Žymos archyvas: Romuva

Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (video) (2)

Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Gegužės 24 d. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti valstybės pripažinimą  Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už seimo nutarimo projektą „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (Nr. XIIIP-2016)  balsavo 67 Seimo nariai. Prieš pasisakė 10 Seimo narių, susilaikė – 19.

Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo ketinama grįžti birželio 21 d. Skaityti toliau

Jorės šventė kviečia patirti slėpiningą kosminį virsmą (2)

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 28-29 dienomis, šalia Molėtų observatorijos Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir senojoje dangaus šviesulių stebykloje, jau 22-ąjį kartą vyks pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė. Atbundanti pavasarinė gamta vėl sukvies gausų būrį šventėjų į didžiausią pavasario šventę, mūsų protėviams buvusią tikraisiais Naujaisiais metais.

Jorė prasidės šventine talka: bus atnaujinti ir pirmąja pavasario žaluma papuošti Jorės Skaityti toliau

Romoje įvyko Europos etninių religijų konferencija (1)

Europos etninių religijų konferencija Romoje | I.Trinkūnienės nuotr.

Balandžio 19 – 22 dienomis Romoje įvyko Europos etninių religijų konferencija. Į konferenciją, kuri vyksta kas antrus metus, kviečiami prigimtinio tikėjimo bendruomenių atstovai, mokslininkai iš visos Europos ir kitų pasaulio kraštų.

Konferenciją rengė Europos etninių religijų kongreso narė – Italijos prigimtinio tikėjimo bendrija – „Romėniškų tradicijų sąjūdis“ (Movimento Tradizionale Romano). Skaityti toliau

Krivė Inija Trinkūnienė: Mes esame verti būti pripažinti (36)

Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr.

Lietuvoje yra ne viena religinė bendruomenė ir bendrija, tačiau ne visos sulaukia valstybės pripažinimo. „Praėjusiais metais, minėdami 25 metus nuo oficialios religinės bendrijos registracijos, Seimui pateikėme prašymą gauti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, ir iki šiol tikimės, kad būsime pripažinti“, – sako Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė.

Iš pradžių – nedidelės žmonių grupės

Nors „Romuva“ tik 1992 m. buvo oficialiai įregistruota kaip Baltų tikėjimo bendruomenė, Skaityti toliau

Ar baltiškas gyvenimo būdas tinka šiuolaikinei šeimai? (34)

Baltiškos jungtuvės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 23 d. Šeimų romuva pradeda užsiėmimų ratą „Baltų tradicijos  šeimoje“. Visi užsiėmimai vyks 18 val. darželyje Baltų šalelė (Antakalnio g. 22B, Vilnius).

Būtų keista, jei Šeimų romuva nekalbėtų apie šeimą – visuomenės ir valstybės pamatą, o taip pat ir erdvę, kurioje žmogus gali augti ir tobulėti. Tad šįkart Šeimų romuva kviečia susiburti į ratą tam, kad norintys turėtų galimybę patirti, kaip gyventi šeimoje laikantis baltiškųjų tradicijų ir kaip kasdienybėje pasinaudoti savo protėvių išminties aruodais. Skaityti toliau

Romuva kviečia švęsti pavasario lygiadienį ant Pučkorių piliakalnio (1)

Lygiadienis ant Pučkorių piliakalnio | Rengėjų nuotr.

Kovo 25 d., sekmadienį, 15 val. Lietuvių etninės kultūros draugija ir Vilniaus romuvų sambūris kviečia visus švęsti pavasario lygiadienį at Pūčkorių piliakalnio. Prieš šventę 13 val. vyks pažintinis žygis Vilnios pakrantėmis skirtas Vydūno 150-osioms metinėms.

Pavasario lygiadienis tai virsmo metas, kada diena susilygina su naktimi, kada žiema pralaimi vis aukščiau kylančiai Saulei. Skaityti toliau

Poetė Eglė Kirilauskaitė: kiekvieną gyvenimo tarpsnį galima paaiškinti mitu (1)

Eglė Kiriliauskaitė | asmeninė nuotr.

Jauna poetė romuvietė Eglė Kirilauskaitė sako, kad poezija – tai tiltas, kuris leidžia prisiliesti prie įvairių kultūrų, požiūrių ir žmonių, bet svarbiausia – nepamiršti savos kultūros ir baltiškų šaknų. Su daugelio literatūros renginių ir festivalių dalyve, poezijos konkursų laimėtoja, dviejų poezijos knygų autore kalbėjomės apie jos kūrybinį kelią, baltų tikėjimą ir būtinybę jaunam žmogui siekti savo svajonių.

– Pradėkime pokalbį nuo ištakų – kas lėmė, kad Tavo gyvenime svarbios vertybės yra literatūra, baltiškoji mūsų kultūra bei poezija?

– Užaugau Utenoje, mokyklą pabaigiau taip pat ten. Priklausiau Utenos literatų klubui „Verdenė“, tad ir mano literatūrinė biografija prasidėjo Utenoje. Skaityti toliau

Tautiška giesmė skambėjo ir prie šventyklos Pietų Indijoje (video) (1)

Tautiška giesmė skambėjo ir prie šventyklos Pietų Indijoje | Alkas.lt nuotr.

Vasario 16 dieną Lietuvos Romuvos atstovai, viešintys Indijoje, kartu su šios šalies Lietuvos bičiuliais sveikino Lietuvą su valstybės atkūrimo šimtmečiu.

Karštą vasario 16-osios pavakarę Pietų Indijos mieste Madurajuje prie induistų šventyklos romuviai kartu su indais sugiedojo Tautinę giesmę.

Lietuvos Romuvos delegaciją, Indijoje viešinčią nuo sausio 29 d., lydi ir globoja Indijos Tautinės savanorių sąjungos (Rashtriya Swayamsevak Sangh, RSS) padalinio „Visos Indijos genčių ašramas“ vienas iš vadovų Surendra Maturas  (Surendra Mathur). Skaityti toliau

Romuvos atstovai Indijos Čhatisgarho valstijoje sutikti su didžiule pagarba (nuotraukos) (4)

Romuvos atstovai lankosi Indijos Čhatisgarho valstijoje | Alkas.lt nuotr.

Vasario 7 d. Indijoje viešinti oficiali Lietuvos Romuvos delegacija susitiko su Čhatisgarho valstijos vyriausiuoju ministru Dr. Ramanu Singhu (Raman Singh). Per iškilmingus pusryčius romuviai vyriausiajam ministrui papasakojo apie senojo baltų tikėjimo padėtį Lietuvoje ir padėkojo už sudaryta retą galimybę vasario 5-7 dienomis oficialiai lankytis jo vadovaujamoje Čhatisgarho valstijoje. Vyriausiasis ministras R. Singhas domėjosi Lietuvos kultūra, lietuvių kalba, papasakojo apie savo planus kitų metų liepos mėnesį siųsti šios valstijos kultūros srities atstovų delegaciją į Lietuvą. Skaityti toliau

Pasaulio prigimtinių religijų atstovai Indijoje kartu su Romuva giedojo lietuviškas sutartines (nuotraukos, video) (6)

Pasitinkami konferencijos dalyviai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 1-4 d. didžiausio Indijos miesto Mumbajaus Kešav Šrušti  kultūros centre vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Dieviškumo pažinimas per senovės kultūrų moteriškumo tradicijas“  („Exploring Divinity trough the Feminine in Ancient Culture“) Lietuvos Romuvos atstovai pristatė Senąjį baltų tikėjimą.

Pirmąją konferencijos dieną jaunas indų režisierius Aditija Patvardanas (Aditya Patwradhan) iš JAV, kuriantis filmus Holivude, surengė savo naujo filmo „Vakarų pasaulio rytiniai krantai“ („Eastern schores of the Western World“) Skaityti toliau

Romuva Indijoje pristato moters dieviškumo tradiciją baltų kultūroje (nuotraukos) (8)

Romuva Indijoje pristato moters dieviškumo tradiciją baltų kultūroje | R. Balkutės nuotr.

Vasario 1 d. didžiausio Indijos miesto Mumbajaus Kešav Šrušti švietimo centre  prasidėjo Indijos tarptautinio kultūros studijų centro  (ICCS – International Centre for Cultural Studies) rengiama VI tarptautinė konferencija senąsias kultūrų tradicijas puoselėjančių bendruomenių vadovų suvažiavimas. Šių metų konferencijos tema „Dieviškumo pažinimas per senovės kultūrų moteriškumo tradicijas“  („Exploring Divinity trough the Feminine in Ancient Culture“).

Tokios ICCS konferencijos rengiamos kas treji metai. Tai svarbi indų iniciatyva, siekianti Skaityti toliau

Vilniaus Romuva kviečia į Žiemos Saulėgrįžos šventę (video) (0)

Romuviai švenčia Žiemos saulėgrįžą | rengėjų nuotr.

Gruodžio 22 d. 18 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8) 18 val. Senojo baltų tikėjimo religinė bendruomenė Vilniaus romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia švęsti Žiemos saulėgrįžos šventę.

„Tamsiausiu metų laiku įžiebsime aukuro ugnį, pagerbsime protėvius ir dievus, ragausime kūčią, giedosime senąsias giesmes ir bendraminčių būryje lauksime sugrįžtančios Saulės“, – sako Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė.

Dzūkų kalėdinė apeiginė giesmė „Leliumai, gaidiai gieda“. Krivis Jonas Trinkūnas:

Skaityti toliau

V. Mikailionis. Kelias į baltų dievojautą (11)

Valdis Celms | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Artėjant Lietuvos ir Latvijos valstybių 100-osioms metinėms, sulaukėme ypatingos dovanos, knygos, kurią mūsų bendro tikėjimo Romuvos  bendruomenėms pateikė Latvijos dievturių sandraugos vadovas  Valdis Celmas (Valdis  Celms).  

Tai išties šimtmečio žingsnis. Juk vos ne kiekvieną bendrą Baltų krivulę baigdavome šūkiu, jog turime kaip dvi broliškos tautos glaudžiau bendradarbiauti, tačiau tai taip ir likdavo tik tušti žodžiai, nes netgi televizijos programomis Ryga ir Vilnius iki šiol nesugeba pasikeisti, jau nekalbant apie kokius nors dažnesnius bendrus projektus. Skaityti toliau

Jo Šventenybė Dalai Lama XIV pasveikino valstybinio pripažinimo siekiančią Romuvą (video, nuotraukos) (14)

Lietuvos Romuvos Krivulė 2017 | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Gruodžio 9 d. Vilniuje iš visų Lietuvos kraštų į metinę Krivulę susirinkę Senovės baltų religinės bendrijos Romuva atstovai rinko naują bendrijos vadovą – Krivį. Vykdyti šias pareigas dar vienam 3-jų metų laikotarpiui buvo patikėta Romuvos vaidilei Inijai Trinkūnienei, kuri Romuvos Krive yra jau nuo 2014 m.

Krivulės išvakarėse Lietuvos Romuvą pasveikino Tibeto dvasinis lyderis Jo Šventenybė  Dalai Laima XIV. Romuvai atsiųstame laiške jis rašo: Noriu pasiųsti į Lietuvą savo brangiems broliams ir seserims šiltus sveikinimus su jūsų tradicinėmis Skaityti toliau

Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą (nuotraukos) (3)

Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija ir Lietuvo Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Lapkričio 10 d. Indijos Respublikos Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija (चिन्मय पंड्या) Lietuvos Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei įteikė šio universiteto raštą, pažymintį, kad jai yra suteiktas filosofijos garbės daktaro vardas.

Tokį sprendimą Haridvaro universitetas priėmė, atsižvelgdamas į Inijos Trinkūnienės nuopelnus baltiškos prigimtinės kultūros puoselėjimui, jos pristatymui Indijoje ir kitur pasaulyje, o taip pat į Lietuvos ir Indijos dvasinių kultūrinių ryšių stiprinimą. Skaityti toliau

Vėlinės (audio, video) (0)

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Inija Trinkūnienė:

Vėlinių ugnys – simbolinis šeimos židinys ant kapo, bendrystė su protėviais. Senovėje Vėlinių vakarą visi eidavo prie pilkapių – ten užkurdavo laužus ir giedodavo mirusiesiems prišaukti ir pagerbti skirtas giesmes, palikdavo vėlėms aukų – valgių. 

Šį paprotį pirmieji Lietuvoje atgaivino jaunieji Vilniaus romuviečiai, 1969 m. uždegę žvakeles ant pilkapių ir visus vienijančia ugnimi prikėlę iš užmaršties senąjį baltų tikėjimą. Skaityti toliau

Ą. Bajor. Amžinoji ugnis vėl liepsnoja ant Šatrijos aukuro (audio, video) (14)

Amžinoji ugnis vėl liepsnoja ant Šatrijos aukuro | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. eidamas 83 metus mirė tautodailininkas, senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ žynys, Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas. Jo mirtis tapo paskatinimu jo pasekėjams tęsti velionio pradėtus darbus – šventoji ugnis jo garbei buvo saugoma visą vėlių laiką (40 dienų), o dabar su savanorių pagalba  bus saugoma amžinai. Šatrijos Romuvos vaidilė Ąžuolė Bajor pasakoja apie ilgą bendruomenės kelią šio svarbaus darbo link.

Adolfas Gedvilas buvo kuklus ir pasišventęs žmogus Skaityti toliau

Romuviai paminėjo Krivio dieną (video, nuotraukos) (2)

P1130700-K100

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kaip ir kasmet spalio 19 d. šiemet vėl paminėjo Krivio dieną. Šiemet sukako jau 15 metų, kuomet susibūrę Lietuvos romuvų bendruomenių atstovai ant Gedimino kapo kalno iškilmingai įšventė Krivį Jaunių Joną Trinkūną.

Krivio dienos minėjimo dalyviai aplankę Krivio kapą Vilniaus Kalnų parko Gedimino kapo kalne, kur prieš 15 metų buvo įšvntintas Krivis, giesmėmis ir aukomis pagerbė Dievus ir protėvius. Apeigų dalyviai ratu per rankas siuntė Krivio Jauniaus krivulę, kuri galiausiai buvo įteikta Devyniaragio Romuvos vaidilei Astai Valiukevičienei. Tuo būdu Krivio krivulę pradėjo kelionę po visas Lietuvos Romuvas. Skaityti toliau

Lietuvos Romuva kviečia į vėlių pagerbimo apeigas Dvarciškiuose (nuotraukos) (1)

Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Spalio 21 d., šeštadienį, Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva visus kviečia į kasmetinį Vėlinių minėjimą Dvarčiškiuose (Švenčionių r. prie Sarių). Romuva mini protėvius kiekvienais metais – atliekamos apeigos ant pilkapių – uždegamos žvakelės, giedamos senosios Vėlinių giesmės. 

Šiemet, kaip ir kasmet, protėvių minėjimas prasidės Dvarčiškiuose Sotvaro šventykloje 14 val. Vėlinėms ir protėviams skirtą apeigą atliks romuvos vaidila Gediminas Žilys. Apeigą praturtins pokalbis apie Vėlines ir vėles su Romuvos garbės vaidila, mitologu Dainiumi Razausku ir Skaityti toliau

A. Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas (54)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praeityje būta įvairiausių mėginimų aiškinti lietuvių ir kitų baltų kilmę iš kitų tautų, tikrų ir spėjamų – alanų, herulų, trakų, frygų, sarmatų, keltų ir pan. Kai kurie mėginimai, tiesa, turėjo ir politinių tikslų. Pavyzdžiui, XV-XVI a. autorius Erazmas Stela (tikrasis vardas – Johanas Štiuleris (Stüler)) lotyniškai parašęs „Dvi knygas apie prūsų senovę“ (išleista 1518 m.), įrodinėjęs, kad prūsai (borusai) atsikėlę į jau gotų gyventas žemes, tačiau, būdami žemesnės kultūros, buvo germanų nugalėti. Kadangi Prūsija nuo 1466 m. Torūnės sutartimi buvo tapusi Lenkijos vasale, toks aiškinimas turėjo paneigti lenkų politikų teiginius esą didžioji Prūsijos dalis yra lenkų gyvenamos žemės (žr. Jurginis 1971, 69-75). Skaityti toliau

Baltų Krivulėje sutarta dėl bendrų darbų puoselėjant baltišką dvasinį paveldą (video, nuotraukos) (28)

Valdis Celmas (Valdis Celms) | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Praėjusį savaitgalį, rugsėjo 10-11 d., vyko kasmetinė Baltų prigimtinių dvasinių bendrijų atstovų sueiga – Baltų Krivulė, kuri šį kartą vyko Latvijoje. Šeimininkai latviai pakvietė visus susirinkti į Sėlos regione netoli Pliavinios (Jekabpils apylinkės) Lokstenės saloje pastatytą dievturių šventyklą.

Ši Baltų Krivulė visiškai pateisino latvių jai parinktą pavadinimą „Darbas  darytoją daro!“, taip pat įvardytą Krivulės uždavinį „Suvokti padarytą, suderinti požiūrius ir susitarti apie tolimesnę veiklą“. Baltų Krivulės programą sudarė apeigos, atstovų pranešimai, visų dalyvių darbas rateliuose, Skaityti toliau

Miglė Valaitienė: Lietuvos jaunimo ramuva (nuotraukos) (0)

Miglė Valaitienė | Asmeninė nuotr.

Su aktyviąja Lietuvos jaunimo ramuvos nare Migle VALAITIENE kalbasi Dalia RASTENIENĖ

– Kada Lietuvos jaunimo ramuva pradėjo veiklą?

–Aktyviau veikti pradėjome maždaug prieš metus. Praeitą spalį jau kaip Jaunimo ramuva užkūrėme aukurą ant Gedimino kapo kalno. Po truputį įsibėgėjame. Per šiuos metus apsilankėme keliose mokyklose su savąja programa. Siekėme moksleivius supažindinti su baltų mitologija, lietuvių liaudies dainomis, liaudies muzikos Skaityti toliau

Mirė senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Amžinosios Ugnies sergėtojas, tautodailininkas Adolfas Gedvilas (2)

Adolfas Gedvilas (1935-2017) | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. eidamas 83 metus mirė tautodailininkas, senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ seniūnas, vienintelis Lietuvoje Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas.

A. Gedvils gimė 1935 m. kovo 6 d. Viešvėnų seniūnijos Rykšėnų k. Nuo 1975 metų buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, daugelio rajoninių ir respublikinių parodų dalyvis. Jo darbai pasklidę po visą pasaulį: Austriją, Izraelį, Vokietiją, Ameriką, Kanadą, Australiją, Rusiją. Skaityti toliau

Kviečia Romuvos stovykla „Senosios tradicijos šiandien“ (0)

V.Leko nuotr.

Rugpjūčio 10 d. prasidės kasmetinė Romuvos jaunimo etnokultūros stovykla. Ji  vyks rugpiūčio 10 – 16 dienomis Dvarčiškių kaime Švenčionių rajone.

Stovyklos tema „Senosios tradicijos šiandien“.  Stovyklje kaip ir kasmet bus skaitomos paskaitos,  mokoma senovinių amatų, skambės dainos ir sutartinės.

Paskaitas skaitys filosofai ir etnologai – Dainius Razauskas, Jonas Vaiškūnas, Rita Balkutė, Ignas Šatkauskas, Kevinas Grundelis. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ I. Trinkūnienė – apie Jorės šventę (video) (11)

Inija Trinkūnienė | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Septintoje ciklo laidoje „Jorės šventės prasmė senovės baltų tikėjime“ dalyvavo senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vyriausioji krivė Inija Trinkūnienė. Molėtų krašto muziejaus  Dangaus šviesulių stebykloje kasmet švenčiama Jorė. Kokios atliekamos apeigos ir ritualai? Kokias dvasines vertybes puoselėja romuviai? Skaityti toliau

Verkiai pasitiko XXX tarptautinę folkloro šventę „Baltica“ (1)

Verkiai pasitiko XXX tarptautinę folkloro šventę „Baltica“ | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Liepos  4 d. ant Vilniaus Verkių parke prie Lizdeikos Aukuro nuskambėjo etinės kultūros puoselėtojo Albino Batavičiaus pučiamas ragas, skelbiantis jau trisdešimtą kartą prasidedančią tarptautinę folkloro šventę „Baltica“. Šis šventė rengiama ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje ir Estijoje – kiekvienoje šalyje pamečiui. Lietuva buvo renginio iniciatorė ir pirmoji organizatorė. Šventė įtraukta į Tarptautinį folkloro festivalių organizavimo tarybos prie UNESCO tinklą ir renginių kalendorių.

Nuo Baltojo tilto „Baltica“ rengėjai ir svečiai su XI a. vikingų laivu plaukė į Verkius –  Skaityti toliau

Lietuvą vėl džiugins tarptautinė folkloro šventė „Baltica“ (1)

Vilniuje prie Lizdeikos aukuro | Romuvos nuotr.

Liepos 4 d. 19 val. Vilniaus Verkių parke (Žaliųjų ežerų 49) simboliniu ugnies įžiebimu prasidės tarptautinė folkloro šventė „Baltica“. Net šešias dienas, liepos 4–9 d., vyksianti šventė žiūrovams siūlys per 30 įdomių ir spalvingų renginių. Dainas, šokius, muziką, tradicijas, tautinius drabužius – visa, kas atspindi tautos išskirtinumą, savitumą, pristatys Estijos, Brazilijos, Graikijos, Indijos, Ispanijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Latvijos, Lenkijos, Meksikos, Ukrainos bei Lietuvos atstovai.

Įspūdingoje gamtos, žmogaus ir mito sukurtoje Vilniaus erdvėje, dvasinėje miesto gimtinėje – Verkiuose – liepos 4 d. 19 val. bus Skaityti toliau

Amerikiečiai Lietuvoje mokysis lietuvių tradicinių dainų ir šokių (video) (0)

Vilage harmony su Inija Trinkuniene

Birželio 25 d. į Lietuvą iš JAV atvažiavo 18 „Village Harmony“ dainininkų ir dvi savaites praleis mokydamiesi lietuviškų dainų ir tradicijų. Po to važinės po Lietuvą ir surengs 9 koncertus Valakėliuose, Nidoje, Klaipėdoje, Molėtuose, Žiūruose, Plateliuose, Kernavėje, Vilkijoje, Stelmužėje.

„Village Harmony“ – profesionalus ansamblis iš JAV, Vermonto, susikūręs 1988 metais. Tikslas – įsisavinti ir skleisti įvairių pasaulio tautų folklorinio dainavimo tradiciją. Tradicinių liaudies dainų dainininkai mokosi konkrečioje šalyje, Skaityti toliau

Kernavėje – 50-oji Rasos šventė ir Rasos šventės 50-mečiui skirta konferencija (0)

JonasTrinkūnas – Rasos švenčių Kernavėje sumanytojas – sako prakalbą Rasos šventėje | Archyvinė nuotr.

Birželio 23 d. 16 val. Kernavėje, Valstybiniame Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje (Kerniaus g. 4A,) bus surengta Rasos šventės atkūrimo 50-mečiui skirta konferencija „Rasos šventumo beieškant“.

Konferencijoje pranešimus skaitys ir savo prisiminimais apie pirmąsias Rasos šventes bei etnokultūrinį sąjūdį dalinsis šio sąjūdžio pradininkai ir dalyviai: Nijolė Balčiūnienė, Vacys Bagdonavičius,  Antanas Gudelis, Birutė Teresė Burauskaitė, Inija Trinkūnienė, Veronika  Povilionienė ir kiti. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Indijos dvasia padėjo atkurti Rasos šventės ugnis aukuruose ir mūsų širdyse (2)

Rasos šventė Kernavėje | Archyvinė nuotr.

Šiemet sukanka 50 metų nuo to laiko kai Kernavėje buvo atgaivinta Rasos šventė. Pirmąsias Rasos šventes čia surengė 1967 m. Vilniuje įsikūrusi Indijos bičiulių draugija, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų. Ta proga Skelbiame vieno iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų filosofo, literatūrologo, Vydūno kūrybos tyrinėtojo bei skleidėjo prof. Vaclovo (Vacio) Bagdonavičiaus atsiminimų rašinį.

Prieš 50 metų, 1967 m. pradžioje, keletas bendraminčių jaunuolių susibūrė į pradžią ramuvietiškam judėjimui davusį Indijos bičiulių būrelį. Skaityti toliau