Žymos archyvas: Romualdas Grigas

A.Butkus, S.M.Lanza. Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje (68)

Gotų karys

Nesitikėjome, kad taip audringai ir netgi arogantiškai bus reaguota į mūsų populiariai parašytą straipsnį Kaip baltai tampa gotais, publikuotą Vorutoje 2011-2012 m. slenkstyje. Straipsnyje mes atkreipėm dėmesį į Venesuelos lietuvės žurnalistės Jūratės Statkutės de Rosales mėginimus pagrįsti Aistmarių nerijos ir senuosiuose raštuose minimos Skandzos salos tapatumą, paremtą daugiausia istoriko Jordano (VI a.) šios salos aprašymu. Šis tapatumas drauge su gotų baltiškumu yra įrodinėjamas J. Statkutės knygoje Europos šaknys ir mes, baltai (Vilnius, 2011). Mūsų patikrintieji Jordano, Pretorijaus ir kitų autorių tekstai, mūsų manymu, neįrodo nei minėtojo salos tapatumo, nei gotų baltiškumo, nei pangermanistų sąmokslo.

Atsakymą į straipsnį J. Statkutė paskelbė Vorutos vasario 18 d. numeryje bei internete. Skaityti toliau

R.Grigas. Už ir prieš dr. Jūratę Statkutę de Rosales (61)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Visai neseniai pasiekė žinia: mūsų iškiliosios tautietės, Vilniaus pedagoginio (dabar Lietuvos edukologijos) universiteto garbės daktarės Jūratės Statkutės de Rosales veikalas „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ pradėtas publikuoti Ispanijos prestižiniame Valensijos universiteto tęstiniame leidinyje, pirmoje pozicijoje. Ši, praėjusią vasarą Lietuvoje išleista knyga, tapo bestseleriu – buvo viena skaitomiausių. Dėl neslūgstančio skaitytojų susidomėjimo knyga buvo  išleista net keturiomis pakartotinėmis laidomis.

Negaišinsiu skaitytojų perpasakodamas knygos autorės biografiją. Bet kai ką manau pravartu priminti. Pabėgusi nuo sovietų okupacijos, nuo 1950 m. gyvena ir dirba Karakase. Apdovanota ne tik Venesuelos ordinais, bet ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio Kryžiumi. Skaityti toliau

Tautininkų forume aptarti šiandienos iššūkiai kultūrai ir tapatybei (video) (5)

Spalio 20 d. Vilniuje Lietuvos Mokslų Akademijoje įvyko Tautininkų sąjungos, Tautinės politikos instituto ir LMA Mokslininkų rūmų surengtas Tautinės minties forumas „Nacionalinė kultūra ir tapatybė kaip pagrindinis nacionalinio saugumo rūpestis šiuolaikiniame pasaulyje“.

Forume buvo aptarti Lietuvos kultūrai ir lietuviškai tapatybei iškylantys iššūkiai, ieškota atsakymų kaip jiems galima būtų pasipriešinti ir atsispirti. Skaityti toliau

Tautininkai kviečia į diskusiją apie tautinę tapatybę šiuolaikiniame pasaulyje (video) (9)

Spalio 20 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Lietuvos Mokslų Akademijos Mažojoje salėje (Gedimino pr. 3) Tautininkų sąjunga, Tautinio politikos institutas ir LMA Mokslininkų rūmai organizuoja Tautinės minties forumą „Nacionalinė kultūra ir tapatybė kaip pagrindinis nacionalinio saugumo rūpestis šiuolaikiniame pasaulyje“.

Forumo metu bus diskutuojama apie lietuvių kultūrai ir tapatybei šiandien kylančius iššūkius, Skaityti toliau

V.Labutis. Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų (36)

Savo nuomonę dėl kalbos normų kriterijų, ko nors taisymo, ypač dėl atskirų kalbos faktų normiškumo, gali turėti kiekvienas jos vartotojas. Tačiau nuomonė nuomonei nelygu. Vertingesnė argumentuota nuomonė, o ne emocijų protrūkiai. Jau ima pasigirsti balsų, kad iš viso reikia liautis lietuvių kalbą norminti, ją prižiūrėti. Ypač kelia nerimą skelbiamos mintys apie pačios lietuvių kalbos neįgalumą, skurdumą, negebėjimą derintis prie globalizacijos, naujų technologijų ir kitų staigių šių dienų gyvenimo pokyčių. Deja, tokių lietuvių kalbos menkintojų chore jau girdisi savo nihilistinį požiūrį  deklaruojančių vadinamųjų moderniųjų intelektualų balsų. Jiems toną duoda keletas kalbininkų. Skaityti toliau

R. Grigas. Senieji lietuviai ir krikščionybė: tapatybių konfrontacija (II) (3)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kaitos prieštaringumas    

Laikai keitėsi.   

Jeigu tikime filologais, teigiančiais, jog lietuvių kal­ba susiformavo apie V-VI a. po Kr., tai galime žengti ir toliau. Galime manyti, kad tam dalykui (kaip ir bal­tų religinei reformai, pradėtai VI a. viduryje) impulsą davė grėsmingai išsiliejusi tautų kraustymosi banga. Ji daug ką pakeitė. Griovė ilgus amžius egzistavusius so­cialinės organizacijos (gyvensenos) pamatus. Ardė nu­sistovėjusius ryšius tarp plačiausiai išsidriekusių erd­vių bei kultūrų. Esama nenuginčijamų įrodymų, kad tarp Indijos (arijų) bendruomenėse senaisiais laikais praktikuotos dvasinio gyvenimo kultūros Skaityti toliau