Žymos archyvas: Romuva

Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą (nuotraukos) (3)

Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija ir Lietuvo Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Lapkričio 10 d. Indijos Respublikos Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija (चिन्मय पंड्या) Lietuvos Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei įteikė šio universiteto raštą, pažymintį, kad jai yra suteiktas filosofijos garbės daktaro vardas.

Tokį sprendimą Haridvaro universitetas priėmė, atsižvelgdamas į Inijos Trinkūnienės nuopelnus baltiškos prigimtinės kultūros puoselėjimui, jos pristatymui Indijoje ir kitur pasaulyje, o taip pat į Lietuvos ir Indijos dvasinių kultūrinių ryšių stiprinimą. Skaityti toliau

Vėlinės (audio, video) (0)

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Inija Trinkūnienė:

Vėlinių ugnys – simbolinis šeimos židinys ant kapo, bendrystė su protėviais. Senovėje Vėlinių vakarą visi eidavo prie pilkapių – ten užkurdavo laužus ir giedodavo mirusiesiems prišaukti ir pagerbti skirtas giesmes, palikdavo vėlėms aukų – valgių. 

Šį paprotį pirmieji Lietuvoje atgaivino jaunieji Vilniaus romuviečiai, 1969 m. uždegę žvakeles ant pilkapių ir visus vienijančia ugnimi prikėlę iš užmaršties senąjį baltų tikėjimą. Skaityti toliau

Ą. Bajor. Amžinoji ugnis vėl liepsnoja ant Šatrijos aukuro (audio, video) (14)

Amžinoji ugnis vėl liepsnoja ant Šatrijos aukuro | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. eidamas 83 metus mirė tautodailininkas, senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ žynys, Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas. Jo mirtis tapo paskatinimu jo pasekėjams tęsti velionio pradėtus darbus – šventoji ugnis jo garbei buvo saugoma visą vėlių laiką (40 dienų), o dabar su savanorių pagalba  bus saugoma amžinai. Šatrijos Romuvos vaidilė Ąžuolė Bajor pasakoja apie ilgą bendruomenės kelią šio svarbaus darbo link.

Adolfas Gedvilas buvo kuklus ir pasišventęs žmogus Skaityti toliau

Romuviai paminėjo Krivio dieną (video, nuotraukos) (2)

P1130700-K100

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kaip ir kasmet spalio 19 d. šiemet vėl paminėjo Krivio dieną. Šiemet sukako jau 15 metų, kuomet susibūrę Lietuvos romuvų bendruomenių atstovai ant Gedimino kapo kalno iškilmingai įšventė Krivį Jaunių Joną Trinkūną.

Krivio dienos minėjimo dalyviai aplankę Krivio kapą Vilniaus Kalnų parko Gedimino kapo kalne, kur prieš 15 metų buvo įšvntintas Krivis, giesmėmis ir aukomis pagerbė Dievus ir protėvius. Apeigų dalyviai ratu per rankas siuntė Krivio Jauniaus krivulę, kuri galiausiai buvo įteikta Devyniaragio Romuvos vaidilei Astai Valiukevičienei. Tuo būdu Krivio krivulę pradėjo kelionę po visas Lietuvos Romuvas. Skaityti toliau

Lietuvos Romuva kviečia į vėlių pagerbimo apeigas Dvarciškiuose (nuotraukos) (0)

Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Spalio 21 d., šeštadienį, Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva visus kviečia į kasmetinį Vėlinių minėjimą Dvarčiškiuose (Švenčionių r. prie Sarių). Romuva mini protėvius kiekvienais metais – atliekamos apeigos ant pilkapių – uždegamos žvakelės, giedamos senosios Vėlinių giesmės. 

Šiemet, kaip ir kasmet, protėvių minėjimas prasidės Dvarčiškiuose Sotvaro šventykloje 14 val. Vėlinėms ir protėviams skirtą apeigą atliks romuvos vaidila Gediminas Žilys. Apeigą praturtins pokalbis apie Vėlines ir vėles su Romuvos garbės vaidila, mitologu Dainiumi Razausku ir Skaityti toliau

A. Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas (53)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praeityje būta įvairiausių mėginimų aiškinti lietuvių ir kitų baltų kilmę iš kitų tautų, tikrų ir spėjamų – alanų, herulų, trakų, frygų, sarmatų, keltų ir pan. Kai kurie mėginimai, tiesa, turėjo ir politinių tikslų. Pavyzdžiui, XV-XVI a. autorius Erazmas Stela (tikrasis vardas – Johanas Štiuleris (Stüler)) lotyniškai parašęs „Dvi knygas apie prūsų senovę“ (išleista 1518 m.), įrodinėjęs, kad prūsai (borusai) atsikėlę į jau gotų gyventas žemes, tačiau, būdami žemesnės kultūros, buvo germanų nugalėti. Kadangi Prūsija nuo 1466 m. Torūnės sutartimi buvo tapusi Lenkijos vasale, toks aiškinimas turėjo paneigti lenkų politikų teiginius esą didžioji Prūsijos dalis yra lenkų gyvenamos žemės (žr. Jurginis 1971, 69-75). Skaityti toliau

Baltų Krivulėje sutarta dėl bendrų darbų puoselėjant baltišką dvasinį paveldą (video, nuotraukos) (27)

Valdis Celmas (Valdis Celms) | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Praėjusį savaitgalį, rugsėjo 10-11 d., vyko kasmetinė Baltų prigimtinių dvasinių bendrijų atstovų sueiga – Baltų Krivulė, kuri šį kartą vyko Latvijoje. Šeimininkai latviai pakvietė visus susirinkti į Sėlos regione netoli Pliavinios (Jekabpils apylinkės) Lokstenės saloje pastatytą dievturių šventyklą.

Ši Baltų Krivulė visiškai pateisino latvių jai parinktą pavadinimą „Darbas  darytoją daro!“, taip pat įvardytą Krivulės uždavinį „Suvokti padarytą, suderinti požiūrius ir susitarti apie tolimesnę veiklą“. Baltų Krivulės programą sudarė apeigos, atstovų pranešimai, visų dalyvių darbas rateliuose, Skaityti toliau

Miglė Valaitienė: Lietuvos jaunimo ramuva (nuotraukos) (0)

Miglė Valaitienė | Asmeninė nuotr.

Su aktyviąja Lietuvos jaunimo ramuvos nare Migle VALAITIENE kalbasi Dalia RASTENIENĖ

– Kada Lietuvos jaunimo ramuva pradėjo veiklą?

–Aktyviau veikti pradėjome maždaug prieš metus. Praeitą spalį jau kaip Jaunimo ramuva užkūrėme aukurą ant Gedimino kapo kalno. Po truputį įsibėgėjame. Per šiuos metus apsilankėme keliose mokyklose su savąja programa. Siekėme moksleivius supažindinti su baltų mitologija, lietuvių liaudies dainomis, liaudies muzikos Skaityti toliau

Mirė senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Amžinosios Ugnies sergėtojas, tautodailininkas Adolfas Gedvilas (2)

Adolfas Gedvilas (1935-2017) | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. eidamas 83 metus mirė tautodailininkas, senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ seniūnas, vienintelis Lietuvoje Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas.

A. Gedvils gimė 1935 m. kovo 6 d. Viešvėnų seniūnijos Rykšėnų k. Nuo 1975 metų buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, daugelio rajoninių ir respublikinių parodų dalyvis. Jo darbai pasklidę po visą pasaulį: Austriją, Izraelį, Vokietiją, Ameriką, Kanadą, Australiją, Rusiją. Skaityti toliau

Kviečia Romuvos stovykla „Senosios tradicijos šiandien“ (0)

V.Leko nuotr.

Rugpjūčio 10 d. prasidės kasmetinė Romuvos jaunimo etnokultūros stovykla. Ji  vyks rugpiūčio 10 – 16 dienomis Dvarčiškių kaime Švenčionių rajone.

Stovyklos tema „Senosios tradicijos šiandien“.  Stovyklje kaip ir kasmet bus skaitomos paskaitos,  mokoma senovinių amatų, skambės dainos ir sutartinės.

Paskaitas skaitys filosofai ir etnologai – Dainius Razauskas, Jonas Vaiškūnas, Rita Balkutė, Ignas Šatkauskas, Kevinas Grundelis. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ I. Trinkūnienė – apie Jorės šventę (video) (8)

Inija Trinkūnienė | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Septintoje ciklo laidoje „Jorės šventės prasmė senovės baltų tikėjime“ dalyvavo senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vyriausioji krivė Inija Trinkūnienė. Molėtų krašto muziejaus  Dangaus šviesulių stebykloje kasmet švenčiama Jorė. Kokios atliekamos apeigos ir ritualai? Kokias dvasines vertybes puoselėja romuviai? Skaityti toliau

Verkiai pasitiko XXX tarptautinę folkloro šventę „Baltica“ (1)

Verkiai pasitiko XXX tarptautinę folkloro šventę „Baltica“ | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Liepos  4 d. ant Vilniaus Verkių parke prie Lizdeikos Aukuro nuskambėjo etinės kultūros puoselėtojo Albino Batavičiaus pučiamas ragas, skelbiantis jau trisdešimtą kartą prasidedančią tarptautinę folkloro šventę „Baltica“. Šis šventė rengiama ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje ir Estijoje – kiekvienoje šalyje pamečiui. Lietuva buvo renginio iniciatorė ir pirmoji organizatorė. Šventė įtraukta į Tarptautinį folkloro festivalių organizavimo tarybos prie UNESCO tinklą ir renginių kalendorių.

Nuo Baltojo tilto „Baltica“ rengėjai ir svečiai su XI a. vikingų laivu plaukė į Verkius –  Skaityti toliau

Lietuvą vėl džiugins tarptautinė folkloro šventė „Baltica“ (1)

Vilniuje prie Lizdeikos aukuro | Romuvos nuotr.

Liepos 4 d. 19 val. Vilniaus Verkių parke (Žaliųjų ežerų 49) simboliniu ugnies įžiebimu prasidės tarptautinė folkloro šventė „Baltica“. Net šešias dienas, liepos 4–9 d., vyksianti šventė žiūrovams siūlys per 30 įdomių ir spalvingų renginių. Dainas, šokius, muziką, tradicijas, tautinius drabužius – visa, kas atspindi tautos išskirtinumą, savitumą, pristatys Estijos, Brazilijos, Graikijos, Indijos, Ispanijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Latvijos, Lenkijos, Meksikos, Ukrainos bei Lietuvos atstovai.

Įspūdingoje gamtos, žmogaus ir mito sukurtoje Vilniaus erdvėje, dvasinėje miesto gimtinėje – Verkiuose – liepos 4 d. 19 val. bus Skaityti toliau

Amerikiečiai Lietuvoje mokysis lietuvių tradicinių dainų ir šokių (video) (0)

Vilage harmony su Inija Trinkuniene

Birželio 25 d. į Lietuvą iš JAV atvažiavo 18 „Village Harmony“ dainininkų ir dvi savaites praleis mokydamiesi lietuviškų dainų ir tradicijų. Po to važinės po Lietuvą ir surengs 9 koncertus Valakėliuose, Nidoje, Klaipėdoje, Molėtuose, Žiūruose, Plateliuose, Kernavėje, Vilkijoje, Stelmužėje.

„Village Harmony“ – profesionalus ansamblis iš JAV, Vermonto, susikūręs 1988 metais. Tikslas – įsisavinti ir skleisti įvairių pasaulio tautų folklorinio dainavimo tradiciją. Tradicinių liaudies dainų dainininkai mokosi konkrečioje šalyje, Skaityti toliau

Kernavėje – 50-oji Rasos šventė ir Rasos šventės 50-mečiui skirta konferencija (0)

JonasTrinkūnas – Rasos švenčių Kernavėje sumanytojas – sako prakalbą Rasos šventėje | Archyvinė nuotr.

Birželio 23 d. 16 val. Kernavėje, Valstybiniame Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje (Kerniaus g. 4A,) bus surengta Rasos šventės atkūrimo 50-mečiui skirta konferencija „Rasos šventumo beieškant“.

Konferencijoje pranešimus skaitys ir savo prisiminimais apie pirmąsias Rasos šventes bei etnokultūrinį sąjūdį dalinsis šio sąjūdžio pradininkai ir dalyviai: Nijolė Balčiūnienė, Vacys Bagdonavičius,  Antanas Gudelis, Birutė Teresė Burauskaitė, Inija Trinkūnienė, Veronika  Povilionienė ir kiti. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Indijos dvasia padėjo atkurti Rasos šventės ugnis aukuruose ir mūsų širdyse (2)

Rasos šventė Kernavėje | Archyvinė nuotr.

Šiemet sukanka 50 metų nuo to laiko kai Kernavėje buvo atgaivinta Rasos šventė. Pirmąsias Rasos šventes čia surengė 1967 m. Vilniuje įsikūrusi Indijos bičiulių draugija, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų. Ta proga Skelbiame vieno iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų filosofo, literatūrologo, Vydūno kūrybos tyrinėtojo bei skleidėjo prof. Vaclovo (Vacio) Bagdonavičiaus atsiminimų rašinį.

Prieš 50 metų, 1967 m. pradžioje, keletas bendraminčių jaunuolių susibūrė į pradžią ramuvietiškam judėjimui davusį Indijos bičiulių būrelį. Skaityti toliau

Pirmą kartą Lietuvoje bus atliekamos japonų maldos ir apeiginiai šokiai (2)

Rengėjų nuotr.

Į Lietuvą atvyksta gausi japonų Šinto dvasininkų delegacija. Jie viešės Lietuvoje kelias dienas, atliks savo tradicines apeigas. Vienas iš svarbių apsilankymo Lietuvoje tikslų – susitikimas su Romuvos Krive, vaidilomis ir dalyvavimas Romuvos apeigose.

Birželio 22 dieną 10 valandą Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ Verkių parke prie Lizdeikos aukuro pagerbs Baltų dievus ir protėvius. Apeigai vadovaus Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, dalyvaus Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“. Į šią apeigą pakviesti ir Japonijos Šinto dvasininkai. Skaityti toliau

Senojo baltų tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą (nuotraukos, video) (11)

Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 6 dieną latvių senojo baltų tikėjimo išpažinėjai dievturiai surengė ypatingą renginį – šventyklos atidarymą. Šventykla įkurta gražioje nedidelėje Dauguvos upės saloje prie Lokstenės miestelio.

Šventyklos atidarymo apeigos prasidėjo 11 valandą ir tęsėsi iki pavakarių. Dievturių šventyklos atidaryme dalyvavo Ir Lietuvos Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atstovai – Krivė ir Romuvos vaidilos. Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Dievturių vadovui Valdžiui Celmui (Valdis Celms) Romuvos vardu padovanojo apeiginę vaidilos lazdą krivulę ir tarė sveikinimo kalbą. Skaityti toliau

Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video) (2)

Jorė 2017 | G. Skraido nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį romuviai protėvių apeigomis vėl pasitiko pirmąją pavasario žalumą – Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje. Jorės šventė šiemet jau buvo švenčiama 21-ajį kartą. 

Sprogstant pirmiesiems pavasario pumpurams ir skleidžiantis gležniems gyvybės daigams pirmąja pavasario žaluma apsigaubusioje vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje Skaityti toliau

Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai atidaro pirmąją šventyklą (video) (5)

Dievturiu sventykla.Lokstenes svētnīca_dievturi.blogspot.lt

Gegužės 6 dieną latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai rengia ypatingą renginį – pagoniškos šventyklos atidarymą. Šventykla bus atidaryta Dauguvos upės saloje prie Lokstenės miestelio.

Šventyklos atidarymo apeigos prasidės 11 valandą ir tęsis visą dieną. Į šventyklos atidarymą pakviesti ir Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atstovai – Krivė ir Romuvos vaidilos. Skaityti toliau

Jei jautiesi, jog norėtum dainuoti, bet tave vis kažkas sulaiko – junkis prie „Pasidainavimų“! (video) (0)

Pasidainavimai_JonoV.nuotr

Kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį, 18.00 val., teatro studijos „Pijaus Palėpė“ patalpose (Antakalnio g. 64, Vilnius) vyksta Lietuvos jaunimo romuvos (LJR) „Pasidainavimai“. Artimiausias „Pasidainavimas“ vyks kovo 28-tąją! Prisijungti prie LRJ pasidainavimų kviečiami visi: ir jau mokantys dainuoti, ir norintys to išmokti. 

Šių susibūrimų metu mokomasi ir mokoma įvairiausių dainų – nuo archaiškų sutartinių, baltiškų apeigų giesmių, iki linksmų vakaronių siautulio kupinų posmų ar poetiškų partizaninių dainų.

„Dainuodami kartu atrandame ne tik pasitikėjimo savo balsu jausmą, bet ir išmokstame jį taisyklingai ir smagiai naudoti dainuojant įvairiausias dainas, Skaityti toliau

Romuva pagerbė Krivį Joną Trinkūną Žiūrų dainomis (video) (1)

Krivio paminėjimas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Kovo 4 d., šeštadienį Nacionaliniame kultūros  centre dainuojant Žiūrų kaimo dainas buvo paminėtas šviesus krivio Jauniaus – Jono Trinkūno – atminimas.

Susirinkusieji minėjo ne mirties metines, bet prisiminė krivio Jauniaus nuveiktus darbus, jo mėgstamas dainas, smagius nutikimus minėdami jo gimtadienį.

Šiemet Romuvos kriviui būtų suėję 78 metai.

Pagerbti Jono Trinkūno atvyko ir Žiūrų kaimo senolės, kurių dainomis taip susižavėjo Jonas Trinkūnas kartu su VU Skaityti toliau

Š. Šimkus. Gyvoji religija: atsišaukimas prieš sekuliarizmą (7)

V. Balkūno nuotr.

Prieš pradėdamas noriu išsyk pasakyti, kad asmeniškai nepažįstu Jono ir Inijos Trinkūnų, tačiau labai vertinu jų indėlį gaivinant baltiškąją religiją (čia ir toliau vartosiu šį žodį, mat „tikyba“ ir ne kas kita, kaip ta pati wiara, o ir pats žodis neapima kertinių religijos prasmių; čia gal vertėtų pagalvoti apie kokį visai kitonišką naujadarą?..), be jų ir be „Romuvos“ nebūtų ir šio straipsnio, iš viso, neturėtume apie ką kalbėti ir kur kreipti savąją mintį; pro atsižiojusią sekuliarizmo bedugnę jie sugebėjo išnešti būdą patirti dieviškumą lietuviškai. Tad viliuosi, kad šis straipsnis bus Skaityti toliau

Romuva kviečia į Žiūrų dainų vakarą, skirtą Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui atminti (0)

Krivis Jaunius prie aukuro | Romuva.lt nuotr.

Kovo 4 d. 17 val. Nacionaliniame kultūros centre B. Radvilaitės g. 8, Vilniuje įvyks Žiūrų dainų vakaras, skirtas Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui Jauniui atminti.

Žiūrų dainas kartu dainuoti kvies Žiūrų ansamblis ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“.

„Žiūrų dainos būsimam Romuvos kriviui Jauniui buvo įkvėpimo šaltinis. Nuo jo įkurto Žiūrų ansamblio prasidėjo  etnokultūrinis sąjūdis, atvedęs Lietuvą į nepriklausomybę. Mums Žiūrų dainos svarbios, nes per jas mus pasiekia laisvoji nepriklausoma mūsų protėvių dvasia. Kviečiame visus patirti įkvepiančią dzūkiško dainavimo jėgą ir prisiminti Krivį Jaunių“ Skaityti toliau

Romuvos mokykloje vyks užsiėmimai, skirti baltų laidojimo apeigoms (2)

Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Vasario 26 d., sekmadienį, 10.30 val. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos patalpose (Antakalnio g. 25, Vilniuje) įvyks Romuvos mokyklos užsiėmimas, skirtas baltų laidojimo apeigoms.

Mokyklos lankytojai išgirs dvi paskaitas. Etnologė, laidotuvių papročių tyrinėtoja Nijolė Marcinkevičienė pasidalins savo etnografinių ekspedicijų duomenimis „Etnografiniai laidojimo papročiai Lietuvoje“. Inija Trinkūnienė papasakos apie Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atliekamas laidojimo apeigas pagal baltų papročius. Skaityti toliau

Romuvos mokyklos dalyviai gilinosi į alkų tyrinėjimus (0)

V.Mikailionio paskaita Romuvos mokykloje_rengeju nuotr

Senojo Baltų Tikėjimo Bendrija Romuva tęsia Romuvos mokyklos užsiėmimus. Vasario 12d. Vilniaus Karininkų ramovėje vyko paskaitos, skirtos baltų šventvietėms.

Pranešimus skaitė Vidmantas Velička tema „Alkus atveriantys žodžiai“ ir  Vaclovas Mikailionis  apie „Vilniaus alkavietės“. Po paskaitų klausytojai diskutavo tema, kokia turėtų būti šiuolaikinė Romuvos šventykla. Skaityti toliau

Romuvos mokykla kviečia pakalbėti apie baltų šventyklas (0)

V.-Daraskeviciaus nuotr-Zolines

Vasario 12 d. 11 val. Vilniaus Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, 2-oje salėje) įvyks Romuvos mokyklos užsiėmimas, skirtas baltų šventykloms.

Paskaitas skaitys:

Vidmantas Velička, „Alkus atveriantys žodžiai“;

Vaclovas Mikailionis, „Vilniaus alkavietės“. Skaityti toliau

Miglė ir Mindaugas Valaičiai: Tradicija yra gyva tada, kai ji tobulėja, kai nėra sustingusi ir muziejinė (nuotraukos) (10)

Mindaugas ir Miglė su dukrele Žemyna | V. Balkūno nuotr.

Sostinėje įsikūrusi Valaičių šeima uoliai puoselėja senąjį lietuvių tikėjimą tiek savo rate, tiek ir už jo. Mindaugą ir Miglę Valaičius kalbina Tomas Dirgėla.

– Kada ir kodėl susidomėjote senąja baltų kultūra, tradicine mūsų religija? Gal tai atkeliavo iš šeimos, draugų? 

Miglė:
– Tas kelias buvo ilgas ir prasidėjo gana anksti. Apie baltų dievus, kaip ir daugelis vaikų, išgirdau pradinėse klasėse – tuomet ir kilo klausimas: Skaityti toliau

Savos tautos kultūra turėtų lydėti nuo pat lopšio (2)

kudikis_V.Balkuno nuotr

Vasario 17 dieną, penktadienį, 18 val. Vilniuje, Pijaus palėpės rūsyje (Antakalnio g. 64, Vilnius) Šeimų svirnas kviečia išmokti lietuvių liaudies lopšinių. Lopšinės – tai patikrintas būdas kalbėtis su kūdikiais ir vaikais. Jos lydėjo mūsų protėvius nuo gimimo, ramino ir auklėjo ne vieną kartą ir, svarbiausia, yra veiksmingos iki šiol. 

Bemiegės naktys… Tai turbūt pirmas dalykas, ateinantis mintin galvojant apie gyvenimą su kūdikiu. Vaikų ligų gydytoja Vytenė Menkevičienė net rašė, kad prastas kūdikių miegas yra natūralus dėl nebrandžios jų nervų sistemos. Skaityti toliau

Pusiaužiemis subūrė Romuvos jaunimą (video) (7)

Pusiauziemio svente_J.Vysniausko nuotr2

Į sausio 29 d., sekmadienį, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8.) įvykusią Pusiaužiemo šventę pabūti bendraminčių rate susirinko nemažas jaunimo būrys. Ši šventė, kaip ir kiekviena Romuvos apeiga, buvo pradėta uždegant šventąją aukuro ugnį ir pagerbiant protėvius bei Dievus. Aukuras buvo uždegtas nuo Vilniaus Ragučio šventyklos atnešta ugnimi, pagerbta Gabijai skirta giesme.

Ugnies ženklai lydėjo susirinkusius visos šventės metu. Iš žvakelių romuviai dėliojo Romuvos ženklą, kurį sudaro keturi besisukantys žalčiai. Šios šventės metu jie mums priminė mūsų prosenelių paprotį per pusiaužiemį pamaitinti  žiemos miego įmigusius žalčius.

Skaityti toliau