Žymos archyvas: rusai

A. Hofmanas. Dopingas triumfuoja (8)

Albinas Hofmanas (Albin Hoffman) | asmeninė nuotr.

Putinas laimėjo, Tarptautinio Olimpinio  Komiteto (TOK) pirmininkas atsidūrė gynyboje, o pats komitetas pasimetęs, tarp savo nesuprantamų arba nenorimų vykdyti nuostatų, prarijo rusų mestą karštą bulvę. TOK prarijęs tą karštą bulvę neteko nei žado nei žodžio.

Rusams pavyko savo pragariškais veiksmais sunaikinti garbingą organizaciją paverčiant ją politine. Pasisekimas pavyko, nes TOK vadovai, Rusijos spaudžiami, tapo bestuburiais zombiais su pelų smegeninėmis. Kai kurie komiteto zombiai įsitikinę, kad  negalima Rusiją, tokią didelę valstybę, išskirti iš žaidynių, bet užtat galima ignoruoti įstatymus. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: J. Radziulis. Mano gyvenimo kronikos (3)

Knyga Sv. Kazimiero draugija_zmoniuknygos.lt

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 392–413). Ištraukos.

Jonas Radziulis gimė 1900.10.17 (30) Pelesoje, ūkininkų šeimoje. Pas daraktorę Viktoriją Čuikaitę pramoko lietuviškai skaityti. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo skaitė lietuvišką spaudą, daugiausia „Aušrą“ ir „Viliją“. Apie 1920 m. susituokė ir apsigyveno Pavalakėje. 1918 m. pradėjo organizuoti Rodūnios parapijos lietuvišką jaunimą tautiniam darbui. 1919 m. J. Radziulio suburti jaunuoliai veikė kaip lietuvių šaulių būrys. Gudrus, drąsus ir turintis diplomatinių sugebėjimų J. Radziulis buvo Lietuvos valstybės žvalgas, atliko nemažai Lietuvos valstybei naudingų darbų. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Lietuvių persekiojimas tarpukary Lydos krašte (3)

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Kazys Misius. Šv. Kazimiero draugijos skyriai, skaityklos, vaikų darželiai (Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 152–186). Ištraukos:

Viena įtakingiausių lietuvių organizacijų okupuoto Vilniaus krašto kaimuose buvo Lietuvių Šv. Kazimiero draugija jaunimui auklėti ir globoti. Tokios tautiškai katalikiškos draugijos idėja kilo kun. Nikodemui Raštučiui. Jo pasiūlymui pritarė kunigai Petras Kraujalis, Jonas Skruodys, Vincentas Taškūnas ir Vincas Zajančkauskas. Dar 1922 metų pradžioje parengiamas Šv. Kazimiero draugijos įstatų projektas. Manyta, kad šv. Kazimiero vardas ne tik pabrėš organizacijos katalikišką kryptį, bet ir sumažins pretekstų prie draugijos kibti valdžios pareigūnams. Tikėtasi Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (I) (3)

Algimantas Liekis | Asmeninė nuotr.

„Lietuvos mokslas: savas ir svetimas“, – tokiu pavadinimu išleista dr. Algimato Liekio 45 – oji  monografinio pobūdžio 710 psl. knyga su daugiau kaip 300 iliustracijų  apie mokslo ir studijų nuo seniausių laikų iki šių dienų vietą ir vaidmenį lietuvių Tautos ir jos nepriklausomo valstybingumo  kūrimo ir stiprinimo  kelyje.

Tiesa, nemažai kas teigia, kad mokslas – nepolitinis, bet kam ir kuriems tikslams panaudojami jo rezultatai, tai jau politika, kaip ir politika kokius ir kokių vertybių gynėjais išugdomi mokymo ir studijų institucijose. Tai puikiai, remiantis ir įvairių laikų archyviniais ir literatūrinais šaltiniais  įrodoma ir bene  pirmajame tokio pobūdžio  mūsų Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas (3)

knyga Armija Krajova Lietuvoje

Kazys Misius. Iš Dieveniškių golgotos (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 138–176.) Ištraukos:

Lenkų kalbos plitimas Lietuvoje

1599 m. išleistoje Mikalojaus Daukšos „Postilės“ prakalboje teigiama, kad tarp lietuvių bajorų „daugiausia tokių, kurie lenkų kalbos nesupranta arba nekiek jos temoka“. Vilniaus vyskupijoje lenkų kalba buvo ypač atkakliai skleidžiama per bažnyčią. 1595 m. A. Kumelijus, vizitavęs Vilniaus vyskupiją,daugumą parapijų rado be kunigų, o buvę dvasininkai nemokėjo lietuviškai. Iš šios vizitacijos tampa aišku, kad Vilniaus vyskupijos dvasininkai nesiskaitė net su fundatorių Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Žiogelių Balčiai (0)

Danutė Balciute ir Vytautas Balcius. 1959_asmen.nuotr

1978 m. režisierius Arūnas Žebriūnas su Lietuvos kino studijos kūrybine grupe pagal Sauliaus Šaltenio to paties pavadinimo apysaką sukūrė vaidybinį filmą „Riešutų duona“. Filmuota ir sename Žiogelių kaime netoli Druskininkų. Pagrindinio veikėjo Andriaus Šato tariama gimtine tą vasarą tapo Vinco Balčiaus sodyba. Filmas laikomas pirmąja lietuvių tragikomedija, o reali šeimos, gyvenusios šioje sodyboje, istorija – tikra drama, jei ne tragedija. Apie tai papasakojo šios sodybos šeimininkė, Balčių vaikaitė Danutė Balčienė (Balčiūtė). Skaityti toliau

Lietuva, tėvyne mūsų – rusai gieda Lietuvos himną! (video) (12)

Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Vasario 17-ą dieną Sankt Peterburge įvyko lietuvio širdį graudinantis ir pasididžiavimą keliantis įvykis – vienas geriausių Rusijos chorų – Sankt Peterburgo valstybinės akademinės Kapelos choras su Kapelos simfoniniu orkestru įkvėptai giedojo Lietuvos himną.

Tai buvo kulminacinė šventinio vakaro, kuriame dalyvavo Lietuvos, Rusijos ir litų užsienio šalių diplomatai ir inteligentijos atstovai, dalis.

Jūsų dėmesiui – specialus alkas.lt vaizdo įrašas – rusai gieda Lietuvos himną. Visas vakaro įrašas – artimiausiu metu. Skaityti toliau

A. Praninskas. Trečiasis pasaulinis karas – dėl Baltijos šalių? (34)

kam.lt | L.Ambrozevičiūtės nuotr.

Pirmasis pasaulinis karas kilo po Europos užkampyje, Sarajeve, nuaidėjusių šūvių. Ar galėtų būti, kad Trečiąjį pasaulinį įžiebtų karinis konfliktas Europos Sąjungos pakraštyje – Baltijos šalyse?

Taikinys – Latgala

Kažin ar būtų galima prikišti, kad lietuviai, latviai ir estai apie tokią galimybę svarsto vien tik dėl nesveiko susireikšminimo: Didžiosios Britanijos TV ir radijo transliacijų korporacija BBC vasario pradžioje parodė savo sukurtą filmą „Trečiasis pasaulinis karas: žvilgsnis iš vadavietės“. Jame rimtai nagrinėjama Trečiojo pasaulinio karo kilimo galimybė po to, kai Skaityti toliau

S. Aleksijevič. Apie tai, kad užaugome tarp budelių ir aukų (2)

Svetlana Aleksijevič | U. Žilytės piešinys

„Second-hand laikas“ – baigiamoji 2015 m. Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič (g. 1948) ciklo „Golosa utopiji“ („Utopijos balsai“) knyga. Toliau plėtodama unikalų dokumentinės prozos žanrą – leisdama veikėjams patiems pasakoti apie save – autorė byloja apie ypatingą žmonių padermę – homo sovieticus. Dar palyginti neseniai homo sovieticus tikėjo gyvenantis pažangiausioje ir galingiausioje valstybėje, o 10 dešimtmetyje pasijuto vegetuojantis trečiojo pasaulio šalyje…Skurdas, korupcija, nenoras ir negebėjimas dirbti… Ar todėl posovietinė visuomenė ilgisi Sovietų Sąjungos ir… Stalino kulto? Kaip nutiko, kad imperijos žavesys užtemdė

Skaityti toliau

K. Stoškus apie globalizmą ir komunizmą (49)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje nuolat susiduriame su bandymais pakeisti tikrąją žodžių bei sąvokų prasmę, kiekvieną reiškinį pritaikant pagal valdančiosios nomenklatūros poreikius. Apie gilumines šio reiškinio priežastis kalbėjomės su filosofu Krescencijumi Stoškumi.

Problema yra ne vien Rusijos militarizacija. Prisiminkime amerikiečių kariautus karus Kuveite, Irake, Afganistane, Libijoje, dalyvavimą visose arabų revoliucijose.

– Bene ryškiausias sąvokų reikšmės sukeitimo pavyzdys neseniai nuskambėjo per Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Kitataučių antplūdžio akivaizdoje… reik išlikti savimi (23)

Vladas Turčinavičius | Penki.lt stopkadras

Jau išdrįstam parašyti: „Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija“ ir tai – šaunu, tačiau apmaudu, kad tai vyksta tik dvidešimt penktaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo.

Lietuvių ir kitų baltų (aisčių) asimiliacija panaudojant svetimą kalbą ir religiją bei iškraipant ar nutylint istorijos faktus vyko keletą šimtmečių: nuo XI a. tai vykdė anksčiau apsikrikštiję (X a.) Lenkija ir Kijevo Rusia. Romos katalikų ir Bizantiškos krikščionybės varžytuves dėl įtakos sėkmingai panaudojo, anuomet dar turintys „milžinų dvasios“ (Vincas Krėvė), mūsų kunigaikščiai ir karaliai, sukūrę stiprias karines struktūras ir išplėtę Lietuvos karalystę ir kunigaikštystę nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (24)

Durbės mūšio minėjimas | kam.lt A. Pliadžio nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio savimonės skaidymas ir blaškymasis neigiamai atsiliepia visuomenės konsolidacijai bei santykiams su kaimyninėmis slavų tautomis, kurios lietuvių savimonės silpnumą naudoja savo politiniams tikslams. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys) (15)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Po manęs kad ir tvanas“, – girdžiu maždaug taip išsakytos nuomonės apie lietuvių kalbos ateitį potekstę. Dažniausiai taip kalba jaunimas, kuris kol kas nekreipia dėmesio į darkomą (ir jų pačių) lietuvių kalbą, puoselėtą šimtmečius mūsų didžiavyrių. Kitas lepteli sakralinę „filosofinę“ išvadą, kad esą „pasaulio tautos maišosi, tad ir lietuvių kalbai lemta ištirpti šiame okeane“. Girdėtos globalistų gaidelės…

Bet skaudžiausia, kad mūsų kaimo „globalistai“ taip pat kerta šaką, ant kurios tupi (o dažnai – nuo kurios ir duoną valgo). Jeigu dar galima suprasti mūsų žiniasklaidos išminčius, uoliai tapšnojančius Skaityti toliau

M. Kundrotas. Imigracijos liberalizavimas naudingas Rusijai (12)

Tautininkų sąjunga ir „Jaunoji Lietuva“ pasirašė jungimosi deklaraciją| Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

2008 m. Rusija, įrodžiusi savo imperinę prigimtį kolonijiniu karu Čečėnijoje, peržengė savo jelcinines sienas. Auka tapo Gruzija, pasirinkusi savarankiškumą ir vakarietišką kryptį. Atskelta Pietų Osetija ir užtvirtintas ankstesnis Abchazijos atskyrimas. Dėl Abchazijos sunku ginčytis: tai – abchazų tautos tėvynė, tiesa, pietinėje dalyje abchazai nuo seno gyveno pramaišiui su gruzinais. Tuo tarpu Pietų Osetija iš tiesų – jokia Osetija. Tai – Gruzijos etninė sritis – Žemutinė Kartlija. Osetinai ten ėmė keltis tik XVII a., iš savo etninės tėvynės – dabartinės Šiaurės Osetijos.

Tai buvo pabėgėliai. Sena, krikščioniška osetinų tauta gyveno tarp karingų musulmonų tautų – čerkesų, čečėnų ir ingušų. Nuo jų skyrė viskas – religija, gyvenimo būdas, kilmė ir Skaityti toliau

„Pro Patria“ pakvietė jaunimo organizacijas palaikyti Talką už Lietuvos valstybinę kalbą (0)

talka-uz-lietuvos-valstybine-kalbaRugsėjo 8 d. patriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“ išplatino kreipimasi į Lietuvos jaunimo organizacijas kviesdamas palaikyti Vyriausioje rinkimų komisijoje VRK rugpjūčio 19 d.  užregistruotą piliečių iniciatyvą „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“.  Skelbiame visą šį kreipimąsi:

Jums tikriausiai žinoma, kad Vyriausiojoje rinkimų komisijoje užregistruota pilietinė iniciatyva „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“. Ji siekia pateikti Seimui privalomai svarstyti projektą, pagal kurį pagrindiniame pasų puslapyje, kaip ir dabar, būtų leidžiami įrašai tik valstybine kalba pagal tarimą, o papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės kitoje pusėje norintis pilietis galėtų Skaityti toliau

L. Kontrimas. Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija (1)

Linas-Kontrimas_ DELFI .K.Cachovskio nuotr

Paradoksas, tačiau prabangos apmąstyti savo istorinę egzistenciją laisvai, be išorinių trukdžių ir vidinių nesusipratėlių, turėjome labai nedaug.

Net ir gavę trumpus, lauktus šansus, kalbame kalbas apie tai, kaip nusileisti, atsitraukti, prisitaikyti. Kada kalbėsime apie būtinybę išplėsti savo kultūrinę įtaką? Būtinybę susigrąžinti savo kalbinės erdvės kontrolę? Keli šimtai metų priespaudos išdegino skaudžią žymę. Drįstu manyti, kad okupacijų išdegintose mąstymo dykrose dar ilgai nevešės šiuolaikiška, kritiška, sveiko humoro turinti lietuviška mintis. Jos vietoje, sakytų pesimistas, želia pigi vartotojiškos kultūros kalbinė susena, sėkmingai tręšiama chamiška verbaline trąša, taip būdinga naujam internetiniam kalbos vartotojų “alitui”. Bet nesu pesimistas, todėl rašau, kad tokioje dirvoje jau pakanka mėšlo ir kitoms kalbinėms bei mąstymo kultūroms bręsti. Jos tą ir daro. Skaityti toliau

Lietuvos lenkų rinkimų akcija grasina vaikų streikais (7)

LLRA protestuoja prieš mokyklų pertvarką Lietuvoje 2015-06-02 | Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 28 d. Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) pagrasino mokslo metų pradžioje tautinių mažumų mokyklose surengti visuotinį streiką. Grasinama, kad lenkiškose ir rusiškose Lietuvos mokyklose besimokantys vaikai nebus leidžiami į mokyklas ir nepasirodys pamokose. LLRA pareikalavo, kad nedelsiant būtų panaikintas suvienodintas lietuvių kalbos brandos egzaminas ir pusantro karto padidintos mokinio krepšelio lėšos tautinių mažumų mokykloms.

LLRA taip pat reikalauja  grąžinti lenkų kalbos egzaminui privalomumo brandos egzamino statusą ir atsižvelgti į šio egzamino rezultatus priimant į aukštąsias Skaityti toliau

A. Piročkinas. Nemačiau mėtant gėlių rusų tankistams… (21)

Kalbininkas Arnoldas Piročkinas | Init.lt nuotr.

Imtis rašyti apie 1940 m. birželio 15 d. Kaune matytą Raudonosios armijos maršą Laisvės alėja paskatino mane Česlovo Iškausko straipsnis „1940-ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais“. Mano, tada devynerių metų berniūkščio, betarpiški įspūdžiai kiek skiriasi nuo minėtame straipsnyje pateik

iamo šios dienos aprašymo: „…atsirasdavo žmonių, kurie su meile pasitikdavo agresorių (tą birželio 15-ąją amžinai alkani rusų kareiviai buvo prašomi autografų, vaišinami lašinukais, girdomi šiltu pienu (…), mesdavo jiems gėles po okupantų tankų vikšrais (…), nemažai kauniečių, ypač kairiųjų pažiūrų ir Skaityti toliau

Prie Švedijos krantų aptiktas nuskendęs povandeninis laivas (video) (2)

rusu-povandeninis-laivas-prie-svedijos-youtube.com-nuotr

Liepos 27 d. vakare Švedijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad netoli šalies krantų rastas nuskendęs povandeninis laivas, kuris gali priklausyti rusijai. Apie  šį įvykį buvo pranešta kariškiams, kurie ketina imtis specialaus tyrimo. Spėjama, kad tai gali būti tas pats povandeninis laivas 2014 m. spalio mėnesį įsibrovęs į Švedijos teritorinius vandenis, kurio Švedijos jūrų pajėgos ieškojo praėjusiais metais tačiau nerado.

Ant nuskendusio povandeninio laivo šonų pastebėti kirilica parašyti užrašai. Povandeninio laivo paviršiuje nematyti pažeidimų, visi laivo liukai yra uždaryti. Skaityti toliau

Lietuviai ir rusai dalijasi žuvimis (0)

Kaliningrade aptarta zvejyba su rusais

Lietuviai ir rusai, turintys pasienyje bendrus vandens telkinius, kartu nagrinėja žvejybos reguliavimo juose klausimus. Šią savaitę Kaliningrade (Rusijos Federacija) įvyko bendros Lietuvos–Rusijos komisijos žuvininkystės klausimams nagrinėti darbo grupių posėdžiai žuvų išteklių atkūrimo, mokslinių tyrimų ir žvejybos reguliavimo bendruose Lietuvos ir Rusijos vandens telkiniuose – Kuršių mariose bei Vištyčio ežere – klausimais. Skaityti toliau

A. Zolubas. Žvilgsnis į eilinį „smaugiamų“ neva tautinių mažumų mitingą (7)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Birželio 1 d. prie Vyriausybės susirinkę apie 700 žmonių minia reikalavo nenaikinti vidurinių mokyklų, bent jau tų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis – lenkų ir rusų.

Žinoma, kad kai kurios mokyklos uždarinėjamos arba jungiamos su kitomis dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus. Tačiau čia kyla klausimas, kodėl akcentuojamas žmogaus teisių (ŽT) pažeidimas, kodėl akcentuojamos rusų ir lenkų mokyklos. Jei būtų reikalaujama nenaikinti čigonų ar karaimų tautinių mažumų (TM) mokyklų, kurių Lietuvoje net nėra, dėmesį reikėtų atkreipti. Bet iš kur kyla tokie reikalavimai? Skaityti toliau

A. Kubilius: Sprendimas išteisinti omonininkus – sukrečiantis ir absurdiškas (1)

Laisvės gynėjai ant Seimo barikadų | lrs.lt, A. Girdziušo nuotr.

Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus Interviu „Žinių radijo” laidai „Opozicija“

„Žinių radijo“ laidai „Opozicija duotame interviu Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius komentavo Vilniaus apygardos teismo sprendimą išteisinti buvusius omonininkus dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų 1991 m. Pasak jo, toks teismo sprendimas sukrečiantis ir sunkiai suprantamas. Susidaro įspūdis, kad teisėjų kolegija nežino, kad 1991 m. Lietuva vis dar patyrė sovietų okupaciją ir agresiją, dėl kurios žuvo žmonės.

„Nežinau, ar tikrai prokurorams reikia įrodinėti kiekvienoje byloje savaime aiškius istorinius ir tarptautinės teisės dalykus. Skaityti toliau

A. Praninskas. Ar Rusija bandys susigrąžinti Baltijos šalis? (26)

scanpix.ee nuotr.

Tai klausimas, į kurį atsakymą turbūt žino tik vienas žmogus. Būtent tai ir kelia didžiausią pavojų.

Sukrėstų visą pasaulį

Kai Rusija aneksavo Krymą ir destabilizavo padėtį Ukrainos rytinėje dalyje, karinė konfrontacija tarp Maskvos ir Vakarų dėl Baltijos šalių tapo visai įmanoma, rašo britų dienraštis „The Financial Times“. Kokiomis aplinkybėmis ji gali prasidėti? Kaip galėtų plėtotis toks konfliktas, ir ko būtų galima laukti tokiam karui pasibaigus? – svarstoma dienraščio paskelbtame nepriklausomo tyrimų centro Skaityti toliau

Rusų teroristiniai daliniai telkia pajėgas prie skiriamosios linijos (2)

Rusijos vermachtas Ukrainoje

Ukrainos Karinių–politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčiukas pranešė, kad šiai dienai teroristiniuose rusiškuose daliniuose Donbase yra nuo 30 000 iki 33 000 karių.

„Vieningai  centralizuotai vadovaujamame DNR ir LNR išdėstyti 2 kariniai korpusai teroristinių Rusijos pajėgų (apie 30-33 tūkstančiai žmonių). Iš jų tik 15-20 nuošimčių turi Ukrainos pilietybę, likusieji – samdiniai iš Rusijos“, – rašoma D. Tymčiuko pranešime Feisbuke.

Be to teroristinių organizacijų vadovybė toliau vykdo „mobilizacijos priemones“. Okupuotų teritorijų įmonėse ir šachtose Skaityti toliau

Ukrainos karininkas: sunaikinti geriausi Rusijos specialistai (nuotraukos) (6)

Ukrainos-kariai-delfi.lt nuotr

Dalis Ukrainos sostinės gyventojų mano, kad Kijeve, kuris yra virtęs tikru megapoliu, Ukrainos rytuose vykstančio karo nesijaučia. Tačiau yra kiek kitaip.

Mieste dažnai galima išvysti karinėmis uniformomis vilkinčių kariškių, per televiziją beveik kiekvieną vakarą diskutuojama, kaip sustabdyti Rusijos agresiją ir nutraukti karą. Vienas didžiausių laikraščių „Den“ kasdien leidžiamas didžiuliu, ikikriziniu formatu, ir kiekviename jo numeryje skelbiamos Ukrainos karių nuotraukos, taip pat daugybė straipsnių, informuojančių apie padėtį fronte ir padedančių suprasti kariškių nuotaikas. Būna ir analitinių publikacijų, kuriose patariama ruoštis ilgam ir sunkiam pasipriešinimui.

Skaityti toliau

Lietuviai prieš Vėlines keičia sibiriečių požiūrį į mirusių pagerbimą (0)

misija-sibiras2010b

Jau rugpjūtį įšąlančios Sibiro platybės yra priglaudusios dešimtis, gal net šimtus tūkstančių ten ištremtų lietuvių palaikų. Jų kapus ėmėsi tvarkyti ten vis dar gyvenančios lietuvių bendruomenės. Atstatyti, gėlėmis papuošti lietuvių kapai stebina ir skatina pasitempti vietinius gyventojus. „Rusų kapai neretai būna apleisti. Bet panašu, kad pamatę, ką mes darome, vietiniai Sibiro gyventojai taip pat tampa rūpestingesni. Kai atnaujinome kapus Ilkoje, Skaityti toliau

Putino Rusija ir rusai – ne tas pat (9)

Putinas verkia | Alkas.lt nuotr.

Beveik prieš dvi savaites Kauno centre, Vilniaus gatvėje, prie pat Laisvės alėjos, keturi girti jaunuoliai žiauriai sumušė lietuvį verslininką 33-ejų Mindaugą ir du iš Rusijos Sankt Peterburgo pas jį atvykusius sudėtingų įrenginių įrengti rusus inžinierius. Niekaip nesusijusius su Rusijos-Ukrainos karu, Rusijos propaganda.

Laiške „Respublikai“ kaunietis apgailestavo, kad mūsų politikai, nuolat akcentuodami Putino Rusijos propagandą, provokuoja mūsų piliečius būti netolerantiškais visiems rusams Lietuvoje: „Norėčiau, kad žmonės suprastų, jog politika ir Rusijos piliečiai yra du skirtingi dalykai. Žmonės ten turi darbus, šeimas ir kuria namus. Jie yra draugiški, nuoširdūs ir darbštūs“. Skaityti toliau

D. Stancikas. Tėčio išlydėjimas (0)

Dalius su Tėčiu | asmeninė nuotr.

Tėtis išėjo gražiai, lydint visiems artimiausiems žmonėms. Bet vis tiek su savo slėpiniu – kaip ir per gyvenimą. Apie tą slėpinį ir sunkią dalią sakydavo taip: gimiau Didįjį penktadienį.

Tą tvermės, tikėjimo paslaptį išsineša ir visa nepalaužta lagerių karta, tyliai, nepastebimai besitraukianti iš mūsų pasaulio. Tėtis buvo vienas jaunesnių jos atstovų – į moksleivišką pasipriešinimą įsitraukė šešiolikos, į kalėjimus pateko likus tik keleriems metams iki Stalino mirties. Po to gulagų speigas kankino tik pavienius drąsuolius. Skaityti toliau

V. Šenderovičius: „Putinas paskelbė karą intelektui ir intelektualams ir – pasaulio siaubui – jį laimi“ (5)

Viktoras Šenderovičius | znak.com nuotr.

Kokių rezultatų pasiekė Vladimiras Putinas per penkiolika savo valdymo metų – nuo tada, kai 1999-ųjų rugpjūtį tapo vyriausybės premjeru? Santykių su Vakarais pobūdis akivaizdžiai primena „šaltojo karo“ metus. Ir mūsų, ir Vakarų ekspertai mano, jog Rusija atsidūrė per žingsnį nuo plataus masto karo su Ukraina, o tai reiškia – ir su NATO. Vakarų sankcijos šalyje skatina infliacijos įsibėgėjimą, kainų ir mokesčių augimą, pensijų sankaupų įšaldymą – visa tai atsilieps trečdalio tėvynainių gyvenimo kokybei. […] Vien per pastarąjį pusmetį iš Rusijos ekonomikos „pabėgo“ 70 milijardų dolerių – daugiau, nei per visus praėjusius metus, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krymas ir Vilnius (28)

LLRA mitingas 2011 m. | voruta.lt, Z.  Miškinytės nuotr.

Kas yra šaukiantys „Krym naš!“, Vakarai po truputį supranta. Lėčiau, nei galėtų, bet vis dėlto. Kada supras, kas yra šaukiantys „Wilno nasze!“? Juo labiau kad abiem atvejais rėksniai daugmaž tie patys arba tarpusavyje persidengia.

Rusijos imperialistai ligšiol vadovaujasi principu: kur bent kartą įkėlėme koją, ten – mūsų žemė. Politinės provokacijos, ekonominis spaudimas, o pastaruoju metu – jau ir karinė agresija – tik skirtingos priemonės tam pačiam tikslui siekti. Latvijoje ir Estijoje Rusija naudojasi gausiais sovietinių kolonistų sluoksniais, Ukrainoje – dar ir surusėjusiais vietos Skaityti toliau