Žymos archyvas: Romualdas Ozolas

V. Radžvilas. Georgijaus juostelės Neužmirštuolės pakuotėse (27)

Alkas.lt koliažas

Vėl minime Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną. Ir vėl temdomą tokiai dienai netinkančių ginčų, už kokią laisvę kovota ir net mirta. Tačiau palengva artėjame prie Tiesos. Prasideda ilgai lauktas praregėjimas. Vis daugiau piliečių supranta, kad laisvė – daugiareikšmis ir miglotas žodis. Apie tai buvo nedaug galvojama tomis dienomis, kai beveik visi norėjo ir ragino veržtis iš komunistinės SSRS imperijos gniaužtų ir reikalavo laisvės. Tada tik įžvalgiausieji suvokė ar bent nujautė, kad toli gražu ne visiems reikia ir ne visi siekia Lietuvos – jos tautos ir valstybės laisvės.

Skaityti toliau

P.R. Liubertaitė-Žižiūnienė. Atviras laiškas Seimo pirmininkui dėl pavardžių rašybos (29)

Viktoras Pranckietis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nuo 1998 metų aktyviai dalyvavau diskusijose dėl pavardžių rašybos tiek dokumentuose, tiek viešojoje erdvėje: žiniasklaidoje, leidiniuose. Buvome sukūrę Valstybinę kalbos grupę prie Lietuvos vartotojų asociacijos, kuriai daugybę metų vadovavau. Valstybinės kalbos grupės veikloje aktyviai dalyvavo garbūs kalbininkai Arnoldas Piročkinas, Vitas Labutis, šviesaus atminimo Vincas Urbutis; filosofai Krescencijus Stoškus, šviesaus atminimo Romualdas Ozolas ir Ipolitas Ledas ir kt. 

Seku visus su šia dirbtinai sureikšminta problema susijusius įvykius, pati rašau straipsnius Skaityti toliau

L. Astra. Kaip vykdoma politinė prekyba lietuvių kalba  (28)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Ankstyvo pavasario pradžioje viešojoje erdvėje netikėtai nuskambėjo griežti raginimai skubiai keisti dabartinį norminį lietuvių kalbos raidyną, įterpiant tą pačią liūdnai pagarsėjusią „w“  ir kitas lotyniškų rašmenų raides. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad  šis viešas dialogas galėtų būti susijęs su postmoderniąja kultūrinių referencijų ar  kalbos normų pralauža. Juk norminiai lietuvių kalbos pagrindai apibrėžti gerokai prieš šimtmetį ir kūrė juos mūsų legendiniai kalbininkai. Tačiau greitai paaiškėjo, kad  pavienės kai kurių politikų, mokslo ir meno žmonių iniciatyvos nelietuviškai rašyti asmenvardžius ir tuo tikslu keisti visą valstybinę kalbos politiką bei įstatymus, nėra  viešojo diskurso siekis. Skaityti toliau

Aplinkos ir paveldo apsaugos sąjūdis gins viešąsias erdves ir paveldą nuo valdžios savivalės (1)

Nuotraukoje: 1988 m. birželio 21 d. Trakų senamiesčio gynėjas Romualdas Lankas organizavo pirmąjį Sąjūdžio mitingą prie tuometinės LTSR AT. Kalba V. Tomkus, ragindamas nestatyti penkiaaukščių namų – ir tada paveldui grėsė daugiabučių statybos manija – ties buvusio Trakų Bernardinų vienuolyno liekanomis prie autobusų stoties. Šalia jo – Arvydas Juozaitis, Zigmas Vaišvila, Artūras Skučas, Alvydas Medalinskas, laikantis R. Lanko padarytą plakatą „Gelbėkime Trakus“, Virgilijus Juozas Čepaitis, kiti sąjūdininkai

Kovo 28 d. visuomeniniai paminklosaugininkai įsteigė Aplinkos ir paveldo apsaugos sąjūdį (APAS), kuris saugos pirmiausia tas viešąsias erdves, aplinką ir paveldą, kuriuos sunaikinti planuoja valstybės ir savivaldybių politikai bei valstybės institucijos.

Šios nevyriausybinės organizacijos, kuri turės skyrius visose Lietuvos savivaldybėse, įsteigimą išprovokavo planuojamos gigantiškų daugiabučių statybos Vilniaus senamiesčio centre prie Misionierių bažnyčios ir vienuolyno bei numatomos prekybos centro statybos Trakų senamiestyje prie autobusų stoties. Skaityti toliau

G. Karosas. Ąžuolų Lietuva (7)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Šių metų balandžio pradžioje sueis dveji metai, kai Lietuva neteko vieno iš garbingiausių savo sūnų – filosofo, pedagogo, straipsnių autoriaus, Kovo 11-osios akto signataro ir vieno iš Nepriklausomos Lietuvos architektų. Taip susiklostė, kad likimas sutikti šį nepaprastą, orų ir šiltą žmogų nusišypsojo gana anksti – Lietuvos kūrimosi ir kartu mano muziejinės veiklos pradžioje. Norėčiau pasidalinti keletu prisiminimo akimirkų, susijusių su Romualdu Ozolu. 

Buvau neseniai pradėjęs kurti pasaulio meno muziejų po atviru dangumi Europos parką Vilniaus rajone. Ieškodamas palaikymo 1992 m. kreipiausi į kelias organizacijas, Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Parduota Kovo 11-oji (I) (5)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

I-oji dalis „Lietuva, ištverk, nepasiduok emocijoms dėl smulkmenų, neleisk įtarti, jog Tu neverta laisvės“:

1989 m. vasario 16-ąją Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai, Kaune priėmę LPS Seimo deklaraciją dėl Lietuvos nepriklausomybės siekio, tą patį vakarą prie Laisvės paminklo prisiekė Lietuvai:

Mes, Sąjūdžio Seimo deputatai, Lietuvos nepriklausomybės dieną atėję prie Laisvės paminklo, sakome: Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės. Mūsų tikslas – laisva Lietuva. Mūsų likimas – Lietuva. Tepadeda mums Dievas ir viso pasaulio geros valios žmonės. Skaityti toliau

V. Girdzijauskas. Didysis kūrinys (3)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Rašomos knygos „Nepriklausomybės apsėsti“ ištrauka. Dalis šio teksto ir svarbiausieji akcentai buvo panaudoti paskaitoje „Romualdo Ozolo dienoraščiai – neišsemiamas šaltinis“, skaitytoje „Žinijos“ konferencijoje 2016 m. balandžio 21 d.

Jei kada nors atsitiktų, kad žmogaus gyvenimas būtų užrašytas nuo pradžios iki galo, su visais įsišaknijimais, atsirastų turiningas, kaip viso pasaulio istorija, epas.
Hermanas Hesė

Mėginant aprėpti ir susisteminti visą Romualdo Ozolo intelektinį palikimą, derėtų jį Skaityti toliau

Signatarų klubas ir R. Ozolo fondas kviečia į pokalbį apie istorinę atmintį (1)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 31 d. 16 val. Vilniuje, Signatarų namuose (Pilies g. 26) vyks susitikimas-pokalbis „Telkianti ar skaldanti istorinė atmintis?“. Dalyvaus ir pasisakys: istorikai Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai akademikas Eugenijus Jovaiša bei profesorius Arūnas Gumuliauskas, publicistas Vidmantas Valiušaitis ir politologas Dovilas Petkus. 

„Lietuvos piliečių istorinė atmintis fragmentiška ir susiskaldžiusi, svarbiausi XX amžiaus istorijos momentai vertinami itin skirtingai. Prie Lietuvai nepalankaus savo pačių istorijos vertinimo aktyviai prisideda gausybė vidaus ir išorės veiksnių. Tuo Skaityti toliau

R. Ozolas. Kultūros politikos siekiniai (0)

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio suvažiavime. Iš kairės Romualdas Ozolas, Kazimiera Prunskienė | Nuotr. autorius nežinomas

Skiriama Nepriklausomybės akto signataro Romualdo Ozolo atminimui

Tai, ką mes darome dabar kaip politikai, – yra tai, kas šiuo metu ir turi būti daroma. Daugelis senųjų kultūros formų, jos idealų turi būti eliminuota, pasiimant tik tai, kas turi tęstinumo teisę situacijoje, kada žmogus ir tauta apsisprendžia gyventi. Tai yra pagrindinis mūsų kultūros orientyras. Visa kita, kas susiję su antikultūra kaip buvimo būdu, su apsnūdimu, neveiklos fetišizacija ir estetizacija ir ypač bjaurasties ir mirties poetizacija, turėtų būti atmesta. Aš suprantu, kad ir toliau bus tokių, kurie džiaugsis, – kaip gražiai yra mirštama. Arba – kaip gražu bus nusinuodyti. Galima rasti ir populiaresnius, kasdieniškesnius žudymosi būdus: gėrimą, rūkymą, narkotikus. Visi šie „idealai“ turės būti Skaityti toliau

V. Radžvilas. Amžinosios Lietuvos sargybinis (video, nuotraukos) (6)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Balandžio 6 d. sukako vieneri metai nuo tos dienos kai netekome Nepriklausomybės akto signataro, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir ilgamečio Lietuvos Respublikos Seimo nario, filosofo Romualdo Ozolo. Ta proga skelbiame per R. Ozolo laidotuves pasakytą įkvėptą prof. Vytauto Radžvilo kalbą.

Galima ilgai vardyti Romualdo Ozolo nuveiktus darbus ir nuopelnus Lietuvai. Tačiau jis buvo žmogus, kuris pats mokėjo kalbėti ir visada norėjo, kad būtų kalbama iš esmės. Tad norint apie jį pasakyti ką nors iš esmės, dera kalbėti apie Jo – Žmogaus rangą. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Puolimas prieš Lietuvą. Klaustukas dar reikalingas? (25)

Prezidentė su Vilniaus krašto vaikais dažė margučius | youtube.com stop kadras

Galimas daiktas, tai tik dar viena sąmokslo teorija, liečianti  Lenkijos-Lietuvos santykius. Galima piktintis ir netikėti niekuo, kas toliau bus rašoma, deja, sutapimų pernelyg daug.

Iš pradžių keletas faktų apie subruzdimą tomaševskininkų stovykloje. Tai nėra chaotiškas Brauno dalelių judėjimas. Žvelgiant akyliau,  Lenkų Lietuvoje rinkimų akcijos (toks yra tikslus šios partijos pavadinimas lietuviškai, toliau – akcininkų) ultimatyvių reikalavimų, šantažo ir  antivalstybinės veiklos atsitiktinumai tampa  modeliuojami. Pradėkime nuo informacijos,  skelbtos lietuviškoje ir lenkiškoje žiniasklaidoje (Lietuvoje  – daugiausia portalas L24.lt)  per tris mėnesius:

2016 m. sausio 14 dieną  Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kučcinskis (Kuchciński) Skaityti toliau

L.V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990) (24)

Linas V. Medelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet (2013 m. – Alkas.lt) sukanka ketvirtis amžiaus nuo „Atgimimo“ savaitraščio pirmojo numerio pasirodymo. „Atgimimas“ buvo vienas iš daugelio laisvės aušroje atsiradusių leidinių su panašiu ir visiškai skirtingu likimu.

Dokumentinės medžiagos apie Sąjūdžio spaudos kūrimąsi beveik nėra. Vienas kitas dokumentas gal ir užsilikęs Sąjūdžio spaudos darbuotojų stalčiuose. Mano aplankuose liko keletas raštelių, laiškų ir „Atgimimo“ bendrovės valdybos posėdžių protokolų kopijų.

2009 m. išleistas prisiminimų rinkinys „Atgimimas“. Pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos savaitraštis. Istorijos eskizai“ [1]. Skaityti toliau

Signatarų Namuose vyks susitikimas „Metai be Romualdo Ozolo“ (nuotraukos) (0)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Vasario 2 d. 17 val. Vilniuje, Signatarų namuose (Pilies g. 26) vyks susitikimas „Metai be Romualdo Ozolo“.  R. Ozolo paramos fondas šį renginį skiria Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, ilgamečio Lietuvos Seimo nario filosofo Romualdo Ozolo (1939–2015) atminimui ir jo Lietuvos labui nuveiktų darbų pristatymui.

Renginyje bus pristatytas Romualdo Ozolo romanas „Pradžių knyga“, apžvelgti jo įsteigtų ir redaguotų istorijos ir kultūros žurnalų „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, „Padubysio kronikos“ praėjusių metų numeriai, Skaityti toliau

T. Bakučionis. Į 2016-iuosius įžengus. Ar kada nors gyvensime geriau? (1)

Tomas Bakučionis | asmeninė nuotr.

Kadaise, gilų sovietmetį buvo populiarios ištisos politinių ir pusiau politinių anekdotų serijos – tikroji liaudies kūryba. Kalbėta, kad juos kurdavo kaip taisyklė žydų kilmės Maskvos inteligentai ir tai buvo bene vienintelis mažiausiai pavojingas būdas išlikti dvasinėje rezistencijoje prieš nežmonišką ir idiotišką sovietinę sistemą. Buvo populiari tokia serija, kurios kiekvienas anekdotas prasidėdavo „Armėnijos radijo klausiame: ….“ Kodėl būtent Armėnijos, gal istorikai žinotų? Tad ir paklausė kartą Armėnijos radijo tuometinė liaudis keletą fundamentalių klausimų: „kada gyvensime geriau ir ar bus trečiasis pasaulinis karas?“Į ką Armėnijos radijas atsakė – geriau mes jau gyvenome, trečiojo pasaulinio karo nebus, tačiau mes jau gyvename pokarinį laikotarpį. Skaityti toliau

Bus pristatytas R. Ozolo romanas „Pradžių knyga“ (0)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 15 d., 16 val. Bazilionų mokykloje (B. Mejerytės g. 1, Bazilionai, Šiaulių r.) įvyks filosofo, publicisto, visuomenininko, Kovo 11-osios Akto signataro, Romualdo Ozolo (romano „Pradžių knygą“ bei istorijos ir kultūros žurnalo „Padubysių kronikos“ naujojio 5-tojo numerio pristatymas.

R. Ozolo (1939-2015) proza atvirai ir subtiliai atskleidžia pasaulį, kuriame augo, brendo ir mėgino susivokti karta, kuri gimė per vėlai, kad išeitų į pokario miškus, bet kuri turėjo pati suprasti ir atrasti, kas yra tiesa, kiek jos slepiama ir kiek jos pasakoma. Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA (video) (3)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Romualdui Ozolui, tikrajam Lietuvos Atgimimo šaukliui (1939 01 31-2015 04 06) atminti

Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA.
Many jo niekas nenutildys.
Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa,
Ir naujo atgimimo viltys. 

Romualdas Ozolas, „Lietuva“, 1979 10 04

Šių metų balandžio devintąją į amžinojo poilsio vietą Antakalnio kapinėse palydėjome po sunkios ligos anapusybėn išėjusį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės Skaityti toliau

J. Trinkūnas. Tarptautinė ir tautinė kultūra (0)

j-trinkunas-asmenine-nuotr

1965–1968 metais dirbau „Kultūros baruose“ atsakinguoju sekretoriumi, paskui muzikos, dar vėliau – kultūros skyriaus vedėju. To meto dienoraštį esu išleidęs knyga „Dienos, kai dienos buvo per maža“. Didelis mano rengtų ir redaguotų straipsnių žurnalui archyvas perduotas Šiaulių apskrities archyvui. Kai kurie rengti straipsniai taip ir liko nepaskelbti – dėl vienų ar kitų priežasčių būdavo sulaikomi arba, kaip mes sakydavome tada, „nepraeidavo“.

Vienas tokių yra Jono Trinkūno 1967 m. mano prašymu parašytas, bet vyriausiojo redaktoriaus sulaikytas straipsnis „Tarptautinė ir tautinė kultūra.“ Tada jau įsibėgėjo J. Trinkūno vadovaujamos „Ramuvos“ Skaityti toliau

M. Kundrotas. Darsyk apie autoritetus (13)

Tirpdoma Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Požiūrius į autoritetus galima skirstyti pagal amžiaus grupes. Vaikystėje aklai paklūstama duotiesiems autoritetams – tėvams, vyresniesiems, mokytojams. Paauglystėje ieškoma savęs, bet vis dar trūksta gebėjimų mąstyti ir veikti savarankiškai, duotieji autoritetai atmetami, jų vietą užima pasirinkti autoritetai – stipresni bendraamžiai, populiariosios ar alternatyviosios kultūros žvaigždės. Jaunystėje save įtvirtiname, jai būdingas atsiribojimas nuo bet kokių autoritetų. Pagaliau, brandos laikotarpiu, jau suvokiant, ką reiškia kurti ir įvertinus savo ribas, grįžtama prie autoritetų, bet jau visai kitoje kokybėje – autoritetai vertinami kritiškai. Skaityti toliau

I. Vasinauskaitė. Geriausias Romualdo Ozolo atminimo įamžinimas – tęsti jo pradėtus darbus (2)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pirmieji pačių rinkto signataro Romualdo Ozolo atminimą nusprendė įamžinti Šiaulių Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės nariai. Atkuriamojo Seimo (Lietuvos Aukščiausiosios tarybos) narys mažne kas savaitę atvykdavo į Rėkyvos rinkimų apygardą, kartu su padėjėjais priiminėdavo rinkėjus asmeniniais klausimais, susitikinėdavo su darbo kolektyvų nariais, bendruomenių žmonėmis. Jis rėkyviškiams pasiūlė burtis bei organizuotai veikti. Taip gimė pirmosios pilietinės bendruomenės.

Prasidėjo parengiamieji darbai – Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės pirmininkė Nijolė Malakauskienė parašė projektą, kuriuo prašoma iš Lietuvos Respublikos Skaityti toliau

L. Grinius. Romualdo Ozolo mitas ir tikrovė jaunajai kartai (1)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Kalba pasakyta Romualdui Ozolui atminti skirtos konferencijos metu.

Man, kaip jaunosios kartos atstovui, didelė garbė būti šiuose Mokslų akademijos rūmuose – salėje, kurioje kaip tik ir prasidėjo Sąjūdžio ir Lietuvos išsilaisvinimo istorija, – išsilaisvinimas, dėl kurio visą gyvenimą kovojo Romualdas Ozolas, – net ir šiandien.

Sugrįžtame į šią vietą ne tik todėl, kad esame kviečiami šio iškilaus žmogaus, susiburiame čia, nes mus telkia bendras Tautos ir valstybės likimas, Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Romualdas Ozolas ir visuomeniniai kultūriniai judėjimai (9)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pranešimas, skaitytas gegužės 8 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje Romualdui Ozolui atminti.

Romualdo Ozolo kelias į didžiąją politiką ėjo per kultūrinę veiklą, per visuomeninius kultūrinius judėjimus, iš kurių faktiškai ir susikūrė Nepriklausomybės nešėjas Sąjūdis. Daugelis į Sąjūdį įsitraukusių, netgi elitine jo dalimi tapusių žmonių, nors ir būdami visuomeniškai kiek aktyvesni tuo, kad drąsiau išreikšdavo savo kritinį nusiteikimą buvusios santvarkos atžvilgiu, anksčiau nebuvo tiesiogiai dalyvavę kokiame organizuotame visuomeniniame veikime. Tačiau nemaža sąjūdininkų dalis turėjo vienokią ar kitokią nekonjunktūrinės visuomeninės veiklos, Skaityti toliau

V. Radžvilas. Romualdas Ozolas yra gyvesnis už vadinamuosius gyvus (2)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kalba, sakyta gegužės 8 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje Romualdui Ozolui atminti skirtoje konferencijoje.

Ilgai galvojau, kaip atskleisti, kas Lietuvai buvo Romualdas Ozolas. Nors turėjau tam tikrų minčių anksčiau, bet dabar mes gavome raktą, leidžiantį į šitą klausimą atsakyti. Šis raktas yra faktas, kad mūsų renginys Lietuvos radijo ir televizijos paprasčiausiai „nesudomino“. Kai kas piktinasi, jog trūksta supratingumo, pagarbos iškiliam Tautos žmogui, o aš vis dėlto drįsčiau teigti, kad tai visiškai nesusiję nei su supratingumo, nei su pagarbos stoka. Sprendimas netransliuoti šito renginio, Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Romualdas Ozolas: …žmogus negali būti Dievas (28)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Zigmo Vaišvilos pranešimas apie R. Ozolo veiklą nuo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo iki Aukščiausiosios Tarybos perskaitytas Lietuvos mokslų akademijoje 2015–05–08 d. vykusios konferencijos, skirtos Romualdo Ozolo atminimui.

1988 m. spalio 22 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime pasakyta Romualdo Ozolo kalba šiandien atsiskleidžia dar prasmingiau. Pradėkime nuo jo diagnozės pasibaisėtinai sergančiam pasauliui: „…žmogus negali būti Dievas, Skaityti toliau

Konferencija Romualdui Ozolui atminti (video, tiesioginė transliacija) (9)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gegužės 8 d. 14 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks konferencija, skirta iškiliam Lietuvos žmogui, vienam iš Sąjūdžio kūrėjų, Nepriklausomybės Akto Signatarui Romualdui Ozolui atminti.

Konferencijoje dalyvaus ir savo prisiminimais bei mintimis apie R. Ozolą dalinsis jo bendražygiai Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai prof. Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, Zigmas Vaišvila, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, politologas Alvydas Medalinskas, filosofai Vytautas Radžvilas ir Vacys Bagdonavičius, kino režisierius Gytis Lukšas ir kiti. Skaityti toliau

G. Mažeikis. Lietuva dūsta be stiprios opozicijos (6)

gintautas-mazeikis-Delfi.lt_R. Achmedovo nuotr

Kelia nerimą tai, kad Lietuvoje vis sunkiau pamatyti viešas, stiprias politinių opozicijų veiklas. Priblėso ir parlamentinės alternatyvos, ir anapus sisteminės organizacijos, ir viešųjų intelektualų balsas, ir žurnalistų gebėjimas išviešinti Kitokius.

Galima pamanyti, kad virstame sutarimo, solidarumo, lojalumo prezidentei ir premjerui, Seimui ir Vyriausybei respublika, visuomene pakeliui į gerovę ir laimę. O gal linkstame į susitelkimą nuolatos vaizduojamo išorinio priešo akivaizdoje, demonstruojame bendrą ryžtą? Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar įmanomas trečias kelias? (23)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Naujųjų protestantų pamokos

Amerikiečių pastorius ir apologetas Timotis Keleris (Timothy Keller) knygoje „Už ir prieš Dievą“ kelia svarbų klausimą. Jo kelyje „Karščiausiai už socialinį teisingumą pasisakantys žmonės buvo moraliniai reliatyvistai, o dorajai moralei, atrodo, nėmaž nerūpėjo visame pasaulyje tarpstanti priespauda“. Linkdamas į pirmąjį kelią, mąstytojas natūraliai priėjo klausimą: „Jei moralė reliatyvi, ar to paties negalima pasakyti ir apie socialinį teisingumą?“

Nors šis autorius pirmiausiai kalba apie JAV dešinę ir kairę, jo įvardijama takoskyra aktuali visai šiuolaikinių Vakarų politinei sistemai. Skaityti toliau

Lietuvos mokslų akademijoje vyks konferencija R. Ozolui atminti (1)

r.ozolas-baltijos-kelio-minejime-2012-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr6-K100

Gegužės 8 d. 14 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks konferencija, skirta Romualdui Ozolui, iškiliam Lietuvos žmogui, vienam iš Sąjūdžio kūrėjų, Nepriklausomybės Akto Signatarui, atminti.

Konferencijos Romualdui Ozolui atminti PROGRAMA:

2015 m. gegužės 8 d. Skaityti toliau

Signatarų namuose tartasi dėl R.Ozolo įkurto fondo ateities (video) (1)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Balandžio 15 dieną Signatarų namuose įvyko Kovo11-osios akto signataro Romualdo Ozolo įkurto fondo sueiga.

Buvo aptarti būdai ir galimybės kaip galima būtų moraliai ir materialiai paremti R. Ozolo Fondą, padėti jam ir toliai leisti Lietuvos istorijos ir Kultūros žurnalą „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ bei parengti spaudai ir išleisti šių laikų Lietuvos metraštininko neįkainojamai vertingą labai turtingą palikimą – dienoraščius ir įrašus į informacijos laikmenas. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Kas tas Ozolas? (4)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Matyt, ne vienas Nepriklausomybės metais užaugusios kartos jaunuolis, išgirdęs tą liūdną žinią, nuoširdžiai savęs klausė: kas tas Ozolas? Panašų klausimą prieš kurį laiką sau galėjo užduoti ir gerokai vyresnis žmogus: kas tas Nemcovas? Ar panašumas tik toks: vieną nužudė liga Lietuvoje, kitą – kulka Rusijoje?

Dviejų politikų lemties palyginimas reikalingas, kad pamatytume, jog nepatogių veikėjų atžvilgiu informacinė politika visiškai skirtingose valstybėse buvo (yra) panaši. Beje, Rusijoje tas informacinių vartų plyšys Borisui Nemcovui buvo gal net platesnis. Skaityti toliau

Kviečiama palaikyti R. Ozolo paramos fondą (0)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Balandžio 13 d. Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugija išplatino kreipimąsi dėl paramos telkimo neseniai mirusio Kovo11-osios akto signataro Romualdo Ozolo įkurtam fondui. Visi kam rūpi R. Ozolo fondo ateitis kviečiami susirinkti balandžio 15 d. 15 val. Signatarų namuose (Pilies 25, Vilniuje).

Čia bus  aptarti būdai ir galimybės kaip galima būtų moraliai ir materialiai paremti R. Ozolo Fondą, padėti jam ir toliai leisti Lietuvos istorijos ir Kultūros žurnalą „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ bei parengti spaudai ir išleisti šių laikų Lietuvos metraštininko neįkainojamai vertingą labai turtingą palikimą – dienoraščius ir įrašus į informacijos laikmenas. Skaityti toliau