Žymos archyvas: Saulės kelias

V. Vaitkevičius. Baltiškos svastikos savitumas (71)

Atkurto XIV a. - XV a. pradžios puodo iš Bajorų kaimo kapinyno (Elektrėnų sav.) dugno ženklas. Puodžius Dainius Strazdas. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Svastikos istorija sena ir sudėtinga, baltų kraštuose ji prasideda prieš beveik 2000 metų. Vienas seniausių svastikomis paženklintų radinių – Lankiškių kapinyno, esančio Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, urna. Pagal panašumą į Vielbarko kultūros, plačiai tyrinėtos Lenkijoje radinius, šis degintinis kapas datuojamas pirmaisiais m. e. amžiais.

Apie III-IV a. svastikos buvo baltų genčių kiauraraščių krūtinės papuošalų – smeigtukų, prie jų nešiotų grandinėlių skirstiklių, taip pat segių puošybos elementas. Pasak doc. Audronės Bliujienės, buvo sekama pavyzdžiais iš Romos imperijos Noriko ir Ranonijos provincijų.
Skaityti toliau

Panevėžio fotografijos galerijoje – Žilvino Kropo paroda „Saulėraščių iliuminacija“ (0)

Žilvino Kropo fotografijų paroda | Panevėžio miesto dailės galerijos nuotr.

Gruodžio 19 d., 17.30 val., Panevėžio fotografijos galerijoje bus atidaryta Žilvino Kropo fotografijų paroda „Saulėraščių iliuminacija“.

Ž. Kropas yra vienas iš Panevėžyje šiuo metu itin aktyviai kuriančių jaunosios kartos fotografų, išsiskiriantis savitu kūrybiniu mąstymu, puikia intuicija ir estetika. Nuoširdus jo domėjimasis specifiniu „pinhole“ fotografijos metodu ne tik padėjo išlavinti įgūdžius ir sukaupti patirties, bet ir pelnyti pripažinimą. Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Dieną ir sėkmę matuosime gaidžio žingsniu (0)

Dieną ir sėkmę matuosime gaidžio žingsniu | Vejarode.com nuotr.

Didžiosioms metų šventėms uždarom vartus. Jau apsukom metų ratą, laukdami Šviesos atgimimo stebuklo. Pamiršom senų metų  skriaudas, išsižadėjom senų paklydimų. Atminty  pasiliko nepakartojama akimirka: ištartas švelnus žodis, ypatingas žvilgsnis, miela dovanėlė. Viliamės, jog  turtingesni tapom pažinimu, gerumu, vieni kitų atjauta.

Už durų pasiliko ir tamsiausia naktis,  ir trumpiausia diena.  Bet liko laukimas sugrįžtančios šviesos ir saulės.  Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Rasos – laikas, kai Saulė sustoja (7)

Rasos šventė | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Metraštininko Motiejaus Strijkovskio (1588 m.) liudijimu didžiausią vasaros šventę lietuviai vadino Kupolės (Kupala) vardu ir švęsdavo ją nuo gegužės 25 iki birželio 25-os.

Istorikas Simonas Daukantas šią šventę vadino Vainikų švente ir rašė, jog ji buvo švenčiama 14 dienų. Mūsų kaimynai latviai švęsdavo savaitę, austrai – 12 dienų… Lietuvos ir kitų Europos kraštų XIX-XX a. liaudies tradicijose buvo laikoma, jog vasaros saulėgrįžos šventės laikotarpis trunka nuo birželio 24 iki 29 dienos. Šis, beveik savaitės trukmės laikotarpis, buvo vadinamas kupolinėmis dienomis.

Manoma, kad tokia ilga šventės trukmė galėjo būti siejama su taip vadinamu Saulės „stovėjimo” laikotarpiu. Skaityti toliau