Žymos archyvas: šaltiniai

R. Jasukaitienė. Keltų paveldas Airijoje (7)

Keltiškas kryžius miesto aikštėje | R.Jasukaitienės nuotr.

Keliaudama po Airiją, grožėjausi bažnyčiomis, jų didingumu ir puošybos saikingumu. Viduje – plikos sienos ir joms kontrastą sudarantys spalvoti vitražai. Galima ir pajuokauti: ko jau ko, akmenų airiai turi, bepigu jiems tokius įstabius akmens statinius lipdyti.

Atkreipiau dėmesį, kad airiai labai saikingai puošia kapus. Tiek senose, tiek naujose kapinėse stūkso akmeniniai paminklai. Saviti ir kryžiai, apjuosti keltiškuoju ratu. Senojo tikėjimo atspindžiai yra išlikę ir įsilieję į katalikiškąjį. Keltus žavėjo nesibaigiančio rato įvaizdis, simbolizuojantis begalybę. Skaityti toliau

A. Radušytė. Tacito aisčiai ir kregždės (4)

ox.pl nuotr.

Parama Lietuvai

…Na, skaitau, skaitau, bet vis tiek mažai žinau: dr. Rolandas Kregždys rašydamas įspūdingą mokslinę monografiją (ji išleista 2012 m.) daug kur rėmėsi Andžėjumi M. Kempinskiu (Andrzej M. Kempiński), tačiau su šiuo lenkų autoriumi iki šiol nebuvau susidūrusi, o internetas tepateikia Kempinskio viešbutį Vilniuje. Bėgte bėgu į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką.

– Nėra. Mes jo darbų neturime. Skaityti toliau

Vyksta T. Baranausko „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ bei „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ knygų pristatymai (video) (1)

Kuršo-aktai.-Acta-CuroniaeNuo gegužės 11 d. Skuodo muziejuje (Šaulių g. 3, Skuodas) 13 val. vyksiančio Tomo Baranausko knygos „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ pristatymo prasideda šios ir kartu kitos –  „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ – knygų pristatymai Žemaitijoje.

Knygoje „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ skelbiami svarbiausi su Kuršo nukariavimu ir jo dalybomis susiję 1230–1254 m. dokumentai originalo ir lietuvių kalba, o taip pat pateikiama glausta Kuršo nukariavimo XIII a. istorinė apžvalga, detalūs jo žemių žemėlapiai pagal 1253 m. dalybų aktus, išsamūs skelbiamų aktų geografiniai ir istoriniai komentarai. Skaityti toliau

Romoje įvyko Europos etninių religijų konferencija (1)

Europos etninių religijų konferencija Romoje | I.Trinkūnienės nuotr.

Balandžio 19 – 22 dienomis Romoje įvyko Europos etninių religijų konferencija. Į konferenciją, kuri vyksta kas antrus metus, kviečiami prigimtinio tikėjimo bendruomenių atstovai, mokslininkai iš visos Europos ir kitų pasaulio kraštų.

Konferenciją rengė Europos etninių religijų kongreso narė – Italijos prigimtinio tikėjimo bendrija – „Romėniškų tradicijų sąjūdis“ (Movimento Tradizionale Romano). Skaityti toliau

Socialinė žiniasklaida – įprastas, tačiau ne visuomet patikimas dalykas (2)

Komunikacijos žinovai: „Naujienų gavimas iš alternatyvių šaltinių – norma“ | Pixabay.com nuotr.

Tyčinis ir iš anksto apgalvotas melagingos informacijos, vadinamos netikromis naujienomis (angl. fake news), skleidimas buvo siejamas su tokiais įvykiais, kaip „Brexit“ ir JAV prezidento rinkimai. Šiandien nebegalime sakyti, kad tokios naujienos yra kažkur „ten“ ir mūsų neliečia.

Netikrų naujienų mastai auga, joms palankių komunikacijos kanalų – tokių kaip socialiniai tinklai „Facebook“, „Twitter“ ar „Youtube“ – įtaka auga. Politinės komunikacijos žinovas, mokslų daktaras Jurijus Misnikovas teigia, jog sunku Skaityti toliau

A. Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas (54)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praeityje būta įvairiausių mėginimų aiškinti lietuvių ir kitų baltų kilmę iš kitų tautų, tikrų ir spėjamų – alanų, herulų, trakų, frygų, sarmatų, keltų ir pan. Kai kurie mėginimai, tiesa, turėjo ir politinių tikslų. Pavyzdžiui, XV-XVI a. autorius Erazmas Stela (tikrasis vardas – Johanas Štiuleris (Stüler)) lotyniškai parašęs „Dvi knygas apie prūsų senovę“ (išleista 1518 m.), įrodinėjęs, kad prūsai (borusai) atsikėlę į jau gotų gyventas žemes, tačiau, būdami žemesnės kultūros, buvo germanų nugalėti. Kadangi Prūsija nuo 1466 m. Torūnės sutartimi buvo tapusi Lenkijos vasale, toks aiškinimas turėjo paneigti lenkų politikų teiginius esą didžioji Prūsijos dalis yra lenkų gyvenamos žemės (žr. Jurginis 1971, 69-75). Skaityti toliau

Geologinio paveldo dienai – išvyka į panemunės piliakalnius (0)

Geologinio paveldo dienai – išvyka į panemunės piliakalnius | Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijos nuotr.

Rugsėjo 22-23 d., Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) kviečia į Geologinio paveldo dienai skirtą išvyką į panemunės piliakalnius.

Geologinio paveldo diena skirta lankyti, tvarkyti ir garsinti išskirtines ir žmogaus globos reikalaujančias geologines vietas: riedulius, atodangas, ozus, keimus, rinas, didgalves, daubas, šaltinius, versmes. Šiemet, Piliakalnių metais, šiai dienai skirtos išvykos lankytina vieta pasirinkti – panemunės piliakalniai. Nemunas – geologinė jų ašis.

Skaityti toliau

Geologai tiria naują piliakalnį Žemaitijos nacionaliniame parke (0)

Medsedziu piliakalnis_lgt.lt

Žemaitijos nacionalinio parko vyr. specialisto Sauliaus Sidabro pakviesti apžiūrėjo Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Medsėdžių geomorfologinį draustinį ir jame esantį neseniai (2015 m.) atrastą piliakalnį. Medsėdžių piliakalnis yra limnoglacialinės plokščiakalvės pietuose tarp dviejų gilių stačiašlaičių šaltiniuotų raguvų. Aikštelė, kurios aukštis virš jūros vandens lygio kyla nuo 163 iki 170 m šiaurės rytų kryptimi, yra apjuosta 6–10 m aukščio šlaitais, išskyrus tą dalį, kuri jungiasi su plokščiakalvės viršumi. Skaityti toliau

R. Povilaitis. Nuo „piliakalnių kelio“ iki „baltų tradicinės kultūros kelio“ (5)

Alkas.lt nuotr.

2017-ieji metai Lietuvoje buvo paskelbti Piliakalnių metais.  Jų, o kartu ir „Tautinių  drabužių metų atidarymas jau įvyko sausio 27 d. ant Medvėgalio piliakalnio ir kitose Laukuvos seniūnijos Šilalės rajone vietose. Visus metus vyks įvairūs kultūriniai renginiai, šventės, kitos priemonės. Piliakalnių, tautinių drabužių, tarmių, etnografinių regionų ir kitų lietuvių tautai ypač reikšmingų etninės kultūros savitumo bruožų akcentavimas daug prisideda prie tautinės savimonės išsaugojimo, tačiau  lietuvių etninė kultūra vargu ar pajėgs atsispirti globalios kultūros ekspansijai, jeigu tokios veiklos neturės tęsinio metams pasibaigus. Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. „Andeinės“ galerija Dainavos girioje (2)

???????????????????????????????

Perskaičius Valdo Puko straipsnį „Senovės lietuvių tikėjimo atgimimo 100-metis“ (straipsnis sudomino, atskleidė įdomių faktų, apie Joną Gediminą-Beržanskį-Klausutį, nieko nebuvau girdėjusi) ir sukirbėjo mintis: noriu papasakoti apie daug kam žinomos dailininkės, ekslibrių, miniatiūrų kūrėjos Gražinos Didelytės tikėjimą, kuris reiškėsi ne tik kūriniais, bet ir gyvenimo būdu.

Dailininkės G. Didelytės (1938-2007) asmeniškai nepažinojau, apie ją plačiau išgirdau apsilankiusi Dainavos girios apsuptame Rudnelės kaime, susitelkusiame prie šaltinių upelio Skroblaus. Skaityti toliau

Ištirti ir aprašyti daugiau nei 200 Lietuvos šaltinių (0)

Kaminos slenio saltinis prie Moletu_J.Danausko foto, am.lt

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) ką tik baigė rengti šalies šaltinių ir versmių sąvadą. Į jį įrašyta 218 šaltinių ir mineralinių versmių, ištirtų 2012-2014 metais.

Mūsų šalyje gamta sukūrė palankias sąlygas kauptis dideliems požeminio vandens ištekliams. Kadangi šaltiniai sudaro požeminio „vandens ciklo“ dalį, svarbu juos registruoti. Skaityti toliau

Šalies gamtos turtų sąrašas – ilgėja (0)

Broliu akmuo. Joniskio r._Mikuleno nuotr

Pernai šalies saugomų ar saugotinų geologinės svarbos objektų, vadinamųjų geotopų, sąrašą papildė 22 nauji objektai. Daugumą šių objektų (17) sudaro šaltiniai. Tai du Šv. Jono (Paplatelės ir Uogučių) šaltiniai, taip pat Vaškio, Jakubausko, Vaitkaus, Dirdos, Žaltakalnio, Knygnešių ir Mačernio tako šaltiniai Žemaitijos nacionaliniame parke, Skiručių versmė Dubysos regioniniame parke, Lukštų, Mažeikių, Panemunio ir Ramintos šaltiniai Rokiškio rajone, Čiegio – Zarasų rajone, Jaskoniškių – Sartų regioniniame parke ir Dūburio šaltinis Dūburio hidrografiniame draustinyje (Zarasų r).

Skaityti toliau

R.Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (II dalis) (17)

„Lietuvos istorija“ | Alkas.lt nuotr.

Al­fon­so Ei­din­to, Alf­re­do Bumb­laus­ko, An­ta­no Ku­la­kaus­ko ir Min­dau­go Ta­mo­šai­čio par­ašy­ta „Lie­tu­vos is­to­ri­ja“, ku­rios lei­di­mą ir ver­ti­mą į už­sie­nio kal­bas par­ėmė Lie­tu­vos Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, su­si­lau­kė la­bai prieš­ta­rin­gų ver­ti­ni­mų. Pa­tei­kia­me straips­nio „Su­telk­to­mis jė­go­mis prieš ša­po­ki­nę Lie­tu­vos is­to­ri­ją“ an­trą­ją da­lį.

IV sky­riu­je „Lie­tu­vos vals­ty­bės kū­ri­mas“ šliau­žia­ma pa­vir­šiu­mi, ta­ry­tum ne­no­rint iš­sis­kir­ti iš au­to­rių ko­lek­ty­vo ne­atsk­lei­džia­mi gi­lu­mi­niai pro­ce­sai, daug kur pra­si­len­kia­ma su tie­sa, įvy­kiai ver­ti­na­mi iš ki­tų vals­ty­bių po­zi­ci­jų. Štai tei­gia­ma, kad kai­ze­ri­nis „ka­ri­nis ko­lo­ni­ji­nis re­ži­mas plė­šė vals­tie­čius – nu­sa­vin­da­vo mais­tą, ap­kro­vė di­de­liais mo­kes­čiais ir prie­vo­lė­mis, Skaityti toliau

R. Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (I dalis) (12)

Bumblausko knyga

Jau grei­tai su­kaks me­tai, kai bai­gian­tis pa­sku­ti­niam 2012 m. va­sa­ros mė­ne­siui Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je su di­džiu­le pom­pa bu­vo pri­sta­ty­ta jos už­sa­ky­mu Al­fon­so Ei­din­to, Alf­re­do Bumb­laus­ko, An­ta­no Ku­la­kaus­ko ir Min­dau­go Ta­mo­šai­čio par­ašy­ta „Lie­tu­vos is­to­ri­ja“.

Kny­ga vė­liau iš­vers­ta į še­šias di­džią­sias už­sie­nio kal­bas.

Ma­tyt, įžvelg­da­mi šių is­to­ri­kų dva­si­nių nuo­sta­tų ar­tu­mą liūd­nai pa­gar­sė­ju­siems prieš­ka­rio vei­kė­jams, in­ter­nau­tai ne­tru­ko kny­gos au­to­rius pa­va­din­ti „ke­tu­riais ko­mu­na­rais“. O pa­čios ne­di­de­liu ti­ra­žu lie­tu­viš­kai iš­leis­tos kny­gos nė su ži­bu­riu ne­ga­lė­jai ras­ti jau pir­mą­ją pla­ti­ni­mo sa­vai­tę, ne­pa­si­ro­dė ji ir vė­liau. Tad pra­ėjus me­tams vi­siš­kai na­tū­ra­liai iš­ky­la la­bai pa­pras­tas klau­si­mas: ko­dėl ne­bu­vo ti­ra­žuo­tas to­kio po­pu­lia­ru­mo su­si­lau­kęs best­se­le­ris? Ko­dėl per me­tus ne­pa­si­ro­dė jo­kia kny­gos re­cen­zi­ja? Ko­dėl ne­pa­ten­kin­tas skai­ty­to­jų smal­su­mas? Skaityti toliau

Vienybės link (0)

Žygis Aukštadvaryje | organiz. nuotr.

Rugsėjo 21 d. Aukštadvario regioniniame parke surengtas pažintinis istorinis žygis Kelias į Aukštikalnį, skirtas Aukštadvario regioninio parko 20-mečiui, Pasaulinei turizmo ir Baltų vienybės dienai paminėti.

Šioms sukaktims surengtas mokinių piešinių konkursas „Aukštadvari, dievaiti dzūkų vandenų, buvai, esi ir būsi grožių grožis krašto“. Moksleiviai piešė piliakalnius, akmenis, daubas, šaltinius, medžius ir kitus kultūros paveldo objektus. Parodėlė eksponuojama Aukštadvario žemės ūkio mokykloje. Renginio pabaigoje Aukštadvario regioninio parko direkcija padėkos raštais apdovanojo geriausių piešinių autorius. Skaityti toliau

A. Patackas. Auxtheias Vissagistis (65)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Viename išsamiausių senosios baltų religijos šaltinių – XVI a. Jono Lasickio „Apie Žemaičių dievus“ (1) yra aprašyta dievybė AUXTHEIAS VISSAGISTIS, kurią Jonas Lasickis interpretuoja kaip Deus omnipotens (Dievas Visagalis), t.y. kaip ikikrikščioniškosios religijos monoteistinį Dievą, kas atitinka idealistinės krypties religijotyrininkų nuomonei, jog seniausia, archainė religijos forma buvo monoteizmas (t. v. pirminis monoteizmas, skiriant jį nuo vėlesnio monoteizmo, atnešto pranašų bei religinių didvyrių, tokių kaip Mahometas ir kt.).

Šis vienintelis rašytiniuose šaltiniuose fiksuotas baltų religijos Dievo teonimas iki šiol nėra įtikinamai išaiškintas. Jis yra tuo svarbesnis, kad paremia nuomonę apie baltų religijos Skaityti toliau

Elektroninę literatūros chrestomatiją jau galima atsisiųsti į savo kompiuterius (5)

kompiuteriaiŠvietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad elektroninė literatūros chrestomatija, sudaryta pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programą 11 klasei, yra visiems laisvai prieinama – ją galima atsisiųsti nemokamai, užpildžius pateiktos formos laukelius ČIA.

Šią chrestomatiją Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva parengė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai. Skaityti toliau

Parengta elektroninė literatūros chrestomatija (0)

Elektroninė literatūros chrestomatijaŠvietimo ir mokslo ministerijoje pristatyta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) mokslininkų parengta elektroninė literatūros chrestomatija 11 klasei. Ji parengta pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programą, apima visus į programą įtrauktus lietuvių literatūros ir visuotinės literatūros kūrinius, kontekstą, straipsnius, pristatančius kultūros epochas bei autorius nuo XVI iki XX a. vidurio (iki Henriko Radausko kūrybos).

Tokios didelės apimties lietuvių ir visuotinės literatūros mokymosi šaltinių mokyklai Lietuvoje iki šiol nebuvo parengta. Šioje didžiulės apimties, daugiau kaip 2 tūkstančių puslapių elektroninėje chrestomatijoje (popierinės galėtų būti bent 6 knygos) pateikti ne tik literatūros kūriniai, Skaityti toliau