Dovainonių regykla – įstabi vieta prie Rumšiškių, pakylinti keliautojus aukštai virš Nemuno ir aplinkinių miškų. Seniausiais laikais čia mėgo dairytis šiaurės elnių medžiotojai, laukdami, kol migruojantys žvėrys bris į vandenį. Vėliau gyventa, švęsta, laidoti mirusieji. Plačiai archeologų tyrinėtas Dovainonių piliakalnis, pilkapiai, o iki šiol mažiausiai dėmesio sulaukė Mergakalnio papėdėje buvęs nepaprastas Nemuno verpetas; dabar, deja, apsemtas. Čia buvo galima išvysti deivę. Skaityti toliau
Kokios savybės leidžia laikyti alų geru? Skonis? Aromatas? Stiprumas? Sudėtis? Alaus žinovai galėtų pateikti visą sąrašą savybių, tačiau čia rašysiu tik apie vieną jų − raudoną spalvą, esmingą ir mitišką alaus požymį, siekiantį priešistorinius baltų kultūros laikus.
Iki mūsų dienų esame išsaugoję posakį „Kur saldu, ten gardu, kur raudona, ten gražu“. Raudona spalva kadaise sieta su grožiu, sveikata, gyvybe, energingumu, stiprumu. Raudona ir balta – tai senųjų juostų raštų ir drabužių siuvinėjimų spalvinis derinys. Taip pat tai spalva, kuri greta mėlynos, Skaityti toliau
Saulei įriedėjus į žiemos žemuosius rytus ir Pasauliui panirus į didžiosios tamsos galių gelmes – švenčiame Kūčias bei Kalėdas.
Mūsų protėvių sakmės byloja – kadai Pasaulis skendėjo Tamsoje. Tuomet Dieviškas Kalvis, pasak senųjų metraščių vardu Televelis, paėmęs blizgančią geležį, kalė, kalė ir per šešerius metus nukalė Saulę. Tada, užlipęs ant aukščiausios trobos, įmetė ją į Dangų. Ir iki šios dienos Ji ten tebešviečia. Latvių sakmėse priduriama, jog Saulę sukūrė Dievas su Skaityti toliau
Kovo 6 d., Panevėžio kraštotyros muziejaus III a. parodų salėje, pradės veikti laukinių paukščių kiaušinių paroda „Ab ovo“.
Lotyniškas posakis ab ovo reiškia „nuo kiaušinio“, tai yra „nuo pradžios“. Nuo seniausių laikų įvairių pasaulio šalių mitologijoje kiaušinis laikomas pradžių pradžios, gyvybės atsiradimo, tobulumo, sveikatos ir grožio simboliu. Lietuvių tautosakoje žinomos sakmės apie pasaulio atsiradimą iš kiaušinio, nes jo viduje slypinti gyvybės energija, atsinaujinimo jėga. Skaityti toliau
Vasario 24 d., šeštadienį, 12 val. Vilniuje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41) bus parodytas „Labaiteatro“ spekaktaklis „Siaubo pasakos“.
„Labaiteatras“ – teatras šeimai, auginantis bei lavinantis žiūrovą įvairiais teatriniais pastatymais. Ketvirtuosius metus gyvuojantis, režisierės Agnės Sunklodaitės bei kompozitoriaus Deivido Gnedino įkurtas teatras, vykdydamas savo užduotį, kuria spektaklius šeimoms nuo mažiausių iki vyriausių jos narių, ypatingai atsižvelgdamas į žiūrovų amžiaus ypatumus. Skaityti toliau
Gruodžio 17 d. 15 val. Molėtų r. Joniškio bendruomenės centro salėje vyks garsios liaudies medicinos ir magijos tyrinėtojos Ritos Balkutės knygos „Raganų kalnas“ pristatymas.
Rita Balkutė daugiau kaip 30 metų tyrinėja mūsų krašto istoriją, jo žmones. Knygoje „Raganos kalnas“ (sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas)“ ji pristato žmonių atmintyje išsaugotą tikrą sakmių, padavimų ir tikėjimų, kurių dalis sietina su senuoju lietuvių pasaulėvaizdžiu, lobį. Tai paslaptingos istorijos apie raganų supiltus kalnus, akmenyse įspaustas pėdas, degantį auksą, velnio neštus akmenis, ant kalnų dainuojančias raganas, tarmiškai papasakotos šio krašto gyventojų. Skaityti toliau
Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) vyko Pasaulio religijų parlamentas – didžiausias pasaulyje renginys, vienijantis daugumą pasaulio religijų: krikščionybę, islamą, budizmą, senąjį baltiškąjį tikėjimą ir kt.
Religijų parlamento veikloje dalyvavo 10 000 dalyvių – 50-ties religijų atstovai iš 70-ties šalių. Tai renginys, subūręs siekiančius tarpreliginio dialogo, taikos pasaulyje, bendradarbiavimo sprendžiant svarbias pasauliui problemas.
Pirmasis šio parlamento posėdis įvyko 1893 metais Čikagoje (JAV). Skaityti toliau
Kas yra baimė? Kodėl ji egzistuoja? Ar reikia su ja kovoti, o galbūt atvirkščiai? Tokie ir panašūs klausimai domina ne vieną psichologą, sociologą, kultūrologą ir literatūrologą. Taip yra todėl, kad baimės jausmas – universalus reiškinys, egzistuojantis visose gyvenimo srityse: darbe, asmeniniame gyvenime, tarpusavio santykiuose. Net skaitydami tam tikras knygas ar žiūrėdami siaubo filmus mes patiriame baimę. Kai kuriais atvejais baimė mus sustabdo, todėl galima sutikti su psichologe Ingrida Pročkyte, teigiančia, kad baimė yra prigimtinis dalykas: šis „<…> jausmas yra paveldėtas ir reikalingas tam, Skaityti toliau
Norisi kiek pratęsti ramesnes, mąslesnes susikaupimo nuotaikas, kurias prikėlė lapkritis, Vėlinių-Ilgių šventės, kupinos praeitin nugrimzdusių artimųjų atminimo. Jas lyg perima metų bei pasaulio baigmės ir jų atsinaujinimo laukimo laikas, neįsivaizduojamas be ramumos ir pagarbos protėviams. Tarsi laimikis į tinklus „įkliuvo“ šiuo metų tarpsniu mituose ir ypač dainose tyvuliuojančių marių vaizdinys.
Marios – vienas iš vandens telkinio pavadinimų (kaip ir jūra, kartais ežeras ar upė), vartojamas dideliems, neaprėpiamiems, banguojantiems vandenims nusakyti. Marios, jūrės marios minimos visoje Lietuvoje Skaityti toliau
Sirvėtos regioninis parkas, išsidriekęs Švenčionių ir Ignalinos rajonuose, nuo šiol turės naują lankytojų centrą su įdomia modernia ekspozicija apie parko gamtos ir kultūros vertybes. Pagrindinė ekspozicijos tema – „Mitologija“, kadangi šis kraštas garsėja legendomis, beveik apie kiekvieną įdomesnį medį, kalvą ar ežerą yra sukurta mitų…
Sirvėtos regioniniame parke, buvusiose Nalšios žemėse, yra vietovių bei objektų, kurių atsiradimą atskleidžia mitologinės ir istorinės sakmės. Kone kiekvienas ežeras, upelis, trykštantis šaltinis ar kita ypatinga vieta apipinti legendomis, turi savo atsiradimo istoriją. Sakmėse minimos regioninio parko Skaityti toliau
Balandžio 20 d. Lietuvos liaudies kultūros centras kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademija rengia jau šeštąjį Lietuvos studentų folkloro festivalį „O kieno žali sodai“. Šiųmetės šventės programa derinama su Lietuvoje rengiamu Šiaurės ir Baltijos šalių (NORDTRAD) tradicinės muzikos seminaru „Garso ir aplinkos darna“ („Harmony: in and beyond sound“). Atsižvelgiant į tai pasirinkta festivalio tema – bičiulystė. Vienas svarbiausių festivalio akcentų – tarmės, todėl pageidautina, kad į visų pasirodymų programas būtų įtrauktos tarmiškai atliekamos sakmės, pasakojimai, smulkioji tautosaka. Skaityti toliau
Nors vasaros atgarsiai ir derlingo rudens vėjai nupūtė leidybinius „Dangaus“ reikalus į metų galą, klausytojai neilgai trukus turėtų išgirsti kelis stiprius post-folkloro albumus. Vienas jų – tai ilgai lauktas, šiemet įrašytas grupės SPANXTI diskas „Dievo žirgai, Laimės ratai“, įkūnijantis pastarųjų metų kūrybą. SPANXTI istorija Lietuvos scenoje ilga ir netipiška, savo giliausiose ištakose menanti pagan metal pogrindį ir tamsių tonų elektronikos naujienas. O visuose skirtinguose grupės skambesiuose ir pavidaluose išsiskiria taurus, iškilus, kintantis, bet visuomet solidžiai pagrįstas mitologinis kontekstas. Skaityti toliau
www.alkas.lt
Šiandien vasario 10 d. 17 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) bus pristatyta tautosakos rinktinė „Pamarių sakmės“, sudaryta Klaipėdos universiteto mokslininkės dr. Dalios Kiseliūnaitės.
Pristatyme dalyvaus leidinio sudarytoja, prof. Libertas Klimka, Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblio „Vorusnėlė“ (vad. D.Kiseliūnaitė) jaunimo grupė. Renginį ves etnologė Rūta Grumadaitė.
Knyga „Pamarių sakmės“ turėtų sudominti filologus, pedagogus, muziejininkus, Mažosios Lietuvos mylėtojus. Skaityti toliau
