Žymos archyvas: rusakalbiai

L.N. Rasimas. Suverenitetas ir tautų santykiai (7)

vilnius-wilno

Pasibaigė Vasario 16-osios minėjimas, išsivažinėjo svečiai. Pasirodė eilė straipsnių, raginančių elgtis europietiškiau, nurodoma, nuo ko priklausys Lietuvos ir Lenkijos santykiai, pasidžiaugta, kad pagaliau po krūvos metų kaimynų prezidentas apsilankė Lietuvoje. Tad kas vyko per tuos metus?

Tiek lietuviai, tiek lenkai masiškai pradėjo važinėti vieni pas kitus, pažino vieni kitus, įsitikino, kad ir vieni ir kiti yra verti pagarbos, kad ramiai galima kalbėtis visomis temomis be išankstinio nusistatymo, žodžiu, prasidėjo geras abiejų šalių piliečių bendravimas. Skaityti toliau

A. Praninskas. Trečiasis pasaulinis karas – dėl Baltijos šalių? (34)

kam.lt | L.Ambrozevičiūtės nuotr.

Pirmasis pasaulinis karas kilo po Europos užkampyje, Sarajeve, nuaidėjusių šūvių. Ar galėtų būti, kad Trečiąjį pasaulinį įžiebtų karinis konfliktas Europos Sąjungos pakraštyje – Baltijos šalyse?

Taikinys – Latgala

Kažin ar būtų galima prikišti, kad lietuviai, latviai ir estai apie tokią galimybę svarsto vien tik dėl nesveiko susireikšminimo: Didžiosios Britanijos TV ir radijo transliacijų korporacija BBC vasario pradžioje parodė savo sukurtą filmą „Trečiasis pasaulinis karas: žvilgsnis iš vadavietės“. Jame rimtai nagrinėjama Trečiojo pasaulinio karo kilimo galimybė po to, kai Skaityti toliau

J. Užurka. Sovietmankurtai – Kremliaus jėgos specstruktūrų tarnai (52)

Rusai – teroristai | islamkuzbass.ru nuotr.

Ne pirmus metus mūsų valstybėje, ypač švietimo sistemoje, vykstančių skandalingų politinių įvykių akivaizdoje, patiriame įsisenėjusį ne tik švietimo ministro, bet ir Seimo (bei jo kuruojamų spec. tarnybų) bejėgiškumą.

Sprendžiant iš švietimo ministro neveiklumo bei iš jo nerišlių pasisakymų dėl padėties švietimo sistemoje, ypač rusakalbėse mokyklose bei universitetuose, darytina išvada, kad jis aklai vykdo savo partijos šeimininko (nuolankaus Kremliaus tarno) nurodymus. Negi jis – švietimo ministras – Skaityti toliau

A. Praninskas. Kieno eilė po Ukrainos? (9)

Ar ateis diena, kai Kazachstano kariams teks stoti į kovą už tėvynės nepriklausomybę? | scanpix.ee nuotr.

Dabartinio Rusijos režimo siekis geografiškai įsitvirtinti vadinamojo rusų pasaulio ribose kelia didelį nerimą artimiausioms šios šalies kaimynėms.

V.Putinui siuntė istorijos vadovėlius

Kur nukryps Kremliaus žvilgsnis po Krymo aneksijos ir dalies Donbaso teritorijos Ukrainoje faktinės okupacijos? Atsižvelgę į Rusijos vadovų ir šios šalies propagandos mašinos retorikos pobūdį ir naudojamus argumentus apie „neteisėtai“ įgytą valstybingumą po Sovietų Sąjungos žlugimo, kai kurie politikos apžvalgininkai mano, kad ateina Kazachstano eilė. Skaityti toliau

Latvijoje svarstomos Konstitucijos pataisos skirtos įtvirtinti pagrindinėms valstybės vertybėms (1)

latvija-briviba-nepriklausomybe2012 m. vasario 18 d. Latvijoje įvyko refendumas dėl Konstitucijos pataisų, leisiančių paskelbti rusų kalbą antrąja valstybine kalba Latvijoje. Jį inicijavo Latvijos rusakalbių radikalų organizacijos, dangstydamosi žmogaus teisių gynimu ir įvairiomis Europos Sąjungos deklaracijomis. Referendume dalyvavusių Latvijos piliečių dauguma balsavo prieš tokias pataisas, tačiau pietryčių Latvijos kai kuriuose miestuose, kur vyrauja slavakalbiai, laimėjo pataisų šalininkai.

Referendumas suneramino Latvijos visuomenę, nes įrodė, kad dabartiniai šalies įstatymai negarantuoja teisinės apsaugos nuo valstybės griovimo iš vidaus. Skaityti toliau

A. Butkus. Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė? (20)

Alvydas Butkus | asmeninė nuotr.

Dviejų asimetriškų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – santykiai vertinami labai nevienodai. Mat Lenkija partnerystę su Lietuva įsivaizduoja kaip savo interesų besąlygišką įgyvendinimą Lietuvoje. Dalis Lietuvos politikų Lenkijos ultimatumus, deja, traktuoja kaip teisėtus, o Lenkijos priekaištus priima per smurtautojo nuskriaustos moters savivoką: „gal aš tikrai kalta?“ Šiuo nepagrįstu kaltės jausmu tie politikai stengiasi užkrėsti ir visuomenę, teisindami nuolaidų Lenkijai būtinybę ar mainydami jas, pasak Vinco Kudirkos, „į trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą“.

Iš visų kaimynių tik Latvija draugystei su Lietuva nekelia jokių išankstinių sąlygų, reikalavimų ar ultimatumų. Skaityti toliau

Lietuvos lenkai Latvijos rusams: „Ar ne metas mums susivienyti kovoje už savo teises?!“ (19)

Dar nenutilus chorui, smerkiančiam Lietuvos Prezidentę už tai, kad toji nevyko į Varšuvą išgirsti, jog Lenkijos Prezidentas nusprendęs tęsti Lenkijos dalyvavimą NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, pragydo ir naujas choras – esą Prezidentė Čikagoje nepagarbiai atsiliepusi apie Lenkijos ryšius su Rusija ir Lietuvos, kaip įkaitės, statusą šioje dviejų slavų valstybių draugystėje.

Vienas iš choristų, tiesa, neatsargiai prasitarė girdėjęs apie slaptą Lenkijos ir Rusijos ambasadų bendradarbiavimą, ruošiant savo kontingentą būsimiesiems rinkimams į Lietuvos Seimą. Skaityti toliau

A.Juozaitis. Latvija – mikroinfarktas (8)

Arvydas Juozaitis

Referendumo išvakarėse Rygos bukmekeriai pranešė, kad lažybų punktai jau viską žino: prie balsadėžių ateis 61 proc. rinkėjų, o už rusų kalbą pasisakys 26 proc. Viskas nuspėjama, sakė jie, tad kodėl tauta taip jaudinasi? Be to, latviai jaudinasi kelis kartus labiau negu rusai, kuriems, regis, išpuolė vienintelis šansas istorijoje. Išsikovoti antrąją valstybinę kalbą. Tačiau rusiška Latvijos erdvė žiniasklaidoje visai nesijaudino, jeigu palyginsime ją su latvių kalba skambančia.

Ir ko jaudintis, kai neperplyši pusiau ir nesurinksi 771 893 balsų „už“, reikalingų, kad Konstitucija būtų pakeista rusų kalbos naudai. Nes visų rusakalbių, turinčių balso teisę, nėra nė tų 770 tūkstančių. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Latvija praranda suverenitetą, o mes? (1)

Nepriklausomybė, suverenitetas, savarankiškumas… Šiuos žodžius tarsi užkeikimus kartojame kelis dešimtmečius – kartais didžiuodamiesi, kad baigėsi rožinės euforijos metas, kartais nuogąstaudami, kad jie neišreiškia mūsų valstybės brandos, o dažnai ir keiksnodami bei veidmainiškai ilgėdamiesi sovietinių pigios „šlapiankos“ laikų.

Visuomenė marga, nuomonių įvairovė taip pat reiškia demokratiją, ir ta proporcijų tarp „juoda-balta“ kaita rodo, be kita ko, ir pavojingus pokyčius nepriklausomos valstybės raidoje. Skaityti toliau