Žymos archyvas: Rytų Lietuva

L. V. Medelis. Akcijinis tortas valdžiai, elitui ir likusiems (25)

Alkas.lt koliažas

Šiandien galime sakyti, kad šešiasdešimties  mokslo ir kultūros veikėjų kreipimasis į šalies vadovus dėl Lenkų rinkimų akcijos antivalstybinės veiklos liko be atgarsio. Gal būt, išskyrus premjero viešą pasakymą, kad  šalinti LLRA  iš koalicijos nėra pagrindo. Iš tiesų tai atsakymas iš esmės.

Akcininkai savo vado lūpomis kreipimosi autoriams paskelbė atkirtį, pavadintą „Buvusios sovietų nomenklatūros nacionalizmas ir chameleonizmas“.  Manykim, premjero frazė Akcininkų stovykloje buvo sutikta aplodismentais.  Nieko netikėto ir nederėjo tikėtis, nieko ir neįvyko. Skaityti toliau

V. Sinica. Polonizacijos „mitas“ (14)

Vytautas Sinica | asmeninė nuotr.

Prabėgusią vasarą Valdemaras Tomaševskis ir visa Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) su trenksmu priminė apie save akibrokštu, kai dėl lietuvių tautą žeminančio lenkų futbolo sirgalių plakato apkaltino iš pradžių Lietuvos specialiąsias tarnybas, o vėliau ir Lietuvos žiniasklaidos priemones bei opozicijos politines partijas. Tai neišvengiamai priminė paskutinį panašaus lygio šio politinio veikėjo išsišokimą: 2011 m. pareiškimą, jog Vilniuje ir jo apylinkėse integruotis turi būtent lietuviai, nes jie šiose žemėse yra atvykėliai, o lenkai gyvena nuo seniausių laikų.

Nors tai pavienė radikalaus politiko tezė, tačiau atspindinti ne tokį ir marginalų požiūrį tarp Lietuvos ir Lenkijos lenkų. Vilnius ir jo apylinkės, teritorija, carinės okupacijos metais apibrėžta kaip Vilniaus vyskupija, Skaityti toliau

A. Andriušaitis. Ar Lietuvos radijas virto antivalstybinės Propagandos ruporu? (24)

Alkas.lt piešinys

Buvau tiesiog priblokštas praeitą ketvirtadienį, š. m. liepos 11 d., išgirdęs per Lietuvos (LRT) radiją iš eterio besiliejančią tikrų tikriausią antivalstybinę propagandą.

Laida buvo lenkų kalba. Iš pradžių pamaniau, kad tai kažkokia Lenkijos stotis, bet netrukus įsitikinau, kad transliuoja LRT radijo programa „Klasika“ (laida lenkų kalba, 15.30 – 16.00 val.). Buvo transliuojama tūlos Irenos Lukaševič „paskaita“, įrašyta lenkiškame renginyje. „Paskaitos“ tema buvo „Stalininės polonizacijos Vilnijoje mitas“(!). Demagogiškai, ciniškai ir šmeižikiškai buvo neigiama stalininė polonizacija Rytų Lietuvoje, vykusi 1950- 1953 m. Ši J.Stalino vykdyta lenkinimo politika yra pasaulyje plačiai žinomas faktas, aprašytas daugelio istorikų darbuose. Skaityti toliau

A. Liekis. Prezidentinė Lietuva ir Lietuvių Tautos likimas (video) (28)

dr. Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Gegužės 31 d. Seime įvyko konferencija-diskusija „Lietuvių Tauta – suverenas savo Nepriklausomoje Valstybėje“. Šioje konferencijoje buvo pristatyta dr. Algimanto Liekio monografija „Prezidentinė Lietuva (1919 – 1920, 1926–1940)“. Skelbiame dr. A.Liekio pasisakymo šioje konferencijoje vaizdo įrašą, bei jo parengto pranešimo tekstą.

Apie pirmąjį Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną nemažai rašyta. Tačiau, sekant sovietmečio istoriografija, daugiausia neigiamai, kaip demokratijos smaugėją, tariamai vienos partijos – LTS vadą, fašistą ar profašistą ir pan. Skaityti toliau

Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo (11)

Iš kairės: Kazimieras Garšva, B. Žemaitienė-Raginytė, Nijolė Balčiūnienė | A.Virvičienės nuotr.

Šią savaitę į Seimą atvyko garbaus amžiaus buvusi Dūkšto (Ignalinos raj.) švietimo skyriaus vedėja, mokytoja Birutė Žemaitienė-Raginytė. Ji Seimo nario Algirdo Patacko padėjėjai Nijolei Balčiūnienei ir „Vilnijos“ draugijos pirmininkui, habil. dr. Kazimierui Garšvai įteikė surinktus 1282 Lietuvos gyventojų parašus, kuriais jie pritaria Reikalavimui ginti Lietuvos respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą. Su B. Žemaitiene-Raginyte susitiko ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narys, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis.

Birutė Žemaitienė-Raginytė parašus rinko VU Chemijos fakultete, Dizaino kolegijoje, VGTU Ekonomikos fakultete, Edukologijos universiteto istorijos ir lietuvių kalbos fakultetuose, gatvėse, prie parduotuvių bei bažnyčių. Skaityti toliau

Prezidentė: Lietuvių kalba negali būti politinių susitarimų įkaite (22)

lrp.lt, Dž. Barysaitės nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu aptarė mokyklų situaciją Rytų Lietuvoje bei lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tautinių bendrijų mokyklose palengvinimo pasekmes.

Dėl skirtingų lietuvių kalbos egzamino sąlygų ir lietuvių kalbos išsaugojimo į Prezidentę kreipėsi Rytų Lietuvos lietuviškų mokyklų mokytojai, lietuvių švietimo draugija „Rytas“, kitos organizacijos ir 18 tūkstančių Lietuvos piliečių. Skaityti toliau

K.Garšva. Valstybės kalbos politika pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, sutartis, Seimo nario priesaiką ir valstybės bei piliečių interesus (18)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Visos gretimos valstybės – Rusija, Vokietija, Lenkija, valdžiusios etninę Lietuvą ar jos dalis, platino savo kalbą, kultūrą ir stengėsi lietuvius asimiliuoti. 1918 m. atsikūrusi Lenkija taip pat neketino atsisakyti pretenzijų į istorinę Lietuvą ar bent jau į labiausiai nutautintą rytinę jos dalį. Todėl Lenkijos vyriausybė rengėsi perimti visos Lietuvos teritorijos administravimą (1). Tokių požymių esama ir dabar: lenko korta, ultimatumai dėl tautinių mažumų padėties, dalinis Vilniaus, Šalčininkų rajonų finansavimas ir valdymas per Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA). Siekdama išsaugoti savo tautą, kalbą ir kultūrą Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. atsisakė dalies rytinių istorinių Lietuvos žemių ir atkūrė Lietuvos Respubliką etninėse lietuvių žemėse. Jų pietrytinis pakraštys dėl okupacijų ir lietuvybei nepalankių sąlygų vėl iš dalies nutautėjo. Skaityti toliau

Vilniaus universiteto folkloro ansambliui „Ratilio“ – 45 metai (1)

„Ratilio“ ansamblio nuotrauka per 45 metų jubiliejaus šventinį koncertą | K.Lazausko nuotr.

Iškilmingai sutrimitavo penki ragai, skelbiantys sukaktuvinio 45-to Vilniaus universiteto  folkloro ansamblio „Ratilio“ rėdos rato minėjimą. Renginys vyko Vilniuje, Muzikiniame teatre „New York“ sausio 26 d. Renginio vedėjai, „Ratilio“ porelė – Kristina Černaitė ir Justinas Kilpys pasveikino susirinkusius garbius svečius, visų laikų „Ratilio“ vadovus ir ratiliokus, kaip sugrįžusius į namus, nes „Ratilio“– visiems brangūs amžinos jaunystės, draugystės ir kūrybos namai.

Tik čia, „Ratilio“ namuose, buvo įtvirtinta lietuviška tapatybė. Skaityti toliau

A.Mišeikis. Praeities vaiduokliai Rytų Lietuvoje (21)

Alkas.lt nuotrauka.

Nemaloniai nustebino naujojo Lietuvos ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus reakcija į Kultūros viceministro Lietuvos lenkų rinkimų akcijos(LLRA) nario Edvardo Trusevičiaus pareiškimą įteisinti gatvių ir vietovardžių užrašus dviem kalbomis bei nelietuviškų pavardžių rašymą ne lietuviška abėcėle. Premjeras tam pasiūlymui pritaria, tiktai pataria neskubėti.

Reikėtų valdančiajai daugumai ir dabartinei vyriausybei pažvelgti giliau – kokie yra tikrieji Lenkų rinkimų akcijos kėslai ir kur veda nepagrįstų nuolaidų kelias. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Kokia etika, tokia ir estetika (37)

Alkas.lt nuotr.

Po keliolikos metų šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje dar bus prisimenami vienas kitas politikos ir visuomenės veikėjas, XX – XXI a. sandūroje daręs nemažą įtaką Lietuvos valstybės gyvenimo kryptims. Be abejo, tai bus  Zuokas, Paulauskas, Henytė, Tomaševskis, Uspaskichas,  dar keletas, jei kalbėtume apie dešimtuką. Tiesa, nereikia žmonių skirstyti kategorijomis.  Bet galima sakyti, jog vieni žmonės anais laikais kitus galėjo pirkti – už pinigus, už postą, už įvairias paslaugas; kiti galėjo parduoti – idėjas, savigarbą, patriotizmą, garbę… Dideliame valstybei ir tautai tuo metu  nusipelniusių žmonių būryje neįmanoma nepastebėti ir Alfredo Bumblausko figūros. Neįmanoma pamiršti jo atviros, kiek ironiškos šypsenos, subtiliai gergždančio balso ir murkiančios greitakalbės,  subtilaus humoro, Skaityti toliau

Paminėtas už lietuvybę Lenkijos okupuotoje Rytų Lietuvoje kovojusios švietimo draugijos „Rytas“ 100-metis! (6)

1925–1926 metais „Rytas“ Vilniuje globojo lenkų valdžios patvirtintas lietuviškas mokymo įstaigas.

Sausio 31 d. minint lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veiklos 100-metį Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo surengta šioms neeilinėms sukaktuvėms  paminėti skirta konferencija.

Tą pačią dieną Vilniaus Naujajame arsenale buvo atidaryta paroda „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Parodoje rodomos „Ryto“ draugijos švietėjišką veiklą liudijančios nuotraukos, senieji plakatai, raštai, senųjų vilniečių išsaugotos įvairios istorinės vertybės, istorinė draugijos vėliava bei rodomas istorinę medžiagą papildantis švietėjiškas filmas apie draugijos veiklą.

Konferencijoje aptarta „Ryto“ draugijos istorija ir nūdiena Skaityti toliau

Šalčininkuose atšvęsti jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ (nuotraukos) (1)

„Šalčios aleliumai“ | J.Brasiūnaitės nuotr.

Jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje 2013 m. sausio 26 d. pradžiugino lietuvybės puoselėtojus Pietryčių Lietuvoje. Tradiciškai paskutinį sausio šeštadienį rengiamos šventės tema šiemet – tradicijos ir papročiai. Lietuvos tūkstantmečio gimnazija vykdo šį projektą siekdama kelti Šalčininkų rajono mokinių valstybinės kalbos mokėjimo lygį, ugdyti sceninę kultūrą, pagarbą tautos tradicijoms, mokyti bendravimo, drąsos išsakant savo mintis.

Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šventės dalyviams ir svečiams palinkėjo puoselėti tris pagrindinius dalykus: Skaityti toliau

Panevėžiečiai pristatys albumą, skirtą Vyčio apygardos partizanų istorijai (1)

2012 m. gruodžio 12 d. 14 val. Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje įvyks Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ir Panevėžio kraštotyros muziejaus albumo „Kovoję už brangią Tėvynę: Vyčio apygardos partizanų istorija“ pristatymas. Renginyje dalyvaus Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos mokiniai, kurie atliks literatūrinę-muzikinę kompoziciją ,,Padėję galvas už savo tėvynę…“

Panevėžio kraštotyros muziejus išleido jau antrąjį Aukštaitijos partizanų istorijai skirtą leidinį Skaityti toliau

K.Stančienė. Gyvenimas „batkos“ laiku (7)

Kristina Stančienė

Pareigūnai rūsčiais veidais, įdėmiai apžiūrinėjantys automobilio saloną, naktinį dangų skrodžiančios radarų šviesos, metaline tvora aptvertas miškas greta plento, už kurio plyti svetimos valstybės teritorija… Ne, tai ne prisiminimai iš sovietmečio, kertant geležinės uždangos sienas, ir ne filmo kadrai, o tikras, dabartinis Vilniaus krašto apylinkių gyvenimas. Visų, norinčių pravažiuoti siaurutį lietuviškos žemės ruoželį, supte apsuptą Baltarusijai priklausančios teritorijos, laukia bent simbolinis patikrinimas Dieveniškių užkardoje. O prie jos artėjant, nekyla abejonių, jog atsidūrei savo šalies pakraštyje, o gal net svečiame krašte… Pirmą kartą patraukę į šį nepažįstamą kraštą, netrukus gavome žinutes iš savo mobiliojo ryšio tiekėjo, jog esame nebe Lietuvoje. Skaityti toliau

D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai (50)

efoto.lt, G. Molio nuotr.

Luošam, neįgaliam žmogui sunku ne tik dėl savo neįgalumo, bet gal net labiau dėl menkinančio aplinkinių požiūrio į jį, žeminančio santykio su juo. Pastaruoju laiku mes pradedame tai suprasti ir pripažinti, bent jau viešai, įrengiame įvažiavimus vežimėliams į svarbiausias parduotuves bei įstaigas, bent jau miesto centre… Nes neatjausti kito, nesugebėti bent akimirkai įsijausti į kitą, net nepamėginti įsivaizduoti savęs jo vietoje – siaubingai šalta ir šiurpu.

Nereikia nė luošumo, akivaizdžiai išoriškai išskiriančio žmogų iš kitų. Pernelyg dažnai, deja, gana šiaip kokio išskiriančio kūno bruožo ar net sielos ypatybės, pavyzdžiui, švelnesnio būdo, jautresnės širdies, kad būtum apstumdytas, pažemintas, Skaityti toliau

A. Liekis. Istorinės atminties reikšmė lietuvių tautai ir jos valstybingumui (9)

Dr. Algimantas Liekis | Asmeninė nuotr.

Mūsų himne giedama:
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybės semia.

Iš tikrųjų, be istorinės atminties neįmanomas tautiškumas ir nepriklausomas valstybingumas, tautinė savimonė.

Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis-Pūtvis rašė: Kol yra gyva tautinė savimonė, žlugus valstybei, tauta vėl ją atkurs atsiradus patogiam momentui. Bet jei tauta netenka tautinės savimonės, jos, kaip ir mirusio žmogaus, niekas nebeprikels. Skaityti toliau

Per lenkystę į Dangaus karalystę (Lenkinimas Vilnijoje) (8)

Lenkinimo politika Vilnijoje : straipsniai ir dokumentai / sudarytojas Gintautas Šapoka. – Vilnius : Žaltvykslė [i.e. Žaltvykslės knygos] : Vilniaus skliautai, [2009] (Vilnius : „Arx Baltica“ spaudos namai). – 212, [2] p. – Tiražas [300] egz. – ISBN 978-9986-06-345-2.

XX amžiuje tarp dviejų kaimyninių tautų – lietuvių ir lenkų – buvo dažnai kontrfrontuota beveik visose gyvenimo srityse, pradedant kultūra, religija ir baigiant švietimu, ekonomika. O kiek dar būta karinių susidūrimų!

Susikūrus tautinėms lietuvių ir lenkų valstybėms, Lenkijos vadovai siekė ginklu sunaikinti Lietuvos valstybę. 1919 m. balandžio 19 d. Lenkijos kariuomenė pirmą kartą Skaityti toliau

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (IV) (11)

Vilniaus okupacija | Alkas.lt nuotr.

Jei ne lenkų šovinizmas ir kvailas jų pasipūtimas, ne inkvizicinio pobūdžio lenkinimo politika ir noras vėl paversti Lietuvą savo provincija, jei ne jos įvykdyta Rytų Lietuvos okupacija, jei ir ne Vakarų valstybių imperializmas, Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, 1919 – 1938 m. nebūtų likęs vienintelis išlikimo garantas – bolševikinės Rusijos išlikimas; jei ne lenkų Rytų Lietuvos okupacija, Lietuva būtų tapusi Lenkijos bendražyge, būtų buvę galima sudaryti gan tvirtą Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir kitų Rytų ir Centrinės Europos valstybių sąjungą, Skaityti toliau

A.Eigirdas. Tiesioginis valdymas, kaip valstybės integralumą užtikrinantis instrumentas (1)

Arūnas Eigirdas /K.Vanago nuotr./

Pranešimas, perskaitytas 2011 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien. Valstybinės komisijos Rytų Lietuvai veiklą prisimenant“. 

Prisiminti tiesioginio valdymo Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose dvidešimties metų sukaktį matau prasmę, jei pabandytume, iš laiko perspektyvos, įvertinti šio valstybės žinioje esančio instrumento panaudojimo prasmingumą, efektyvumą bei perspektyvumą.

O neabejotina praktinė nauda būtų, jei pasiremdami buvusia patirtimi galėtume nurodyti silpnąsias Skaityti toliau

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (III) (8)

dr. Algimantas Liekis | aidas.lt nuotr.

Kaip ir galingosios Lietuvos žlugimo metais, kartojasi, kad svarbiausieji valstybėje postai atitenka ne Lietuvos patriotams, protingiausiems, o tiems, kuriems savas dvarelis svarbesnis už lietuvių tautos, savarankiškos Lietuvos išsaugojimą, kuriems buvo ir yra visai nebesvarbu, kas valdys, kas ir kokia kalba kalbės, o tik ar netrukdys jiems turtėti ir savo galia puikuotis, išlaikyti savo rankose valdžią.

Net Lietuvos aukštąsias mokyklas, jau norima paversti tarptautinėmis – internacionalinėmis.

Tai, kad gali įsigalėti tik vienas koks luomas, klanas, kad net tarptautiniuose forumuose gali šmeižti valstybę, jos suvereną tomaševskiai Skaityti toliau

Apžvelgtas tautinių mažumų švietimas (video) (0)

Viešoji konsultacija švietimo strategijai kurti | videoreportažo stop kadrasŠvietimo ir mokslo ministerija švietimo darbuotojus, kitus asmenis, besidominčius švietimo ateitimi Lietuvoje lapkričio 10 d. buvo vėl sukvietusi į viešą konsultaciją būsimai Švietimo strategijai kurti.

Šį kartą buvo įvairiais aspektais apžvelgtas tautinių mažumų švietimas, išklausyti mokyklų tautinės mažumos kalba ir Rytų Lietuvoje esančių mokyklų, kuriose mokoma lietuviškai, siūlymai. Skaityti toliau

K.Garšva. Nuolaidos lenkams negerina santykių su Lietuvos piliečiais (17)

Skelbiame Hab. dr. Kazimiero Garšvos pasisakymą iš  rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusios konferencijos  „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtos pietryčių Lietuvos problemoms aptarti.

Dabartines problemas aš suskirsčiau į 10 dalių. Pirmoji būtų Lenkijos santykiai su Lietuvos Respublika. Kadangi strateginis  partneris nepripažįsta okupacijos, kišasi į respublikos reikalus, panašiai šiek tiek  kaip prie rusų, Skaityti toliau

O.Voverienė. Trys okupantai siekė Lietuvos be lietuvių (3)

Ona Voverienė

Skelbiame profesorės Onos Voverienės pasisakymą rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtoje pietryčių Lietuvos problemoms aptarti.

Pirmiausiai nuoširdžiai noriu padėkot konferencijos organizatoriams, nes ji vyksta pačiu laiku. Toliau norėčiau replikuoti Seimo nariui ponui Mečislovui Zaščiurinskui. Tiksliau, atsakyt į jo iškeltą abejonę dėl tautybės Lietuvos dokumentuose rašymo. Štai ką norėčiau pasakyti. XX a. lietuvių tautai buvo paruoštas prūsų likimas. Lietuvių tautos šioje gražioje žemėje neturėjo likt. Skaityti toliau

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I) (8)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Pirmiausia, dėl pačios Suvalkų sutarties. Mes, lietuviai, kuriems brangi nepriklausoma Lietuva, ją prisimename, ją vertiname kaip lenkų šovinistų ir jų vado – Lenkijos viršininko J.Pilsudskio, jo šutvės kaip niekšingumo ir veidmainiškumo patvirtinimo dokumentą. Pačioje Lenkijoje tiek praeityje, tiek dabar neretai tyliai pripažįstama, kad ji buvo tik klaida, nes, girdi, ir be jos būtų buvę galima prisijungti ne tik Rytų Lietuvą, Vilnių, bet ir visą Lietuvą. Bet, sakoma, mes praeitį vertiname ne pagal tai, kas ir kaip galėjo būti, o kaip buvo ir kodėl.

Taigi tada, 1920 m. vasaros pabaigoje, po pergalės prieš Raudonąją armiją, lenkų dievukui J.Pilsudskiui atrodė, kad tokia sutartis reikalinga, kad pateisintų savo planus – okupuoti Vilnių, Skaityti toliau

A.Tyla. Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas (14)

Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

1918 m. atkurta Lietuvos valstybė pergyveno kelias šiurpias invazijas, kurios buvo panašios tuo, kad siekė sunaikinti Lietuvos valstybę ir lietuvių valstybinę savimonę. Atkurtos Lietuvos valstybės pamatas buvo lietuvių tautos valią išreiškęs Vasario 16 Nepriklausomybės aktas, kuriame Lietuvos Taryba, kreipdamasi į kitas valstybes ir tautas, skelbė:

„Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių konferencijos nutarimu <…> skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Skaityti toliau

R.Ozolas. Valstybinė komisija Lietuvos rytų problemoms tirti – atgimimo laikų demokratijos faktas (1)

Skelbiame Romualdo Ozolo pranešimą, perskaitytą rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtoje pietryčių Lietuvos problemoms aptarti.

Nepraėjo nė dešimt dienų nuo Lietuvos valstybės atkūrimo, o 1990 metų kovo 20 dieną Aukščiausioji Taryba savo 46-uoju nutarimu sudarė Laikinąją Rytų Lietuvos komisiją. Komisijos nariais buvo patvirtinti parlamentarai Stanislavas Akanovičius, Zbignevas Balcevičius, Julius Beinortas, Leonas Jankelevičius, Česlovas Juršėnas, Egidijus Klumbys, Stasys Kropas, Česlovas Kudaba, Ryšardas Meceikianecas, Skaityti toliau

V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video) (8)

2011 m. rugsėjo 21 d. LR Seimo Konstitucijos salėje įvykusi konferencija-diskusija “Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien” | V.Visocko (Slaptai.lt) nuotr. Perverčiau Mykolo Biržiškos „Vilniaus Golgotą. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919–1928 metų dienoraštį”. Mažytę tų kančių dalelę pamečiui paskelbiau internete, nes tapo visiškai akivaizdu, kad Vilniaus Golgota tęsiasi iki šių dienų.

Kai lenkai okupavo Lietuvos dalį, buvo įkurta Sąjunga Vilniui Vaduoti. Dabar reikia sąjungos, kuri bandytų tą Lietuvos dalį išsaugoti Lietuvai, nes jai gręsia rimtas pavojus. Kai kas sako, kad lenkų pagrobtoji Lietuvos dalis jau vėl prarasta. Skaityti toliau

Seimui ir Vyriausybei siūloma imtis konkrečių veiksmų prieš tautinės nesantaikos kurstytojus (video) (5)

Rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko visuomeninė konferencija skirta pietryčių Lietuvos problemoms aptarti „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien. Valstybinės komisijos Rytų Lietuvai veiklą prisimenant“.

Konferencijoje buvo aptarta Valstybinės komisijos Rytų Lietuvai (VKRL) veikla, tiesioginio valdymo įvedimas Vilniaus ir Šalčininkų rajone ir prosovietinės autonomijos sustabdymas, atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo darbai. Skaityti toliau

A.Merkys. Tiesioginis valdymas Vilniaus rajone ir nebaigti darbai (8)

Artūras Merkys | lrs.lt transliacijos stop kadras

Skelbiame Artūro Merkio pranešimą, perskaitytą rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtoje pietryčių Lietuvos problemoms aptarti.

Nors mano pranešimo tema yra apie tiesioginį valdymą ir nepabaigtus darbus, tačiau pradėti šią temą aš norėčiau nuo istorijos, kuri dažnai daug ką paaiškina ir atsako į keblius klausimus.

Aš sutinku su labai daug Lenkijos valstybei ir tautai nusipelniusiu mano tautiečiu Juzefu Skaityti toliau

G.Songaila. Iššūkiai valstybės vientisumui: prieš dvidešimt metų ir šiandien (33)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Skelbiame Gintaro Songailos pranešimą, perskaitytą rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtoje pietryčių Lietuvos problemoms aptarti.

Šio pranešimo vienas iš tikslų – trumpai pristatyti prieš dvidešimt metų vykusius įvykius, kai nuo atsikuriančios Lietuvos valstybės buvo mėginama atplėšti jos rytinę dalį, paimant ir pačią sostinę į reples ir taip žlugdant valstybės atkūrimą – ne tik jos vientisumą, bet ir pačią Nepriklausomybę. Skaityti toliau