Žymos archyvas: Rūta Kačkutė

Politinių kalinių areštinėje atgimė Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija (0)

Paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“ | lnm.lt nuotr.

Lapkričio 21 d., pirmą kartą visuomenei atvertame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14 (T. Kosciuškos g. 1), kurioje sukilimo metais kalėjo apie 1000 jo dalyvių, tarp kurių ir 8 iš 21 Lukiškių aikštėje sušaudytų arba pakartų ir Gedimino kalne užkastų sukilėlių, atidaryta paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. Paroda veiks iki 2020 m. gegužės 31 d.

Lietuvos nacionalinis muziejus, kurio archeologai ant Gedimino kalno surado 20-ties 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikus, vainikuos beveik trejus metus trukusius tarpdisciplininius tyrimus, suteikusius paskatą naujai pažvelgti į šio sukilimo istoriją. Skaityti toliau

Naujoje knygoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija į mirtį, atradimą ir atgimimą (1)

1863 m. sukilėlių egzekucija Vilniuje, Lukiškių turgaus aikštėje. Litografija. Litografas ir leidėjas Carlas Lanzedelli, Viena, 1863-1865 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Lapkričio 14 d., 18 val., likus savaitei iki sukilėlių, rastų Gedimino kalne, valstybinių laidotuvių, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į naujos muziejaus išleistos knygos „1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“ pristatymą.

Dviejų šimtų puslapių knyga – tai kolektyvinė monografija, kurioje, remiantis archyviniais šaltiniais, pirmą kartą išsamiai papasakotos Gedimino kalne rastų sukilėlių biografijos ir dramatiškų įvykių, nutikusių 1863–1864 m. Lukiškių aikštėje, istorija. Ją pratęsia pasakojimas apie kapaviečių radimo vietą, archeologinius tyrimus ir palaikų atpažinimą. Skaityti toliau

Vilniuje duris atveria jau 18 metų veikiantis muziejus (0)

Ekspozicija Kazio Varnelio namuose-muziejuje | K. Stoškaus nuotr.

Ilgą laiką pasaulinio lygio optinio meno meistro Kazio Varnelio namus-muziejų buvo galima aplankyti tik iš anksto užsiregistravus. Nuo liepos mėnesio lankytojų patogumui ilgėja šio muziejaus darbo laikas, o norint apsilankyti – nebereikės registruotis.

Vilniuje įsikūrę Kazio Varnelio namai-muziejus – tai vienas iš devynių Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių. Už kuklaus senamiesčio pastato fasado ir niekuo neišsiskiriančių durų rasite daugiau nei keturiasdešimt kambarių, o juose – per tūkstantį išskirtinių meno kūrinių. Skaityti toliau

Duris atveria jau 18 metų veikiantis pasaulinio lygio meno meistro muziejus (2)

Ekspozicija Kazio Varnelio namuose-muziejuje. | K. Stoškaus nuotr.

Liepos 22 d., pirmadienį, 11 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Kazio Varnelio namuose-muziejuje vyks spaudos konferencija. Jos metu muziejaus direktorė Rūta Kačkutė pristatys pasikeitusią šio padalinio lankymo tvarką, o muziejininkė Gabrielė Paškevičiūtė žiniasklaidos atstovams plačiau papasakos apie pasaulinio lygio optinio meno meistro Kazio Varnelio kūrybą ir sukauptą kolekciją.

Iki šiol Kazio Varnelio namus-muziejų lankytojai galėdavo aplankyti tik iš anksto užsiregistravę. Dabar dalį muziejaus bus galima aplankyti savarankiškai. Muziejus viliasi, kad tai didins pasaulyje įvertinto, tačiau Lietuvoje ne kiekvienam žinomo dailininko ir jo per daugiau nei penkiasdešimt metų sukauptos unikalių meno kūrinių kolekcijos žinomumą ir prieinamumą. Skaityti toliau

Etninės kultūros puoselėtojai ragina premjerą apginti Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos statusą (1)

Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 30 d. trijų svarbiausių Lietuvos visuomeninių etninės kultūros organizacijų vadovai ir Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė atviru laišku kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį prašydami padėti sugrąžinti Nacionalinei Jono Basanavičiaus premijai teisiškai jai priklausantį statusą, kuris buvo suteiktas remiantis Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisomis (1992–2017 m. Jono Basanavičiaus premija buvo valstybinė). Skaityti toliau

Kas siekia pažeminti Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos statusą? (tiesioginė transliacija) (5)

Alkas.lt koliažas

Sausio 28 d. 9 val. Seime vyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Irenos Andrukaitienės spaudos konferencija „Lietuvos nacionalinių premijų statuso klausimu“. Joje dalyvaus filosofas, Sąjūdžio kūrėjas, politikas, rašytojas, publicistas, visuomenininkas dr. Arvydas Juozaitis,  Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotojas, Kultūros ir meno tarybos prie Kultūros ministerijos narys, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas  Jonas Rudzinskas, Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkė,  Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė dr. doc. Dalia Urbanavičienė, EKGT narė, Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisijos Skaityti toliau

Prezidentė paskyrė naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą (0)

lrp.lt nuotr.

Sausio 15 d.  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į Ministro Pirmininko teikimą, paskyrė Algirdą Monkevičių į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas.

Naujasis ministras Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pradės vadovauti po priesaikos Seime.

„Susitikimo metu prezidentė dar kartą pabrėžė, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kodėl Nacionaline tapusios J. Basanavičiaus premijos lauretų nenorima įsileisti į Prezidentūrą? (9)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 2 d. Vyriausybė, įgyvendindama pernai rudenį Seimo priimtas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisas, nutarė steigti nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją ir naikinti anksčiau teiktą valstybinę to paties vardo premiją.

Ši premija kasmet skiriama asmeniui arba bendrą veiklą vykdžiusiai asmenų grupei už reikšmingą kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Vyriausybės nutarimui premijos dydis prilygs kitų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų dydžiui ir sieks 800 BSI (800 x 38 eur – 30 400 eur), nors kol kas tėra 500 BSI, tai yra 500 x 38 eur – 19 000 eur. Skaityti toliau