Žymos archyvas: Šalčininkai

Seimo nariai prašo užtikrinti Lietuvos TV transliacijas lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje (8)

Vilniaus TV bokštas | Mokslosriuba.lt nuotr.

Sausio 24 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, Audronius Ažubalis ir Paulius Saudargas kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą Roką Masiulį, Lietuvos radijo ir televizijos generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių ir Lietuvos radijo ir televizijos centro generalinį direktorių Remigijų Šerį, prašydami užtikrinti LRT kanalų transliavimą lietuvių gyvenamose Lenkijos vietovėse. Skaityti toliau

Šalčininkiečiai švęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (1)

Kovo 11 d. | Alkas.lt koliažas

Kovo 11 d. Šalčininkų kultūros centre (Vilniaus g. 48) bus paminėta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Minėjimas prasidės 11 val. katalikiškomis mišiomis Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčioje (Sodų g. 5). Po mišių vyks karinis paradas, o 13 val. Šalčininkų savivaldybės aikštėje – iškilmingas vėliavos pakėlimas ir karių rikiuotė bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerijos Vilniaus rinktinės kinologų su tarnybiniais šunimis pasirodymas. 14 val. Kultūros centre koncertuos Valstybinis choras „Vilnius“. Skaityti toliau

Šalčininkiečiai kviečia į Užgavėnes (1)

Užgavėnių kaukė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuot.

Vasario 26 d., nuo 13 val. Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras Šalčininkų miesto parke surengs Užgavėnių šventę. Žiūrovus linksmins: kapela „Sadūnai“ (Zarasų r.), kapela „Pieczarki“ (Lenkija), ansamblis „Gramnicy“ (Baltarusija).

Bus renkama geriausia Užgavėnių kaukė, vyks rankdarbių ir liaudies mugė, šokiai ir žaidimai. Šventėje šėlios persirengėliai, bus kepami blynai ir gaminami kiti užgavėnių valgiai. Bus sudeginta Morė. Skaityti toliau

Šalčininkų kultūros centras kviečia į spektaklį „Pakalnučių metai“ (0)

Spektaklis „Pakalnučių metai“ | rengėjų nuotr.

Vasario 21 d., 17.30 val. Šalčininkų kultūros centre (Vilniaus g. 48) bus rodomas spektaklis „Pakalnučių metai“ pagal Jurgos Ivanauskaitės noveles.

Trys skirtingi gyvenimai, trys aktoriai, trys jų istorijos: muzika, meilė ir mirtis bei žaidžianti rašytojos vaizduotė – toks „Knygos teatro“ spektaklis „Pakalnučių metai“, pastatytas pagal Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatės, lietuvių dramaturgės, prozininkės, eseistės bei poetės Jurgos Ivanauskaitės noveles „Koncertas Nr. 1“, „Labai nemalonus atsitikimas“ ir „Pasiaiškinimas“ iš debiutinio rašytojos novelių rinkinio Skaityti toliau

Šalčininkai paminės valstybės atkūrimo dieną (3)

musuveliavos.lt nuotr.

Šalčininkų kultūros centras sveikina kviečia visus Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną paminėti Šalčininkuose. 13 val. Šalčininkų savivaldybės aikštėje bus iškilmingai iškelta Lietuvos respublikos vėliava.

13.30 val. Šalčininkų kultūros centre (Vilniaus g. 48) prasidės koncertas. Jame pasirodys: Šalčininkų S. Moniuškos menų mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras ir choras, Eišiškių muzikos mokyklos choras, grupė „Art of Music“. Taip pat kultūros centre veiks Lietuvos nacionalinio kultūros centro paroda „2014 m. Lietuvos dainų šventės „Čia – mano namai“ Skaityti toliau

Jašiūnų dvaro sodyba kviečia į pažintį su Mocarto moterimis (0)

Rengėjų nuotr.

Vasario 5 d., 15 val. Šalčininkų r., Jašiūnų dvaro sodybos rūmų koncertų salėje (Jono Sniadeckio g. 2, Jašiūnai) vyks teatralizuotas koncertas „Mocarto moterys“, kuriame keturios skirtingos, nuostabios, ypatingos damos atvirai ir privačiai papasakos apie Volfgangą Amadėjų Mocartą ir jo moteris.

Renginio sumanytojos – obojininkė Justė Gelgotaitė, smuikininkė Agnė Doveikaitė, pianistė Anastasija Avdejava ir aktorė Irena Jankutė žada šiuo renginiu nustebinti ne tik klasikos mėgėjus, bet ir tuos, kurie galbūt Mocarto muziką išgirs pirmąjį kartą. Su lengva pašaipa ir šypsena į tarpusavio santykius scenoje žvelgiančios Skaityti toliau

Jašiūnų dvare sekmadieniais skamba muzika (nuotraukos) (0)

Šalčininkų kultūros centro nuotr.

Šią vasarą, viename gražiausių Lietuvoje XIX a. vėlyvojo klasicizmo stiliaus su romantizmo bruožais Jašiūnų dvare, kuris įsikūręs netoli Vilniaus, kairiame Merkio krante, Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras rengia profesionalaus atlikimo muzikos koncertus pagal projektą „Muzika Jašiūnų dvare“.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija bei Šalčininkų rajono savivaldybė. Skaityti toliau

Rytų Lietuvai – išskirtinis dėmesys mažinant socialinį ir ekonominį atotrūkį (4)

Švenčionėlių rajono savivaldybės nuotr.

Spalio 5 d. Ministrų kabineto pasitarime išklausyta Vidaus reikalų ministerijos informacija apie vykdomas priemones, kaip mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus regionuose, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos.

28 mln. eurų – tiek Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų skirta projektų įgyvendinimui tautinių mažumų gausiai gyvenamose Rytų Lietuvos savivaldybėse vien pagal VRM administruojamas 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemones. Skaityti toliau

Prieš srovę plaukianti lenkė politikė: Ukraina – tema, kurios čia geriau neliesti (4)

julija-mackevic-delfi.lt-t.vinicko-nuotr

Padėtis Šalčininkų rajone tikrai menkai skiriasi nuo paplitusių stereotipų – teigiamai atsiliepti apie provakarietišką Ukrainos valdžią čia nerekomenduotina, o vietos jaunimui pavyzdinis lyderis yra… Vladimiras Putinas.

Tokias mintis interviu DELFI išdėstė Julija Mackevič – Šalčininkuose gimusi ir užaugusi jaunosios kartos politikė, į didžiąją politiką susiruošusi po Liberalų sąjūdžio vėliava. Į rajono tarybą išrinkta politikė teigia, kad žmonės Šalčininkuose gyvena „geto sąlygomis“, o jeigu vietos bendruomenės integravimui ir toliau bus skiriamas varganas dėmesys, tai gali baigtis labai liūdnai.

Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (VI) (2)

Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis etnonacizmas“

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA, ketvirtas dalis ČIA, penkya dailis ČIA.

Agresijos naujoji forma – „autonomija“ …

Tarp lenkų ir sulenkėjusiųjų yra nemažai dar šovinistų, kurie kaip ir jų protėviai ir tėvai, J. Pilsudskio ir Armija Krajova bei bolševikų palikuonys, vis negali susitaikyti su nepriklausoma Lietuva, nedrįsta pripažinti, kad ir Vilniaus kraštas – tai ne lenkų etninis kraštas, o lietuvių ir, kad agresyvusis lenkų dievukas J.Pilsudskis ir jo gaujos tarpukario metais buvo tą kraštą okupavusios ir aneksavusios, ir, kad bet koks siekimas jį paversti lenkišku Skaityti toliau

Šalčininkų šauliai mokosi ginti tėvynę Lietuvą (3)

DJI01642-K100

Europos beveik septyniasdešimt metų nevargino agresyvios politikos keliamos teritorinės pretenzijos. Aneksuodama Krymo pusiasalį, Rusija suardė daug metų trukusią ramybę. Daugelis vakarų politikų, puoselėdami nepagrįstas iliuzijas ir nekreipdami dėmesio į aukščiausių rusų politikų paranojiškos psichologijos ypatumus, nenorėjo deramai atsižvelgti į Moldovos, Čečėnijos bei Gruzijos įvykius ir tik Krymo aneksija bei Rusijos sukurstytas pilietinis konfliktas Ukrainos pietryčiuose privertė pagaliau juos imtis agresorių stabdančių realių veiksmų.

Baltijos šalys ir Lenkija, turėdamos didžiulę santykių su Rusija patirtį, visada juto, kad ir prislopusias, tačiau kibirkščiuojančias, negęstančias, iškreiptos agresyvios politinės Skaityti toliau

Nukabintos dvikalbės lentelės Šalčininkų rajone (2)

Lenkiški užrašai Vilnijoje | delfi.lt, Š. Mažeikos nuotr.

Šalčininkų rajone nukabintos dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės. Šalčininkų rajono administracijos direktorius Druskininkų apylinkės teismui pateikė pakeistų gatvių pavadinimų nuotraukas.

Šiuo metu byloje iki spalio 30 dienos paskelbta pertrauka. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba ketina aiškintis, ar dvikalbės lentelės panaikintos ir kitose vietovėse.

Rugsėjo 3 dieną Šalčininkų rajono apylinkės teismas kitoje byloje Šalčininkų rajono Skaityti toliau

Šalčininkų rajone policijos pareigūnai, Lietuvos valstybės vėliavų neišsikėlusiems gyventojams, įteikė trispalves (7)

Valstybės dienos proga, Policijos departamento iniciatyva ir talkinant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnams, 50 Šalčininkų, Eišiškių, Jašiūnų ir Dieveniškių gyventojų įteiktos Lietuvos valstybės vėliavos.

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo – dieną. Tai yra viena iš trijų valstybinių švenčių, per kurią prie gyvenamųjų namų turi būti iškeliamos valstybinės vėliavos.

Valstybės dienos proga, norėdami kelti tautos sąmoningumą ir patriotiškumą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lietuvių namuose (video) (17)

Dr. Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tokiu pavadinimu istoriko dr. Algimanto Liekio monografija neseniai pasirodė Lietuvos knygynuose Tai – 42 autoriaus knyga. Jis ir per 1400 straipsnių autorius, dar apie 60 knygų sudarytojas. Siūlome gegužės 20 d. LR Seimo Europos informacijos biure įvykusiame knygos tematikos ir problematikos aptarime autoriaus kalbą.

Sena tiesa, kad tikra kaimynystė, draugystė įmanoma tik tarp gerai vieni kitus pažįstančių, geranoriškų ir teisingų partnerių. Tarp artimiausių kaimynų nuo amžių lietuviams buvo lenkai. Skaityti toliau

R. Batūra. Dar kartą dėl V.Tomaševskio antilietuviškos, antivalstybinės veiklos (4)

Romas Batūra | lietosfondas.lt, Z.Juškevičiaus nuotr.

2014 m. gegužės 6 d. Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir „Vilnijos“ draugijos organizuoto mitingo prie Seimo dalyvių priimtoje rezoliucijoje  „Dėl grėsmės lietuvių kalbai ir valstybės saugumui“ buvo reikalaujama atmesti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos  (LLRA) antilietuviškas, antivalstybines iniciatyvas ir pašalinti ją iš valdančiosios koalicijos už minėtas antivalstybines pažiūras, Lietuvos šmeižtą Europoje.

Pabrėžtina, kad tas šmeižtas grindžiamas jau seniai Valdemaro Tomaševskio skleidžiama (net per Lietuvos televiziją!) prasimanyta versija apie Lietuvos pietryčius, kad  „lietuviai niekada čia negyveno, čia lenkų žemė“!

Tokios idėjos grindžiamos ir Šalčininkų, Šalčios upės vardais, kaip „įrodymu“ savo teiginiams. Nepaisoma mokslo duomenų, tvirtinančių jų lietuvišką pradą. Daugelyje Skaityti toliau

Moksleivė Gabija iš Šalčininkų. Blogas tas paukštis kuris savo lizdą teršia (17)

P.Saudargo nuotr.

Gyvenu Šalčininkuose. Ir man, ne vis vien, kokia kalba mano krašte kalbama ir kokiomis  kalbomis užrašai kabo. Šalčininkų krašto gyventojai jau XI a. metraščiuose vadinami lietuviais. Vien tik dabartinių kaimų senieji pavadinimai, kaip antai Dainavėlė, Dainava, Balandiškės, Akmenynė, Dailidė, Turgeliai, Šauliai, Žvėrynas, Šaltiniai, Šarkaičiai, Žaliaklonis, Švenčius ir kt. rodo, kad čia visuomet buvo lietuvių žemės.

Dabartiniame Šalčininkų rajone yra Bėčionių, Eišiškių, Kiaulėkų, Kurmelionių, Paūdronių, Sangeliškių, Tetervinų, Turgelių, Valakavičių piliakalniai Skaityti toliau

Savivaliaujančiam Šalčininkų savivaldybės administracijos direktoriui teismas kirto per piniginę (63)

Boleslavas Daškevičius | Salcininkai.lt nuotr.

Vilniaus apygardos teismas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslavui Daškevičiui skyrė baudą už ankstesnio teismo sprendimo pakeisti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles nevykdymą – po 100 už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi teismo sprendimas priimtas dar 2008 m. rugsėjo 25 d. ir turėjo būti įvykdytas per mėnesį, tačiau B. Daškevičius nė nemanė to daryti, iš viso jis turės sumokėti 43 400 litų.

2013 m. gruodžio 23 d. priimta nutartimi Vilniaus apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo – Šalčininkų rajono apylinkės teismo – 2013 m. kovo 7 d. Skaityti toliau

Dieveniškėse įvyko tautinio jaunimo stovykla „Mūsų šaknys – Baltai“ (13)

Ugnies apeiga | LTJS nuotr.

Jau ketvirtus metus, liepos pabaigoje, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTS) sukvietė lietuvių ir latvių jaunimą į Dieveniškių kraštą, kur vyko stovykla „Mūsų šaknys – baltai“.

Stovyklos rengėjai sako, kad skirtingai nei 2011 ir 2012-ais metais, šiemet stovyklai nebuvo skirtas kultūros ministerijos finansavimas, tačiau nepaisant to — pavyko išlaikyti tokį patį aukštą stovyklos lygį. Stovyklos tikslas – per kultūrą, tiesioginį bendravimą, draugiškumą sustiprinti lietuviškas pozicijas probleminiame Vilniaus krašte, supažindinti jaunimą su baltų tikėjimu ir kultūra, stovyklos dalyviams suteikti antrosios baltų kalbos pradmenis. Skaityti toliau

Jaunimas folkloro stovykloje buvo supažindintas su Dieveniškių krašto tradicijomis (1)

Vaikų folkloro stovykla DieveniškėseDieveniškių istorinio regioninio parko direkcija jau antrus metus iš eilės rengia „Vaikų ir jaunimo folkloro stovyklą“, iš dalies finansuojamą LR Kultūros rėmimo fondo. Liepos 1-5 dienomis vykusioje stovykloje vaikai mokėsi lietuviškų kalendorinių švenčių papročių, įvairiausių žaidimų, patarlių, dainų. Jaunieji stovyklautojai buvo supažindinti su Dieveniškių krašto tradicijomis.

Kaip ir praeitais metais stovykloje buvo siekiama gilinti Šalčininkų rajono vaikų ir jaunimo žinias apie savo krašto tradicijas, papročius, folklorą, amatus, kultūros paveldą.

Stovykloje dalyvavo 30 vaikų iš įvairių Šalčininkų rajono vietų: Dieveniškių, Čiužiakampio, Poškonių, Rimašių, Padvarių, Kalvių, Bėčionių, Stalgonių, Pupiškių ir Šalčininkų. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Memel – Wilno: Svarbiausias LLRA programos punktas (III) (10)

Vytautas Radžvilas | Asmeninė nuotr.

Trečiasis ir galbūt svarbiausias naujųjų autonomininkų programos punktas yra pasiekti, kad valstybinė lietuvių kalba šiame regione būtų suvokiama ir oficialiai traktuojama kaip ,,svetimos“ Lietuvos valstybės primesta kalba, be kurios geriausia būtų apsieiti arba pramokti jos tik tiek, kiek ja šnekėti yra būtina ir neišvengiama, kol tenka – be abejo, laikinai – dalyvauti tos valstybės viešajame gyvenime ir tvarkyti įvairius kasdieniškus reikalus.

Būtent tokią prasmę turi ir V. Tomaševskio ne kartą viešai ir atvirai deklaruota nuostata, jog LLRA niekada nesutiks, kad būtų suvienodinti lietuvių kalbos valstybinio egzamino reikalavimai visiems šalies abiturientams. Skaityti toliau

V.Radžvilas. Memel – Wilno: pirmieji du LLRA programos punktai (II) (14)

Vytautas Radžvilas | tspmi.vu.lt nuotr.

Norint įsitikinti, kad Memel – Wilno analogija nėra atsitiktinė ir paviršutiniška, tereikia kruopščiau ir dalykiškiau panagrinėti minėtos LLRA politinės programos turinį.

Pirmasis jos punktas – reikalavimas įteisinti asmenvardžių rašybą nevalstybine kalba. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo nekalčiausias ir lengviausiai patenkinamas.

Kaip teigia šio reikalavimo kėlėjai ir gausūs jo rėmėjai, patenkinti jį esą itin lengva, nes pakanka į lietuvišką abėcėlę įtraukti porą kadaise jose tarsi ir egzistavusių raidžių. Pateikiamas ir didžiai „kilnus“ tokį žingsnį grindžiantis argumentas – esą šitaip būtų įgyvendintos ne tik kitakalbei tautinei bendrijai priklausančio Lietuvos piliečio žmogaus teisės, Skaityti toliau

Pristatytas filmas apie Turgelių vidurinę mokyklą (0)

turgeliu-plokstele„Seniai seniai viename Lietuvos kampelyje, prie srauniosios Merkio upės esančioje gyvenvietėje, įsikūrė Turgelių pradinė mokykla…“

Tokiais žodžiais kovo 15 dieną Turgelių vidurinėje mokykloje prasidėjo šventė, skirta filmo apie šią mokyklą pristatymui.

Pradžioje nuskambėjo Lietuvos Respublikos bei Turgelių vidurinės mokyklos himnai.

Meninę programėlę pradėjo mokyklos mažiausieji, darželio ir priešmokyklinės grupės auklėtiniai. Vyresnių mokinių programoje (ją parengė istorijos mokytoja metodininkė Jolanta Lazdauskienė, Skaityti toliau

K.Garšva. Valstybės kalbos politika pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, sutartis, Seimo nario priesaiką ir valstybės bei piliečių interesus (18)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Visos gretimos valstybės – Rusija, Vokietija, Lenkija, valdžiusios etninę Lietuvą ar jos dalis, platino savo kalbą, kultūrą ir stengėsi lietuvius asimiliuoti. 1918 m. atsikūrusi Lenkija taip pat neketino atsisakyti pretenzijų į istorinę Lietuvą ar bent jau į labiausiai nutautintą rytinę jos dalį. Todėl Lenkijos vyriausybė rengėsi perimti visos Lietuvos teritorijos administravimą (1). Tokių požymių esama ir dabar: lenko korta, ultimatumai dėl tautinių mažumų padėties, dalinis Vilniaus, Šalčininkų rajonų finansavimas ir valdymas per Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA). Siekdama išsaugoti savo tautą, kalbą ir kultūrą Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. atsisakė dalies rytinių istorinių Lietuvos žemių ir atkūrė Lietuvos Respubliką etninėse lietuvių žemėse. Jų pietrytinis pakraštys dėl okupacijų ir lietuvybei nepalankių sąlygų vėl iš dalies nutautėjo. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Lietuva: Ar tu mane myli? Ir aš… (3)

Medelis2

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius grįžo iš Lenkijos gyvas ir sveikas. Atrodo bendra kalba rasta. Tuo įdomiau pažvelgti į to vizito pas mūsų strateginę kaimynę aplinką trumpą tarpsnį prieš išvykstant, šykščią informaciją, kas ir kaip buvo aptariama ir nutarta vizito metu. Politikos apžvalgininkų ir mūsų žiniasklaidos „veidų“ šauksmus apie rėksnius, nacius, kaimiečius, gerokai sumenkintą raidės „w“ priešų dalį (tebus tai visų ir visaip nepatenkintųjų santykinis pavadinimas), nekalbėsim. Jie tebesipiktina, teberėkia, jų balsas stiprėja ir… ginčytis su jais beprasmiška.

Pirmas  parodė balsą „Jerzy Giedroyc dialogo ir bendradarbiavimo forumas“… Skaityti toliau

A.Butkevičius: lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų atstovams vėlinamas nebus (3)

A.Butkevičius | lsdp.lt nuotr.

Vakar, vasario 8 dieną, į Šalčininkus atvykusį Vyriausybės vadovą Algirdą Butkevičių klausimais apipylė moksleiviai, kurie klausė dėl suvienodinto lietuvių kalbos brandos egzamino. Premjeras užsiminė apie nuolaidesnę lietuvių kalbos egzamino vertinimo tvarką nelietuviškose mokyklose, tačiau paties egzamino nukelti – neplanuoja.

„Vienas pasiūlymas – nukelti vėlesniam laiku, o kitas variantas – supaprastinti lietuvių egzamino laikymą, ir mes šitą klausimą svarstysime pirmadienį“, – sakė A.Butkevičius. Skaityti toliau

Kaunas prisideda prie Vilnijos krašto lietuvių jaunimo patriotizmo ir pilietiškumo ugdymo (3)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

„Vilnijos“ draugijos ir Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos rengiamos šventės „Šalčios aleliumai“ organizatorius dalyvius pasveikino Kauno miesto tarybos narys Gediminas Žukauskas. Siekdama prisidėti prie lietuvių bendruomenės Vilnijos krašte ugdymo, Kauno miesto savivaldybė tęsia prieš keletą metų užsimezgusį bendradarbiavimą su „Vilnijos“ draugija.

Jau šešioliktą kartą surengta šventė subūrė Šalčininkų žemės talentus, Skaityti toliau

R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika (8)

Voplaukio mūšio vadai

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio valdymo laikotarpiu (1295–1315 m.) įvyko vienas svarbus ir šaltiniuose įgavęs atgarsį susidūrimas su Vokiečių ordino prūsiškąja šaka. Šis 1311 m. įvykęs mūšis mums žinomas Voplaukio pavadinimu, kuris istorijos specialistų ir mėgėjų kartais praleidžiamas dėl mažesnės jo įtakos tolimesniems Ordino veiksmams. Jo rezultatai nebuvo tokie ryškūs, kaip, pavyzdžiui, Saulės, Durbės ar Aizkrauklės kautynių, tačiau Voplaukis pasižymėjo keliais įdomiais aspektais, kurios toliau ir aptarsime.

Vytenis didžiuoju kunigaikščiu tapo tuo metu, kai, po 1283 m. užbaigto jotvingių nukariavimo, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė su Vokiečių ordino karo mašina susidūrė kaip niekad arti – ties Nemunu. Nepralaimėti karo tapo pagrindine Lietuvos valstybės užduotimi, todėl Vytenio veiksmai savo sumanumu ir agresyvumu nenusileido kryžiuočių veiksmams. 1298 m. jis sudarė sutartį su Rygos miestu (ji truko iki 1313 m.) ir taip paralyžiavo Ordino livoniškąją šaką, sulaikydamas ją nuo bet kokių priešiškų veiksmų, o pietvakariuose teko elgtis kiek pragmatiškiau – su kalaviju rankoje belstis į kryžiuočių užkariautų namų duris. Skaityti toliau

V.Radikaitė-Žukienė. Kaip mes šventėme Vasario 16-tąją Šalčininkuose (10)

Mes esame Lietuva

Pamenu, prieš keletą metų grupė jaunuolių per Nepriklausomybės dieną nuvyko į Švenčionių rajone esančią J. Pilsudskio tėviškę ir ten iškėlė Trispalvę. Pagalvojau tada: gaila, kad manęs ten nebuvo. Tad pakviesta vykti  į Šalčininkus, išvažiavau ilgai nemąstydama.

Kaip žinia, tądien į Šalčininkus vyko ir Lenkijos prezidentas. Deja, iš šono žiūrint atrodė, kad ne Lietuvos Nepriklausomybės dienos švęsti, o išklausyti vietinių lenkų apie lietuvių jiems daromas Skaityti toliau

Penkioliktieji „Šalčios aleliumai“ (0)

Šalčininkų herbas

Sausio 28 dieną Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio gimnazija jau penkioliktąjį kartą pakvietė į šventę „Šalčios aleliumai“. Ši šventė sukviečia Šalčininkų žemės talentus – mokinius ir mokytojus, kad dar kartą paliudytų jų meilę ir pagarbą lietuviškam žodžiui, atskleistų šiame krašte augančius jaunus kūrybingus žmones. Lietuvos Tūkstantmečio gimnazija vykdo šį projektą siekdama kelti rajono mokinių valstybinės kalbos mokėjimo lygį, ugdyti sceninę kultūrą, pagarbą tautos tradicijoms, mokyti bendravimo, drąsos išsakant savo mintis.

Šalčininkų rajone yra 12 lietuviškų švietimo įstaigų – įvairių lygių mokyklų ir vaikų darželių. Visos jos dalyvavo „Šalčios aleliumų“ šventėje, kurios tema šiais  metais buvo „Sakmės ir legendos“. Skaityti toliau

D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai (40)

Darius Kuolys | tvdb.lt nuotr.

Straipsnis parengtas pranešimo, skaityto Kultūros ministerijos surengtoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“, vykusioje Vilniuje 2011 m. rugpjūčio 25 d., pagrindu.

Apie stereotipus

Praeitį pažįstame ir suprantame remdamiesi vaizdiniais – tyrimų ir pasakojimų išryškintais simboliniais vaizdais. Skaityti toliau