Žymos archyvas: Romualdas Grigas

Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą (nuotraukos) (3)

Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija ir Lietuvo Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Lapkričio 10 d. Indijos Respublikos Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija (चिन्मय पंड्या) Lietuvos Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei įteikė šio universiteto raštą, pažymintį, kad jai yra suteiktas filosofijos garbės daktaro vardas.

Tokį sprendimą Haridvaro universitetas priėmė, atsižvelgdamas į Inijos Trinkūnienės nuopelnus baltiškos prigimtinės kultūros puoselėjimui, jos pristatymui Indijoje ir kitur pasaulyje, o taip pat į Lietuvos ir Indijos dvasinių kultūrinių ryšių stiprinimą. Skaityti toliau

Panevėžio rajone vyks vakaras „Lietuvos istorinė atmintis” (0)

Alkas.lt nuotr.

Balandžio 18 d. 16 val. Naujamiesčio kultūros centre – dailės galerijoje (S. Nėries g. 14, Naujamiestis, Panevėžio raj.) vyks  vakaras „Lietuvos istorinė atmintis“. Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) drauge su XXVII knygos mėgėjų draugija pristatys projektą „Pietryčių ir kitų Lietuvos regionų sociokultūrinių problemų mažinimas”.

Šiame projekte atsispindi Lietuvos universitetų moterų asociacijos siekis skatinanti švietimo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą mokymosi veikloje, Skaityti toliau

Akademikas R. Grigas pristatys savo naują knygą „Nutylėtų tiesų sakymas“ (3)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Kovo 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) bus pristatyta akademiko Romualdo Grigo knyga „Nutylėtų tiesų sakymas“. Knygą išleido „Diemedžio“ leidykla.

Renginyje dalyvaus: „Diemedžio“ leidyklos direktorius Danas Kaukėnas, akademikas Antanas Tyla, literatūros ir kultūros istorikas Algimantas Bučys, žurnalistas Vytautas Visockas, UAB „Hannig Vilnius“ technikos vadovas Valdas Šilalė, LMA skyriaus Mokslininkų rūmai vadovė Aldona Daučiūnienė, Renginio vedėjas – akademikas Skaityti toliau

R. Grigas. „Piliakalnių kultūra“: rekonstrukcijos kontūrai ir pastangų prasmė (5)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsidėmėkime: nūdienos sutelktas dėmesys piliakalniams – tai subordinuoto trijų jėgų veiksmo rezultatas. Mokslinės minties, visuomeninio judėjimo ir valstybės institucijų bendro veikimo produktas. Deja, dera pripažinti: toks atvejis mūsų valstybėje išimtis. Nors turėtų būti norma, konstanta.

Tai, kad 2017-ji metai Seimo nutarimu paskelbti piliakalnių atminties metais, laikome savosios tapatybės (savasties) įteisinimo laimėjimu (tiesa, palyginus kukliu). Tačiau mąstant kritiškiau ir plačiau, įsiūlytas jiems dėmesys, ko gero, yra nepakankamas ta prasme, kad jis daugiau susijęs su lietuvių senosios kultūros forma, o ne su turiniu. Turinys dar likęs lyg ir už borto. Lyg ir liko tebegaliojanti vadinamosios Skaityti toliau

R. Grigas. Mintys apie istoriko monografiją – akibrokštą (115)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Savotišką intelektualinį nuotykį (akibrokštą), manau, labai dažnas gali išgyventi skaitydamas naujausių laikų Lietuvoje istorijos tyrinėtojo profesoriaus Henriko Šadžiaus monografiją: „Tautos drama (1939–1953)“. Knygą 2016 m. 500 egz. tiražu išleido „Minties“ leidykla (!). Veikalas savaip stulbina savo fundamentalumu, neįtikėtinai gausia, kruopščiai sustruktūrinta, susisteminta medžiaga ir, dera pripažinti, atviromis, drąsiomis įžvalgomis. Tai tikrai neeilinė, ilgus metus (tikėtina – ne vien to autoriaus) rašyta ir išmąstyta studija.

Tačiau būtent veikalo autoriaus plati įžvalgų paletė ir jų drąsumas (gal ir originalumas) ir duoda besidominčiam tiek senąja, tiek vėlyvųjų laikų lietuvių tautos istorija, ypač jos Skaityti toliau

Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video) (44)

Akademikui Romualdui Grigui Jorėje buvo įteiktas Garbės Vaidilos ženklas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kaip ir kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai šiemet vėl atšventė Didžiają pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.

Nepabūgę lietaus, bemaž 400 šventės dalyvių, prisikeliančios gamtos apsuptyje atliko apeigas skirtas Didiesiems lietuvių dievams: Perkūnui, Žemynai, Gabijai.

Pasak pagrindinių šios šventės rengėjų Daivos ir Jono Vaiškūnų, Jorė tai ypatingas ir labai greitai praeinantis laikas, kai pirmoji pavasario žaluma jau apreiškia, jog pasaulio gyvybinės galios bunda aplink mus ir mūsų viduje.

„Jorės dienomis būtina būti gamtoje. Jorė – ne pramoga, ne spektaklis, kuriame susirinkę žiūrovai laukia reginių. Jorė – tai dieviškas laikas, kurį galime paversti didinga savo sielos Skaityti toliau

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su akademiku Romualdu Grigu (III) (audio) (3)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Tai jau ketvirtoji Alko radijo laida „Kokia… prasmė?“. Laidos autorius Gediminas Citukas kartu su pašnekovais ieško atsakymų į paprastą ir tuo pačiu (gal būt) neatsakomą klausimą „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“

Tęsiame pokalbį su Alko radijo laidos „Kokia prasmė?“ svečiu prof. Romualdu Grigu –  Lietuvos sociologu, publicistu, prozininku, habilituotu socialinių mokslų daktaru, Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu.

Tęsinys. Pirmosios laidos dalies klausykite ČIA, antrosios dalies ČIA. Skaityti toliau

R. Grigas. Žodis apie vyskupo Motiejaus Valančiaus žygdarbį (8)

„Lietos” labdaros fondo nuotr.

Vasario 28 d. lygiai prieš 215 metų gimė  Vyskupas Motiejus Valančius. Jis priklauso tiems retiems lietuvių tautos švyturiams, kurių spinduliuotė, bėgant dešimtmečiams ir net šimtmečiams, neblėsta. Netgi stiprėja. Stiprėja jau vien dėl to, kad pats gyvenimas, jo tirštėjantis dramatizmas mus verste verčia gauti papildomus gaivinančios šviesos pliūpsnius.

Mąstydamas apie įvairiais talentais ir ypatingu nuosekliu valingumu pasireiškusią Valančiaus asmenybę, visų pirma aš mąstau apie Jį kaip apie didį Audėją. Skaityti toliau

R. Grigas. Žodis neabejingiesiems (28)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pradėsiu nuo teiginio: istorinis likimas mūsų tautos stuburą yra įlaužęs ne vienoje vietoje. Kai kur suaugo. Bet paliko nuolatinį skausmą keliančias ataugas ar suaugimus.

Nejauku, nesuprantama (gal siaubinga?), kai tuos stuburo įlaužimus nuolatos kas nors iš saviškių (anot R. Vanagaitės, – iš „mūsiškių“…) bando palaikyti skausmo (ir įlaužos) padėtyje. Viena iš tokių nesuprantamų asmenybių yra save mokslo ir visuomenės veikėjų bendruomenei priskirianti Nerija Putinaitė. Ji vėl – avanscenoje. Nuskriaustos, t. y. negavusios prestižinės premijos būsenoje… Skaityti toliau

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su akademiku Romualdu Grigu (II) (audio) (2)

Prof. Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tai jau trečioji Alko radijo laida „Kokia… prasmė?“. Laidos autorius Gediminas Citukas kartu su pašnekovais ieško atsakymų į paprastą ir tuo pačiu (gal būt) neatsakomą klausimą „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“

Tęsinys. Pirmosios laidos dalies klausykite ČIA.

Šį kartą Alko radijo laidos „Kokia prasmė?“ svečias prof. Romualdas Grigas –  Lietuvos sociologas, publicistas, prozininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas. Skaityti toliau

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su akademiku Romualdu Grigu (I) (audio) (5)

Prof. Romualdas Grigas | Z. Tamakausko nuotr.

Tai jau antroji Alko radijo laida „Kokia… prasmė?“. Laidos autorius Gediminas Citukas kartu su pašnekovais ieško atsakymų į paprastą ir tuo pačiu (gal būt) neatsakomą klausimą „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“.

Tai laidų ciklas, savotiškas almanachas, kuris mus ves į nežinomus tolius, į tuos dvasinius tolius kurių žmogus per savo sąmoningą egzistencija pastoviai ieškojo bandydamas atsakyti į klausimus:
– Kas AŠ? Kodėl būtent AŠ? Skaityti toliau

Vilnius pagerbs sostinės įkūrėją Gediminą (1)

Vilniaus pagarsinimo šventėje skaitomas 1323 m. Gedimino laiškas | Alkas.lt, Tomo Baranausko nuotr.

Sausio 25 d. 18 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) vyks tradicinis Vilniaus pagarsinimo dienos paminėjimo renginys.

Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovo Gedimino laiške „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“. Šiuo Vilniuje rašytu laišku Gediminas pagarsino Vilniaus vardą Europai. Skaityti toliau

Trakų Salos pilyje vyks knygos „Sakmė apie Gervių tiltą“ pristatymas (0)

knygos Sakme apie Gerviu tilta pristatymasLapkričio 13 d. 16 val. Trakų pilies Didžiojoje menėje vyks Laimono Inio romano „Sakmė apie Gervių tiltą“ pristatymas.

„Aš vis dar gyvenu su Kara…“

Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras išleido rašytojo Laimono Inio romaną „Sakmė apie Gervių tiltą“. Netikėta tema, stilistika, kompozicija. „Žodžiai iš sąmonės gelmių lyg aukso grūdeliai biro į tamsėjantį vandenį…“ Apie tuos  „aukso grūdelius“, romaną sakmę, knygos atsiradimo istoriją ir jau savarankišką gyvenimą kalbamės su autoriumi. Skaityti toliau

Įvyko konferencija Veršvų piliakalnio išsaugojimui (0)

rengėjų nuotr.

Gegužės 28 d. Kaune vyko Respublikinė mokslo konferencija „Veršvų piliakalnio paslaptis – 2“, kuri priminė Kauno regiono gamtos apsaugos problemas ir buvo skirta Kauno Veršvų piliakalnio išsaugojimui. Konferencijos dalyvius pasveikino Vilijampolės Veršvų seniūnaitė, Veršvų bendruomenės centro istorinio etnopaveldo klubo vadovė Stasė Mickutė ir akademikas, kardiochirurgas, diplomatas, prof. habil. dr. Jurgis Brėdikis. Skaityti toliau

Kaune įvyko renginys „Pamąstymai apie Tautą ir Tėvynę“ (0)

Prof. Romualdas Grigas | rengėjų nuotr.

Kovo 1 dieną Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos gausiai susirinkusių žmonių konferencijų salėje įvyko labai prasmingas renginys – „Pamąstymai apie Tautą ir Tėvynę“. Visada laukiamas kauniečių svečias profesorius akademikas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys Romualdas Grigas peržvelgė mūsų tautos gyvavimo istoriją, jos dvasinės ir materialinės kultūros gelmes, jos praeities ir dabarties būklę, gyvais pavyzdžiais nušvietė valstybės ir tautos santykį, mūsų tautos gyvybingumą, pabrėždamas rašytojo Dano Kaukėno žodžius:

Čia ir mūsų namai, ir senolių kapai, / Mūsų girios ir žaliosios pievos. / Šitą kraštą mylėt ir globot, ir apgint / Nuo amžių mums pavedė Dievas.   Skaityti toliau

R. Grigas. Jaunimo nacionalinės (tautinės) savimonės drama. Kas kaltas? (9)

grigas-vaiskuno-nuotr

Skubu pasiteisinti, sąvoką „drama“ pirmiausia sieju su tais, kurie amžiams paliko tėvų žemę, ir su tais, kurie tam veiksmui ruošiasi. Atvirą pokalbį su skaitytoju pradėsiu nuo provokuojamo klausimo.

Kodėl „Lietuvos žmonės“?

Gal stabtelėkime ir susimąstykime, ar lietuvių jaunimo, vos ne masinės, emigracijos motyvų ir veiksmų paletėje negalėtume įžiūrėti valstybės vadovų, kitų politikų, net iškilesnių visuomenės veikėjų politinio neatsargumo, nenuoseklumo? Ar ne nuo V. A. prezidentavimo metų, kreipiantis į visuomenę, imta vengti „lietuvio“ sąvokos? Kodėl dabar, ko gero, jau visi politikai įprato, kreipdamiesi iš tribūnų, vartoti vieną ir tą pačią šaltu, bejausmiu kosmopolitizmu alsuojančią, daugelio lietuvių patriotinius Skaityti toliau

Seime – seminaras-diskusija apie Lenkijos vaidmenį Lietuvos valstybingumo tapsmui (tiesioginė transliacija video, nuotraukos) (17)

Konferencija | R.Garuolio nuotr.

Gegužės 20 d., antradienį, 13 val., Vilniuje,  Seimo III rūmų I aukšte Europos informacijos biure įvyko seminaras-diskusija „Lenkų ir Lenkijos vaidmuo lietuvių tautos ir jos savarankiško valstybingumo kūrimo ir stiprinimo kelyje“.

Tiesioginę transliaciją iš konferencijos žiūrėkite ČIA.

Seminaras – diskusija buvo skirta istoriko dr. Algimanto Liekio knygoje „Svetimi lietuvių namuose“ pateikiamiems tyrimų rezultatams ir išvadoms bei jų reikšmei šiandienos gyvenimui aptarti šiems klausimams:

Skaityti toliau

Garsūs Lietuvos mokslininkai ir menininkai ragina vienytis ir apginti Tautos teisę į referendumą (53)

Alkas.lt, T.Baranausko montažas.

Sausio 15 d. grupė Lietuvos mokslininkų ir meno kūrėjų išplatino atvirą laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos piliečiams daromų kliūčių pasinaudoti savo konstitucine teise į referendumą ir pakvietė visus geros valios žmones telktis, vienytis ir visomis įmanomomis teisėtomis priemonėmis ginti daugiau kaip 300 000 Lietuvos Respublikos piliečių išreikštą valią.

Skelbiame šį kreipimąsi:

DĖL TEISĖS Į REFERENDUMĄ Skaityti toliau

Neišsižadėkime Lietuvos šeimininko teisių: laiškas visiems už tautos likimą atsakingiems žmonėms (76)

referendumas-del-zemesKreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Respublikos Prezidentę, europarlamentarus ir į visus Lietuvos žmones, atsakingus už savo ir visos tautos ateitį.

Lietuvos žmonių iniciatyva surinkta 320 tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų. Jais reikalaujama surengti referendumą dviem tautos egzistencijai ir demokratijos plėtrai gyvybiškai svarbiais klausimais: pripažinti Lietuvos piliečiams išimtinę nuosavybės teisę į Lietuvos žemę ir sumažinti piliečių iniciatyva rengiamų referendumų kvotą iki 100 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių parašų. Tai, kad surinktas toks didžiulis parašų skaičius, rodo, jog Lietuvos žmonių noras ir teisė dalyvauti šalies valdyme, apginti teisę į savo istorinius namus yra suvokta kaip ypatingos svarbos klausimai. Tačiau prieš šią tautos valią šiandien bandoma ne tik vesti antidemokratinę ir antikonstitucinę propagandą, bet ir ją blokuoti Skaityti toliau

L.Veličkaitė. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai (18)

Kairėje sėdi Jūratė Statkutė de Rosalis, dešinėje - dokumentinio filmo apie ją autorius ir režisierius Stasys Petkus | Aidas.lt, Ž.Petkaus nuotr.

Viskas prasidėjo Venesueloje, atsitiktinai. Mišrioje šeimoje su vaikais visada kalbėjau lietuviškai.

„Mama, kodėl, kai tėtis tau kalba ispaniškai, tu supranti, o kai aš taip kalbu, tu sakai, kad nesupranti?“

Aiškindavau, kad kiekviena mama su savo vaikais turi kalbėtis savo gimtąja kalba. Jų buvo penki berniokai – Luisas, Jonas, Šarūnas, Rimas ir Saulius. Ispanų ir lietuvių kalbų sandarą namuose vaikai išsprendė sujungdami panašumus, kas dažnai mane prajuokindavo, kol pastebėjau, kad kai kurių panašumų nebuvo galima paaiškinti bendrais indoeuropiečių kalbų duomenimis,“ – rašo savo knygoje „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ Skaityti toliau

K. Uokos spaudos konferencijoje – apie „riaušių kėlimą“ per gėjų eitynes ir L.Linkevičiaus pareiškimus (video) (9)

Kazimieras Uoka

Rugsėjo  4 d. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Tautininkų sąjungos vicepirmininko Kazimiero Uokos spaudos konferencija, kurioje buvo pateikta naujausia informacija apie baudžiamąją bylą dėl „riaušių kėlimo“ per gėjų eitynes praėjusiais metais. Spaudos konferencijoje pasisakyta ir dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pareiškimų apie kovą su tautinėmis partijomis ir apie „europietiškumo“ sampratą.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio tarybos narys Rytas Kupčinskas ir Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila, tautotyrininkas prof. Romualdas Grigas. Skaityti toliau

Signatarų namuose „Terra Jatwezenorum“ IV tomo sutiktuvės (2)

Kovo 21 dieną, 16 val. Signatarų namuose Vilniuje (Pilies g. 26) vyks istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ IV tomo sutiktuvės.

Renginyje dalyvaus: Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius – kalbininkas, baltistas, dialektologas; Akad. prof. habil. dr. Romualdas Grigas – sociologas, tautotyrininkas; Akad. prof. dr. Eugenijus Jovaiša – istorikas, archeologas, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius; Algirdas Patackas, Lietuvos Respublikos Seimo narys; Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė – Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra, Skaityti toliau

Laiko pjūvis – anuomet ir dabar (video) (1)

Prof. Romualdas Grigas „Laiko pjūvis - anuomet ir dabar“

„Mes gyvename pasaulyje be ribų. Ribą ir aiškią artikuliaciją prarado tiek laikas, tiek erdvė. Vis mažiau prasmės turi žodžiai „toli“, „arti“, „seniai“, „tik ką“, „netrukus“. Tai, kas toli, priartėja, kas arti, nutolsta, kas buvo seniai, staiga tampa dabartimi… netgi tai, ką mes vadiname kaita ir tapsmu, yra pastovu. Heraklitas klydo. Galima įbristi į tą pačią upę. Ne dukart, o daug sykių…“ (Arvydas Šliogeris)

Kuo skiriasi, ir kuo panašios anuometinė nepriklausoma Lietuvos Respublika – tarpukaris, 1918-1940 m. – ir šių dienų Lietuva? Skaityti toliau

Jotvingių metraščio sutiktuvės Vilniuje (video) (1)

punskas.pl vaizdo įrašo stop kadrasKovo 23 dieną Vilniuje, Signatarų namuose, vyko Punsko „Aušros“ leidyklos istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) III tomo sutiktuvės. Renginyje dalyvavo metraščio redaktoriai, sudarytojai, leidėjai, straipsnių autoriai, Kovo 11-osios akto signatarai, rašytojai, dailininkai, vilniečiai.

Metraščio pristatymą pradėjo Signatarų namų direktorė Meilutė Peikštenienė. Ji punskiečiams padovanojo Kovo 11-osios signataro Vlado Terlecko naujausią knygą „Jonas Vailokaitis. Gyvenimo ir mokslo bruožai“. Sutiktuvių dalyvius pasveikino Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Mykolas Karčiauskas ir metraščio vyr. redaktorius Sigitas Birgelis. Skaityti toliau

A.Butkus, S.M.Lanza. Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje (68)

Gotų karys

Nesitikėjome, kad taip audringai ir netgi arogantiškai bus reaguota į mūsų populiariai parašytą straipsnį Kaip baltai tampa gotais, publikuotą Vorutoje 2011-2012 m. slenkstyje. Straipsnyje mes atkreipėm dėmesį į Venesuelos lietuvės žurnalistės Jūratės Statkutės de Rosales mėginimus pagrįsti Aistmarių nerijos ir senuosiuose raštuose minimos Skandzos salos tapatumą, paremtą daugiausia istoriko Jordano (VI a.) šios salos aprašymu. Šis tapatumas drauge su gotų baltiškumu yra įrodinėjamas J. Statkutės knygoje Europos šaknys ir mes, baltai (Vilnius, 2011). Mūsų patikrintieji Jordano, Pretorijaus ir kitų autorių tekstai, mūsų manymu, neįrodo nei minėtojo salos tapatumo, nei gotų baltiškumo, nei pangermanistų sąmokslo.

Atsakymą į straipsnį J. Statkutė paskelbė Vorutos vasario 18 d. numeryje bei internete. Skaityti toliau

R.Grigas. Už ir prieš dr. Jūratę Statkutę de Rosales (58)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Visai neseniai pasiekė žinia: mūsų iškiliosios tautietės, Vilniaus pedagoginio (dabar Lietuvos edukologijos) universiteto garbės daktarės Jūratės Statkutės de Rosales veikalas „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ pradėtas publikuoti Ispanijos prestižiniame Valensijos universiteto tęstiniame leidinyje, pirmoje pozicijoje. Ši, praėjusią vasarą Lietuvoje išleista knyga, tapo bestseleriu – buvo viena skaitomiausių. Dėl neslūgstančio skaitytojų susidomėjimo knyga buvo  išleista net keturiomis pakartotinėmis laidomis.

Negaišinsiu skaitytojų perpasakodamas knygos autorės biografiją. Bet kai ką manau pravartu priminti. Pabėgusi nuo sovietų okupacijos, nuo 1950 m. gyvena ir dirba Karakase. Apdovanota ne tik Venesuelos ordinais, bet ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio Kryžiumi. Skaityti toliau

Tautininkų forume aptarti šiandienos iššūkiai kultūrai ir tapatybei (video) (5)

Spalio 20 d. Vilniuje Lietuvos Mokslų Akademijoje įvyko Tautininkų sąjungos, Tautinės politikos instituto ir LMA Mokslininkų rūmų surengtas Tautinės minties forumas „Nacionalinė kultūra ir tapatybė kaip pagrindinis nacionalinio saugumo rūpestis šiuolaikiniame pasaulyje“.

Forume buvo aptarti Lietuvos kultūrai ir lietuviškai tapatybei iškylantys iššūkiai, ieškota atsakymų kaip jiems galima būtų pasipriešinti ir atsispirti. Skaityti toliau

Tautininkai kviečia į diskusiją apie tautinę tapatybę šiuolaikiniame pasaulyje (video) (9)

Spalio 20 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Lietuvos Mokslų Akademijos Mažojoje salėje (Gedimino pr. 3) Tautininkų sąjunga, Tautinio politikos institutas ir LMA Mokslininkų rūmai organizuoja Tautinės minties forumą „Nacionalinė kultūra ir tapatybė kaip pagrindinis nacionalinio saugumo rūpestis šiuolaikiniame pasaulyje“.

Forumo metu bus diskutuojama apie lietuvių kultūrai ir tapatybei šiandien kylančius iššūkius, Skaityti toliau

V.Labutis. Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų (35)

Vitas Labutis

Savo nuomonę dėl kalbos normų kriterijų, ko nors taisymo, ypač dėl atskirų kalbos faktų normiškumo, gali turėti kiekvienas jos vartotojas. Tačiau nuomonė nuomonei nelygu. Vertingesnė argumentuota nuomonė, o ne emocijų protrūkiai. Jau ima pasigirsti balsų, kad iš viso reikia liautis lietuvių kalbą norminti, ją prižiūrėti. Ypač kelia nerimą skelbiamos mintys apie pačios lietuvių kalbos neįgalumą, skurdumą, negebėjimą derintis prie globalizacijos, naujų technologijų ir kitų staigių šių dienų gyvenimo pokyčių. Deja, tokių lietuvių kalbos menkintojų chore jau girdisi savo nihilistinį požiūrį  deklaruojančių vadinamųjų moderniųjų intelektualų balsų. Jiems toną duoda keletas kalbininkų. Skaityti toliau

R.Grigas. Senieji lietuviai ir krikščionybė: tapatybių konfrontacija (II) (3)

Romualdas Grigas, Žurnalas  „Liaudies kultūra“, 2007, Nr.6.    

Prof. Romualdas Grigas, Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kaitos prieštaringumas    

Laikai keitėsi.   

Jeigu tikime filologais, teigiančiais, jog lietuvių kal­ba susiformavo apie V-VI a. po Kr., tai galime žengti ir toliau. Galime manyti, kad tam dalykui (kaip ir bal­tų religinei reformai, pradėtai VI a. viduryje) impulsą davė grėsmingai išsiliejusi tautų kraustymosi banga. Ji daug ką pakeitė. Griovė ilgus amžius egzistavusius so­cialinės organizacijos (gyvensenos) pamatus. Ardė nu­sistovėjusius ryšius tarp plačiausiai išsidriekusių erd­vių bei kultūrų. Esama nenuginčijamų įrodymų, kad tarp Indijos (arijų) bendruomenėse senaisiais laikais praktikuotos dvasinio gyvenimo kultūros Skaityti toliau