Žymos archyvas: saugumiečiai

R. Jasukaitienė. Plembergas – vaikystės žemė (0)

gowild.lt nuotr.

Gyvenome anuomet ant aukšto Dubysos skardžio prie Ariogalos. Perėję tiltą, būtinai atsigerdavome stebuklingo šaltinėlio vandens, besiveržiančio iš žemės gelmių… Tėvas kas kartą turėdavo pernešti man per tą tiltą – tokia didelė buvo aukščio baimė. Tėvo glėby jausdavausi saugi. Mes visi jo glėby jautėmės saugūs. O jis? Kas buvo jo stiprybės šaltinėlis? O likimas tiek daug, tiek skaudžiai buvo jam atseikėjęs…

Tas kaimas vadinosi pagal kažkada čia  gyvenusio vokiečio dvarininko pavardę – Plembergas. Nežinomas liko jo vardas. Neaiškus likimas. Rusijos caras šį dvarą, kaip padėką Skaityti toliau

Vienuolė N. Sadūnaitė paatviravo: buvo įsimylėjusi, turėjo tris perukus, varė siaubą recidyvistams ir KGB (video) (0)

Nijolė Sadūnaitė | Rengėjų nuotr.

Laisvės kovotoja, Laisvės premijos laureatė, vienuolė Felicija Nijole Sadūnaite pokalbyje su internetinės televizijos „Amarachi tv“ laidos „Meno detektorius“ kūrėjais Ligita Juknevičiūte ir Remigijumi Ruokiu prieš Kalėdas ne tik papasakojo apie savo gyvenimo vingius, patirtus nuotykius, kaip ji  veikė prieš KGB pogrindyje, apie susitikimą su popiežiumi Jonu Pauliumi II bei JAV prezidentu Ronaldu Reiganu, bet ir pasidalino įžvalgomis apie šiandieninę Lietuvos padėtį, plataus atgarsio visuomenėje sulaukusius įvykius, Rusijos karą Ukrainoje ir net atskleidė savo laimės receptus… Skaityti toliau

Legendiniam poetui Rimui Burokui šiandien būtų sukakę 65-eri (nuotraukos, video) (3)

R. Burokas 1977 m., Vilnius. Vytauto Balčyčio nuotr. | Asmeninė S. Kurienės nuotr.

Legendiniam poetui Rimui Burokui šiandien būtų sukakę 65-eri.  Sovietinio saugumo persekiotas  kalintas ir 1980 08 10 d. Vilniuje nužūdytas R. Burokas gimė 1953 m. balandžio 21 d. Alytuje.

R. Buroko eilėraščiai plito rankraščiais. Po mirties, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo išleistos dvi knygos: 39 eilėraščiai (Kaunas. Vaidoto Oškinio leidykla, 1992 m.) ir (Ne)gyvenimo fragmentai: eilėraščiai, šviesraščiai, prisiminimai (Kitos knygos, 2008 m.). Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Tautos Atgimimo ąžuolyno fotometraštininkas (0)

Tautos Atgimimo azuolyno fotometrsštis. Romas Cepla_R.Ceplos nuotr.

Romas Čėpla daugžodžiauti nemėgsta. Jo žodžiai rupūs, suvalkietiškai taupūs. Daug iškalbingesni darbai – nuotraukos. Ištisas archyvas! Paveiksluoti sakosi pradėjęs būdamas dar šeštoje klasėje. Buvo toks rusiškas juostinis fotoaparatas „Smena“. Juostas reikėdavo ryškinti. Nuotraukos gimimo procesas  buvo kur kas sudėtingesnis, bet gal ir įdomesnis. Kas bandė – žino: ryškumo, nuotolio iki objekto nustatymas reikalavo įgūdžių, o kiekvienas kadras branginamas. Nepleškinsi, kiek panorėjęs. Su tokiu fotoaparatu R.Čėpla ir pradėjo Skaityti toliau

A. Anušauskas: „Visais laikais turėjome rinktis – kovoti ar išduoti“ (1)

A.Anusausko.Markulio dienorasciai„Ši knyga yra apie pasirinkimus“, – taip naujausią savo knygą „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ pristato istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas. Apie liūdniausiai pagarsėjusio pokario išdaviko gyvenimą, jo siekį nuginkluoti partizanus ir į dvi priešiškas stovyklas pasidalijusią tuometinę Lietuvą kalbamės su knygos autoriumi.

– Įprasta rašyti apie partizanus, jų žygius. Savo naujausioje knygoje tyrinėjate išdaviko gyvenimą. Kodėl? Skaityti toliau

V. Miliauskas. Baudžiamoji byla Nr.93 (37)

Bado akcija Gedimino (dabar-Katedros) aikštėje, skirta politiniams kaliniams. Centre: disidentai Algimantas Andreika, Jadvyga Bieliauskienė ir Petras Cidzikas. Vilnius, 1988 m. rugpjūčio 17-26 d. | V. Usinavičiaus nuotr.

Šią bylą sudaro 28 tomai. Mano rankose – paskutinis, 28-asis, KALTINAMOJI IŠVADA, spausdinto teksto apimtis 44 puslapiai.

Kaltinamas Algimantas Andreika, Antano s., pagal Lietuvos TSR BK 68 str. I d. Byla pradėta 1981 m. gegužės mėn. 25 d., baigta 1982 m. vasario mėn. 25 d. Pasirašo LTSR Saugumo komiteto tardymo sk. viršininko pavaduotojas papulkininkis V. Kažys ir LTSR Saugumo komiteto Pirmininkas generolas majoras J. Petkevičius. Skaityti toliau

S. Aleksijevič. Apie tai, kad užaugome tarp budelių ir aukų (2)

Svetlana Aleksijevič | U. Žilytės piešinys

„Second-hand laikas“ – baigiamoji 2015 m. Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič (g. 1948) ciklo „Golosa utopiji“ („Utopijos balsai“) knyga. Toliau plėtodama unikalų dokumentinės prozos žanrą – leisdama veikėjams patiems pasakoti apie save – autorė byloja apie ypatingą žmonių padermę – homo sovieticus. Dar palyginti neseniai homo sovieticus tikėjo gyvenantis pažangiausioje ir galingiausioje valstybėje, o 10 dešimtmetyje pasijuto vegetuojantis trečiojo pasaulio šalyje…Skurdas, korupcija, nenoras ir negebėjimas dirbti… Ar todėl posovietinė visuomenė ilgisi Sovietų Sąjungos ir… Stalino kulto? Kaip nutiko, kad imperijos žavesys užtemdė

Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. KGB legiono 25-metis nepriklausomoje Lietuvoje (7)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Šį antradienį Seime  bus pateiktos įstatymų pataisos, kuriomis  prisipažinusiųjų KGB slaptųjų bendradarbių  įslaptinimo terminas bus pratęstas  neribotam  laikui.   Be abejo, aš balsuosiu  „už“ , nes tai teisinga.  Bet nieku gyvu nesutiksiu, kad būtų visiems laikams įslaptinta (užmiršta)  KGB tema. Tai reikštų paties teisingumo atidėjimą neribotam laikui. KGB forever?

Mažai trūko, kad Lietuvos valstybė būtų nubaudusi prisipažinusius slaptuosius KGB  bendradarbius, sulaužusius verbavimo metu duotą žodį niekad ir niekam neprasitarti apie bendradarbiavimą su šia baisia organizacija. Skaityti toliau

Žmogus, saugojęs V. Landsbergį (1)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Algirdas Patackas yra vadinamas disidentu, publicistu ir rašytoju, tačiau jo biografija daug spalvingesnė.

Nepriklausomybės priešaušryje buvęs kultūrizmo čempionatų prizininkas įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, saugojo Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį ir, kaip pats sako, saugodamas negalėjo atsitraukti „toliau nei du metrai“.

Interviu DELFI A. Patackas atskleidė, kaip įsitraukė į pogrindinę leidybos veiklą, kaip pateko į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę Kaune ir kokios emocijos Skaityti toliau

N.Puteikis. Ar V.Giržado grąžinimui į darbą prireiks antstolės Vaicekauskienės ir 240 policininkų? (10)

Naglis Puteikis

Sprendžiant iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ministro ir kitų pareigūnų reakcijos į teismo sprendimą dėl majoro Vytauto Giržado grąžinimo į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovo pavaduotojo pareigas, juos ir kartu visą Lietuvą vis dar valdo saugumiečiai iš Valstybės saugumo departamento (VSD), kurie tai daro per tas pažymas ir davimą arba nedavimą teisės dirbti su slapta informacija, tokiu būdu realiai kontroliuodami bet kurį svarbesnį Lietuvos pareigūną. Tokią galimybę saugumiečiams užgrobti valstybę suteikė keli pastarieji Seimai, priimdami atitinkamus įstatymus. Kol Lietuvos Seimas nepajaus savigarbos, tol padėtis nepasikeis. Skaityti toliau

Majoras V.Giržadas grįžo į darbo vietą FNTT, bet saugumiečiai priešinasi jo sugrįžimui (6)

Vytautas Giržadas | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 17 d. po vakarykščio palankaus teismo sprendimo majoras Vytautas Giržadas grįžo į darbą  – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojo pareigas.

„Teismo sprendimas įsiteisėjo ir šiandien jau esu darbe. Vykdau teismo sprendimą, privalau dirbti ir toliau sėkmingai vykdau tarnybą. Man šiuo atveju buvo sėkmingas procesas, kuris pasibaigė laimėjimu, o teismas vertino situaciją ir vis dėlto pamatė, kad valdžia kartais padaro tokių sprendimų, dėl kurių paskui valstybė patiria ir žalos. Žala tokia, kad dirbu vieną darbą, o gaunu du atlyginimus už tą laikotarpį“, – BNS agentūrai sakė V.Giržadas. Skaityti toliau

J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video) (8)

1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. 1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. Aprašas po nuotrauka: „1 – Vytautas Kaladė, 3 – Rimantas Baužys, 4 – Ričardas Truškauskas, 5 – Virginija Urbonavičiūtė, 6 – Vladas Kasiulevičius, 8 – Vytautas Pocius.“ Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

R.Kalantos pasiaukojimas 1972 m gegužės 14 d. ženklino svarbias permainas Lietuvos gyvenime. Šiomis dienomis minimos Kalantinės yra svarbios mums visiems. Vis dėlto tenka dažnai išgirsti,  jog šių metinių metu reikia prisiminti ir labiau vertinti hipių, roko bei kitus vakarietiškos subkultūros dalykus. Tokiam siaurokam supratimui galima paprieštarauti ir nurodyti neseniai (2011 m.) paskelbtą solidžią mokslinę studiją „Sąjūdžio ištakų beieškant. Nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. Tyrinėtojų nuomone, tuo metu egzistavo trys priešinimosi režimui suvaržymams srovės:  jaunimo hipių subkultūra, etnokultūrinis sąjūdis ir katalikiškasis pogrindis. Etnokultūrinis sąjūdis apėmė romuviečių, žygeivių ir folklorininkų judėjimus. Ši  knyga  pateikė svarbius teorinius to meto kultūrinių judėjimų apibrėžimus. Skaityti toliau