Žymos archyvas: Salomėja Nėris

Žymiai dainininkei patikėtas S. Nėries vaidmuo istorinio serialo „Laisvės kaina“ tęsinyje apie partizanus (video) (0)

TV serialo Laisves kaina Savanoriai stop kadras_youtube.comjpg

Vienuolika metų trukusi partizanų kova prieš Sovietų okupaciją – išskirtinės svarbos reiškinys Lietuvos istorijoje. Skaičiuojama, kad partizaninio pasipriešinimo laikotarpiu (1944-1953) žuvo apie 30 tūkst. Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.

Apie vieną skaudžiausių mūsų istorijos puslapių pasakos didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukusio daugiaserijinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina“ tęsinys. LRT TV serialą kurianti prodiuserių kompanija „Videometra“ pradėjo antrosios Skaityti toliau

100 reikšmingiausių vaikų knygų: sąrašo viršūnėje Nėris, Geda ir Maironis (0)

S. Neris. Eglė žalčių karalienė | Rengėjų nuotr.

Su nostalgija prisimenate vaikystėje skaitytas knygas: Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“? Šios trys ir dar 97 lietuviškos knygos pateko į Lietuvos šimtmečiui skirtą sąrašą „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“.

Praeitų metų vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas. Juo remiantis buvo galima viešai virtualioje erdvėje pusę metų balsuoti už labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas. Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių – 40 proc. jų sudarė mokytojai ir bibliotekininkai, taip pat aktyviai balsavo tėvai ir vaikų literatūros entuziastai. Skaityti toliau

D. Petkus. Neutralios istorijos kelias į okupaciją (8)

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visų pirma privalau pasakyti, jog esame aršaus konflikto epicentre. Reiškiniai, kurie mūsų istorinėje sąmonėje ilgą laiką buvo suprantami kaip nekvestionuojami, natūralūs, dabar pasiekė tokią būklę, kai kiekvieną mielą dieną esame priversti įrodinėti jų vertę. Tai vargina, tačiau reikia pažymėti, kad bet kuria mūsų atsipalaidavimo akimirka bus pasinaudota, žaibiškai išplėšiant dar dalelę mūsų istorinės savasties. Tai, kad nepriklausomoje Lietuvoje kyla iniciatyvos statyti naujus paminklus tokiems politiniams kolaborantams kaip Salomėja Neris arba siekis naikinti Kazio Škirpos Skaityti toliau

J. Užurka. Pravartu tai ne tik prisiminti… (39)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

1939 m. Lietuvoje suaktyvėjo prieš valstybinė pogrindinės komunistų partijos veikla. Ypač aktyviai, savo praktine veikla agituojant nuversti teisėtą Nepriklausomos Lietuvos valdžią, besąlygiškai remti TSRS okupuojant  Lietuvą, joje veikia „kultūrininkai“ – P. Cvirka, A. Venclova, J. Paleckis, S. Nėris, V. Krėvė–Mickevičius, L. Dovydėnas, R. Juknevičius, A. Gudaitis–Guzevičius, L. Gira.

1940 birželio 15 baigiamas įgyvendinti Maskvos planas okupuoti Lietuvą aktyviai talkinant ir šiems vietiniams kolaborantams – išdavikams. Birželio 17 d. iš pogrindininkų suformuojama okupacinė–kolaborantinė valdžia – Liaudies vyriausybė. Ji tapo okupantų Skaityti toliau

A. Zolubas. Gyvastingos paskalos (20)

Salomėja Nėris, Juozas Eretas | Alkas.lt koliažas

Žinoma, jog visų energijos šaltinių ištekliai, priklausomai nuo vartojimo, mažėja. Tačiau yra toks energijos šaltinis, kuris nuo vartojimo tik pasipildo, gausėja. Tai – gandai, paskalos.

Pažįstamas literatas prasitarė, kad paruoštoje spaudai jo knygoje apie Mažosios Lietuvos ir Suvalkijos rašytojus bus kalbama ir apie Salomėją Nėrį, bus aprašyta jos ir profesoriaus Juozo Ereto meilės „istorija“. Gyriau literatą už kūrybą, tačiau priekaištavau dėl paskalų priminimo.

Kai kurie pramanai, paskalos ar tikri, tačiau nereikšmingi faktai, jei jie susiję su įžymiomis asmenybėmis ir turi abejotiną atspalvį, išsiskiria išskirtiniu gyvastingumu, tampa tų Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Už ką kūrėjus kalame prie kryžiaus? (16)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Gyvenime yra ne tik juoda ir balta, bet ir kitos spalvos bei atspalviai. Taip ir žmogaus gyvenime. Idealo turbūt niekas nėra sutikęs. Tas pats sakytina ir apie didžiavyrius – ar būtų Popiežius, ar Vytautas Didysis, ar kitas Vytautas – Landsbergis.

Klysti yra žmogiška?

Ne išimtis ir tie meninio žodžio meistrai, kurie vežė saulę iš Rytų, pataikavo sovietiniam režimui, bet kartu sukūrė literatūros šedevrus, išaukštinančius tautinę savimonę ir laisvės siekius. Taigi, atspindėti Skaityti toliau

J. Užurka. Ar ilgai būsite susipykę su sveiku protu? (55)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

Šiomis dienomis sutinkame iškiliai svarbiausias mūsų Tautos, mūsų Valstybės atkūrimo, tvirtinimo datas: Vasario 16–ją ir netrukus Kovo 11–ją. Pagerbiame mūsų Valstybės kūrėjus, signatarus, Laisvės gynėjus.

Tačiau kokiu disonansu skamba vieši pranešimai per informacines priemones, kad „…šiandien S. Nėries muziejuje vyks edukaciniai renginiai… iškiliai bus skaitomi P. Cvirkos, S. Nėries kūriniai… paminėti jų…“

Kol kas belieka tik piktintis dėl šio ir panašių renginių organizatorių, rengėjų, dalyvių trumparegiškumo, dėl jų užsispyrusio buko kvailumo, viešai iškiliai aukštinti  mūsų Valstybės ir Tautos aršius išdavikus. Skaityti toliau

A. Zolubas. Nuo nepelnyto heroizavimo iki kulto (1)

komunistai-alkas.lt-koliazas

Kadangi iki šiol nebuvo įvertinti sovietiniai veikėjai, jų socialinė pozicija, pasirinkimas režimo atžvilgiu, vyko jų kaip politikų heroizavimas iki absurdiško kulto.

Čia dera pateikti šviesios atminties monsinjoro Alfonso Svarinsko žodžius – ne iš Amžinybės, o jo užrašytus prieš penkerius metus („XXI amžius“, 2010-09-23):

„Buvę kolaborantai vis įžūliau niekina laisvės kovotojus. Dabar kuriamas Algirdo Mykolo Brazausko (AMB) kultas. Kaišiadorių seniūnė L. Katelevskienė sukvietė pasitarimą dėl AMB atminimo Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1940–ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais? (17)

Lietuvos okupacija 1940-06-15 | LCVA nuotr.

Gal kai kas ir piktinsis (kur gi ne!), kad nuolat pabrėžiame, koks sudėtingas Lietuvai buvo 1939–1941 – ųjų metų laikotarpis, atnešęs tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Ir šįkart ne be reikalo sugrįžtame į prieškarį, kuris lėmė, kad – šias eilutes skaitai ir tu, ir tu, ir tu…

Po pirmosios okupacijos prologo – 130 tūkstančių Raudonosios armijos karių dislokavimo Lietuvoje (išvakarėse prie jos sienų buvo dislokuota 221 tūkst. karių, sutelkta apie 1140 lėktuvų, beveik 3000 minosvaidžių ir patrankų), po ultimatumo paskelbimo ir sovietinių valdininkų Skaityti toliau

Klaipėdoje siūloma naikinti S.Nėries ir L.Giros gatves (1)

S.Nerius gatvė. „Google maps“ nuotr.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje svarstomas siūlymas pervadinti poetų Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatves, praneša „Vakarų ekspresas“.

Prašymą dar praeitą mėnesį pateikė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų  frakcijos pirmininkas Arūnas Barbšys, motyvuodamas šių rašytojų veikla po Antrojo pasaulinio karo.

Šio siūlymo kritikai nurodė, kad S. Nėris ir L. Gira – tik jautrūs kūrėjai, Skaityti toliau

J. Užurka. Ar ilgai būsime postsovietiniu užkampiu? (4)

leonidas-breznevas-seni-laikrasciai-delfi-k-ciachovskio-nuotr

Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacija, Lietuvos atsargos karininkų sąjunga ir kitos patriotinės nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Lietuvos prezidentę dėl kolaborantų premijų bei okupacinių simbolių panaikinimo. Viename iš punktų buvo ir šis reikalavimas: Panaikinti kolaborantų [kaip kad P. Cvirkos, L. Dovydėno, S. Nėries ir kt.] vardų teikiamas premijas, okupantų paminklus ir kitokį viešą jų įamžinimą bei neteikti ir neskirti Valstybinių pensijų meno kūrėjams už neapibrėžtus „viso gyvenimo nuopelnus“ [už kolaborantinę kūrybą bei priešvalstybinę veiklą okupaciniais metais].

Asociacija, gavusi Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko Antano A. Jonyno ir Vilkaviškio rajono mero Algirdo Neiberkos atsakymą į aukščiau minėtą kreipimesi, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX) (2)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

10. Tautininkų sąjunga: istorinis kelias

1924 m. įsikūrusi Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) dažniausiai gvildenama dviem arba vienu iš dviejų aspektų – tautiškumo ir demokratijos. Išsamiau jos ideologijos ir praktikos bruožai aptariami retai. Nei demokratija, nei tautininkystė nėra kažkas vientiso ar atskirto nuo kitų politinių ideologijų ar sistemų, pavyzdžiui – konservatizmo, liberalizmo ar socializmo. LTS kelias – permainingas, įvairiais laikotarpiais čia telkėsi įvairios srovės, bet vyraujančia tėkme paprastai įvardijamas konservatizmas. Aptarkime, kiek ši prielaida pagrįsta. Skaityti toliau