„Senjorų avilys“? Kodėl „senjorų“? Iš kur tas, toks ausį ir protą rėžiantis – aiškiai nelietuviškas žodis.
Kodėl Lietuvoje siekiama visus žmones kažkaip sugrupuoti, surūšiuoti – pabrėžtinai netgi ir pagal amžių? Kodėl mūsų šalyje taip akcentuojamas žmogaus amžius? Kodėl taip skubama žmones kuo greičiau nurašyti į kažkokius tai „senjorus“?
Kiek žinau, daug vyresnio amžiaus žmonių, kaip kad ir mano tėveliai Skaityti toliau
Prieš ketverius metus taromatai Lietuvoje buvo didelė naujovė, o šiandien jie – neatskiriama atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemos dalis, padedanti gyventojams formuoti tvaraus vartojimo įpročius. Užstato sistema šalyje jau naudojasi kritinė masė žmonių, todėl pasiekti atliekų perdirbimo ir kitus aplinkosaugos tikslus tampa lengviau. Savo ruožtu pavasarinių talkų organizatoriai teigia, kad kovoti su tarša ir šiukšlinimu šiandien – paprasčiau negu anksčiau. Skaityti toliau
Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema – įvesta. Privalomas plastikinių pirkinių maišelių apmokestinimas – irgi. „Finansiniai svertai mažinant plastiko naudojimą jau išnaudoti, kas toliau? Būtina jau dabar galvoti, kaip ateityje skatinsime mažiau naudoti vienkartinį plastiką ir plastiko pakuotes“, – sako Lina Šleinotaitė-Budrienė, UAB „Ekokonsultacijos“ vadovaujanti partnerė, rugsėjo 26–27 d. vyksiančios konferencijos „Atliekų tvarkymas 2019“ turinio vadovė.
Kada prevencija veiksminga?
2018 m. Lietuvos gyventojai rūšiavimo konteineriais surinko 46 019 tonų pakuočių atliekų, o tai du kartus daugiau negu buvo sutvarkyta 2013 m.
Vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas 2018 m. surūšiavo 16,4 kg pakuočių atliekų, 2013 m. – 7,6 kg. Rezultatų pasiekimui didžiausią įtaką turėjo infrastruktūros plėtra, t. y. nuo 2013 metų vidurio individualų valdų gyventojams buvo pradėta dalinti po du individualaus rūšiavimo konteinerius, kurių vienas skirtas stiklo pakuočių atliekoms, kitas visoms pakuočių atliekoms, Skaityti toliau
Naujienos apie plastikiniuose maišeliuose įsipainiojusius ar jais apsirijusius jūrų gyvūnus vis daugiau žmonių skatina įsitraukti į gyvenimo be plastiko ar „zero waste“ iniciatyvas. Pasak Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininko dr. Arūno Balčiūno, gali būti, kad plastiko dalelių yra netgi mūsų organizme.
Gyvename kartu su plastiku
Mikroplastikas – mikrošiukšlių kategorija, į kurią patenka mažesnės nei 5 mm dydžio šiukšlės. Jų galima rasti visur – asmeninės higienos produktuose, pavyzdžiui, dantų pastoje Skaityti toliau
Laikotarpiu tarp Padėkos dienos ir Naujųjų metų amerikiečiai sukaupia net 25 proc. daugiau šiukšlių nei per bet kurią kitą metų dalį – panašiai turbūt sukaupiame ir mes. Tarp šiukšlių atsiduria ir neveikiančios elektrinės dekoracijos bei girliandos – atliekos, kurias būtina perdirbti.
Įvairios elektrinės dekoracijos ir girliandos pasaulyje yra populiarios visais šventiniais laikotarpiais, ne tik kalėdiniu laikotarpiu. Skaityti toliau
Sausio 1 d., įsigaliojo draudimas prekių ar gaminių pardavimo vietose neatlygintinai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, kurių sienelės storis yra nuo 15 iki 50 mikronų. Tai storesni maišeliai, dažniausiai su prekybos centro logotipu. Draudimas netaikomas labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams, kurių sienelės storis yra iki 15 mikronų ir kurie dažniausiai naudojami higienos tikslais arba kaip pirminė pakuotė nefasuotiems maisto gaminiams. Skaityti toliau
Kiekvienais metais, didėjant mobiliųjų telefonų į Lietuvą importui, auga ir šių atliekų srautas. Kol kas, sutvarkomi palyginti nedideli mobiliųjų telefonų atliekų kiekiai, nors padėtis ir gerėja. Kodėl būtina rūšiuoti elektronikos prietaisų atliekas, kurios yra viena sparčiausiai augančių atliekų kategorijų Europos Sąjungoje?
Elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekos yra viena sparčiausiai augančių atliekų kategorijų Europos Sąjungoje (ES). Europos Komisija suskaičiavo, kad EEĮ atliekų kiekis ES šalyse 2020 metais viršys 12 mln. tonų. Skaityti toliau
Pagal komunalinių atliekų šalinimo ir perdirbimo rodiklius Lietuva yra tarp pirmaujančiųjų Europos Sąjungoje.
Iš 2016 m. šalyje susidariusių 1,27 mln. t komunalinių atliekų 29,8 proc. jų buvo pašalinta sąvartyne, 17,4 proc. sudeginta išgaunant energiją, 24,6 proc. perdirbta, 23,5 proc. kompostuota ir 4,8 proc. saugoma. Padėtis, palyginti su 2012 m., pastebimai pagerėjo. Antai iš 2012-aisiais susidariusių 1,33 mln. t komunalinių atliekų sąvartyne buvo pašalinta net 73 proc., 0,02 proc. sudeginta išgaunant energiją, 19,6 proc. perdirbta, 3,8 proc. kompostuota ir 3,8 proc. saugoma. Skaityti toliau
Nuo lapkričio 19 d. norinčių grąžinti tarą laukia patogi naujovė – internetinė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė ZZZ.LT užstato ženklu pažymėtas gėrimų pakuotes surinks iš pirkėjų namų. Beveik metus veikianti pakuočių užstato sistema netruko įgauti pagreitį: skaičiuojama, kad nuo 2016 m. pradžios Lietuvos gyventojai į taromatus ir parduotuves jau grąžino per 300 mln. vienkartinių gėrimų pakuočių.
Pristatys užsakymą, išveš tarą
Kurjeriai nuo šiol atliks dvigubą darbą: pristatys pirkėjų užsakymą ir išveš bet kur pirktą, namuose sukauptą tarą.
Maisto atliekų rūšiavimas – dar vienas uždavinys, kurį reikia išspręsti, kad sąvartynuose šalinamos biologiškai skaidžios atliekos, tarp jų ir maisto, iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. susidariusių tokių atliekų kiekio. Šį ES reikalavimą pasiseks įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai.
Lietuvoje per metus susidaro daugiau kaip 100 tūkst. tonų maisto atliekų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2012 m. jų buvo surinkta apie 138,4 tūkst. Skaityti toliau
Ar žinojote, kad plastikas suyra tik per 500 metų? Šiandien pagaminama ir suvartojama net 20 kartų daugiau plastiko, nei prieš 50 metų, o iš 25 dviejų litrų plastikinių butelių galima pagaminti megztinį suaugusiam žmogui! Masinis pakuočių naudojimas antrinių žaliavų surinkimą ir perdirbimą pavertė viena didžiausių šių dienų aktualijų. Atsakymo į klausimą, kaip supaprastinti ir padidinti perdirbamų atliekų rūšiavimą, ieško projekto „isort“ komanda, Skaityti toliau
Daugelis gyventojų neretai sudvejoja: į kurį konteinerį reikėtų išmesti vienas ar kitas išrūšiuotas atliekas. Tačiau didžiausios Lietuvoje pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ iniciatyva, pasitelkiant atliekų tvarkytojų pagalbą, buvo sukurtos universalios atliekų rūšiavimo taisyklės, kurias labai pravartu žinoti kiekvienam. Tad kaipgi rūšiuoti teisingai?
Ką mesti į stiklo konteinerį?
Į stiklo konteinerį metamos stiklinės pakuotės: buteliai, indai ir pakuotės, stiklainiai be dangtelių, taip pat stiklo duženos bei atraižos. Skaityti toliau
Užstato sistema Lietuvoje – finišo tiesiojoje. 2016 m. vasario 25 d. pradėjo veikti VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus” įsteigtas pakuočių skaičiavimo centras, į kurį iš visos Lietuvos atkeliaus milijonai vienkartinių skardinių, plastiko ir stiklo butelių. Čia taromatais ir rankiniu būdu surinktos pakuotės bus suskaičiuojamos ir paruošiamos perdirbti. Į šį centrą buvo investuota 7 mln. eurų.
Nepraėjus nė mėnesiui nuo naujosios užstato sistemos pradžios, taromatais jau surinktas pirmasis milijonas pakuočių. Kol kas gyventojai į taromatus aktyviausiai grąžina daugkartinėje pakuočių užstato sistemoje dalyvaujančią tarą – stiklinius alaus ir giros butelius. Daugiau metalinių skardinių, plastikinių buteliukų ir kitų naujosios užstato sistemos ženklu pažymėtų pakuočių bus surenkama tada, kai tokios taros padaugės prekyboje.
„Džiaugiamės, kad per tokį trumpą laiką gyventojai jau grąžino milijoną pakuočių – arba daugiau nei 60 tūkst. pakuočių kasdien. Tai rodo, kad taromatais pirkėjams naudotis Skaityti toliau
Lietuvos gyventojai aktyviai naudojasi galimybe grąžinti pakuotes moderniai – per pirmąją savaitę, kai pradėjo veikti taromatai, jau grąžinta daugiau nei 300 tūkst. pakuočių. Kol kas absoliuti dauguma grąžintų pakuočių – stikliniai alaus ir giros buteliai, dalyvaujantys daugkartinių pakuočių užstato sistemoje. Neabejojama, kad kai prekybos lentynose padaugės vienkartinių gėrimų pakuočių su užstato ženklu, kiekvieną savaitę taromatais bus surenkama dar daugiau taros. Skaityti toliau
Jei manote, kad rūšiuodami atliekas savaime priklausote pažangių ir sąmoningų žmonių ratui – smarkiai klystate. Atliekų rūšiavimas Europoje jau senokai yra minimali civilizuoto žmogaus gyvenimo rutinos dalis. Apie rūšiavimą ES senbuvėse nebereikia kalbėti lygiai taip pat, kaip nereikia kalbėti apie dantų valymą ar rankų plovimą. Nebent mažiems vaikams. Deja, Lietuvoje tik 39 proc. suaugusių žmonių visada rūšiuoja atliekas. Pavyzdžiui, Belgijoje rūšiuojama virš 80 procentų susidarančių komunalinių atliekų, iš jų apie 47 proc. Skaityti toliau
Lietuva pradėjo veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato tvarka. Nuo šiol gyventojai, pirkdami metalinę, stiklinę ir plastikinę tarą, pažymėtą užstato ženklu, parduotuvėje paliks 10 ct. vertės užstatą, kuris bus grąžinamas, kai pirkėjas priduos pakuotę. Tokiu pačiu principu šalyje veikia daugkartinių gėrimų pakuočių – stiklinių alaus ir giros butelių – tvarka. Kita gyventojų laukianti naujovė – modernūs taromatai, kuriais tikimasi surinkti apie 85 proc. pakuočių. Skaityti toliau
Vienkartinių gėrimų pakuočių sistemos startas – jau vasario 1 d. Viena didžiausių gyventojų laukiančių naujovių – parduotuvėse įrengiami taromatai, į kuriuos bus galima moderniai priduoti užstato ženklu pažymėtas pakuotes. Tokių įrenginių šalyje VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ kartu su pirmaujančia taromatų gamintoja „Tomra Group“ įrengė jau beveik pusę tūkstančio. Skaityti toliau
Kalėdinių rūpesčių sūkuryje rūpindamiesi dovanomis ir vaišėmis artimiesiems,
nesusimąstome apie „dovaną“, kurią pasibaigus šventiniam laikotarpiui paliksime gamtai. Patirtis rodo, kad pasidavę pirkimo manijai, per didžiąsias metų šventes išmetame ketvirtadaliu daugiau atliekų nei įprastomis dienomis. Žinant, kad šiemet Kūčios ir Šv.Kalėdos bus švenčiamos net keturias dienas, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ kviečia gyventojus riboti neatsakingą vartojimą ir deramai pasirūpinti susikaupusiomis pošventinėmis atliekomis.
Dovanos, vaišės ir Kalėdos – vienas be kito neįsivaizduojami ir neatsiejami dalykai šiais laikais. Bandydami nustebinti savo artimuosius, Skaityti toliau
Lapkričio 21–29 dienomis minima Europos atliekų mažinimo savaitė. Jos metu visoje Europoje bus organizuojami renginiai, kurių dalyviai sužinos, kaip galima taupyti išteklius ir mažinti susidarančių atliekų kiekį. Prie šios iniciatyvos šiemet pirmą kartą prisijungs ir Lietuva.
Europos atliekų mažinimo savaitė – jau tradicija tapusi iniciatyva, šiemet skaičiuojanti septintuosius metus. Skaityti toliau
Draugų ar artimųjų namuose vis dažniau galima pastebėti popieriui, plastikui ir stiklui skirtas šiukšlių dėžes ir išgirsti kalbas apie tai, jog jie atsakingai rūšiuoja atliekas – rūpinimasis sveika aplinka ir gamta tampa kasdieniu įpročiu vis didesniam lietuvių ratui. Tačiau, nepataisomai sugedus ar morališkai pasenus vienam ar kitam buities prietaisui, paaiškėja, jog dauguma žmonių dar vis nežino, kaip ir kur galima greitai pašalinti elektroninės technikos prietaisus. Šią problemą ėmėsi spręsti Elektronikos platintojų asociacija, nusprendusi sukurti naują mobiliąją aplikaciją „RŪŠIUOKLIS“. Skaityti toliau
Viena iš veiksmingiausių priemonių, galinčių paskatinti rūšiuoti atliekas, yra baudos. Taip nurodė patys respondentai, dalyvavę bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje.
„Tai tikrai nereiškia, jog finansinės sankcijos yra geriausias ar vienintelis būdas, kuris gali paskatinti žmones rūšiuoti. Apklausa siekiama sužinoti, kokia yra reali atliekų tvarkymo situacija Lietuvoje, kodėl žmonės rūšiuoja arba nerūšiuoja, kokių priemonių ar informacijos visuomenei trūksta, Skaityti toliau
Rugsėjo pabaigoje teko dalyvauti Suomijos sostinėje Helsinkyje vykusioje Žaliųjų miestų konferencijoje, kurią rengė Europos Parlamento Žaliųjų frakcija su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Ekologinėmis aktualijomis domiuosi jau kelis dešimtmečius, tad iš esmės kaip ir nieko naujo, bet vienoje vietoje išgirsti apie šiuos klausimus iš tiek skirtingų ir geografijos, ir tematikos taškų tikrai buvo Skaityti toliau
Lankaisi bibliotekoje? Prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo kviečiamas ir tu!
Spalio mėnesį net 75 gamtai neabejingos Lietuvos bibliotekos jungiasi prie aplinkosauginės iniciatyvos: „Atsakingas skaitytojas. „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!“ bibliotekose“. Akcijos metu bibliotekų lankytojai raginami aktyviai rūšiuoti baterijas bei mobiliuosius telefonus ir juos išmesti į bibliotekose pastatytas Skaityti toliau
Populiariausias antrinių žaliavų panaudojimo būdas – perdirbimas, tačiau pasitelkus fantaziją ir originalias idėjas, panaudoti daiktai ar atliekos gali būti dar kartą prikelti naujam gyvenimui ir kitu būdu. Šias idėjas puikiai iliustruoja išskirtinių meno kūrinių autorė – architektė Jurgita Jakubauskaitė, kuri prieš penkerius metus pradėjo dizaino iš panaudotų daiktų verslą ir įkūrė kitokio dizaino studiją pavadinimu „Absurdo idėjos“. Skaityti toliau
Lietuvos zoologijos sodas skatina atsakingai tvarkyti atliekas ir kviečia savo lankytojus ir darbuotojus rūšiuoti. Šį pavasarį sode įrengta 20 rūšiavimo aikštelių, kuriose pastatyta 80 rūšiavimo konteinerių.
Kaip rodo iš sodo išvežamų atliekų kiekiai, Lietuvos zoologijos sodo lankytojams rūšiavimo iniciatyva patiko ir idėja pasiteisino. Birželį iš zoologijos sodo į sąvartyną išvežta apie 50 kub. metrų šiukšlių, dar 24 kub. m. atliekų buvo išrūšiuota. Skaityti toliau
Jau kuris laikas vis ieškoma naujų būdų, kaip sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį bei išspręsti atliekų tvarkymo problemą, kuri jau tapo stabdžiu užtikrinant darnią plėtrą. Vienas iš sprendimo būdų leidžiančių įgyvendinti darnios plėtros principus – atliekų pavertimas naudingais ištekliais. Žvelgiant į ateities perspektyvas bei šalyje įgyvendinamus projektus atliekų tvarkymo srityje, galima teigti, kad viena iš efektyviausių priemonių, padėsiančių paversti atliekas naudingais ištekliai – regioniniai mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai. Skaityti toliau
Ketvirtadienį, balandžio 2 d., jau dešimt miestų ir miestelių apkeliavęs ekomiestelis duris atvers sostinės gyventojams ir svečiams.
„Šių kūrybiškų ekomiestelių tikslas – lankytojams parodyti, kad rūšiuoti atliekas yra visai nesudėtinga ir net gali būti smagu. Skaičiuojama, kad kiekvienam mūsų šalies gyventojui per metus tenka keli šimtai kilogramų atliekų. Tad mokymasis į jas žvelgti kaip į vertingas žaliavas ir rūšiuoti yra tikrai reikalingas“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Skaityti toliau
Atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“, siekdama paskatinti atliekų rūšiavimą ugdymo įstaigose, pasiūlė joms naujoviškas rūšiavimo priemones ir nemokamą aptarnavimą. Bendrovė kviečia į ją kreiptis visas sostinės viešąsias mokymo įstaigas – darželius, mokyklas, aukštojo mokslo ir kitas įstaigas – ir kartu užtikrinti sąlygas jaunajai kartais patogiai rūšiuoti atliekas.
Visoms susidomėjusioms ugdymo įstaigoms „VSA Vilnius“ nemokamai įrengs olandų sukurtą rūšiavimo sistemą „KlikLT“, kuri išplėtota ir dalyje Vilniaus Senamiesčio mikrorajono. Skaityti toliau
