Šiandien, balandžio 24 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos moklsų akademijoje (Gedimino pr. 3) pristatyta nauja akademiko Romualdo Grigo knyga „Lietuvos piliakalnių paslaptys“ kurią leidykla „Diemedis“.
Ta proga Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas susisiekė su knygos autoriumi akademiku R. Grigu ir paprašė trumpai pristatyti savo naujas įžvalgas ir atradimus paskatinusius parengti ši naują darbą. Skaityti toliau
Lapkričio 10 d. Indijos Respublikos Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija (चिन्मय पंड्या) Lietuvos Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei įteikė šio universiteto raštą, pažymintį, kad jai yra suteiktas filosofijos garbės daktaro vardas.
Tokį sprendimą Haridvaro universitetas priėmė, atsižvelgdamas į Inijos Trinkūnienės nuopelnus baltiškos prigimtinės kultūros puoselėjimui, jos pristatymui Indijoje ir kitur pasaulyje, o taip pat į Lietuvos ir Indijos dvasinių kultūrinių ryšių stiprinimą. Skaityti toliau
Balandžio 18 d. 16 val. Naujamiesčio kultūros centre – dailės galerijoje (S. Nėries g. 14, Naujamiestis, Panevėžio raj.) vyks vakaras „Lietuvos istorinė atmintis“. Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) drauge su XXVII knygos mėgėjų draugija pristatys projektą „Pietryčių ir kitų Lietuvos regionų sociokultūrinių problemų mažinimas”.
Šiame projekte atsispindi Lietuvos universitetų moterų asociacijos siekis skatinanti švietimo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą mokymosi veikloje, Skaityti toliau
Kovo 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) bus pristatyta akademiko Romualdo Grigo knyga „Nutylėtų tiesų sakymas“. Knygą išleido „Diemedžio“ leidykla.
Renginyje dalyvaus: „Diemedžio“ leidyklos direktorius Danas Kaukėnas, akademikas Antanas Tyla, literatūros ir kultūros istorikas Algimantas Bučys, žurnalistas Vytautas Visockas, UAB „Hannig Vilnius“ technikos vadovas Valdas Šilalė, LMA skyriaus Mokslininkų rūmai vadovė Aldona Daučiūnienė, Renginio vedėjas – akademikas Skaityti toliau
Įsidėmėkime: nūdienos sutelktas dėmesys piliakalniams – tai subordinuoto trijų jėgų veiksmo rezultatas. Mokslinės minties, visuomeninio judėjimo ir valstybės institucijų bendro veikimo produktas. Deja, dera pripažinti: toks atvejis mūsų valstybėje išimtis. Nors turėtų būti norma, konstanta.
Tai, kad 2017-ji metai Seimo nutarimu paskelbti piliakalnių atminties metais, laikome savosios tapatybės (savasties) įteisinimo laimėjimu (tiesa, palyginus kukliu). Tačiau mąstant kritiškiau ir plačiau, įsiūlytas jiems dėmesys, ko gero, yra nepakankamas ta prasme, kad jis daugiau susijęs su lietuvių senosios kultūros forma, o ne su turiniu. Turinys dar likęs lyg ir už borto. Lyg ir liko tebegaliojanti vadinamosios Skaityti toliau
Savotišką intelektualinį nuotykį (akibrokštą), manau, labai dažnas gali išgyventi skaitydamas naujausių laikų Lietuvoje istorijos tyrinėtojo profesoriaus Henriko Šadžiaus monografiją: „Tautos drama (1939–1953)“. Knygą 2016 m. 500 egz. tiražu išleido „Minties“ leidykla (!). Veikalas savaip stulbina savo fundamentalumu, neįtikėtinai gausia, kruopščiai sustruktūrinta, susisteminta medžiaga ir, dera pripažinti, atviromis, drąsiomis įžvalgomis. Tai tikrai neeilinė, ilgus metus (tikėtina – ne vien to autoriaus) rašyta ir išmąstyta studija.
Tačiau būtent veikalo autoriaus plati įžvalgų paletė ir jų drąsumas (gal ir originalumas) ir duoda besidominčiam tiek senąja, tiek vėlyvųjų laikų lietuvių tautos istorija, ypač jos Skaityti toliau
Kaip ir kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai šiemet vėl atšventė Didžiają pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.
Nepabūgę lietaus, bemaž 400 šventės dalyvių, prisikeliančios gamtos apsuptyje atliko apeigas skirtas Didiesiems lietuvių dievams: Perkūnui, Žemynai, Gabijai.
Pasak pagrindinių šios šventės rengėjų Daivos ir Jono Vaiškūnų, Jorė tai ypatingas ir labai greitai praeinantis laikas, kai pirmoji pavasario žaluma jau apreiškia, jog pasaulio gyvybinės galios bunda aplink mus ir mūsų viduje. Skaityti toliau
Tai jau ketvirtoji Alko radijo laida „Kokia… prasmė?“. Laidos autorius Gediminas Citukas kartu su pašnekovais ieško atsakymų į paprastą ir tuo pačiu (gal būt) neatsakomą klausimą „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“
Tęsiame pokalbį su Alko radijo laidos „Kokia prasmė?“ svečiu prof. Romualdu Grigu – Lietuvos sociologu, publicistu, prozininku, habilituotu socialinių mokslų daktaru, Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu.
Tęsinys. Pirmosios laidos dalies klausykite ČIA, antrosios dalies ČIA. Skaityti toliau
Vasario 28 d. lygiai prieš 215 metų gimė Vyskupas Motiejus Valančius. Jis priklauso tiems retiems lietuvių tautos švyturiams, kurių spinduliuotė, bėgant dešimtmečiams ir net šimtmečiams, neblėsta. Netgi stiprėja. Stiprėja jau vien dėl to, kad pats gyvenimas, jo tirštėjantis dramatizmas mus verste verčia gauti papildomus gaivinančios šviesos pliūpsnius.
Mąstydamas apie įvairiais talentais ir ypatingu nuosekliu valingumu pasireiškusią Valančiaus asmenybę, visų pirma aš mąstau apie Jį kaip apie didį Audėją. Skaityti toliau
Pradėsiu nuo teiginio: istorinis likimas mūsų tautos stuburą yra įlaužęs ne vienoje vietoje. Kai kur suaugo. Bet paliko nuolatinį skausmą keliančias ataugas ar suaugimus.
Nejauku, nesuprantama (gal siaubinga?), kai tuos stuburo įlaužimus nuolatos kas nors iš saviškių (anot R. Vanagaitės, – iš „mūsiškių“…) bando palaikyti skausmo (ir įlaužos) padėtyje. Viena iš tokių nesuprantamų asmenybių yra save mokslo ir visuomenės veikėjų bendruomenei priskirianti Nerija Putinaitė. Ji vėl – avanscenoje. Nuskriaustos, t. y. negavusios prestižinės premijos būsenoje… Skaityti toliau
Tai jau trečioji Alko radijo laida „Kokia… prasmė?“. Laidos autorius Gediminas Citukas kartu su pašnekovais ieško atsakymų į paprastą ir tuo pačiu (gal būt) neatsakomą klausimą „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“
Tęsinys. Pirmosios laidos dalies klausykite ČIA.
Šį kartą Alko radijo laidos „Kokia prasmė?“ svečias prof. Romualdas Grigas – Lietuvos sociologas, publicistas, prozininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas. Skaityti toliau
Tai jau antroji Alko radijo laida „Kokia… prasmė?“. Laidos autorius Gediminas Citukas kartu su pašnekovais ieško atsakymų į paprastą ir tuo pačiu (gal būt) neatsakomą klausimą „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“.
Tai laidų ciklas, savotiškas almanachas, kuris mus ves į nežinomus tolius, į tuos dvasinius tolius kurių žmogus per savo sąmoningą egzistencija pastoviai ieškojo bandydamas atsakyti į klausimus:
– Kas AŠ? Kodėl būtent AŠ? Skaityti toliau
Sausio 25 d. 18 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) vyks tradicinis Vilniaus pagarsinimo dienos paminėjimo renginys.
Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovo Gedimino laiške „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“. Šiuo Vilniuje rašytu laišku Gediminas pagarsino Vilniaus vardą Europai. Skaityti toliau
Lapkričio 13 d. 16 val. Trakų pilies Didžiojoje menėje vyks Laimono Inio romano „Sakmė apie Gervių tiltą“ pristatymas.
„Aš vis dar gyvenu su Kara…“
Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras išleido rašytojo Laimono Inio romaną „Sakmė apie Gervių tiltą“. Netikėta tema, stilistika, kompozicija. „Žodžiai iš sąmonės gelmių lyg aukso grūdeliai biro į tamsėjantį vandenį…“ Apie tuos „aukso grūdelius“, romaną sakmę, knygos atsiradimo istoriją ir jau savarankišką gyvenimą kalbamės su autoriumi. Skaityti toliau
Gegužės 28 d. Kaune vyko Respublikinė mokslo konferencija „Veršvų piliakalnio paslaptis – 2“, kuri priminė Kauno regiono gamtos apsaugos problemas ir buvo skirta Kauno Veršvų piliakalnio išsaugojimui. Konferencijos dalyvius pasveikino Vilijampolės Veršvų seniūnaitė, Veršvų bendruomenės centro istorinio etnopaveldo klubo vadovė Stasė Mickutė ir akademikas, kardiochirurgas, diplomatas, prof. habil. dr. Jurgis Brėdikis. Skaityti toliau
Kovo 1 dieną Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos gausiai susirinkusių žmonių konferencijų salėje įvyko labai prasmingas renginys – „Pamąstymai apie Tautą ir Tėvynę“. Visada laukiamas kauniečių svečias profesorius akademikas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys Romualdas Grigas peržvelgė mūsų tautos gyvavimo istoriją, jos dvasinės ir materialinės kultūros gelmes, jos praeities ir dabarties būklę, gyvais pavyzdžiais nušvietė valstybės ir tautos santykį, mūsų tautos gyvybingumą, pabrėždamas rašytojo Dano Kaukėno žodžius:
Čia ir mūsų namai, ir senolių kapai, / Mūsų girios ir žaliosios pievos. / Šitą kraštą mylėt ir globot, ir apgint / Nuo amžių mums pavedė Dievas. Skaityti toliau
Skubu pasiteisinti, sąvoką „drama“ pirmiausia sieju su tais, kurie amžiams paliko tėvų žemę, ir su tais, kurie tam veiksmui ruošiasi. Atvirą pokalbį su skaitytoju pradėsiu nuo provokuojamo klausimo.
Kodėl „Lietuvos žmonės“?
Gal stabtelėkime ir susimąstykime, ar lietuvių jaunimo, vos ne masinės, emigracijos motyvų ir veiksmų paletėje negalėtume įžiūrėti valstybės vadovų, kitų politikų, net iškilesnių visuomenės veikėjų politinio neatsargumo, nenuoseklumo? Ar ne nuo V. A. prezidentavimo metų, kreipiantis į visuomenę, imta vengti „lietuvio“ sąvokos? Kodėl dabar, ko gero, jau visi politikai įprato, kreipdamiesi iš tribūnų, vartoti vieną ir tą pačią šaltu, bejausmiu kosmopolitizmu alsuojančią, daugelio lietuvių patriotinius Skaityti toliau
Gegužės 20 d., antradienį, 13 val., Vilniuje, Seimo III rūmų I aukšte Europos informacijos biure įvyko seminaras-diskusija „Lenkų ir Lenkijos vaidmuo lietuvių tautos ir jos savarankiško valstybingumo kūrimo ir stiprinimo kelyje“.
Tiesioginę transliaciją iš konferencijos žiūrėkite ČIA.
Seminaras – diskusija buvo skirta istoriko dr. Algimanto Liekio knygoje „Svetimi lietuvių namuose“ pateikiamiems tyrimų rezultatams ir išvadoms bei jų reikšmei šiandienos gyvenimui aptarti šiems klausimams:
Sausio 15 d. grupė Lietuvos mokslininkų ir meno kūrėjų išplatino atvirą laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos piliečiams daromų kliūčių pasinaudoti savo konstitucine teise į referendumą ir pakvietė visus geros valios žmones telktis, vienytis ir visomis įmanomomis teisėtomis priemonėmis ginti daugiau kaip 300 000 Lietuvos Respublikos piliečių išreikštą valią.
Skelbiame šį kreipimąsi:
DĖL TEISĖS Į REFERENDUMĄ Skaityti toliau
Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Respublikos Prezidentę, europarlamentarus ir į visus Lietuvos žmones, atsakingus už savo ir visos tautos ateitį.
Lietuvos žmonių iniciatyva surinkta 320 tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų. Jais reikalaujama surengti referendumą dviem tautos egzistencijai ir demokratijos plėtrai gyvybiškai svarbiais klausimais: pripažinti Lietuvos piliečiams išimtinę nuosavybės teisę į Lietuvos žemę ir sumažinti piliečių iniciatyva rengiamų referendumų kvotą iki 100 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių parašų. Tai, kad surinktas toks didžiulis parašų skaičius, rodo, jog Lietuvos žmonių noras ir teisė dalyvauti šalies valdyme, apginti teisę į savo istorinius namus yra suvokta kaip ypatingos svarbos klausimai. Tačiau prieš šią tautos valią šiandien bandoma ne tik vesti antidemokratinę ir antikonstitucinę propagandą, bet ir ją blokuoti Skaityti toliau
Viskas prasidėjo Venesueloje, atsitiktinai. Mišrioje šeimoje su vaikais visada kalbėjau lietuviškai.
„Mama, kodėl, kai tėtis tau kalba ispaniškai, tu supranti, o kai aš taip kalbu, tu sakai, kad nesupranti?“
Aiškindavau, kad kiekviena mama su savo vaikais turi kalbėtis savo gimtąja kalba. Jų buvo penki berniokai – Luisas, Jonas, Šarūnas, Rimas ir Saulius. Ispanų ir lietuvių kalbų sandarą namuose vaikai išsprendė sujungdami panašumus, kas dažnai mane prajuokindavo, kol pastebėjau, kad kai kurių panašumų nebuvo galima paaiškinti bendrais indoeuropiečių kalbų duomenimis,“ – rašo savo knygoje „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ Skaityti toliau
Rugsėjo 4 d. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Tautininkų sąjungos vicepirmininko Kazimiero Uokos spaudos konferencija, kurioje buvo pateikta naujausia informacija apie baudžiamąją bylą dėl „riaušių kėlimo“ per gėjų eitynes praėjusiais metais. Spaudos konferencijoje pasisakyta ir dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pareiškimų apie kovą su tautinėmis partijomis ir apie „europietiškumo“ sampratą.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio tarybos narys Rytas Kupčinskas ir Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila, tautotyrininkas prof. Romualdas Grigas. Skaityti toliau
Kovo 21 dieną, 16 val. Signatarų namuose Vilniuje (Pilies g. 26) vyks istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ IV tomo sutiktuvės.
Renginyje dalyvaus: Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius – kalbininkas, baltistas, dialektologas; Akad. prof. habil. dr. Romualdas Grigas – sociologas, tautotyrininkas; Akad. prof. dr. Eugenijus Jovaiša – istorikas, archeologas, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius; Algirdas Patackas, Lietuvos Respublikos Seimo narys; Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė – Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra, Skaityti toliau
„Mes gyvename pasaulyje be ribų. Ribą ir aiškią artikuliaciją prarado tiek laikas, tiek erdvė. Vis mažiau prasmės turi žodžiai „toli“, „arti“, „seniai“, „tik ką“, „netrukus“. Tai, kas toli, priartėja, kas arti, nutolsta, kas buvo seniai, staiga tampa dabartimi… netgi tai, ką mes vadiname kaita ir tapsmu, yra pastovu. Heraklitas klydo. Galima įbristi į tą pačią upę. Ne dukart, o daug sykių…“ (Arvydas Šliogeris)
Kuo skiriasi, ir kuo panašios anuometinė nepriklausoma Lietuvos Respublika – tarpukaris, 1918-1940 m. – ir šių dienų Lietuva? Skaityti toliau
Kovo 23 dieną Vilniuje, Signatarų namuose, vyko Punsko „Aušros“ leidyklos istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) III tomo sutiktuvės. Renginyje dalyvavo metraščio redaktoriai, sudarytojai, leidėjai, straipsnių autoriai, Kovo 11-osios akto signatarai, rašytojai, dailininkai, vilniečiai.
Metraščio pristatymą pradėjo Signatarų namų direktorė Meilutė Peikštenienė. Ji punskiečiams padovanojo Kovo 11-osios signataro Vlado Terlecko naujausią knygą „Jonas Vailokaitis. Gyvenimo ir mokslo bruožai“. Sutiktuvių dalyvius pasveikino Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Mykolas Karčiauskas ir metraščio vyr. redaktorius Sigitas Birgelis. Skaityti toliau
Nesitikėjome, kad taip audringai ir netgi arogantiškai bus reaguota į mūsų populiariai parašytą straipsnį Kaip baltai tampa gotais, publikuotą Vorutoje 2011-2012 m. slenkstyje. Straipsnyje mes atkreipėm dėmesį į Venesuelos lietuvės žurnalistės Jūratės Statkutės de Rosales mėginimus pagrįsti Aistmarių nerijos ir senuosiuose raštuose minimos Skandzos salos tapatumą, paremtą daugiausia istoriko Jordano (VI a.) šios salos aprašymu. Šis tapatumas drauge su gotų baltiškumu yra įrodinėjamas J. Statkutės knygoje Europos šaknys ir mes, baltai (Vilnius, 2011). Mūsų patikrintieji Jordano, Pretorijaus ir kitų autorių tekstai, mūsų manymu, neįrodo nei minėtojo salos tapatumo, nei gotų baltiškumo, nei pangermanistų sąmokslo.
Atsakymą į straipsnį J. Statkutė paskelbė Vorutos vasario 18 d. numeryje bei internete. Skaityti toliau
Visai neseniai pasiekė žinia: mūsų iškiliosios tautietės, Vilniaus pedagoginio (dabar Lietuvos edukologijos) universiteto garbės daktarės Jūratės Statkutės de Rosales veikalas „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ pradėtas publikuoti Ispanijos prestižiniame Valensijos universiteto tęstiniame leidinyje, pirmoje pozicijoje. Ši, praėjusią vasarą Lietuvoje išleista knyga, tapo bestseleriu – buvo viena skaitomiausių. Dėl neslūgstančio skaitytojų susidomėjimo knyga buvo išleista net keturiomis pakartotinėmis laidomis.
Negaišinsiu skaitytojų perpasakodamas knygos autorės biografiją. Bet kai ką manau pravartu priminti. Pabėgusi nuo sovietų okupacijos, nuo 1950 m. gyvena ir dirba Karakase. Apdovanota ne tik Venesuelos ordinais, bet ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio Kryžiumi. Skaityti toliau
Spalio 20 d. Vilniuje Lietuvos Mokslų Akademijoje įvyko Tautininkų sąjungos, Tautinės politikos instituto ir LMA Mokslininkų rūmų surengtas Tautinės minties forumas „Nacionalinė kultūra ir tapatybė kaip pagrindinis nacionalinio saugumo rūpestis šiuolaikiniame pasaulyje“.
Forume buvo aptarti Lietuvos kultūrai ir lietuviškai tapatybei iškylantys iššūkiai, ieškota atsakymų kaip jiems galima būtų pasipriešinti ir atsispirti.
Skaityti toliau
Spalio 20 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Lietuvos Mokslų Akademijos Mažojoje salėje (Gedimino pr. 3) Tautininkų sąjunga, Tautinio politikos institutas ir LMA Mokslininkų rūmai organizuoja Tautinės minties forumą „Nacionalinė kultūra ir tapatybė kaip pagrindinis nacionalinio saugumo rūpestis šiuolaikiniame pasaulyje“.
Forumo metu bus diskutuojama apie lietuvių kultūrai ir tapatybei šiandien kylančius iššūkius, Skaityti toliau
Savo nuomonę dėl kalbos normų kriterijų, ko nors taisymo, ypač dėl atskirų kalbos faktų normiškumo, gali turėti kiekvienas jos vartotojas. Tačiau nuomonė nuomonei nelygu. Vertingesnė argumentuota nuomonė, o ne emocijų protrūkiai. Jau ima pasigirsti balsų, kad iš viso reikia liautis lietuvių kalbą norminti, ją prižiūrėti. Ypač kelia nerimą skelbiamos mintys apie pačios lietuvių kalbos neįgalumą, skurdumą, negebėjimą derintis prie globalizacijos, naujų technologijų ir kitų staigių šių dienų gyvenimo pokyčių. Deja, tokių lietuvių kalbos menkintojų chore jau girdisi savo nihilistinį požiūrį deklaruojančių vadinamųjų moderniųjų intelektualų balsų. Jiems toną duoda keletas kalbininkų. Skaityti toliau
