Žymos archyvas: Rusia

A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“ (19)

Brunonas Pazaislio freskose_xxiamzius.lt nuotr

Dėl Lietuvos krikšto datos iki šiol nėra vienos nuomonės. Dalis lietuvių, tarp jų ir šios replikos autorius, Lietuvos krikštu laiko mindauginį krikštą 1251 m., kiti gi teigia, jog Lietuva krikštyta 1387 m., vykdant Jogailos įsipareigojimą Lenkijai mainais į jos sostą. Dar kiti prie Lietuvos krikšto pritempia pirmąjį jos vardo paminėjimą per nesėkmingą vyskupo Brunono misiją 1009 m., pasibaigusią misionieriaus žūtimi. Ir misija, ir žūtis yra hiperbolizuota, sureikšminta, akcentuojant misijos pagrįstumą ir kriminalizuojant vietinių reakciją bei elgesį. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (4)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje toliau gilinamės į viduramžių Lietuvos istorijos paslaptis. Kaip kryžiaus žygiai paveikė Lietuvos valstybę ir visuomenę? Ar tik dideli nuostoliai, krašto niokojimas, ekonominė blokada, visų jėgų pajungimas karui ir karybai buvo išskirtiniai viduramžių Lietuvos valstybės bruožai?

Bet juk tuo pačiu metu brendo ir Lietuvos šlovės metas – buvo kuriama Lietuvos imperija „nuo jūros iki jūros“… Ką bendro turi kovos su kryžiuočiais vakaruose ir šiaurėje su Lietuvos valstybės plėtra rytuose ir pietuose? Kaip vyko šioji plėtra? Kas buvo Lietuvos partneris ir priešininkas šiose žemėse? Rusia? Betgi ji tuo metu kaip savarankiškas politinis subjektas neegzistavo. Skaityti toliau

Iš Marijampolės centrinės aikštės iškelta Rusijos vėliava (2)

„Wikipedia“ nuotr.

Kaip praneša ienas iš trijų Marijampolės Jono Basanavičiaus aikštės vėliavų stiebų daugiau nei penkerius metus laikęs Rusijos valstybinę vėliavą, liko tuščias. Šalia aikštės pastate įsikūręs Rusijos valstybės garbės konsulatas.

Išaiškėjus, kad tai iš tikro yra valstybinė žemė, nepriklausanti šitam pastatui, vėliava buvo nuimta.

Apie tris šimtus marijampoliečių pasirašė peticiją dėl Rusijos valstybės vėliavos iškėlimo iš Marijampolės centrinės aikštės. Skaityti toliau

T. Baranauskas. LDK nebėra, bet Ukrainos saugumas lemia Lietuvos saugumą (42)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kai pernai Lietuvos Seimas paskelbė 2014-uosius Oršos mūšio metais, niekas dar nė neįtarė, kaip šie metai aktualizuosis realybėje. Tačiau dramatiški įvykiai Ukrainoje ir prasidėjusi Rusijos agresija skaudžiai priminė, kad Oršos mūšis nėra vien tik data istorijos kalendoriuje – Oršos mūšio epocha tęsiasi ir šiandien. Tik įvertinę visą šį laikotarpį, galime suprasti šių dienų konflikto ištakas.

Prieš 500 metų, 1514 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė pasiekė svarbią pergalę prieš dar jaunos, bet ekspansyvios valstybės – Rusijos, arba Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, – kariuomenę. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija? (52)

VytisSkandalingos nuogirdos apie tai, kad kaimynai esą pretenduoja į mūsų teritoriją, kad siautėja informaciniai karai, kurie verčia iš postų ne tik valstybės vadovus, bet griauna ir valstybės pamatus, graso nacionaliniam saugumui, negali palikti abejingų. Vienokia ar kitokia kaimynystė visada suformuoja terpę istoriniams ginčams.

Jeigu tarp šalių santykiai normalūs, šie ginčai taip ir baigiasi mokslinėmis diskusijomis, tačiau jeigu tai savotiškos pafrontės valstybės, tuomet gali nugriaudėti ne tik propagandiniai, bet ir rimto konflikto pabūklai. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Nieko nuostabaus, kad baltarusiai (gudai) siekia savintis LDK autorystę. Ši tauta, jeigu tokia kaimynus galima vadinti, amžių amžiais ieško savo identiteto, savo šaknų ir išskirtinių iš kitų slavų bruožų. Skaityti toliau

D.Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime? (14)

Dainius Paukštė  | J.Vaiškūno nuotr.

Solidumo Lietuvoje nebeliko. Nei politinio, nei ekonominio, nei socialinio, nei kultūrinio, nei finansinio, nei energetinio – jokio… Lietuva pavirto į didelį M raidės simboliu pažymėtą greitojo maisto restoraną, kurio lankytojai turi tik vieną tikslą – kuo greičiau prikimšti pilvą nesvarbu kuo, nemąstant apie savo sveikatą. Svarbu, kad pilvas čia ir dabar būtų prikimštas. Rytoj – vėl tas pat. Šalia tokios užeigos – nepavargdami plasnoja greito maisto gamintojai (vienadieniai drugiai) – masinės informacijos priemonės bei, kiti įvairių sričių drugiai – ekspertai. Jų vertinimai, kaip ir žiniasklaidos, paviršutiniai: „vakar buvo mažiau, nei užvakar, todėl šiandien tendencijos… Skaityti toliau

R.Dediala. Apie nežinomąjį Daumantą (31)

Daumantas

1285 metais Rusios šaltiniuose užfiksuota paslaptinga Lietuvos didžiojo kunigaikščio Daumanto mirtis Tverės žemei priklausančiame valsčiuje Olešnioje. Istoriniai šaltiniai apie šį įvykį tokie skurdūs, kad Daumanto problemos aptarimui istoriografijoje nebuvo skirta daugiau negu keli puslapiai, bet visgi ne vienas istorikas bandė pažvelgti į šią nežinomybės problemą savaip, tačiau kas kartą prieidavo prie sokratiškos tiesos: žinau, kad nieko nežinau… Šio kunigaikščio savotišką nepopuliarumą iliustruoja ir tai, jog iki pastarojo meto neturėjome nei vieno imaginacinio (įsivaizduojamo) Daumanto paveikslo. Taigi, kas buvo ši paslaptinga asmenybė? Kodėl tiek nedaug apie jį žinoma? Tad ir bandysime rasti šiuos atsakymus. Skaityti toliau