Žymos archyvas: Romuva

Baltiški papročiai grįžta: kodėl lietuviai vis dažniau renkasi senąjį tikėjimą? (6)

Kokios jos – tos baltiškos šemos šventės, ir kodėl jas vis noriau renkasi lietuviai? | Asmeninio archyvo nuotr.

Religija – žmogaus tvirtybė ir visuomenės susipriešinimas. Nemažai pačių didžiausių nesutarimų pasaulyje kilo ne dėl ko kito, o dėl religijos. Ir nors Lietuvoje didžioji dalis gyventojų save supranta kaip Romos katalikus, yra ir kitų religijų atstovų. 2017 metais Lietuvoje buvo įregistruota 1 113 tradicinių religinių organizacijų ir 187 tradicinėmis nelaikomų religinių organizacijų, tad galima matyti, kokia iš tiesų marga yra mūsų visuomenė.

Nors Baltų religijos atstovų Lietuvoje buvo visuomet, paskutiniais metais vis daugiau žmonių atranda šį senąjį lietuvių tikėjimą. Vadovaudamiesi baltiškais papročiais švenčia jungtuves, vaikų vardynas, laidotuves. Tad kokios jos – tos baltiškos šeimos šventės ir kodėl jas vis noriau renkasi lietuviai? Skaityti toliau

Romuva kviečia švęsti Žolinę – deivės Žemynos šventę (6)

Žolinės | V. Girskienės nuotr.

Rugpjūčio 15 d., šeštadienį, 16 val. Romuvos kaime Dvarčiškiuose, Švenčionių rajone romuviai kaip ir kasmet švęs deivei Žemynai skirtą Žolinės šventę. Šventinėmis apeigomis bus pagerbta deivė Žemyna, skambės jai skirtos giesmės.  Žolinė – tai bendruomenės šventė, kai susirinkę žmonės džiaugiasi Žemės motinos dovanomis – subrandintais vaisiais ir visi kartu dėkoja už brandą, gausą ir gyvastį. Žemynos dovanas – derlių įkūnija javų ir žolynų puokštė – jievaras. Apeigose Jievaras kartu su šventa rugine duona tris kartu apnešamas apie šventą aukuro ugnį.   Skaityti toliau

Teismas patvirtino – Ž. Pavilionis sąmoningai apšmeižė „Romuvą“ (video) (22)

Žigimantas Pavilionis | Alkas.lt nuotr.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) priėmė sprendimą administracinėje byloje pagal pareiškėjo Seimo nario Žygimanto Pavilionio skundą prieš Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (EPK) ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją. Ž. Pavilionis prašė teismo panaikinti pernai metų rugsėjo 11  d. EPK  išvadą, kad jis sąmoningai šmeižė ir menkino Senovės baltų religinę bendriją „Romuva“, ir įpareigojimą viešai paneigti šį šmeižtą.

Išnagrinėję Ž. Pavilionio  skundą VAAT nusprendė, kad Seimo narys viešai „pateikė tikrovės neatitinkančias žinias, neįvertinęs atsakomybės ir galimų tokios informacijos Skaityti toliau

D. Razauskas: „Pagonybės“ niekuomet niekur pasaulyje nėra buvę (39)

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Humanitarinių mokslų daktaras, mitologijos tyrinėtojas Dainius Razauskas sako, jog senojo tikėjimo tradicija ,,Romuvos“ bendruomenėje Lietuvoje nėra „rekonstruojama“ ar „mėgdžiojama“ – tai natūrali mūsų protevių religijos tąsa, giliai įsišaknijusi baltų sąmonėje. „Kas imasi ne paviršutiniškai mėgdžioti, o pažinti, tas savaime ją (tradiciją – aut. past.) tęsia. Seno ąžuolo nereikia drožti – jis pats sudygsta iš žemėn kritusios ir pavasario sulaukusios gilės. O ta gilė – tai gyvas sąmoningumas, nubudusi gyva Skaityti toliau

N. Jačėnienė: Šviesa į Lietuvą nuo seniausių laikų ateina iš Mažosios Lietuvos (11)

Nijolė Jačėnienė | asmeninė nuotr.

Televizijos režisierė Nijolė Jačėnienė šiuo metu kuria Tautodailės metams skirtą laidų ciklą „Saulė sodą sodino…“

„Mes turime tiek daug, esame tokie turtingi, tačiau dažnai ieškome turtų kažkur toli, nematome esančių šalia“, – sako radijo ir televizijos laidų režisierė, teatrologė Nijolė Jačėnienė, kuri jau daugiau kaip penkerius metus gilinasi į senosios baltų kultūros palikimą. Skaityti toliau

Visuomenė tvirtai palaiko Romuvos siekį būti valstybės pripažinta religine bendrija (nuotraukos, video) (78)

Religijų ir įsitikinimų įvairovės apdovanojimas atiteko senovės baltų religinei bendrijai Romuva | M.Ambrazo nuotr.

Birželio 4 d. Valdovų rūmuose Senojo baltų tikėjimo religinei bendruomenei „Romuva“, už ryžtą ginti savo religinės bendrijos teises ir siekti valstybės pripažinimo, buvo įteiktas Religijų ir įsitikinimų įvairovės apdovanojimas. Romuvos judėjimo vadovai nesusitaikė su Lietuvos visuomenę papiktinusiu 2019 m. Seimo sprendimu – nesuteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos teisių. Dėl šio, Katalikų bažnyčios vadovybės įtakoje, priimtoSeimo sprendimo Romuva kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) taip atkreipdama dėmesį, kad, nors atitinka visus Lietuvos įstatymuose numatytus reikalavimus, Seimas, nepaisydamas įstatymo normų, Romuvos religinei bendrijai nesuteikė valstybės pripažinimo. Skaityti toliau

Kam atiteks žmogaus teisių „Oskaras“ už religijų ir įsitikinimų įvairovę: „Romuvai“ ar „15min“? (video) (25)

inija-romuva-alkas-lt-ekrano-nuotr

Gegužės 21 d. prasideda internetinis BALSAVIMAS, kurio metu visuomenė spręs, kas labiausiai nusipelnė Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų. Septintaisiais, žmogaus teisių „Oskarais“ vadinamais apdovanojimais vasarą bus pagerbti labiausiai 2019 metais lygybę ir įvairovę skatinę žmonės.

Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai bus įteikti už veiklas aštuoniose srityse. Už apdovanojimą religijų ir įsitikinimų įvairovės srityje varžosi Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ ir Naujienų portalas „15min“. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Protėvių priesakus pernešame į XXI amžių (nuotraukos) (17)

Įšventimas į romuvius. Jorė 2019 | Alkas.lt nuotr.

Balandžio 25-26 dienomis Kulionių kaime šalia Molėtų observatorijos jau 24-tus metus iš eilės turėjo vykti pirmosios pavasario žalumos šventės Jorės apeigos. Apie šią šventę kalbamės su vienu pagrindinių jos rengėjų Molėtų krašto muziejaus muziejininku ir Lietuvos Romuvos vaidila Jonu Vaiškūnu.

– Šiemet paskutinį balandžio savaitgalį turėjusios vykti XXIV Jorės šventės Kulionyse dėl paskelbto visuotinio karantino nebus? Skaityti toliau

V. Bagdonavičius: Apie Ramuvą, Vydūną ir dvasios gyvatą (0)

Vaclovas Bagdonavičius | KTU nuotr.

Su ramuviečiu, Vydūno filosofinės ir grožinės kūrybos tyrinėtoju dr. doc. Vaclovu Bagdonavičiumi (1941-2020) kalbėjosi Juozas Šorys. 2014 m. po Jono Basanavičiaus valstybinės premijos paskyrimo.

– Sveikinu Jus tapus 2014 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu! Gal ir simboliška, kad ją paskutinį kartą nuo įsteigimo 1992 m. atsiimsite litais ir dar galėsite pasidžiaugti kupiūromis su Vydūno atvaizdu. Kaip visa prasidėjo – kur, kada, kokioje šeimoje ir giminėje gimėte, kokioje etninėje ir kultūrinėje Skaityti toliau

G. Burneika. Kodėl Judo-krikščionybė? (video) (39)

judaizmas-krikscionybe-alkas-lt-koliazas

Ortodoksinė krikščionybė ir judaizmas stengiasi atsiriboti vienas nuo kito, todėl ir patį terminą „judo-krikščionybė“ vartoti vengia. Tačiau XIX a. žlugus Šventosios Romos imperijai (ją oficialiai panaikino Napoleonas 1806 m.) ir atsiradus galimybei į krikščionybę pažvelgti iš įvairių pusių, sąvokos „judo-krikščioniškoji civilizacija“, „judo-krikščioniškosios vertybės“ ir pan. prigijo ir paplito. Terminas susilaukė atskiro dėmesio 2012 m. prancūzų intelektualiniame leidinyje „Religijų istorija“ (Revue de l‘histoire des religions). Krikščionybės žydiškas šaknis ėmėsi nagrinėti tiek jos kritikai, tiek Skaityti toliau

Filmas „Baltų gentys“: žiūrėti su vaikais nejauku (video) (5)

„Kūlgrinda“ atidarė istorinio filmo „Baltų gentys“ premjerą | rengėjų nuotr.

Lietuvos kino teatruose šiuo metu rodomas latvių sukurtas filmas „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“. Latvijos šimtmečiui dedikuotas 2018 metais pasirodęs filmas Latvijoje buvo labiausiai žiūrimas dokumentinis filmas. Klaipėdoje gi pirmąją premjeros dieną salė nebuvo pilna, baltų genčių istorijos žinovai filmą vertina kritiškai.

Filmą „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“ sukūrė trys broliai Raitis, Lauris ir Marcis Abele.

„Esame Baltijos šalys, turime bendras šaknis, bet nesuprantame vieni kitų kalbos, todėl privalome susikalbėti svetima kalba, nes aš nemoku lietuviškai, jūs – latviškai. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Mintys Arvydą Šliogerį išlydėjus (15)

Arvydas Šliogeris (1944-2020) | Alkas.lt koliažas

Prieš 40 dienų netekus iškilaus Lietuvos filosofo Arvydo Šliogerio, sunku buvo patikėti – į skutus krikščionybę draskęs mąstytojas – katalikiškai palydėtas pas Abromą (‏אַבְרָהָם‏‎).

Niekada negali būti tikras, kad į paskutinę kelionę nebūsi išleistas be litanijų, kryžių ir kunigų, kad artimieji dėl šventos ramybės neatiduos tavęs sielų „gelbėtojams“. Juk būsi jau miręs. Tad tau jau tas pats. O gyviesiems toliau reiks gyventi tarp dorų katalikų, tad jiems – ne tas pats. Be to ir gyvenime nebuvai švelniavilnis. Betrūksta dar, kad ir po mirties keltum nepatogumus. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Jonas Trinkūnas – Romuvos ąžuolas: tarp ištakų ir ateities (nuotraukos) (2)

Jonas Trinkūnas | R. Ambrazevičiaus nuot.

Prieš 6 metus sausio 20 d. mirė Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkas, etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas, Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Jaunius Trinkūnas (1939-2014). Ta proga skelbiame Jono Vaiškūno pranešimą skaitytą 2019-10-19 d. J. Trinkūno atminimui skirtoje konferencijoje „Romuvos Ažuolas“ .

Šiandien prisimename lietuvių tautos dvasinio kelio tesėją  – Romuvos ąžuolą Joną-Jaunių  Trinkūną (1939-2014). Skaityti toliau

Religinės bendruomenės Lietuvoje: lygios ir lygesnės? (video) (0)

Religinės bendruomenės Lietuvoje: lygios ir lygesnės | youtube.com nuotr.

Gruodžio 10 d. Nacionaliniame žmogaus teisių forume vyko pokalbis apie religijos laisvę ir religijų lygybę Lietuvoje ir už jos ribų. Pokalbio dalyvius: Donatą Glodenį (Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiąjį specialistą), Masimo Introvinjo (Massimo Introvigne) (italų filosofą, religijos sociologą), Miglę Valaitienę (Romuvos vaidilę), Mildą Ališauskienę (VDU PMDF Politologijos katedros profesorę ir VDU SMF Sociologijos katedros vedėją) kalbino žurnalistė Rasa Tapinienė.

Lietuvos Konstitucija ir įstatymai įtvirtina kiekvieno asmens individualią bei kolektyvinę teisę į religijos ir tikėjimo laisvę, užtikrina asmenų lygybę nepaisant religijos, Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Baltiškos svastikos savitumas (71)

Atkurto XIV a. - XV a. pradžios puodo iš Bajorų kaimo kapinyno (Elektrėnų sav.) dugno ženklas. Puodžius Dainius Strazdas. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Svastikos istorija sena ir sudėtinga, baltų kraštuose ji prasideda prieš beveik 2000 metų. Vienas seniausių svastikomis paženklintų radinių – Lankiškių kapinyno, esančio Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, urna. Pagal panašumą į Vielbarko kultūros, plačiai tyrinėtos Lenkijoje radinius, šis degintinis kapas datuojamas pirmaisiais m. e. amžiais.

Apie III-IV a. svastikos buvo baltų genčių kiauraraščių krūtinės papuošalų – smeigtukų, prie jų nešiotų grandinėlių skirstiklių, taip pat segių puošybos elementas. Pasak doc. Audronės Bliujienės, buvo sekama pavyzdžiais iš Romos imperijos Noriko ir Ranonijos provincijų.
Skaityti toliau

Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės sveikinimas Kalėdų proga (2)

Inija Trinkūnienė | Alkas.lt nuotr.

Brangūs tautiečiai,

kasmet Saulėgrįžos metu mūsų pasaulis tveriamas, kuriamas iš naujo. Kuria jį mūsų dievai, kuriame ir mes.

Kuriame šventą ugnelę, jungiančią mus su protėviais ir dievais. Kuriame šeimas, kuriame savo gyvenimus.

Lai Sotvaro pasaulio kūrybos versmė įkvepia mus geriems darbams, prasmingiems gyvenimams, ilgiems gyvenimo metams. Skaityti toliau

Vilniaus Romuva kviečia į Žiemos saulėgrįžos šventę (2)

Žiemos saulėgrįžos šventė | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 21 d., šeštadienį, 16 val., Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8, Vilnius) bus švenčiama Žiemos saulėgrįžos šventė.

Vilniaus romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ kaip ir kasmet tamsiausiu metų laiku visus pakvies įžiebti aukuro ugnį, pagerbti protėvius ir dievus, sugrįžtančią Saulę sutikti giedant senąsias giesmes, sutartines, dalinantis kūčia ir linkėjimais. Skaityti toliau

Mirė vienas garsiausių Lietuvos filosofų Arvydas Šliogeris (nuotraukos) (2)

Arvydas Šliogeris (1944-2019) | Alkas.lt nuotr.

Gruodžio 18 d., trečiadienį, eidamas 76-uosius metus mirė garsus filosofas ir rašytojas Arvydas Šliogeris.

A. Šliogeris gimė Panevėžyje 1944 m., rugsėjo 12 d. mokytojų šeimoje. Tėvas dėstė lotynų, vokiečių kalbas, mama – braižybą, geografiją. Šeima gyveno sodyboje miesto pakrašty, turėjo nedidelį ūkį, augino gyvulius. 1970 m. pradėjo dirbti Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje, 1970–1972 buvo pirmuoju Universiteto kraštotyrininkų ramuvos pirmininku, 1973–2012 m. dėstė filosofiją, 1979 m. kaip docentas o nuo 1987 m. jau kaip filosofijos mokslų daktaras. Atgimimo Skaityti toliau

Romuvos atstovai vieši Indijoje (IV) (1)

P1688065-2400-2

2020 m. sausio 4 d. 12 val. Etnografinėje sodyboje Kulionyse (Gilužio g. 1a, Molėtų r.) vyks susitikimas su keliautojais, kelionės po Šiaurės rytų Indiją pristatymas „Indijos takais“. Dalyvaus: Virginijus Kašinskas, Inija Trinkūnienė, Rita Balkutė, Ignas Šatkauskas, Gintaras Songaila. Filmuotos medžiagos ir nuotraukų peržiūra.

Nuo lapkričio 14 d. Indijos savanorių sąjungos kvietimu penki Romuvos atstovai, vadovaujami Krivės Inijos Trinkūnienės, lankėsi Indijoje. Indijos šalies savanorių sąjunga (RSS, Rashtriya Swayamsevak Sangh) Skaityti toliau

Pasitelkus Konstitucinį Teismą siekiama apsunkinti religinių bendrijų valstybinį pripažinimą (14)

Romuvos stovykla | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 12 d. Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė priimti Seimo narių grupės prašymą ištirti ar Religinių bendruomenių ir bendrijų (RBB) įstatymo nuostata, kad religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje, neprieštarauja Konstitucijos nuostatai „Valstybė pripažįsta <…> kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje“ (KT 43 str. 1 dal.)

Pareiškėjai teigia, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, be kita ko, jos 43 Skaityti toliau

Romuvos atstovai vieši Indijoje (III) (nuotraukos) (3)

Romuva Indijoje | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Senovės baltų religinės bendrijos Romuva delegaciją vadovaujama Krivės Inijos Trinkūnienės tęsia kelionė po Indiją. Lydimi ilgamečio Lietuvos ir lietuvių kultūros draugo Surendros Maturo (सुरेन्द्र माथुर) lapkričio 14-19 d.d. lankėsi Naujojo Delio ir Haridvaro apylinkėse, susitiko su visuomenės veikėjais, mokslo bendruomene, dalyvavo RSS renginiuose, religinėse apeigose. Susitikimuose buvo kalbama apie senuosius indoarijų ir baltų kultūrų ryšius bei šių laikų bendradarbiavimo galimybes.  Skaityti toliau

Romuvos atstovai vieši Indijoje (II) (video, nuotraukos) (0)

Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Nuo lapkričio 14 d. Indijos savanorių sąjungos kvietimu penki Romuvos atstovai, vadovaujami Krivės Inijos Trinkūnienės, lankosi Indijoje. Indijos šalies savanorių sąjunga (RSS, Rashtriya Swayamsevak Sangh) – tai didžiausia pasaulyje visuomeninė organizacija, kuri puoselėja hinduistines tradicijas, bendradarbiauja su kitomis pasaulio prigimtinėmis kultūromis.

Romuvos delegaciją (Inija Trinkūnienė, Rita Balkutė, Virginijus Kašinskas, Gintaras Skaityti toliau

Ž. Pavilionis kovas su Romuva perkėlė į teismus (32)

Žigimantas Pavilionis | penki.lt nuotr.

Nuoseklus kovotojas su „pagonybe“ Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, buvę diplomatas, žinomas ir kaip turtingiausio pasaulyje slapto katalikų Kolumbo riterių ordino narys Žygimantas Pavilionis toliau „kovoja su pagonybe“.

Ž. Pavilionio atstovaujama Seimo narių grupė, kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydama ištirti, ar Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (RBBĮ) nuostata, kad religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne Skaityti toliau

Romuvos atstovai vieši Indijoje (I) (video, nuotraukos) (4)

„Romuvos“ atstovai vieši Indijoje | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Nuo lapkričio 14 d. Indijos savanorių sąjungos kvietimu penki Romuvos atstovai, vadovaujami Krivės Inijos Trinkūnienės, lankosi Indijoje. Indijos šalies savanorių sąjunga (RSS, Rashtriya Swayamsevak Sangh) – tai didžiausia pasaulyje visuomeninė organizacija, kuri puoselėja hinduistines tradicijas, bendradarbiauja su kitomis pasaulio prigimtinėmis kultūromis.

Romuvos delegacijai (Inija Trinkūnienė, Rita Balkutė, Virginijus Kašinskas, Gintaras Songaila, Ignas Šatkauskas) numatyta plati susitikimų programa ir pažintinė kelionė. Svečius iš Lietuvos pasitiko ir Skaityti toliau

Vilniuje pagerbtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas (nuotraukos, video) (0)

Krivio dienos apeiga ant Gedimino Kapo kalno | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Spalio 19 d. Vilniuje romuviai pagerbė Romuvos Krivio Jono Trinkūno-Jauniaus atminimą.

Senovės baltų religinė bendrija Romuva 2019 metus yra paskelbusi Krivio metais. Šiais metais Romuvos Kriviui Jonui Trinkūnui būtų suėję  80 metų. Krivio dienos šventimas – vienas iš Krivio metų renginių. Minėjimas prasidėjo apeiga ant Gedimino kapo kalno Vilniuje, toje pačioje vietoje, kur spalio 19 dieną 2002 metais buvo įšventintas Romuvos Krivis Jaunius. Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“: Krivio diena, Vėlinės (1)

Krivė Inija Trinkūnienė ir vaidila Jonas Vaiškūnas | V .Daraškevičiaus nuotr.

Romuvos bendruomenė spalio 19-ąją šventė Krivio dieną. „Krivis yra senovės lietuvių dvasininkas, žynys. Pagrindinės žynių funkcijos siejasi su ritualu, t. y. kulto apeigų vykdymu, be to, jie tvarko, išlaiko ir plečia religinę sistemą, prižiūri sakralias vietas ir šventyklų veiklą ir pan. Svarbiausia žynio funkcija laikoma tarpininkavimas tarp dievų ir žmonių, suteikiantis jam šventumo, kitoniškumo visų kitų žmonių atžvilgiu. Žynys gali atlikti ir daugybę kitų funkcijų: pranašauti, gydyti, atlikti teisėjo pareigas Skaityti toliau

Vilniuje bus paminėtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas (0)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Spalio 19 d. 13 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (B. Radvilaitės g. 8, 2 aukšto salėje) vyks Senovės baltų religinės bendrijos Romuva konferencija-minėjimas „Romuvos Ąžuolas“, skirtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno-Jauniaus metams paminėti. Prieš minėjimą 12 val. ta proga ant Gedimino kapo kalno (bus užkurta aukuro ugnis, pagerbti Dievai ir Protėviai.

Konferencijos „Romuvos Ažuolas“ pranešimus skaitys: Romuvos vaidilos – Ignas Šatkauskas, Jonas Vaiškūnas, Skaityti toliau

Baltų tikėjimo tęsėjai Punsko Krivulėje gilinosi į šventumo apraiškas (nuotraukos) (1)

Baltų tikėjimo tęsėjai Punsko Krivulėje gilinosi į šventumo apraiškas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugsėjo 14-15 dienomis Punske  įvyko Baltų krivulė. Krivulėje dalyvavo trijų baltų tautų – lietuvių, latvių ir prūsų prigimtinių tikėjimų bendrijų atstovai.  Šių metų krivulė vyko Prūsų jotvingių gyvenvietėje, kurią įkūrė ir prižiūri prūsas Petras Lukoševičius.

Krivulė  prasidėjo bendra baltų tautų apeiga, kuriai vadovavo Senovės baltų religinės bendrijos Romuva Krivė Inija Trinkūnienė: buvo atliekamos dievų ir deivių pagerbimo apeigos, trimis kalbomis kreiptasi į dievus, giedotos šventos giesmės. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Religinių bendrijų pripažinimas: kodėl užblokuota Romuva? (37)

Alkas.lt koliažas

Stebint dabartinės Lietuvos valdžios santykį su savo piliečių tikėjimo bendrijomis kyla įvairių klausimų. Vienas jų – kodėl keturios protestantiškos bendrijos (baptistų, sekmininkų, adventistų ir naujųjų apaštalų) gavo valstybės pripažinimą, nors yra atskirtos nuo devynių tradicinių bendrijų, o Romuvos bendrijai toks pripažinimas užgintas?

Tiek krikščionių, tiek baltų tikėjimo šalininkų vaizdinys, jog pagrindinė skirtis – tikėjimo objektas, Jahvė ar Jėzus Kristus, yra kiek naivokas. Yra krikščioniškų bendrijų, Skaityti toliau

Ž. Pavilionis įpareigotas viešai paneigti prieš Romuvą nukreiptą šmeižtą (video) (12)

Žygimantas Pavilionis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugsėjo 11 d., trečiadienį,  Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad konservatorius-krikščionis demokratas Žygimantas Pavilionis, iš Seimo tribūnos pasisakydamas prieš Senovės baltų religinės bendrijos Romuva valstybinį pripažinimą, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus.

Ž. Pavilionis buvo įpareigotas artimiausiame Seimo posėdyje paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie Senovės baltų religinę bendriją Romuva.  Už šį sprendimą trečiadienį balsavo 4 komisijos nariai, prieš buvo 2, susilaikė 1 Seimo narys.

Skaityti toliau