Žymos archyvas: Romas Batūra

Ar tikrai svarbus Saulės mūšio įprasminimas? (tiesioginė transliacija) (1)

Šiaulių m. nuotr.

Lapkričio 21 d. 12 val. Seimo spaudos konferencijų salėje vyks spaudos konferencija „Ar tikrai svarbus Saulės mūšio įprasminimas?“. Joje dalyvaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, Seimo Šiaulių krašto bičiulių grupės pirmininkas Stasys Tumėnas ir jo pavaduotojo Vitalijus Gailius, Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Hubertas Smilgys, istorikas dr. Romas Batūra, smuikininkas prof. Jurgis Dvarionas.

Spaudos konferencijoje bus kalbama apie memorialo, skirto Saulės mūšiui atminti, statybų užbaigimą bei darbų finansavimą. Skaityti toliau

Biudžetiniai istorikai Vorutos paslapties neatskleis (35)

Architekto restauratoriaus Napalio Kitkausko atrastos Mindaugo laikų Vilniaus katedros grindys, išklotos keraminėmis glazūruotomis plytelėmis | Archyvinė nuotr.

Svarbiausio šiuolaikinės Lietuvos valstybingumo dokumento, 1918 m. vasario 16-osios akto, originalą surado entuziastas, kurį net artimieji ir pažįstami vadina keistuoliu.  Akto paieškas išjudino alkoholio ir žiniasklaidos  bendrovės pasiūlytas  milijono eurų atlygis už radinį.  Tačiau įstaiga, kurios pareiga užpildyti baltąsias ir pilkąsias  istorijos dėmes, valstybinis Lietuvos istorijos institutas, taip  pat universitetų istorijos fakultetai, katedros kitų  Lietuvos praeities paslapčių  iki šiol neatskleidė.  Visuomenė tebespėlioja,  kur yra  tiksli Vorutos, legendinės  karaliaus Mindaugo laikų Lietuvos sostinės, geografinė vieta, kas 1382 m. įsakė nužudyti  garsiausią Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Indijos dvasia padėjo atkurti Rasos šventės ugnis aukuruose ir mūsų širdyse (2)

Rasos šventė Kernavėje | Archyvinė nuotr.

Šiemet sukanka 50 metų nuo to laiko kai Kernavėje buvo atgaivinta Rasos šventė. Pirmąsias Rasos šventes čia surengė 1967 m. Vilniuje įsikūrusi Indijos bičiulių draugija, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų. Ta proga Skelbiame vieno iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų filosofo, literatūrologo, Vydūno kūrybos tyrinėtojo bei skleidėjo prof. Vaclovo (Vacio) Bagdonavičiaus atsiminimų rašinį.

Prieš 50 metų, 1967 m. pradžioje, keletas bendraminčių jaunuolių susibūrė į pradžią ramuvietiškam judėjimui davusį Indijos bičiulių būrelį. Skaityti toliau

Ar Lietuvai svarbus istorinio įvykio – Saulės mūšio – įamžinimas? (audio) (2)

Saulės mūšis. Voldemaro Vimbos paveikslas

Pasitinkant Baltų vienybės dieną, Seime surengta Seimo narių Rimos Baškienės, Vitalijaus Gailiaus ir Almos Monkauskaitės spaudos konferencija, kurioje dalyvavo: Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Hubertas Smilgys, istorikas, Lietuvos Karo akademijos dėstytojas doc. dr. Romas Batūra, architektas Algimantas Černiauskas, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos pirmininkas Vladas Buragas, Lietuvos muzikos akademijos styginių katedros profesorius Jurgis Dvarionas, architektas dr. Napoleonas Kitkauskas, Lietuvių folkloro teatro meno vadovas, režisierius Povilas Mataitis, kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas, parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas, Skaityti toliau

Žaliojo tilto mūšio 360-ųjų metinių minėjimo organizatoriai nesutaria dėl „balvonų“ ir požiūrio į Rusiją (nuotraukos, video) (52)

Žaliojo tilto mūšio minėjime kalba Romas Batūra, plakatus laiko iniciatyvinės grupės nariai | Kadras iš Šauksmas.lt video reportažo

Kontraversiškas vakar vykęs 360-ųjų Žaliojo tilto mūšio metinių minėjimas toliau kelia aistras. Nesutarimų kilo tarp pačių renginio iniciatorių. Kai vieni vakar sakytose kalbose pliekė Rusiją, kiti juto nuoskaudą, kad renginys išėjo kitoks, nei tartasi iniciatyvinėje grupėje.

Alkas.lt jau rašė, kad vakar Vilniuje, prie Žaliojo tilto, buvo minimas vienas skaudžiausių Lietuvos pralaimėjimų Rusijai, kuris, nepaisant to, buvo paradoksaliai įvardintas kaip „pergalė“. 1655 m. rugpjūčio 8 d., artėjant Rusijos kariuomenei, Lietuvos kariuomenė per Žaliąjį tiltą atsitraukė iš likimo valiai palikto Vilniaus, patirdama nemažų nuostolių. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Kai pralaimėjimas virsta „pergale“: Lietuva skina istorinės atminties politikos nebuvimo vaisius (35)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sulaukėme. Lietuvos valstybės vardu daromi tiesiog šokiruojantys pareiškimai. Krašto apsaugos ministerija anonsavo prie Žaliojo tilto rugpjūčio 7 d. 12 val. vyksiantį renginį. „Vilniuje bus minima Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pergalės prieš maskvėnų kariuomenę 360 metų sukaktis“, – skelbiama KAM pranešime.

Pergalė? Prieš 360 metų!? Mintyse jau sukasi skaičiukai: 2015–360= … Hm, bene apie 1655 m. katastrofą čia kalbama? Ir sugalvok tu man… Na taip, žinoma, toliau taip ir parašyta: „1655 metų rugpjūčio 8 dieną Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos, atrėmė į miestą įsiveržusią maskvėnų kariuomenę.“ ATRĖMĖ! Skaityti toliau

G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (II) (24)

3foto-G.Songaila_J.Vaiskuno_nuotr.

Tęsinys, pradžia ČIA.

Mūsų istorijos, kai nuo baltų ėmė atsiskirti slavai, pradžios klausimas

Kalbininkai slavų protėvius sieja su vakarų baltų periferiniais dialektais. Glotochronologiniais metodais nustatyta, kad praslavų prokalbė skilo VI a. po Kr., tačiau jų protoslaviškos stadijos, kai jie turėjo atskilti nuo vakarų baltų, chronologija lieka neaiški, kaip ir pačių vakarų baltų atskilimo nuo rytų baltų chronologija. Protoslavų atskilimo ieškoma II tūkst. pr. Kr., tačiau jis arba maždaug sutampa ir su vakarų baltų atskilimu Skaityti toliau

Žinomi šalies istorikai ragina priimti Tautos istorinės atminties įstatymą (9)

Lietuvos istorija | Alkas.lt nuotr.

Ateinančią savaitę Seimui ruošiantis svarstyti  Tautos istorinės atminties įstatymą plenariniame posėdyje, Lietuvos istorikų bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi, kuriame ragina nebeatidėlio šio svarbaus įstatymo priėmimo.  Praėjusią savaitę plenariniame posėdyje buvo nuspręsta atidėti šio įstatymo svarstymą.

Išplatintame viešame kreipimesi, kurį pasirašė 25 žymūs Lietuvos istorikai, teigiama, kad Tautos istorinės atminties įstatymas – žingsnis, kurio seniai reikėjo, nes Lietuvos valstybė buvo neleistinai apleidusi šią svarbią valstybės gyvenimo sritį. Skaityti toliau

Lietuvos karo akademijoje apdovanoti „Lietuvos šviesuoliai“ (3)

„Lietuvos šviesuoliai 2014“  |  K. Dijoko nuotr.

Rugsėjo 25 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija kartu su M. K. Čiurlionio fondu kartu surengė iškilmingą renginį „Lietuvos šviesuoliai 2014“, kurio metu buvo pagerbtos iškilios asmenybės, savo gyvenimo darbus paskyrusios krašto apsaugai, istorijai ir kultūrai.

Apdovanojimai šventėje buvo skirti buvusiam Lietuvos kariuomenės vadui atsargos generolui majorui Jonui Algirdui Kronkaičiui, Lietuvos karo akademijos docentui dr. Romui Batūrai ir choro „Kariūnas“ koncertmeisteriui Vytautui Abariui. Gen. mjr. J. Kronkaičio vardu apdovanojimą priėmė buvęs adjutantas atsargos majoras Robertas Jurgelaitis. Skaityti toliau

Kaune paminėtos prezidento A. Smetonos 140-osios gimimo metinės (nuotraukos) (7)

Prezidento A. Smetonos 140-ųjų metinių minėjime kalba dr. Romas Batūra | kaunas.lt nuotr.

Rugpjūčio 8 d. Istorinės Lietuvos prezidentūros sodelyje, kur puikuojasi trijų prezidentų – Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus – skulptūros, įvyko tradicinis pirmojo ir paskutiniojo Lietuvos prezidento A. Smetonos gimimo metinių minėjimas.

Minėjime dalyvavo miesto meras Andrius Kupčinskas, jo pavaduotojas Vasilijus Popovas, rašytojas Gediminas Jankus, parašęs dramą apie A. Smetoną „Kybartų aktai“, savivaldybės administracijos atstovai, Seimo narys Arimantas Dumčius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus, Šaulių sąjungos, Skaityti toliau

R. Batūra. Dar kartą dėl V.Tomaševskio antilietuviškos, antivalstybinės veiklos (4)

Romas Batūra | lietosfondas.lt, Z.Juškevičiaus nuotr.

2014 m. gegužės 6 d. Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir „Vilnijos“ draugijos organizuoto mitingo prie Seimo dalyvių priimtoje rezoliucijoje  „Dėl grėsmės lietuvių kalbai ir valstybės saugumui“ buvo reikalaujama atmesti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos  (LLRA) antilietuviškas, antivalstybines iniciatyvas ir pašalinti ją iš valdančiosios koalicijos už minėtas antivalstybines pažiūras, Lietuvos šmeižtą Europoje.

Pabrėžtina, kad tas šmeižtas grindžiamas jau seniai Valdemaro Tomaševskio skleidžiama (net per Lietuvos televiziją!) prasimanyta versija apie Lietuvos pietryčius, kad  „lietuviai niekada čia negyveno, čia lenkų žemė“!

Tokios idėjos grindžiamos ir Šalčininkų, Šalčios upės vardais, kaip „įrodymu“ savo teiginiams. Nepaisoma mokslo duomenų, tvirtinančių jų lietuvišką pradą. Daugelyje Skaityti toliau

Atsargos karininkai: Lietuva išgyvena antrąjį išmėginimą po Sovietų Sąjungos žlugimo (16)

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt redakcija gavo Lietuvos atsargos karininkų sąjungos ir Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacijos kreipimąsi „Lietuva išgyvena antrąjį išmėginimą po Sovietų Sąjungos žlugimo“. Šis kreipimąsis buvo apsvarstytas ir priimtas Nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos posėdyje, 2013 05 29 d., Vilnius

Skelbiame šį kreipimąsi:

Lietuva išgyvena antrąjį išmėginimą po Sovietų Sąjungos žlugimo

Prieš dvidešimt trejus metus mums iškovojus politinę ir juridinę Nepriklausomybę, bet kuo toliau tuo vis giliau prarandant dvasinę-kultūrinę Laisvę, Skaityti toliau

Šalčininkuose atšvęsti jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ (nuotraukos) (1)

„Šalčios aleliumai“ | J.Brasiūnaitės nuotr.

Jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje 2013 m. sausio 26 d. pradžiugino lietuvybės puoselėtojus Pietryčių Lietuvoje. Tradiciškai paskutinį sausio šeštadienį rengiamos šventės tema šiemet – tradicijos ir papročiai. Lietuvos tūkstantmečio gimnazija vykdo šį projektą siekdama kelti Šalčininkų rajono mokinių valstybinės kalbos mokėjimo lygį, ugdyti sceninę kultūrą, pagarbą tautos tradicijoms, mokyti bendravimo, drąsos išsakant savo mintis.

Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šventės dalyviams ir svečiams palinkėjo puoselėti tris pagrindinius dalykus: Skaityti toliau

R.Dediala. 1279 metai, arba kaip mes skriaudėm Ordiną (10)

Aizkrauklės pilies griuvėsiai apie 1830 m. Iš Filipo Paulučio (Philip Paulucci) albumo

Prieš kurį laiką rašėme apie Karusės mūšį – vieną įdomiausių XIII a. pergalių, tačiau ne vien šis laimėjimas puošia tuometinę Traidenio (1268–1282) Lietuvą. Šio didžiojo kunigaikščio valdymo pabaigoje įvyko dar vienas, bet didesnis susidūrimas su Vokiečių ordino livoniškąja šaka prie Aizkrauklės.

Šaltiniai

1279 m. kovo 5 dienos įvykiai padarė didelį įspūdį amžininkams, kurių užfiksuota informacija atsispindi dešimtyje atskirų šaltinių. Čia daugiausia žinių teikia Eiliuotoji Livonijos kronika (toliau – ELK), kurioje kautynėms aprašyti skirtos 233 eilutės. Skaityti toliau

Paminėtos Vilniaus atgavimo 72-osios metinės (nuotraukos, video) (32)

Spalio 28 vakarą Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Vilniaus lukiškių aikštėje surengė mitingą „Už Vilnių – Lietuvos sostinę“. Mitingas surengtas Vilniaus grąžinimo Lietuvai 72-ųjų metinių proga. 1939 metų spalio 28 dieną į Lietuvai grąžintą Vilnių įžygiavo Lietuvos kariuomenė.

Mitingo metu kalbas sakė Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka, seimo narys Gintaras Songaila, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas Kęstutis Balčiūnas Skaityti toliau

Keturioliktieji „Šalčios aleliumai“ sekė močiučių pasakas (0)

Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje įvyko tradicinis Šalčininkų rajono lietuviškų mokyklų tautinės saviveiklos festivalis „Šalčios aleliumai“, kuriame dalyvavo dešimties rajono lietuviškų švietimo įstaigų liaudies meną puoselėjančių jaunimo kolektyvų.
Pradėdamas šventę, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius pasidžiaugė, kad, nepaisydami užpustytų kelių, visas lietuviškai besimokantis jaunimas suvažiavo į savo pagrindinę metų tautinės saviveiklos šventę.

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, sveikindamas susirinkusiuosius, Skaityti toliau