Žymos archyvas: saulėgrįža

Romuva kviečia kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą (audio, video) (0)

Romuva švenčia žiemos saulėgrįžą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Gruodžio 22 d., šeštadienį 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8)  vyks Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis. Tamsiausiu metų laiku, trumpiausią dieną bus įžiebta aukuro ugnis ir pagerbti baltų Dievai. Protėvių papročiu bus dalinamasi apeigine kūčia.

„Kūlgrinda“ giedos ne tik Kalėdų giesmes, bet ir pristatys giesmes iš rengiamos Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame kultūros centras kviečia į Pusiaužiemio šventę (0)

J.Vysniausko nuotr.

Vasario 2 dieną (penktadienį) 18 val. Lietuvos nacionaliniame kultūros centre Šeimų romuva ir apeigų folkloro grupė Kūlgrinda kviečia paminėti Pusiaužiemį.

Šventės metu skambės bičių sutartinės, bus gerbiama ugnis, saulė, žemė, bus pasidžiaugiama artėjančiu pavasariu. Pusiaužiemio šventės metu meška verčiasi ant kito šono – tai rodo, kad žiema jau persirito į antrąją pusę ir netrukus ateis šiltesni orai. Skaityti toliau

R. Švedienė. Naujųjų metų šventė – antrosios Kūčios? (1)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Anksčiau Lietuvoje savitų, gamtos virsmų padiktuotų specialių apeigų Naujųjų metų šventei neturėta, tiesiog kartotas saulėgrįžos šventės vyksmas. Pati šventė įvairiose Lietuvos vietose vadinta skirtingai – riebiosiomis Kūčiomis, Kūčelėmis, Kūčiukėmis, mažosiomis Kūčiomis, Pakūčiais, antrosiomis Kūčiomis. Skirtingai nuo tikrųjų Kūčių – tai jau ne šeimos, o bendruomenės, ypač jaunimo, šventė.

Anksčiau jaunimas, sutikdamas Naujuosius, rengdavo persirengėlių vaikštynes. Būtini vaidinimo veikėjai – Senieji metai – sulinkę, suvargę, o Naujieji metai – gražus jaunikaitis su knyga rankoje. Skaityti toliau

Krivės sveikinimas Saulėgrįžos proga (video) (8)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Saulės grąžos metu pasaulis yra kuriamas iš naujo.  Iš pasaulio medyje – grūšelėje – degančios žvakelės iškritusi kibirkštėlė padaro stebuklą: pasilieja marios mėlynos ir susikuria pasaulis.

Saulėgrįžos metas – pasaulio kūrybos metas. Kurkime aukurus, kurkime šeimos židinius, kurkime savąjį pasaulį, remdamiesi protėvių išmintimi, pagarba tradicijoms ir meile vienas kitam.

Lai iš žvakelės pakritusi maža kibirkštėlė kiekviename mūsų uždega ugnį – ugnelę, šildančią mus šaltuoju metų laiku, – ir kūrybos ugnį, stiprinančią mūsų kūrybines galias! Skaityti toliau

Kas ką kala per Kalėdas? (audio) (17)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Ar Kalėda gali būti pati Saulė? Savo įžvalgas šiuo klausimu pateikia LRT Klasika laidos „Ryto rasa krito“ svečias – etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

„Kalendorinėse Kalėdų dainose apdainuojamas devyniaragis elnias, kurio raguose kalviai kala aukso vainiką. Aukso vainikas tarp dangiško elnio ragų – tai pati mitinio kalvio nukalta Saulė. Kalėdų vardas tiesiogiai susiejamas su kalvio nukalama Saule, kuri senosiose dainose kartais ir vadinama Kalėda“, – sako J. Vaiškūnas. Skaityti toliau

Romuviai sugrįžtančią Saulę pasitiks protėvių giesmėmis (video) (22)

Romuviai švenčia Žiemos saulėgrįžą | rengėjų nuotr.

Gruodžio 18 d., sekmadienį 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8)  įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą ir sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis.

Kiekvienais metais romuviai sugrįžtančią saulę sutinka bendraminčių būryje, įžiebdami aukuro ugnį, pagerbdami baltų dievus, protėvius, giedodami kalėdines giesmes, dalindamiesi apeiginiu valgiu – kūčia.

„Kalėdinės giesmės – pačios gražiausios apeigų giesmės. Artėjant Saulėgrįžai pradedame giedoti to laikotarpio giesmes ir panyrame į ypatingą būseną, kuri mus sujungia su Skaityti toliau

Kviečia Rasos šventė Verkiuose (video) (0)

2014_06_20_Verkiuose6

Birželio 23-24 d., antradienį nuo 19 val. Vilniaus Verkių rūmų parke (Žaliųjų ežerų 49) vyks Lietuvių etninės kultūros draugijos rengiama Rasos šventė.

Jau penkioliktąjį vidurvasarį, kai gamta ir žolynai klesti, rasoja, vilniečiai ir miesto svečiai  Verkiuose susirinks švęsti Rasos šventės. Pasitikdami trumpiausią metų naktį ir Saulės grąžos metą šventės dalyviai liepomis kvepiančiame Verkių parke pasitiks puošdamiesi vainikais, skindami devynių žolynų kupolę, vaišindamiesi , dainuodami ir šokdami. Skaityti toliau

I. Trinkūnienė. Lai mus sujungia išėjusių palaiminimas, ateities lūkesčiai ir amžinosios giesmės (27)

Inija_Monikos Požerskytes nuotr

Belaukdama sugrįžtančios Saulės dalinuosi praeinančių metų rūpesčiais ir ateinančių metų viltimis ir svajonėmis.

Praėję metai – praradimų, bet ir atradimų metai. Didysis praradimas – Krivio Jauniaus – bendražygio, bendraminčio, žmogaus – lietuviškos saulutės, nušvietusios kelią per sovietmečio darganas, priespaudą, stiprinusio ir palaikiusio, kūrusio bendruomenę – lietuvių tautą, Romuvos tautą, kurioje susijungia protėvių išmintis ir gyvųjų energija, kurioje ir gyvieji ir mirusieji sudaro vieningą visumą. Skaityti toliau

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ ryžtasi „Saulės kelionei“ (1)

PrintPrieš devyniolika metų pirmą kartą atliktas teatralizuotas muzikinis pasakojimas „Saulės kelionė“ išsineria iš sudūlėjusio rūbo ir atgimsta nauju pavidalu. Net tris muzikines puotas – gruodžio 25 d. Vilniuje, 26 d. Kaune ir 27 d. Šiauliuose – rengianti grupė SKYLĖ Saulę įkūnyti paveda Aistei Smilgevičiūtei.  Muzikinio reginio klausytojai kviečiami leistis kelionėn po ugninį dangaus skliautą ir Saulės lydimi užsukti į zodiako žvaigždynų gelmes, patirti kosminį žiemos nuotykį. Skaityti toliau

Apie Jonines kalbiniu atžvilgiu (0)

Rasos šventė | Aušros Sap. nuotr.

Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Dabartinės šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė, turinti labai senas tradicijas, kurios susiformavo ankstyvosios gimininės santvarkos laikais. Dabar oficialus šventės pavadinimas – Rasõs ir Jonìnių diena (žr. švenčių dienų pavadinimus Darbo kodekse). Didžiajame Lietuvių kalbos žodyne teikiama ir Rasõs šventė (Rasõs šveñtė kaip atėjo, šieną pjauti jau reikėjo), ir Jonìnės – kaip Jono šventė, Jono dienos paminėjimas. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Rasos – laikas, kai Saulė sustoja (7)

Rasos šventė | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Metraštininko Motiejaus Strijkovskio (1588 m.) liudijimu didžiausią vasaros šventę lietuviai vadino Kupolės (Kupala) vardu ir švęsdavo ją nuo gegužės 25 iki birželio 25-os.

Istorikas Simonas Daukantas šią šventę vadino Vainikų švente ir rašė, jog ji buvo švenčiama 14 dienų. Mūsų kaimynai latviai švęsdavo savaitę, austrai – 12 dienų… Lietuvos ir kitų Europos kraštų XIX-XX a. liaudies tradicijose buvo laikoma, jog vasaros saulėgrįžos šventės laikotarpis trunka nuo birželio 24 iki 29 dienos. Šis, beveik savaitės trukmės laikotarpis, buvo vadinamas kupolinėmis dienomis.

Manoma, kad tokia ilga šventės trukmė galėjo būti siejama su taip vadinamu Saulės „stovėjimo” laikotarpiu. Skaityti toliau

Susiraskite savo Rasos šventę 2014 (4)

Rasos šventė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Alkas.lt redakcija sveikina visus savo ištikimus skaitytojus artėjančios Rasos šventės proga ir linki didžiausių galių, aistringo noro gyventi, kurti ir šviesti.

Mielų bendraminčių ir draugų būryje pagal mūsų protėvių papročius prasmingai ir smagiai atšvęskite šį nepaprastą dievišką metą.

Alkas.lt siūlo šias Rasos šventes: Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė? (66)

Atarašai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Įsigalint krikščionybei visur ir visuomet savitos senosios tautų tradicijos buvo pritempiamos prie žydų tautos ir krikščioniško mokymo įvaizdžių. Tai buvo padaryta ir su baltų bei kitų Europos tautų pasaulėžiūra. Mes baltai susidūrėme jau su vėlyvosios krikščionybės poveikiu – įsiurbusios į save iš dalies kai kurias Artimųjų rytų, keltų, germanų ir kitų indoeuropietiškų kultūrų tradicijas. Bandymas krikščioniškai perkoduoti vietos tradicijas ypač ženklus metinių kalendorinių švenčių simbolikoje. Likdamos iš esmės su gamtos virsmais ir žmogaus ūkine veikla susijusių gairių per gamtinį kodą simboliškai išreiškiančių ir žmogaus sielos poreikius rinkiniu Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Kas kalama per Kalėdas? (39)

Elnias su Saule raguose | G.Giedraitienės pieš.

Kalėdos žymi Saulės sugrįžimą į mūsų pasaulį, kai dienų trumpėjimą pakeičia ilgai lauktas šviesėjimas. Kaip ir prieš daugelį tūkstantį metų mūsų išgyvenimas Žemėje tebelieka priklausomas nuo metų laikų kaitos, Saulės ir jos nuolatinio sugrįžimo pas mus. Pagal Saulės kelionę pradedami skaičiuoti Nauji Metai, maitintojėlė Žemelė irgi ilsisi ir brandina savo vaisius mums kartu su Saulele. Žmogaus gyvenimo, praėjusių metų įvertinimo ir naujų metų lūkesčiai neatsiejami nuo Saulės metų pradžios per Kalėdas. Dėl to šios šventės svarba įrėžta ir mūsų pasąmonėje. Kaip gamta atgimsta su Saulės sugrįžimu, taip ir žmonės turi galimybę permąstyti savo gyvenimo kelią ir svarbiausias vertybes, pasisemti gyvybinių jėgų ir ryžto kurti laimingesnį gyvenimą. Skaityti toliau

Vaikų darželis, kokio Lietuvoje dar nebuvo, Kalėdas švenčia kitaip (4)

Baltiškas vaikų draželis|  Delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Vos prieš dvi savaites duris atvėrusio šeimos centro „Baltų šalelė“ nariai jau švenčia Kalėdas. Tiesa, kiek neįprastai – su tikru lietuviškų švenčių simboliu Kalėda, Blukio vilkimu ir rankų darbo dovanomis.

Šeimos centro įkūrėja ir vadovė Alina Sinicė pasakojo, kad idėja vaikus auklėti pagal baltiškas tradicijas gimė prieš kelis metus, pastebėjus, kad tokio darželio Lietuvoje nėra.

Bendradarbiauja su tėvais

„Mes su vyru labai mylime savo gimtinę ir nors turėjome galimybę po studijų dirbti užsienyje, nusprendėme pasilikti Lietuvoje. Tėvynėje mums gera, norėjome čia kažką padaryti. Tuomet atsirado vaikai, kuriuos nusprendėme Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Palaikom pasaulio gyvavimą ar jo pabaigą? (10)

Saulės stulpai | J.Vaiškūno nuotr.

Pakviečiau vieną merginą į Žiemos Saulėgrįžos šventę gruodžio 21 dieną. Nuo tos datos dienos nebetrumpės, bet vėl pradės ilgėti. Pagal lietuviškus papročius, su dainomis didelėje tautiečių bendruomenėje, kaip ir kasmet,  sutiksime grįžtančią Saulę. Mergina atsakė, kad eis į kitokį renginį. „Gal švęsi pasaulio pabaigą?“-  tarsi juokais paklausiau. Ji tokiais dalykais netikinti – pasakė – negi tikiu tuo aš? Susimąsčiau. Netikiu, kad tą dieną Žemė susidurs su kita planeta ar dar kažkas panašaus nutiks, tačiau ar aš galiu garantuoti už „pasaulio tvarkdarius“? Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Mintys žiemos saulėgrįžoje (44)

Jonas Trinkūnas

Adventas, Kūčios, Kalėdos ir šventvakarių metas tai ištisas papročių ir juos lydinčių išgyvenimų spiečius. Prie kūčių stalo prisimenami praėję metai, žvelgiama į ateinančius metus. Prisimenami protėviai, o šventvakariai žadina mintis ir jausmus. Šio laikotarpio tradicijas dar gerai prisimena mūsų tėvai ir senesni žmonės. Žiemos saulėgrįža laikoma pačiu lietuviškiausiu šventiniu laikotarpiu. Bet tenka pripažinti, jog apie kūčias ir kalėdas šiandien daugiau domimasi ir žinoma tik koks šiose šventėse gaminamas maistas, kuo vaišinsimės susirinkę prie šventinio stalo. O susirinkusiems giminėms ir svečiams pradžiuginti Skaityti toliau

D. Razauskas. Ar tikrai Jonas ir Joninės – krikščioniški žodžiai? (11)

Dainius Razauskas | asmeninė nuotr.

Jonui Vaiškūnui, verkusiam esą jo vardas nelietuviškas, kad neverktų, bet juoktųsi

Pradėkime nuo senovės romėnų dievo Jano, lotynų k. Jānus arba Iānus. Kazimiero Kuzavinio apibrėžimu, tai „senovės italikų saulės kelio, laiko ir metų, durų ir vartų, pradžios ir pabaigos dievas, vaizduojamas su raktu ir dviem veidais – jaunu, atsuktu į ateitį, ir senu, žiūrinčiu į praeitį; jam buvo skirtas sausio mėnuo“. Pats jo vardas yra vienos šaknies su žodžiu iānua ‘durys, vartai, įėjimas’ [1].

Štai kaip apie Janą yra rašęs Rene Genonas (René Guénon): „Janas paprastai turi du raktus. Skaityti toliau

Vilniuje – tradicinė Rasos šventė „Lylio Rasotiems vainikams, lylio“ (1)

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Lazdynų dainų slėnyje, kairiajame Neries krante, už parodų ir konferencijų centro „Litexpo“ birželio 22 d., penktadienį, nuo 19.00 val. vyks tradicinė Rasos šventė „Lylio Rasotiems vainikams, lylio“.

Vasaros saulėgrįžos šventėje bus pinami ir Nerimi plukdomi vainikai, deginami laužai, sveikinami Jonai, Janinos ir Rasos, ieškoma paparčio žiedo. Susirinkusius linksmins, šokdins, dainų ir ratelių mokys liaudies dainų klubas „Raskila“, Skaityti toliau

Rasos šventė Verkiuose (1)

Rasos šventė

Šiandien birželio 23 d. nuo 19 val. iki Saulės patekėjimo Verkių rūmų parke (Žaliųjų Ežerų g. 49), Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija ir Lietuvių etninės kultūros draugija jau vienuoliktą kartą kviečia vilniečius bei miesto svečius į tradicinę, vieną gražiausių etnokultūrinių švenčių Lietuvoje – Rasos šventę Verkiuose.

Pasipuoškite vainikais, susipinkite kupoles, pasiimkite lauknešėlį ir su šeimomis, draugais atvykite į liepomis kvepiantį Verkių parką švęsti trumpiausios saulėgrįžos nakties šventės. Skaityti toliau