Žymos archyvas: romuviai

Romuviai paminėjo Krivio dieną (video, nuotraukos) (2)

P1130700-K100

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kaip ir kasmet spalio 19 d. šiemet vėl paminėjo Krivio dieną. Šiemet sukako jau 15 metų, kuomet susibūrę Lietuvos romuvų bendruomenių atstovai ant Gedimino kapo kalno iškilmingai įšventė Krivį Jaunių Joną Trinkūną.

Krivio dienos minėjimo dalyviai aplankę Krivio kapą Vilniaus Kalnų parko Gedimino kapo kalne, kur prieš 15 metų buvo įšvntintas Krivis, giesmėmis ir aukomis pagerbė Dievus ir protėvius. Apeigų dalyviai ratu per rankas siuntė Krivio Jauniaus krivulę, kuri galiausiai buvo įteikta Devyniaragio Romuvos vaidilei Astai Valiukevičienei. Tuo būdu Krivio krivulę pradėjo kelionę po visas Lietuvos Romuvas. Skaityti toliau

Nubudusi Velžio Alka (nuotraukos) (2)

Nubudusi Velžio Alka | Rengėjų nuotr.

Per Jorę Kulionyse mitologas Dainius Razauskas pristatė knygelę „Bažnyčia, prasmegusi Kulionių piliakalnyje“, kurioje rašoma ir apie Velžio Alkoje prasmegusią Milžinų bažnyčią. Pasak Balio Buračo, Milžinų bažnyčią „Bažnytkalnis prarijo“…

Velžio Alka yra užliejama pieva Nevėžio kilpoje. Tokios pievos vadinamos Dievo daržais, paliudytais priežodžiuose: „Ar aš Dievo daržą nuganiau!“, „Dievo daržo nenuganiau, Velnio ropių nenuroviau“.

Negaišdami nuvažiavome į Velžį. Alką mums aprodė kapinių prižiūrėtojas Rimantas Skaityti toliau

Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video) (2)

Jorė 2017 | G. Skraido nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį romuviai protėvių apeigomis vėl pasitiko pirmąją pavasario žalumą – Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje. Jorės šventė šiemet jau buvo švenčiama 21-ajį kartą. 

Sprogstant pirmiesiems pavasario pumpurams ir skleidžiantis gležniems gyvybės daigams pirmąja pavasario žaluma apsigaubusioje vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje Skaityti toliau

Didžiausias pavasarinis virsmas bus pasitiktas protėvių apeigomis (nuotraukos, video) (12)

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 29-30 dienomis, kaip ir kasmet – paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai iš visų baltiškų žemių rinksis į Didžiąją pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos, Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Ši nepaprasta šventė šiemet čia bus švenčiama jau 21-ajį kartą. 

„Jorės šventė – tai tikrieji Naujieji metai. Kai sprogsta pirmieji pavasario pumpurai, veržiasi pirmieji gležni gyvybės daigai, visa gyvastis apsigaubia pirmosios pavasarinės žalumos Skaityti toliau

R. Karbauskis. Užgavėnės ir kiti etnokultūros lobiai (20)

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Užgavėnių šventės dieną Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos bei Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis socialinio tinklo Facebook paskyroje linkėdamas visiems smagių ir šviesių Užgavėnių paragino tautiečius pasidomėti savo tautos papročiais, atrasti juose įdomių iki šiol nežinotų dalykų ir skleisti apie juos žinią savo artimiesiems ir pasauliui: 

Šiemet atvykti į Rumšiškių liaudies buities muziejaus rengiamą Užgavėnių šventę kvietė net įtakingas britų dienraštis „The Guardian“, įtraukęs ją į įdomiausių Skaityti toliau

Žvakės Perkūnui (0)

Žvakės Perkūnui | O. Gaidamavičienės nuotr.

Vasario 4 d. Aukštadvario regioniniame parke (ARP) vyko Perkūno dienos (Gramnyčių) minėjimas ir pažintinis žvakių liejimo užsiėmimas. Renginį surengė  ARP vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė, ARP darbuotoja Angelė Taraškevičienė, Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė.

Renginį vedė ARP vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir Trakų Romuvos atstovas – vaidila Vidmantas Velička. Prisiminta tradicinė Gramnyčių – pirmosios Perkūno dienos – šventė. Pokrikštiniu laikotarpiu, tai yra po Trijų Karalių šventės, buvo liejamos žvakės, kurios vasario 2 d., per tikrąsias Gramnyčias, šventinamos bažnyčiose. Skaityti toliau

Miglė ir Mindaugas Valaičiai: Tradicija yra gyva tada, kai ji tobulėja, kai nėra sustingusi ir muziejinė (nuotraukos) (10)

Mindaugas ir Miglė su dukrele Žemyna | V. Balkūno nuotr.

Sostinėje įsikūrusi Valaičių šeima uoliai puoselėja senąjį lietuvių tikėjimą tiek savo rate, tiek ir už jo. Mindaugą ir Miglę Valaičius kalbina Tomas Dirgėla.

– Kada ir kodėl susidomėjote senąja baltų kultūra, tradicine mūsų religija? Gal tai atkeliavo iš šeimos, draugų? 

Miglė:
– Tas kelias buvo ilgas ir prasidėjo gana anksti. Apie baltų dievus, kaip ir daugelis vaikų, išgirdau pradinėse klasėse – tuomet ir kilo klausimas: Skaityti toliau

Lietuvos Romuvos Krivė sveikina su Žiemos saulėgrįža (audio) (11)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Sveiki, mielieji!

Sveiki Žemynos auginti, Perkūno stiprinti, Laimos palaiminti! Sveiki, sulaukę Saulėgrįžos – šventės, kuomet laikas sustoja, viskas nurimsta, įsivyrauja romuva, ir pasaulis vėl kuriamas iš naujo. Kuriamas iš ugnies kibirkšties, marių mėlynų, giesmių leliumų.

Mes – lietuviai – baltai – romuviai – esame nepertraukiamo metų ir Saulės grąžos rato dalis. Esame laimingi, lydimi dainų, giesmių ir žodžių dievams ir deivėms, stipriai įsišaknijusių mūsų gyvenime. Skaityti toliau

Prasideda Ramuvos stovykla „Kuriame sutartinę“ (nuotraukos) (0)

Ramuvos stovykla 2016_rengeju nuotr

Rugpjūčio 10 – 16 dienomis Dvarčiškių kaime Švenčionių r. vyks kasmetinė Ramuvos jaunimo etnokultūros stovykla.

Stovyklos tema „Kuriame sutartinę“.  Joje bus mokomasi sutartinių ir iš jų kuriamas naujas kūrinys – sutartinė, apjungianti senose baltų žemėse gyvenančias tautas – lietuvius, latvius, prūsus, gudus, lenkus. Bus naudojamos  sutartinių dermės, baltų kalbos, pritaikomi įvairūs muzikos instrumentai.

Paskaitų bei diskusijų metu bus mokomasi  senosioms sutartinėms būdingos darnos ir skirtingų nuomonių suderinimo. Skaityti toliau

Romuvos delegacija lankosi Himalajuose (nuotraukos) (0)

Romuvos delegacija lankosi Himalajuose | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Indijos Republikos Centrinės valstijos vyriausybės kvietimu į visos Indijos Kumbha-melos šventę Udžaine ir kitus renginius gegužės 11-20 dienomis buvo pakviesta trijų Lietuvos atstovų delegacija, vadovaujama Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės. Lietuvos delegaciją globojo didžiausia pasaulyje visuomeninė organizacija Indijoje – „Tautos savanorių sąjunga“ (RSS – Rashtrya Svayamsevaka Sangh), įsteigta 1925 m., t.y. dar britų okupacijos laikais. Ši organizacija turi apie 5-6 mln. narių ir daugiau kaip 50 000 skyrių. Pagrindinė jos misija – nacionalinės Indijos kultūros stiprinimas ir socialinė pagalba. Skaityti toliau

V. Daraškevičius: Nesu abstrakčios fotografijos gerbėjas (0)

Vyt_Daraskevicius_valstietis.lt

Fotografas Vytautas Daraškevičius turėjo progą lankytis ne vienoje šalyje, tad jo archyvuose tūno milžiniškas kiekis įdomių fotografijų, tačiau surengti parodas ar išleisti fotoalbumus nėra taip paprasta. Kodėl? „Kultūros taryba prioritetus skiria madingam, šiuolaikiškam, bet ne visada vertingam menui“, – liūdnai konstatavo menininkas. Šią savaitę buvo atidaryta fotografo paroda „Saulės ratu“, kurioje užfiksuotos sakralinės romuvių metų švenčių akimirkos. Žinoma, parodą menininkas parengė savo lėšomis.

Meilė fotografijai gimė paauglystėje Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią (1)

Alkas.lt nuotr.

Velykų šventiniai papročiai tebeskleidžia neišsenkamos lietuviškos prigimtinės kultūros ir religijos dvasines versmes. Daug šiai šventei būdingų senųjų papročių gyvuoja iki šių laikų, o krikščionybė juos nuolat stengėsi apvilkti į savo rūbą, savaip pateikti, savaip aiškinti. Tačiau dauguma iš protėvių paveldėtų ir su Velykų švente susietų apeiginių veiksmų neturi savyje beveik nieko krikščioniško, išskyrus ploną ir perregimą bažnytinės liturgijos pudros sluoksnį.

Šiandien nekalbėsiu apie krikščioniškąja bažnytine liturgija pagrįstus papročius – jie be Skaityti toliau

Ant Pučkorių piliakalnio pažadinta žaluma (nuotraukos, video) (1)

Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Kovo 20 dieną Lietuvių etninės kultūros draugija ir Vilniaus romuvų sambūris visus sukvietė pasitikti pavasario lygiadienį netoli Vilniaus Pavilnių regioniniame parke stūksančiame Pučkorių piliakalnyje.

Šventės rengėjų kvietime buvo rašoma: „Susiburkime drauge pavasarinio virsmo metą kada diena susilygina su naktimi, kada žiema grumiasi su vis aukščiau kylančia saule. Puikios Pūčkorių apylinkės, iškilusis kalnas prie gražiosios Vilnelės tarsi kviečia pabūti gamtoje. Piliakalnio papėdėje ošia šimtamečiai ąžuolai, iš rytų pusės srūva šaltinis, prie kurio atliksime vandens pagerbimo apeigas, nusiprausime, Skaityti toliau

Seminaras „Sielovados pagrindai“ (0)

2016-03-19-2016-03-20

Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video) (0)

Inija Perkuno sventeje2015_ Rabih Boualleg nuotr

Lietuvos liaudies kultūros centre, įsikūrusiame legendiniame Šventaragio slėnyje, menančiame Perkūno šventyklą (dabar Katedros požemiai) Vilniaus Romuvų sambūris vasario 7 dieną surengė Perkūno šventę.

Gausiai susirinkę senosios baltų religijos išpažinėjai patvirtino savo ištikimybę protėvių tradicijoms, įžiebdami amžinąją ugnį: Skaityti toliau

I. Trinkūnienė. Mes einame protėvių pramintu keliu (video) (23)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Kriviui Jonui Trinkūnui – Jauniui (1939-2014) atminti

Tu pirmas pramynei takelį į protėvių ir dievų pasaulį. Takelį, kuris buvo beveik užžėlęs. Tas takelis buvo klaidus, juo einantiems reikėjo brautis per nesupratimo ir pasipriešinimo brūzgynus. Bet jis vis platėjo, tvirtėjo, plėtėsi, klaidūs takeliai įsiliejo į vieną platų kelią, ir juo jau dabar einame mes, gausi Romuvos bendruomenė.

Einame keliu, kuriuo ėjo mūsų protėviai, kalbamės su Dievais ir Deivėmis ta pačia kalba, kuria kalbėjo mūsų protėviai, giedame jiems tas pačias giesmes. Skaityti toliau

Vilniaus Gedimino kalne vyks Romuvos Krivės įšventimo apeiga (17)

inija

Gegužės 31 dieną, sekmadienį, 12 val. Vilniaus Gedimino kalne vyks Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės įšventimo apeiga.

Vaidila Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis pirmasis naujausioje istorijoje 1905 10 22 d. parašė prašymą pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju ir po 10 metų tokį pripažinimą gavo iš caro valdžios Petrapilyje. J.G.Beržanskis-Klausutis yra palaidotas pirmose Romainių kapinėse, 11 kvartalas, 11 eilė, 5 kapavietė.

2002 spalio 19 d. Vilniuje ant Gedimino kapo kalno buvo iškilmingai įšvęstas Lietuvos Romuvos Krivis – Jonas Trinkūnas (1939 m. – 2014 m.). Skaityti toliau

V. Mikailionis. Romuviai ir Dievturiai susitiko Puokainių girioje (nuotraukos) (23)

romuviai-ir-dievturiai-r.pakerio-nuotr

Trečiąjį spalio mėnesio savaitgalį Lietuvos romuviai iš Vilniaus, Kauno, Žemaitijos traukė į šiaurę pas savo dvasios brolius ir seseris latvių dievturius, kurie sukvietė į jau tapusį gražia tradicija susitikimą. Ši bendra Baltų Krivulė buvo jau ketvirtoji, o Latvijoje antroji. Lygiai tiek pat kartų apie tikėjimo potyrius ir naujus dvasinio pobūdžio atradimus kalbėtasi ir Lietuvoje.

Kiekviena bendra Krivulė skiriama kuriai nors svarbiausiai temai. Šį kartą pasiūlyta pasigilinti į tai, ką mes vadiname baltų dvasia. Skaityti toliau

Vėlinių ugnys sujungė su protėviais ir dievais (nuotraukos) (1)

Vėlinių ugnys | A. Valūno nuotr.

Plevenančios žvakių liepsnelės, aukštos pušys ir susikaupę, nurimę žmonių veidai – įprastas lietuviškų Vėlinių paveikslas. Neįprasta jame tik tai, kad čia susirinkę žmonės atėjo paminėti ne savo artimųjų, bet mūsų visų protėvių, su kuriais mus sieja tolimi genetiniai ryšiai ir istorinė atmintis. Toji atmintis mus įgalina, įpareigoja tęsti protėvių pradėtus darbus. Toji atmintis ir čia, ant Švenčionėlių pilkapių – Nalšios žemės protėvių kapų Skaityti toliau

„Trakų Romuva“ kviečia į sueigą (1)

Romuviai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gegužės 25 dieną, 19 valandą ant Senųjų Trakų piliakalnio bus surengta pirmoji Trakų rajono „Romuvos“ bendruomenės sueiga. Sueigos rengėjai kviečia susirinkti visus besidominčius senąja Lietuvos religija, mitologija, tautosaka ir papročiais.

„Ši sueiga yra skirta susipažinimui ir naujų ryšių užmezgimui. Taip pat bus aptartos perspektyvinės bendros veiklos kryptys. Suneštinėms vaišėms sueigos dalyvius kviečiame pasiimti užkandžių ir nealkoholinių gėrimų“, – sako sueigos rengėjas, romuvis Audrius Kasperavičius. Skaityti toliau

Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus (nuotraukos, video) (26)

Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį Kulionių kaime, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje jau aštuonioliktą kartą buvo atšvęsta pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė. Daugiau nei pusė tūkstančio senojo baltų tikėjimo puoselėtojų mūsų protėvių papročiu dvi dienas šventė didįjį gyvybės atsigavimo vyksmą.

Pirmąją šventės dieną visi tvarkė šventimo vietos aplinką, pirmąja pavasario žaluma puošdami šventės šventinius Jorės vartus, šventvietės stulpus ir aukurus. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą (6)

Inija ir Jonas Trinkūnai

Sausio 20 dienos rytą, viduržiemio šalčiui sukausčius upes,  Lietuvos sostinėje nustojo plakusi Lietuvos Romuvos Krivio Jauniaus Jono Trinkūno širdis. Krūptelėjo Lietuva, nes Protėvių taku pasuko visų lietuvių didžiausias lietuviškumo Mokytojas ir Dvasinis Vadovas. Kad ir kokios būtų sąsajos su tauta, kokia pasaulėžiūra ir įsitikinimai,  kiekvieno lietuvio šaknys yra tos pačios ir visi esame tautos broliai ir seserys. Todėl saugu ir gera buvo jausti, kad yra didis Žmogus, kaip tūkstantmetis ąžuolas saugantis tautos šaknis ir galintis savo šakų pavėsyje duoti atgaivą kiekvienam, ieškančiam savo esybės.

Ką Jonas Trinkūnas davė Lietuvai? Kodėl jo nuopelnai yra išskirtiniai ir tokie reikšmingi kiekvienam lietuviui? Skaityti toliau

Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video) (76)

Jonas Jaunius Trinkūnas (1939-2014)

Sausio 20 d. eidamas 75-tus metus mirė Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkas, etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas, Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Jaunius Trinkūnas (1939–2014).

Jonas Trinkūnas gimė 1939 m. vasario 28 d. Klaipėdoje. Vidurinę mokyklą baigė 1957-aisiais Kaune. 1965 m. Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete baigė filologijos studijas, įgijo filologo specialybę. Jau Universitete su bendraminčiais įkūrė Indijos bičiulių draugiją. Vediškoji indų tradicija dar labiau paskatino ieškoti gelminių lietuvių tautos ištakų ir jos dvasinių prasmių. Skaityti toliau

Romuviai Žiemos Saulėgrįžą pasitiks giesmėmis Dievams (audio) (3)

Alkas.lt nuotr.

Gruodžio 21 dieną, šeštadienį 16 val. Vilniuje, Lietuvos liaudies kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8) įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras.

Tamsiausiu metų laiku, trumpiausią dieną bus įžiebta aukuro ugnis ir pagerbti Baltų Dievai. Kanklių muzika ir Kalėdų giesmės bus skirtos protėviams ir Sotvarui – Dievui – Tvėrėjui. Apeigos metu bus dalinamasi senovine kūčia – maistu, skirtu ir protėviams, ir gyviesiems.

Renginio metu bus pristatyta pirmoji Lietuvoje autorinės kūrybos kanklių muzikos plokštelė, kurią įrašė Žemyna Trinkūnaitė. Vakaro meditaciją kalėdinėmis giesmėmis pratęs Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“. Skaityti toliau

Žemaitijos „krikštijimo“ metinės paminėtos greta veikiančio Amžinosios Ugnies Aukuro (nuotraukos, video) (77)

Žemaitijos „krikštijimo“ metinės paminėtos greta veikiančio Amžinosios Ugnies Aukuro | R.Pakerio nuotr.

Rugpjūčio 3 d.  ant Šatrijos kalno šurmuliavo didokas žmonių burys, gal keli šimtai žmonių, daugiausia jaunimo. Mat prieš 600 metų, esą būtent nuo Šatrijos, Vytautas  su Jogaila pradėjo paskutiniosios prigimtinę religiją išpažįstančios Europos Tautos – Žemaičių politinį krikštą. Tad susirinkusiuosius ši sukaktis ir atvedė ant šio didingo kalno – alkakalnio. Tiktai vieni būrėsi į ratą prie ugnies Aukuro, o kiti aplink vyskupus bei popiežiaus legatą. Palei Aukurą plevėsavo vėliavos su ženklais: vienose, raudoname audekle stovėjo nupiešti be antkaklių (nelaisvės ženklo) bei karališkų karūnų su kryžiais, Skaityti toliau

Baltų Krivūlė ir Žemaičių vienybės diena Kražiuose pažymėta 10-čia atgimimo ir bendradarbiavimo ženklų (nuotraukos, video) (73)

Alkas.lt, R.Pakerio nuotr.

Liepos 12-14 dienomis Kražiuose vyko III Baltų Krivūlė, šaukiama Lietuvos Romuvos. Trečiaisiais metais  krivūlė atvedė gelminės savasties žadintojus į naują pakopą – plačiai atsivėrė durys bendradarbiavimui ir jungimuisi. Baltišką pasaulėžiūros svarba pradedama  įvertinti plačiuose visuomenės sluoksniuose.

Krivūlė sušaukta ypatinga proga ir svarbioje vietoje. Sukanka 600 metų, kai paskutiniame nekrikštytame Europos krašte Žemaitijoje oficialiai įvesta krikščionybė. Sykiu  tai yra data, kai baltiška dvasia buvo oficialiai pradėta naikinti, tačiau  kartu pradėta ir laiko atskaita, kai Žemaitijos žmonės perėjo į dvasinį pogrindį ir sunkiomis sąlygomis saugojo prigimtinę pasaulėžiūrą, Skaityti toliau

Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ baltų kultūrą pristatys JAV (1)

„Kūlgrinda“ | Rengėjų nuotr.

Birželio 5 d. Lietuvos Romuos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ išvyko į JAV pristatyti  Romuvos puoselėjamas baltų kultūros ir religijos vertybes.

Prieš šią kelionę į užjūrį Alkas.lt pakalbino Lietuvos Romuvos Krivį Joną Trinkūną.

Sužinojome, kad Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ rengiasi išvykti už jūrų marių. Kur ir kada žadate važiuoti?

Mes keliaujame į Jungtines Amerikos valstijas, kur esam pakviesti į Masačiusetso valstiją surengti kelis koncertus ir mokymus. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja (50)

Įšventimas į romuvius | V.Daraškevičiaus nuotr.

Šių metų lapkričio 19 d. buvo paskelbti 2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenys. Baltų tikėjimo pasekėjais užsirašė 5,1 tūkstančiai lietuvių. Prieš 10 metų jų buvo užsirašę tik 1,3 tūkstančiai. Iš visų religinių bendrijų Baltai pasirodė kaip auganti ir besiplečianti bendrija, o beveik visos kitos bendrijos sumažėjo.

Toks Baltų tikėjimo suklestėjimas per praėjusį dešimtmetį yra tikrai stebinantis.

Senasis lietuvių tikėjimas oficialiai buvo uždraustas 1387 metų Lietuvos valdovų aktu. Todėl, kai po penkerių šimtmečių bundantys lietuviai  Skaityti toliau

Jaunimo Ramuva kiekvieną sekmadienį kviečia pagerbti baltų dievus ir protėvius (8)

Ugnis ant Gedimino kapo kalno | J. Jurgutytės nuotr.

Lapkričio 11 d., 17 val. Vilniuje, ant Gedimino kapo kalno vėl, kaip ir kiekvieną sekmadienį,  bus įkurta aukuro Ugnis ir giesmėmis bei apeigomis bus pagerbti baltiški dievai bei protėviai.

Šią apeigą jau kelis mėnesius sekmadieniais atlieka senąją baltų kultūrą ir paveldą puoselėjanti jaunimo bendrija Lietuvos Jaunimo Ramuva.

„Šį kartą apeiga bus ypatinga, nes apeigose žada dalyvauti Karaliaus Mindaugo 10-sios rinktinės „Geležinio vilko“ kuopa. Tikimės, kad jų dalyvavimas suteiks iškilmingumo ir darnos mūsų sambūriui“, – sako viena iš apeigų sumanytojų Miglė Valaitienė. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Paminėkime protėvius Ilgėse ir Vėlinėse (41)

Velinės | V.Daraškevičiaus nuotr.

Spalio mėnuo – vėlių metas. Tuo metu dažniau lankome kapus, tvarkome juos ir gražiname – ruošiamės svarbioms apeigoms. Lietuvių Vėlinės arba Ilgės yra seniausia mūsų protėvių minėjimo šentė. Praeityje metų bėgyje protėviai buvo paminimi net keletą kartų. Šiandien tai sutraukta tik į lapkričio pirmą ir antrą dienas. Bažnyčia lapkričio 1-ąją yra paskelbusi privaloma švente – Visų šventųjų diena, o lapkričio 2-oji skirta prisiminti visus mirusiuosius. Tačiau tradicija yra žymiai senesnė ir dažnam lietuviui labiau rūpi paminėti savo mirusiuosius.

Vėlinių prasmę giliai ir prasmingai apsakė G.Beresnevičius: „Vėlinės yra didžiulė atodanga, mirusiųjų tėvų ir protėvių išžengimas mūsop. Skaityti toliau