Žymos archyvas: Rytų Europa

„Iš savo varpinės“: Lenkija nauja Rytų Europos lyderė? (video) (0)

Vitalijus Balkus | Alkas.lt nuotr.

Apie Lenkiją tenka vis daugiau skaityti ir girdėti mūsų regiono bei pasaulio žiniasklaidoje. Reikia pasakyti, kad daugelyje atveju šis dėmesys yra susijęs su konfliktais. Su Europos Sąjunga mūsų didysis kaimynas konfliktuoja dėl Konstitucinio tribunolo, spaudos laisvės ir migrantų kvotų priėmimo.

Iš Vokietijos Lenkijos aukštieji pareigūnai oficialiai reikalauja šimtus milijardų eurų kompensacijų už Trečio Reicho žalą padarytą per Antrą pasaulinį karą. Aišku, kad su Rusija dvišaliai santykiai yra maždaug Šaltojo karo stadijoje. Ryšium su konfliktu dėl Ukrainos Varšuva neužmiršta pakritikuoti Vokietiją, Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Kodėl Vakarai myli… diktatūras? (video) (5)

Vitalijus Balkus ir Marius Kundrotas | youtube.com nuotr.

Kodėl Vakarai myli… diktatūras? Šis klausimas gali skambėti keistai. Juk Vakarai laikomi demokratijos lopšiu bei jos saugotojais. Tačiau ko gero daugeliui jūsų kilo klausimas kodėl Kaddafis buvo baisus tironas, o štai Saudų Arabijos režimas mylimas Vakarų. Kodėl vienus bombarduoja „demokratijos vardan“ , o kitiems tiekia ginklus.

„Iš savo varpinės“ studijoje kalbamės su Skaityti toliau

K. Masiulis. Kad Lietuvoje daugėtų gyventojų (3)

Kęstutis Masiulis | lrs.lt nuotr.

Lietuvą apskriejo maloni ir daug kam netikėta žinia. Jau du mėnesiai, kaip į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių, nei išvyksta. Tokie duomenys nuteikia optimistiškai dėl visų metų statistikos ir gal pagaliau baigiasi ta katastrofiška emigracija iš Lietuvos, stebinanti visą pasaulį. Nors daug kas stebėjosi naujausiais duomenimis, bet visi besidomintys jau seniai laukė tokio pokyčio ir per daug nesidžiaugia, nes migracijos ir demografijos problemos toli gražu tuo nesibaigia. Skaityti toliau

Varšuvoje – ministrai tarėsi dėl NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumų stiprinimo (0)

Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius | Asmeniė nuotr.

Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius spalio 9 dieną Varšuvoje dalyvavo devynių NATO priklausančių Vidurio Europos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame buvo sutarta toliau siekti tikslių sprendimų tęsiant NATO prisitaikymas prie besikeičiančios saugumo aplinkos.

Viceministras pabrėžė, kad kitų metų liepą planuojamas NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas suteiks svarbią paskatą nuo 2014 metų vykstančiam saugumo stiprinimui: „Šie darbai neturi sustoti. Skaityti toliau

Vilniaus Didžiųjų žydų maldos namų liekanos įrašytos į Kultūros vertybių sąrašą (2)

Žydų maldos namų vietoje stovi 1964 m. pastatytas pastatas, kuriame paskutiniu metu buvo įsikūrusi Vytės Nemunėlio pradinė mokykla. Vaizdas iš R, iš kiemo pusės | Kultūros vertybių registro nuotr.

Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą Vilniaus Didžiųjų žydų maldos namų liekanoms, esančioms Vokiečių g. 13A, Vilniuje. Vilniaus Didieji maldos namai buvo viena iš didžiausių žydų religinių įstaigų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą.

Kaip vertingųjų žydų maldos namų savybės Kultūros vertybių registre yra įvardintos Vilniaus Didžiųjų maldos namų dalys (PV prienavio XVIII a. II p. – XIX a. pab. mūrinės sienos dalis su įėjimo į maldos namų vieta; XVII a. I p. PR mūrinės sienos dalis su Aron ha kodešo niša bei maldos namų R kampo mūro dalis); Skaityti toliau

Dž. Miotis. Musulmonai sako Europai: „Vieną dieną visa tai bus mūsų“ (24)

Džiulio Meoti | Ilfoglio.it nuotr.

Praeitą savaitę Ispanijos mieste Barselonoje įvyko dar vienas islamo teroristinis išpuolis. Kadangi ši šalis daugybę metų buvo valdoma musulmonų, ji, panašiai kaip Izraelis, yra žemė, į kurios atgavimą daugybė islamistų mano turintys teisę.

Tuo pat metu toli nuo Ispanijos pradinės mokyklos uždarinėjamos valstybės, nes vaikų skaičius populiacijoje krito iki mažiau nei 10 procentų. Vyriausybė mokyklų pastatus pavertinėja slaugos ligoninėmis, teikiančiomis pagalbą senyviems Skaityti toliau

A. Švarplys. Prorusiškas ES ekonomizmas (15)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Kai tiktai JAV savo sankcijomis palietė any company that contributes to the development, maintenance or modernization of Russia’s energy export pipelines (visas kompanijas, dalyvaujančias Rusijos energijos eksporto linijų tiesime, priežiūroje ar modernizavime), iš karto paaiškėjo Europos – Rusijos meilės šaknis. Tai energetika. Ypač abu NordStream‘ai.

Meilė tokia didelė, kad Žanas-Klodas Junkeris (Jeanas Claude Juncker) net pradėjo kalbėti apie „atsakomąsias priemones“ bausti JAV (kaip taikinys minėtas JAV viskio importas). EK Pirmininkas dar kartą parodo, kokia yra Europos Komisijos paskirtis, o tuo pačiu ir kokia ES prigimtis – prekybos ir verslo sąlygų gerinimas, ekonominio augimo užtikrinimas. Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje – paskaita apie viduramžiais LDK gyvenusių žydų kultūrinį palikimą (0)

Senojo Testamento Vilniaus sąvadas, LMAVB RS F19-262 | Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Liepos 24 d. 16 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų Aakademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) Jeruzalės Hebrajų universiteto profesorius Mošė Taubė skaitys viešą pakaitą „Iki aškenazių Rytų Europoje gyvenusių žydų kultūros palikimas“.

M. Taubė – garsus slavistas ir jidiš kalbos mokovas, rytų slavų ir žydų sąveikos viduramžiais specialistas, išleidęs monografiją apie Vrublevskių bibliotekoje saugomą Senojo Testamento Vilniaus sąvadą, verstą iš hebrajų į rusėnų kalbą. Profesoriaus akademinių publikacijų skaičius yra Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kuo avantiūra Sirijoje primena Afganistaną? (8)

Ceslovas-Iskauskas-iskauskas.lt-nuotr

Afganistanas – Ukraina – Sirija. Tokiu maršrutu keliauja karinga Rytų orda, pridengdama savo agresiją nuolatine kova su JAV imperializmu, nacionalinių interesų gynimu, savo saugumo užtikrinimu, kilniais antiteroristiniais tikslais.

Istorikai įžvelgia ir kitų Šaltojo karo konfliktų, kuriuose vienaip ar kitaip dalyvavo sovietai: arabų ir Izraelio konfliktas, Karibų krizė, Vietnamo ir Korėjos karai… Vieniems jie tiekė ginklus, išbandė savo naujausią techniką, kitur dalyvavo nuverčiant jiems nepalankius režimus, šalinant jų lyderius, kitose vietose – atvirai priešinantis Amerikos dominavimui. Kiti gi mano, kad tai amžinas KGB ir CŽV konfliktas. Skaityti toliau

Vilniuje bus oficialiai atidarytas tarptautinis NATO pajėgų integravimo vienetas (0)

kam.lt nuotr.

Rugsėjo 3 d. Vilniuje bus rengiama iškilminga NATO pajėgų integravimo vieneto (angl. NATO Force Integration Unit, NFIU) atidarymo ceremonija, žyminti šio tarptautinio karinio vieneto aktyvios veiklos pradžią.

Praktiškai nuo liepos mėnesio Lietuvoje veikiantis tarptautinis karinis štabas yra vienas iš šešių NATO pajėgų integravimo vienetų, kuriuos Aljansas įkūrė Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje. Skaityti toliau

Lietuviai „pasaulio muzikos“ žanrą pristatys pasauliui (nuotraukos, video) (1)

11695979_878781762170587_6578192601562519583_

Šių metų lapkričio mėnesio pradžioje „One Root Music“ surengs pirmąjį „pasaulio muzikos“ (angl. world music) žanro koncertą Rygoje, kurio metu bus pristatyta grupė „Huun-Huur-Tu“ iš Tuvos Respublikos.

rganizacija „Gera muzika gyvai“ įkūrė „One Root Music“ agentūrą, skirtą „pasaulio muzikos“ projektų pristatymui užsienyje. Šio žanro koncertus įprasta išgirsti Amerikoje, Vakarų Europoje, Australijoje, tačiau Rytų Europoje tokie pasirodymai vis dar yra naujiena. Nors ši lietuvio Žilvino Švarplio įkurta agentūra jauna, tačiau užtikrintai skleidžia „pasaulio muzikos“ kuriamą grožį. Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Bendradarbiauti būtina, tačiau ne Lietuvos lenkų reikalų sąskaita (9)

Alkas.lt koliažas

Labai norėčiau, kad buvusio Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus lūkesčiai dėl naujai išrinkto Lenkijos prezidento naujos politikos kaimynų atžvilgiu išsipildytų. A. Kubilius jau ne kartą ragino Lenkiją mažiau kalbėti apie Pilsudskį, o daugiau apie „iPhone“. Kitaip sakant, norėtų, kad Lenkija nebūtų pamokslautoja, bet regiono lyderė, kuri aplink save burtų silpnesnes kaimynes ir taip mažintų Rusijos norą laikyti jas „artimu užsieniu“. Pasak jo, tokią politiką vykdė buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis (Lech Kaczyński). Jo prezidentavimo laikotarpis pasižymėjo nuoširdžiais ir draugiškais Lietuvos santykiais su kaimyne Lenkija. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Prasidėjo dar vienas pasaulio perdalijimas: kas kaltas? (9)

wikipedia.org nuotr.

Prabėgus šimtmečiui nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios, pasipylė svarstymų, kad šio karo išvakarės primena Ukrainos krizę, kuri savo ruožtu gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą. Dažnas toks analitikas pastebi, kad bendras visų karų bruožas – naujas pasaulio perdalijimas.

Padalyta Lietuva prieš 100 metų

Šių metų pradžioje rašiau, kad 1914 m. tapo 1939 m. nusikalstamo pakto repeticija. 1914-ųjų sausio 14-18 d. carinė Rusija ir kaizerinė Vokietija pasirašė sienų sutartį, kuria Lietuva buvo eilinį kartą padalinta ir suskaldyta,

Skaityti toliau

Konferencijoje „Ukraina kaip ES solidarumo testas?“ ieškota išeičių iš Ukrainos krizės (0)

Konferencija„Ukraina kaip ES solidarumo testas?“ | Ukraine EU Office nuotr.

Guodžio 9 d. Europos Parlamente (EP) įvyko Bronislavo Geremeko fondo (Lenkija), Ježy Giedroico (Jerzy Giedroyc) Dialogo ir Bendradarbiavimo Forumo (Lietuva) ir internetinio portalo historians.in.ua (Ukraina) surengta konferencija „Ukraina kaip ES solidarumo testas?“.

Konferenciją globojo EP ir jos atidarymo metu buvo perskaitytas EP Pirmininko Martino Šulco (Martin Schulz) laiškas, kuriame buvo pažymėta, kad svarbu surasti sprendimą dėl Ukrainos. ES turi čia vaidinti aktyvų vaidmenį. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Naudingos pamokos Lietuvai: kaip Lenkija prarado Ukrainą (4)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Varšuva išstumta iš žaidėjų, turinčių įtakos krizės Ukrainoje suvaldymui. Taip mano ne vienas lenkų politikos apžvalgininkas. Rytų Europos klausimų ekspertės Marijos Pšelomiec (Przełomiec) nuomone postūmį tam suteikė triukšmas dėl Lenkijos parlamento spikerio nesuvaldyto liežuvio. Pasak jos, Radoslavas Sikorskis ne tik sumenkino savo kaip buvusio Lenkijos URM ministro reputaciją, užraukė gėdą sau pačiam, bet ir smogė Lenkijos, kaip Ukrainos advokatės Europoje reputacijai. Triukšmas kilo po to, kai R, Sikorskis, duodamas interviu amerikiečių žiniatinkliui „Politico“, prasitarė apie Vladimiro Putino pasiūlymą Lenkijos premjerui „pasidalinti“ Skaityti toliau

A. Guogis, A.V. Rakšnys. Apie vartojimą, vartotojiškumą ir postmodernizmą (14)

Arvydas Guogis ir Adomas Vincas Rakšnys | asmeninė nuotr.

Vartojimas ir vartotojiškumas – labai susiję, tačiau netapatūs dalykai. Ar jie neprieštarauja vienas kitam? Kaip keičiasi jų raiška istoriškai, kas jiems buvo būdinga modernistiniame laikotarpyje ir kas yra būdinga dabar, kai didžioji pasaulio dalis gyvena postmodernistinės kultūros sąlygomis?

Didelis vartojimas, o tuo labiau vartotojiškumas niekada nebuvo būdingas Rytų despotijoms arba totalitariniams režimams. Tačiau apie masinį vartojimo išaugimą iš esmės prabilta tik pokarinėse Vakarų gerovės valstybėse Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Putinas – Vakarai: 2:1 (5)

Linas Zasimavičius | asmeninė nuotr.

Pastarųjų mėnesių įvykiai Ukrainoje nepaliko abejingų visame pasaulyje, ypač politinio elito tarpe. Taigi, ir Lietuvoje. Neabejingų, teigiama prasme, tiek Ukrainos Maidano tačiau tiek ir Putino naujosios ekspansijos atžvilgiu. Lietuvos politinis elitas gana nevieningai kalba apie įvykius Ukrainoje.

Vieni ragina Lietuvą, o taip pat visą ES, nesikišti į Rusijos-Ukrainos reikalus, kiti neslepia pasibaisėjimo ar pasibjaurėjimo Putino vykdoma agresija prieš vis laisvėjančią Ukrainą nuo Kremliaus jungo. Šis straipsnis nebus dar vienas nekonstruktyvus kirtis į vieną ar kitą pusę, Skaityti toliau

A.Guogis. Ekonominė krizė ir Rytų Europos politikų nenoras rūpintis socialine apsauga (0)

Arvydas Guogis

XXI amžiaus pradžia pasauliui iškėlė naujus ir sudėtingesnius ekonominius-socialinius iššūkius. Jeigu kylančių ekonomikų šalys, kaip BRIC valstybės, dalis Rytų Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių, rodė aiškius ekonomikos kilimo ženklus, o kartais imdavosi spręsti ir nuo anksčiau susikaupusias socialines problemas, tai senosios Vakarų šalių ekonomikos, pirmoje dešimtmečio pusėje demonstravusios gerą ekonominį augimą, kuris buvo skatinamas informacinių technologijų ir paslaugų revoliucijos, 2008 m. papuolė į gilią krizę. Vėlesni 2009–2013 metai nerodė Vakaruose didesnio ekonominio atsigavimo, ypač bloga padėtis buvo Vakarų Europoje, o išskirtinai situacija pablogėjo Pietų Europos valstybėse. Skaityti toliau

A. Guogis. Apie formalią, bet ne realią demokratiją Lietuvoje (1)

Arvydas Guogis

Esminis demokratijos klausimas yra, ar valdžios institucijos paiso bendruomenių ir gyventojų interesų, atsižvelgia į juos ir suderina savo sprendimus, prieš tai sąžiningai pasidalinusios visa turima ir reikalinga tokiems sprendimams informacija, ar, atvirkščiai, valdžios institucijos dėl joms tiesiogiai naudingų ar konkrečių verslo įmonių interesų slepia informaciją ir nesidalina ja iki pat sprendimų priėmimo tam, kad galima būtų priimti daugumai gyventojų ir ištisoms bendruomenės nenaudingus sprendimus. Ši valdžios viešos informacijos asimetrijos problema yra kertinė valdymo ir demokratijos problema šiame globaliame, bet kartu ir labai fragmentuotame pasaulyje, Skaityti toliau

„The Independent“ pašiepė milžinę „Tesco“, bet paminėjo lietuvius (0)

„The Independent“ karikatūra

Vienas didžiausių britų laikraščių „The Independent“ šiandien, rugpjūčio 13 dieną, išspausdino karikatūrą, kurioje pavaizduoti emigrantai iš Rytų Europos, o tarp užrašų yra ir lietuvius liečianti frazė.

Karikatūra iš esmės primena maisto produktų parduotuvių tinklo, stambiausios Didžiosios Britanijos mažmenininkės „Tesco“ reklamą. Joje vaizduojama pakuotė, kurioje supakuoti keturi žmonės. Ant jos etiketės užrašyta „Darbuotojai migrantai. Pigios darbo jėgos pakuotė. Du už vieno kainą. Rytų Europos produkcija“. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Lenkijos žygis į Rytus (28)

2013 m. Lenkijos valdžia Vilniuje

Lenkijos karas su Rusija –  fantazija ir realybė

Šiuo metu Lenkiją ir lenkus dažnai matome tik per tomaševskininkų elgsenos ir reikalavimų prizmę. Ir neretai pamirštame savo „adresą“, t.y. buvimą dviejų didelių konkurentų – Lenkijos ir Rusijos – vidurkelyje, o tame kelyje vyksta daug įdomių dalykų. Per juos galėtume įžvelgti tam tikrus simptomus, kurie neabejotinai veikia ir veiks Baltijos šalių regioną, ypač šioje jūros pusėje.  Akivaizdu, kad po Lėktuvo katastrofos dviejų šalių visuomenės nuomonė toliau maitinama priešiškumu.

Dienraštyje „Polska“ pasirodžius straipsniui  „Kaip šiandien atrodytų Lenkijos karas su Rusija. Skaityti toliau

Kas atrems „resovietizacijos“ grėsmę? (10)

Tomas Donilonas | wikipedia.org nuotr.

Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, nurodydamas į Rusijos radijo stoties „Golos Rossii“ bangomis nuskambėjusią žinią, esą, JAV nesipriešintų Maskvos troškimui resovietizuoti jos „artimąjį užsienį“, paprašė ES komisaro Štefano Fiulės (Štefan Fülle) pasidalinti savo turimomis žiniomis šiuo klausimu.

Šiandien, Europos parlamento ES plėtros ir Rytų kaimynystės politikos darbo grupės posėdyje V.Landsbergis komisarui, atsakingam už Europos Sąjungos Plėtros ir Europos kaimynystės politiką, pateikė tokį klausimą: Skaityti toliau

Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą (24)

Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius

Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu ZINKEVIČIUMI, parengusiu spaudai knygą Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas, kurioje  pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei žymiausio Lietuvoje kalbos mokslo specialisto išvados

Taigi įvardykime, kas buvo baltai arba kur buvo baltų pasaulis?

Naujausi hidronimijos tyrimo duomenys rodo, kad priešistorinė rytinė baltų gyvenamo ploto riba vestina per Volgos, Maskvos ir Okos aukštupius, Skaityti toliau

Šveicarija imasi riboti imigrantų srautą iš Rytų Europos (0)

Kur Alpės? | efoto.lt, D.Sinkevičius nuotr.

Šveicarija būdama ekonomiškai stipresnė už daugumą Europos valstybių, dėl augančio imigrantų skaičiaus šalyje, pranešė apie sprendimą sugrąžinti kvotas darbininkams iš Vidurio ir Rytų Europos.

Šveicarijos vyriausybė teigia pasinaudosianti sutarties su Europos Sąjunga „apsaugos priemonių punktu“ dėl laisvo asmenų judėjimo, sugrąžindamas kvotas piliečiams iš Vidurio ir Rytų Europos, kurios buvo panaikintos prieš metus.

Šveicarijos valdžia nuo gegužės 1 dienos įveda 2 000 darbo leidimų per metus kvotą Skaityti toliau