlakai“ (0)

„Vilkatlakai“ | klubo nuotr.

Tie, kas dažniau apsilanko istoriniuose renginiuose ar domisi Lietuvos praeitimi, turbūt ne kartą įvairiuose festivaliuose ir kituose istoriniuose renginiuose matė atkuriamas baltų kovas ir gyvenimą tais laikais, kai tik nuo žmogaus fizinių galių ir sugebėjimo pažinti gamtą priklausė jo gyvenimo trukmė.

Žmonių, kurie neskuba įsitraukti tik į šiandienos patogumų pilną gyvenimą, o trokšta pažinti mūsų tautos istoriją iš arčiau, suprasti, kuo mūsų protėviai gyveno, ką valgė, kaip gynėsi nuo priešų, atsiranda vis daugiau. Skaityti toliau

Kultūros puoselėtojai ragina deramą dėmesį skirti Saulės mūšio įamžinimui (4)

Saulės mūšis | Voldemaro Vimbos paveikslas

Seime įvykusio kultūros forumo „Valstybės istorinio įvykio – Saulės mūšio įamžinimas“ metu kultūros paveldu besirūpinančių organizacijų atstovai, politikai, mokslininkai ir menininkai aptarė europinės reikšmės įvykio – Saulės mūšio – aktualumą ir memorialinio-pažintinio komplekso statybos svarbą ir problemas.

1236 m. rugsėjo 22 d., prieš 777 metus, mūšyje Šiaulių žemėje buvo pasiekta didelės istorinės reikšmės pergalė, įrašiusi Lietuvą ir visus baltus į Europos istoriją, atvėrusi kelius Lietuvos valstybės įtvirtinimui. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Tėvų žemė (60)

Tomas Baranauskas | asmeninė nuotr.

„Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos?“ – pačioje XVI amžiaus pabaigoje rašė Mikalojus Daukša. Jam rūpėjo visų pirma kalba, nuo kurios gręžėsi lenkėjantis to meto Lietuvos valstybės elitas. Mes gi šį karta kalbėkime apie žemę.

Daugiau kaip 200 metų lietuviai kovėsi už savo žemę su kalavijuočių ir kryžiuočių kariaunomis. Lietuvos valstybės kilimo pradžia sutapo su vokiečių ekspansijos pradžia Pabaltijyje. Skaityti toliau

Sukurkime baltų dvasinę Tėvynę (25)

Ugnys Baltų vienybės dienai Rugsėjo 22 d. vyko Baltų vienybės ugnies sąšauka, kuri apjungė baltų genčių gyventas ir gyvenamas žemes. Ugnis buvo uždegta virš 70-yje piliakalnių ir  kitose su baltų istorija susijusiose vietose Lietuvoje, Latvijoje, Suvalkų krašte (Lenkijoje), Gudijoje (Baltarusijoje). Prieš septynetą metų ugnies  sąšauka, minint Baltų vienybės ir Saulės mūšio dieną, prasidėjo tarp Šatrijos ir Girnikų šventkalnių. Šiemet vėl Girnikų kalnas sulaukęs ugnies ženklo nuo Šatrijos kalno jį perdavė kitiems Šiaulių žemės kalnams: Bubių, Salduvės,  Luponių piliakalniams, Gegužių kalnui (Majakalniui, Kantyčkalniui). Ant šių kalvų susirinko žmonės prisiminti savo istorijos ir sustiprinti ryžtą gyventi  savo protėvių žemėje. Skaityti toliau

A.Butkus. Nevienadienė baltų vienybė (4)

Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 22 d. Lietuvoje ir Latvijoje švenčiama baltų vienybės diena. Tą dieną 1236 m. lietuviai ties Šiauliais sumušė iš plėšikavimų grįžtančią Kalavijuočių ordino kariuomenę, o jos likučius pribaigė žiemgaliai. Istorijoje šis įvykis žinomas Saulės mūšio vardu. Jo reikšmė buvo didžiulė – Kalavijuočių ordinas po pralaimėjimo taip ir neatsigavo, o sulaukę 1237 m. pavasario šio ordino likučiai susijungė su Prūsijos kryžiuočiais ir tapo Teutonų ordino padaliniu, pavadintu Livonijos kryžiuočių ordinu.

Mindaugo Lietuva gavo atokvėpį iki 1244 m., per kurį sėkmingai priešinosi mongolų ekspansijai Rytuose ir plėtė valstybę dar iki galo nesuslavėjusiose rytinėse baltų žemėse. Skaityti toliau

Šiauliečiai Žaliūkių malūnininko sodyboje švęs rudens lygiadienį (0)

Žaliūkių malūnininko sodyba

Rugsėjo 21 d., penktadienį, 18 val., kai švenčiama astronominė rudens pradžia, visi kviečiami susiburti Šiaulių „Aušros” muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai). Čia drauge su Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriaus ansambliu „Sedula“ (vad. Virginija Gintilaitė) bei jų romantiška programa „Vasaros nakties sapnas“ susirinkusieji sulauks meto, kai diena vėl susilygina su naktimi, bus skaitomos poetų Vytauto Sirijos Giros, Petro Vaičiūno, Bronės Buivydaitės, Salomėjos Nėries, Vaidoto Spudo, Onos Miliūtės eilės, prisimenamos rudens lygiadienio šventimo tradicijos, degs šventinis laužas. Skaityti toliau

Latvijoje, Bauskės pilyje, bus minima Baltų vienybės diena (4)

V-VIII a. Kuršių genties merginos rūbai | A.Moisejenko nuotr.

Rugsėjo 22 d. Latvijoje, Bauskės pilyje, bus minima Baltų vienybės diena.

Renginyje koncertuos viduramžių muzikos grupė „Banchetto musicale“, Lietuvos ir Latvijos folkloro ansambliai, bus rodomas režisierius Sauliaus Bartkaus dokumentinis filmas „Saulės mūšis“, vyks senovės baltų kariūnų pasirodymai, įkurti senieji kaimai kvies žiūrovus į kelionę po baltų žemes. „Lieptų kaimas“ perkels lankytojus į XIII amžių – pagonybės ir dievybių laikmetį, „Senolių kaime“ bus galima prisiliesti prie senųjų amatų – pasukti verpimo ratelį, pabandyti žiesti molio dirbinius, sviestamuše (muštoke) patiems pasigaminti sviesto, paragauti lietuvių tradicinių patiekalų. Skaityti toliau

A.Mikus. Baltų vienybė: praeitis ir dabartis (21)

Baltų vienybės idėja, sklisdama iš Lietuvos bei Latvijos, palengva aprėpia Baltarusiją ir netgi vakarinius Rusijos regionus. Tačiau prieš prabylant apie baltų vienybės perspektyvas šiandieną, reikėtų aptarti, kaip reiškėsi baltų vienybė senovėje ir kiek ta senovė aktuali dabar.

Baltai – pusiausvyros išlaikytojai

Baltų misija senovėje aiškėja pažvelgus į jų gyventą teritoriją, į šio krašto ypatumus. Senovės baltų teritorija žinoma – ją nurodo baltiški vandenvardžiai (upių bei ežerų vardai). Skaityti toliau