Žymos archyvas: Rūta Švedienė

Kėdainiuose įvyko konferencija – „Knygai nobažnystės krikščioniškos“ − 365!“ (0)

Kėdainiuose atspausdintai „Knygai nobažnystės krikščioniškos“ − 365! | Rinkosaikste.lt, A. Barzdžiaus nuotr.

Kovo 16 d., Kėdainiuose, vyko baigiamasis Lietuvių kalbos dienų renginys, skirtas svarbiausio evangelikų reformatų leidinio „Knyga nobažnystės krikščioniškos, 1653“  365-osioms metinėms ir vienam iš šios knygos sudarytojų, buvusiam Kėdainių burmistrui, Kėdainių gimnazijos rektoriui, lietuviškos raštijos kūrėjui, evangelikų reformatų žymiam veikėjui Steponui Jaugeliui-Telegai paminėti.

Kartu su gidu, susirinkusieji buvo kviečiami užsukti į XVII a. buvusios Kėdainių spaustuvės patalpas Šviesiojoje gimnazijoje, kur buvo atspausdinta išskirtinė knyga. Skaityti toliau

Daugiausia ir įvairiapusiškiausių Lietuvių kalbos dienos renginių − Kėdainių krašte (0)

A. Kontauto nuotr.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija vasario 16–kovo 11 dienomis jau trečią kartą rengė Lietuvių kalbos dienas šalies įstaigose, visuomeninėse organizacijose ir lietuvių bendruomenėse užsienyje. Daugiausia renginių – daugiau kaip du šimtai – įvyko pačiame Lietuvos viduryje – Kėdainių rajone.

Pasak Kėdainių rajono savivaldybės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos
Bendrojo  skyriaus vyriausiosios specialistės (kalbos tvarkytojos) Rūtos Švedienės, kuruojančios šiuos renginius, Skaityti toliau

R. Švedienė. Naujųjų metų šventė – antrosios Kūčios? (1)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Anksčiau Lietuvoje savitų, gamtos virsmų padiktuotų specialių apeigų Naujųjų metų šventei neturėta, tiesiog kartotas saulėgrįžos šventės vyksmas. Pati šventė įvairiose Lietuvos vietose vadinta skirtingai – riebiosiomis Kūčiomis, Kūčelėmis, Kūčiukėmis, mažosiomis Kūčiomis, Pakūčiais, antrosiomis Kūčiomis. Skirtingai nuo tikrųjų Kūčių – tai jau ne šeimos, o bendruomenės, ypač jaunimo, šventė.

Anksčiau jaunimas, sutikdamas Naujuosius, rengdavo persirengėlių vaikštynes. Būtini vaidinimo veikėjai – Senieji metai – sulinkę, suvargę, o Naujieji metai – gražus jaunikaitis su knyga rankoje. Skaityti toliau

Apie svarbiausius Kėdainiams vardus ir pavadinimus (0)

Kedainiai.lt nuotr.

Artėja Kėdainių miesto šventė „Vidury Lietuvos“ (rugsėjo 8-9 d.). Jau trečius metus ji sutampa su renginiu „Radviliada“, išsiskiriančiu istorinėmis paskaitomis, edukaciniais renginiais ir užsiėmimais. Gera proga prisiminti ir svarbiausius Kėdainiams žodžius, patyrinėti jų kilmę bei reikšmę.

Kokia Radvilų pavardės kilmė? 

Giminės pradžia siejama su legenda: Krivis Lizdeika radęs vilko guolyje berniuką, pavadino Radvila ir užaugino. Taip, susiejant vardą su žodžių „rado vilko“ šaknimis, buvo bandoma pagrįsti istorinę Radvilos vardo kilmę. Skaityti toliau

R. Švedienė. Senis Kalėda nedalijo daiktinių dovanų (1)

Mūsų Kalėda. 2003 m. Nuotrauka iš VšĮ „Kalėdų Senelio paštas“ archyvo.

Kaip vadinti – Kalėdų Senis, Kalėdų Senelis, o gal Senis Kalėda? Dabar vadinam ir Kalėdų Seniu, ir Kalėdų Seneliu, o tautosakoje galima rasti pavyzdžių su Seniu Kalėda. Yra nuomonių, esą pavadinimas Kalėdų Senis laikytinas bendrinei kalbai neteiktinu hibridu. Žinoma, dabar jau retas kas pasakys, kad tai  Senelis šaltis. 

Štai etnologas prof. Libertas Klimka knygoje „Tautos metai“ (2008) rašo: Rytų Aukštaitijoje tarpušvenčiu į kiekvienos trobos duris pasibelsdavo Senis Kalėda. Jis toks: apsirengęs išvirkščiais kailiniais, su kupra, pasiramsčiuoja dideliausia krivule. Būdavo dar lydimas būrio „avinėlių“. Skaityti toliau

R. Švedienė. Apie liepos mėnesio šventes, pavadinimą, medį (3)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Vakar, liepos pirmą dieną, – buvo Liepos vardadienis ir Tarptautinė architektų diena. O kokios kitos šio mėnesio šventės ir atmintinos dienos, ką galima rasti apie šį pavadinimą pavarčius „Lietuvių kalbos žodyną”?

Darbo kodekso 162 straipsnyje nurodoma, kad liepos mėnesį yra tik viena valstybinė šventė – liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnyje kaip atmintinos dienos nurodomos šios liepos dienos: 15-oji – Žalgirio mūšio diena, paskutinis mėnesio sekmadienis – Jūros diena ir Žvejų diena. Skaityti toliau

Arnetų namas pražys juostomis, pakvips žolynais ir medumi (nuotraukos) (0)

Kedainiai.lt nuotr.

Arnetų namas Kėdainiuose (Radvilų g. 21) yra škotų bendruomenės, gyvenusios čia XVII–XVIII a. materialusis palikimas. Namas mūrytas XVII a. viduryje škotų pirklio Jono Arneto. Namas yra unikalus paminklas ir vertingas turizmo objektas, jame savo veiklą vykdo Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras, kurio pagrindinis tikslas − išsaugoti, rekonstruoti ir išlaikyti savo krašto tradicinių amatų gyvastį.

Tradiciniame amatų centre buriami rajono amatininkai, suteikiama konsultacija norintiems sertifikuoti tautinio paveldo produktus, populiarinami amatai.  Skaityti toliau

R. Švedienė. Apie lietuvių kalbą artėjant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai (10)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Amžini stereotipai: kalbininkai − kaip senmergės vaidilutės, pavydžiai it šventą liepsną saugančios lietuvių kalbos skaistybę, lietuvių kalba − senovinė, sustabarėjusi, trūksta žodžių naujiems reiškiniams, naujoms technologijoms pavadinti, nėra kūrybinės potencijos naujiems žodžiams ir terminams kurti, daug patogiau ir lengviau vartoti anglų kalbą, kuri yra daug geresnė, modernesnė. Lietuvių kalbą esą naikina internetas, išmaniosios technologijos. Ar tikrai?

Dažnai keliamas vis tas pats klausimas: yra grėsmė išnykti mūsų kalbai ar nėra? Skaityti toliau

Naujieji metai – gražus jaunikaitis su knyga rankoje, sausis – didžiojo rago mėnuo (0)

Transport.nt.gov.au nuotr.

Anksčiau Lietuvoje savitų, gamtos virsmų padiktuotų specialių apeigų Naujųjų metų šventei neturėta, tiesiog kartotas saulėgrįžos šventės vyksmas. Pati šventė įvairiose Lietuvos vietose vadinta skirtingai – riebiosiomis Kūčiomis, Kūčelėmis, Kūčiukėmis, mažosiomis Kūčiomis, Pakūčiais, antrosiomis Kūčiomis. Skirtingai nuo tikrųjų Kūčių – tai jau ne šeimos, o bendruomenės, ypač jaunimo, šventė.

Anksčiau jaunimas, sutikdamas Naujuosius, rengdavo persirengėlių vaikštynes. Skaityti toliau

Apie šventinių atvirukų rašymą (0)

wheelsforwishes.org nuotr.

Pirkti atviruką ar darytis? Rašyti ranka ar kompiuteriu? Kaip kreiptis? Rašyti Gerb. ar Gerbiamasis? Koks turėtų būti sveikinimo tekstas?  Ar rašyti Kalėdos ar šventos Kalėdos? Kaip užbaigti sveikinimą? Apie tai jau kalbėta ir rašyta ne kartą. Bet ir vėl… primintina.

Dabar vis garsiau kalbama, kad geriau siųsti paprastu paštu ranka rašytus atvirukus (ne atvirutes!), o ne e. paštu sumaketuotus kompiuteriu. Tokie ranka rašyti sveikinimai yra šiltesni, rodo, kad žmogui skirta daugiau specialaus dėmesio. Skaityti toliau

Kokie tie lėktiniai, pūkuoti bei arklio obuoliai ir su kokia mergina negali eit obuoliauti (0)

V. Žvikienės nuotr.

Obuolys – obelies vaisius. Obuoliai gali būti rūgštiniai, saldiniai, miltingi, sunokę. Juos skina, raško. Šakos lūžta obuoliais. Veideliai gali būti kaip obuolėliai – raudoni, gražūs. Tai sakinukai, sudaryti remiantis „Dabartinės kalbos žodynu“. Jame rašoma, kad žodžio „obuolys“ antra reikšmė – „šio vaisiaus pavidalo daiktas, dėmė“: obuoliais muštas arklys. Sudėtiniai terminai: Adomo obuolys (anat. gerklų iškyšulys; prominentia laryngea), akies obuolys (anat. bulbus oculi). Skaityti toliau

Apie Jonines kalbiniu atžvilgiu (0)

Rasos šventė | Aušros Sap. nuotr.

Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Dabartinės šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė, turinti labai senas tradicijas, kurios susiformavo ankstyvosios gimininės santvarkos laikais. Dabar oficialus šventės pavadinimas – Rasõs ir Jonìnių diena (žr. švenčių dienų pavadinimus Darbo kodekse). Didžiajame Lietuvių kalbos žodyne teikiama ir Rasõs šventė (Rasõs šveñtė kaip atėjo, šieną pjauti jau reikėjo), ir Jonìnės – kaip Jono šventė, Jono dienos paminėjimas. Skaityti toliau

Ruošiamasi paminėti 103-ąjį Česlovo Milošo gimtadienį (0)

Česlovas Milošas | kedainiai.lt nuotr.

„Gera gimti mažame krašte, Lietuvoje, poezijos ir mitų žemėje“, – Nobelio premijos paskaitoje 1980 m. pasakė Česlovas Milošas, niekada neužmiršęs savo šaknų. O jos, kaip žinia, – Kėdainių rajone. Prieš trejetą metų minint kūrėjo gimimo šimtmetį, Kėdainiuose buvo suorganizuota daug renginių, nuveikta nemažai kitų darbų. O dabar štai birželio pabaigoje, minint 103-ąjį Č. Milošo gimtadienį, jo Č. Milošo gerbėjai bus pakviesti į dviejų dienų renginį. Jis vyks birželio 27–28 dienomis Daugiakultūriame centre, Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, Kėdainių rotušės kiemelyje ir, žinoma, Nobelio premijos laureato gimtinėje Šeteniuose. Skaityti toliau

Sekminės (video) (9)

Karvės per Sekmines, apie 2005 m. Darsūniškis, Kruonio seniūnija. Nuotrauką pateikė Vytautas Lapinskas iš Darsūniškio | kaisiadoriumuziejus.lt

Šiandien Sekminės. Tai pavasario didžiųjų darbų užbaigimas ir įžanga į vasaros darbus. Bet ar žinote, kad Kėdainių krašto žmonės per Sekmines ne tik virtinius valgydavo, bet ir kiaušinius dažydavo? Apie Sekmines, kaip jos buvo švenčiamos mūsų krašte, pasakoja Kėdainių krašto muziejaus etnografė Regina Lukminienė.

Sekminių apeigos siejamos su augmenijos garbinimu. Didelę reikšmę turėjo jauni berželiai, kuriem buvo priskiriama stipri vegetacinė bei augimo jėga, tikint, kad berželio gyvybingumas galįs persiduoti žemei, gyvuliams, žmonėms. Sekminėms juos žmonės nešėsi į namus, puošė kambarius, kiemus, kaišė laukus. Skaityti toliau

R. Švedienė. Apie birželio mėnesio šventes ir beržinę košę (video) (0)

 ramota.com nuotr.

Darbo kodekso 162 straipsnyje nurodoma, kad birželio mėnesį – dvi šventės: pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo diena, o 24-oji – Rasos ir Joninių diena.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnyje kaip atmintinos dienos nurodomos šios birželio dienos:
1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena,
3-ioji – Sąjūdžio diena,
14-oji – Gedulo ir vilties diena,
15-oji – Okupacijos ir genocido diena,
23-ioji – Birželio sukilimo diena. Skaityti toliau

Švenčių pavadinimai: Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (1)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Galima pamatyti pranešimų, kad greitai, t. y. vasario 16-ą dieną, švęsime Lietuvos nepriklausomybės dieną. Šiek tiek painiojama. Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

Jei kartais suabejojate, koks tikslus vienokios ar kitokios šventės pavadinimas, arba norite pasitikslinti – ar tai šventė, ar atmintina diena, reikėtų internete susirasti Darbo kodekso 162 straipsnį „Švenčių dienos“ir Atmintinų dienų įstatymą (atsivėrus langui ieškokite aktualios redakcijos).  Skaityti toliau

Kaip taisyklingai rašomi švenčių pavadinimai? (0)

Veliava-Didzgalvio-nuotr2

Laikraščiuose, internete pasitaiko skelbimų, pranešimų, kad greitai, t. y. vasario 16-ąją, švęsime Lietuvos nepriklausomybės dieną. Šiek tiek painiojama. Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

Jei kartais suabejojate, koks tikslus vienokios ar kitokios šventės pavadinimas, arba norite pasitikslinti – ar tai šventė, ar atmintina diena, reiktų internete susirasti Darbo kodekso 162 straipsnį „Švenčių dienos“ ir Atmintinų dienų įstatymą (ieškokite aktualios redakcijos). Skaityti toliau

Kalbininkai apie kainas … geras, brangias ir dar kitokias (0)

efoto.lt | Aušros nuotr.

Pasakymas „reguliari kaina“ netaisyklingas. Turėtų būti „įprastinė kaina“, „įprasta kaina“ (nors angl. regular cost, regular price).   Lietuvių kalboje tarptautinis žodis „reguliarus, -i“ vartojamas tik dviem reikšmėmis: 1. „tolygiai ir taisyklingai atliekamas, vykstantis“, pvz.: reguliari mityba, reguliarus gydymas; 2. „organizuotas, organizuotai rengiamas, valdomas“, pvz.: reguliarioji kariuomenė; dar priev. – reguliariai šaukti susirinkimus“). Skaityti toliau

Parduotuvė, išparduotuvė, krautuvė, prekybos centras – kuo skiriasi? (0)

Lietuvos Respublikos terminų banke rašoma, kad parduotuvė prekybos įmonė, kuri savo vardu ir rizika perka prekes, kad jas parduotų. Gali būti drabužių, maisto, universalinė ir kitos parduotuvės. Štai alkoholinių gėrimų parduotuvė parduotuvė, kurios prekių asortimentą sudaro tik alkoholiniai gėrimai arba alkoholiniai gėrimai ir gretutinės prekės (sultys ir kiti nealkoholiniai gėrimai, butelių atkimšimo ir užkimšimo įrankiai, butelių pakuotės, taurės, stiklinės, tabako gaminiai, degtukai ir žiebtuvėliai). Skaityti toliau

Ar mokame gražiai padėkoti ir paprašyti? (4)

Ne „didelis ačiū“, ne „ačiū labai“, o „labai ačiū“, „nuoširdžiai dėkoju“, „esu nepaprastai dėkingas“. Prieš porą metų išrinkome gražiausią lietuvišką žodį ačiū. Tačiau dažnai per televiziją, radiją, o dar dažniau gatvėje girdime, kaip reiškiama didelė padėka: Didelis ačiū Jums už nuostabią šventę; Ačiū labai, kad taip gausiai susirinkote šį vakarą; Sakome nuoširdų ačiū už suteiktą pagalbą. Skaityti toliau