Žymos archyvas: Rolandas Paulauskas

M. Kundrotas. Gamtosauga ir patriotinė dešinė (8)

Pixabay.com nuotr.

Prieš dvi dešimtis metų viena didžiausių lietuvių patriotinio judėjimo problemų buvo tai, jog dauguma patriotų sėdėjo savo kaime, stokodami paprasčiausių žinių apie tai, kuo gyvena ir ką veikia jų idėjiniai broliai kitose šalyse. Dabar slenkama į priešingą kraštutinumą, kai aklai perimami kitų šalių judėjimų akcentai ir modeliai, be apmąstymo, kas labiau tinka Lietuvai.

Klasikinis to pavyzdys – dalies lietuvių patriotų pozicija gamtosaugos, gyvūnų gerovės ir Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nusilpusi politinė įžvalga ar sąmoningas patriotų žlugdymas? Vytauto Radžvilo atvejis (36)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvių tautininkų sąjungai jungiantis prie Tėvynės sąjungos profesorius Vytautas Radžvilas graudeno, jog naikinama garbinga partija su šlovinga istorine tradicija. Pabrėžtina, kad iki to laiko veikusi tautiška partija mažai jį tedomino. Bet staiga sudomino, kai atsirado galimybė bent dviems tautininkams patekti į Seimą ir imtis realios teisėkūros veiklos.

Tautininkams atsiskyrus nuo vis labiau liberalėjančių konservatorių patriotinės jėgos atgimimą pasveikino tiek Centro Skaityti toliau

M. Kundrotas. Bolševizmas atgimsta populizmo pavidalu (13)

Pixabay.com nuotr.

Jau senokai Lietuvoje klaidžioja žodis „valdžiažmogis“. Užuot vertinus žmogų pagal jo pasaulėžiūrą, dorą ar gebėjimus jis vertinamas pagal tai, ar yra valdžioje, ar už jos ribų. Kiek vėliau pasirodė dar piktesnė sąvoka – „valdžiagyvis“, taip atimant iš politikų paskutinius žmogiškumo likučius.

Mąstant logiškai vertinti žmogų pagal užimamą padėtį atstovaujamoje valdžioje – tas pats, kaip stigmatizuoti mokytojus, ūkininkus ar santechnikus. Politika iš esmės yra darbas, viena iš daugybės galimų profesijų, be kurios dingtų valstybė. Juk Skaityti toliau

M. Kundrotas. Daina ir istorija (video) (7)

Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke | R.Urbakavičiaus nuotr.

Tarp Atgimimo dainų skambėdavo „Laisvė“, „Dieve, laimink Lietuvą“, „Pabudome ir kelkimės“. Kiekviena šių dainų turi savo istoriją. Itin įdomi Gintauto Abariaus ir Gintaro Zdebskio dainos „Dieve, laimink Lietuvą“ istorija. 2004 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijoje Valdo Adamkaus kandidatūrai paremti pritaikyta šios dainos versija pakeistu tekstu.

Žodžiai „kryžių ir dainų šalie“ pakeisti „girių ir dainų šalie“. „Juk visiems mums vieną kraują davė Lietuva“ pakeista, vietoje žodžio „kraują“ įrašant „vardą“. „Palaimink, Dieve mus motinos kalba“ vietoje Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Išmėžkime lietuvių kalbos arklides (pirmadienio mintys) (video) (6)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Ko verkiam ir dejuojame, ko slapstomės pakampėmis? Aušra įsidienojusi – pabudome ir kelkimės!“ Atpažįstate, kokios dainos tai žodžiai? Eiles parašė aktorius, režisierius ir poetas Kęstutis Genys, muziką – Rolandas Paulauskas, ją įdainavęs su „Ąžuoliuku“. Ko gero, tai žymiausia Sąjūdžio laikų daina, tapusi Atgimimo giesme. O štai jos paskutinis posmas:

Pabudome, o dvasioje dar pasilikom elgetos.
Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi?
Ko verkiam ir dejuojame, ko slapstomės pakampėmis, Skaityti toliau

Grupė signatarų suabejojo Lietuvos ir JAV vyriausybių susitarimo dėl bendradabiavimo gynybos srityje konstitucingumu (7)

Urm.lt nuotr.

Vasario 13 d., pirmadienį, grupė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų susitiko su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku. Pasak po susitikimo Signatarų išplatinto pranešimo, sudėtingo pokalbio metu buvo aptarti karo eskalacijos Lietuvoje klausimai bei Seimui ypatingos skubos tvarka pateiktas ratifikuoti šių metų sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Po šio susitikimo signataras Egidijus Klumbys Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Skaityti toliau

R. Paulauskas: Užsienio valdoma žiniasklaida – pavojinga (96)

Rolandas Paulauskas | respublika.lt nuotr.

Lenkijos valdžia svarsto apie galimybę taikyti apribojimus lenkų žiniasklaidą valdančioms JAV ir Vokietijos žiniasklaidos įmonėms, kadangi šios visuomenę nuteikinėja, kad lenkų politikai esą priima blogus sprendimus. Vienas iš šalies lyderių Jaroslavas Kačinskis (Jaroslaw Kaczynski) paskelbė, kad bus panašus įstatymai kaip Prancūzijoje, kur galioja vieni griežčiausių žiniasklaidą reglamentuojančių teisės aktų.

Žiniasklaida yra strateginė kiekvienos valstybės sritis, sunkiai suprantama, kaip viena šalis su savo vertybėmis gali skleisti propagandą kitokių vertybių šalyje. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Valdžios pasiruošimas politinėms byloms (video) (12)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pranešimas perskaitytas spaudos konferencijoje Seime 2016 04 19 d.  

Balandžio 14 d. Seimas draugiškai priėmė įstatymą dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 2471 straipsniu, kuriuo numatoma baudžiamoji atsakomybė dėl teismo nustatytos medžiagos paviešinimo. Prezidentė D. Grybauskaitė, turinti pasirašyti šį įstatymą, neperskaitė šio įstatymo kelių sakinių ir dėl to negali jo pakomentuoti. Kaip ir Prezidentės „skiepų“ bylos atveju, susirūpinusi žiniasklaida jau aplankė valstybės vadovę ir paprašė vetuoti šį įstatymą.

Vetuoti būtina, tačiau ne tik dėl žiniasklaidos atsakomybės dėl informacijos apie teisme Skaityti toliau

Alkas.lt redaktorius A.Antanaitis: Valstybėje, kurioje negalima kritikuoti valdžios, aš gyventi nenoriu (video) (107)

Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 31 d.  Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis „Žinių radijo“, kuriame pats ilgą laiką dirbo,  laidoje „Dienos klausimas“, su laidos vedėju Marijum Gailium kalbėjo apie žodžio laisvės ir valstybės saugumo ribas.

Akstinu šiam pokalbiui tapo kovo 30 d. Lietuvos žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymas. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Silpna valdžia – silpni argumentai (10)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Signataro Z. Vaišvilos pranešimas perskaitytas 2016 02 18 d.  Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Dėl bandymų klaidinti Lietuvos piliečius”.

Įsibėgėja Valstybinėje rinkimų komisijoje (VRK) įregistruota pilietinė iniciatyva dėl 50000 Lietuvos piliečių parašų rinkimo, siekiant įpareigoti Lietuvos Seimą svarstyti įstatymo projektą dėl 2015.11.26 d. LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo“ panaikinimo. Aiškėja beviltiškai silpnos Lietuvos valdžios beviltiškai silpni prieštaravimo argumentai. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos? (228)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvai blaškantis geopolitinių, ideologinių, kultūrinių ir socialinių audrų sūkuriuose kyla klausimas – ar lietuviai taps save teigiančia tauta, ar galutinai ištirps, tapdami statybine medžiaga svetimiems projektams? Tautininkams, teigiantiems tautą ir tautinę valstybę, natūraliai kyla klausimas, dar dažniau užduodamas iš šalies: su kuo ir prieš ką? Norint, kad Lietuva išliktų ir skleistųsi pasaulyje, pirmiausiai reikia jėgos, kuri įtvirtintų Lietuvą pačioje Lietuvoje.

Šiuo metu mūsų šalyje galima suskaičiuoti daugybę judėjimų, organizacijų ir partijų, Skaityti toliau

R. Paulauskas. Lietuvos Respublikai – 25 (video) (10)

Rplandas Paulauskas | Alkas.lt nuotr.

Prieš 25 metus šioje salėje mes pradėjome naują Lietuvos valstybės istorijos etapą. Ir ko gi mes tada norėjom, verždamiesi iš Tarybų Sąjungos ir kurdami savo valstybę? Kada mes skelbėm Nepriklausomybę, ta sąvoka turėjo realų turinį, kurį mes norėjome gauti ir norėjom pripildyt tą Kovo 11-ają realiu nepriklausomybės turiniu.

1990 metais mes norėjom turėti savo pinigus, turėti teisę nustatyti savo mokesčius, muitus ir pirmiausia– norėjom turėti savo įstatymus, kurie turėtų galioti Lietuvoje tokie, kokius mes juos įsivaizduojam. Maždaug taip mes tuo metu įsivaizdavome Nepriklausomybės turinį, to siekėm ir tą gavom. Nuo 1990 Kovo 11-os per Aukščiausios tarybos darbo metus mes tą Nepriklausomybę pripildėm turiniu. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Pasiilgstu Viliaus Bražėno (17)

Vilius Bražėnas

Pasiilgstu Viliaus Bražėno. Jo gerų akių, draugiško tono, įžvalgos ir šmaikštumo. Bet labiausiai trūksta jo subalansuoto žodžio. Būdamas tvirtas antiglobalistas, V. Bražėnas lygiagrečiai kritikavo tiek Rytų, tiek Vakarų imperializmą. Šiandien jis daug ką sustatytų į vietas.

Žiūrint, kas dabar Lietuvoje lošia antiglobalizmo korta, apgailėtina. Kelertai, Bartašiūnaitės, sarmatai. Acto garintojai, driežažmogių sąmokslų teoretikai, kovotojai su visur tykančiais nuodais. Jų pasaulėvaizdyje Žemę valdo ar jau beveik užvaldė Amerika, žydai, globalistai, kapitalistai, lytiniai Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dvigubo tapatumo problema (26)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Žvilgsnis į istoriją

Dvigubo tapatumo problema lietuvių tautoje pirmąsyk išryškėjo maždaug XVI a. Valdovo dvaras ir didžiuma aukštuomenės jau kalbėjo lenkiškai, bet vis dar laikė save lietuviais. Panašią problemą išgyveno Škotija, kur didžiuma aukštuomenės ir net liaudies kalbėjo angliškai ir iš esmės gyveno angliškos kultūros erdvėje. XVII a. sudaryta Anglijos ir Škotijos sąjunga, susiliejant į vieną valstybę, tapo natūralia šios asimiliacijos išdava. Lietuvoje šie procesai vyko priešinga tvarka: iš pradžių sudaryta sąjunga su Lenkija, po to prasidėjo lietuvių lenkėjimas.

Nežiūrint to, dvigubo tapatumo problema lietuvių tautoje daugeliu atvejų spręsta Lietuvos naudai. Skaityti toliau

Tirpsta laikas surinkti reikiamiems 20 tūkst. parašų prezidento rinkimams (0)

Prezidentura

Nesitikintys per likusias kelias dienas surinkti 20 tūkst. parašų, kad galėtų dalyvauti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose jau skelbiasi mažiausiai du iš dvylikos pretendentų.

Iš rinkimų kovos šią savaitę turėtų pasitraukti vairuotojas Jonas Lašinis ir nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas.

Rėmėjų parašus Vyriausiajai rinkimų komisijai būtina pateikti iki  27 dienos vakaro. Tai jau padarė Artūras Paulauskas ir Valdemaras Tomaševskis. Skaityti toliau

R.Sinkevičius. Šis karas liečia ir mus (11)

SOČIŠiandien ore pasklido parako kvapas – fašistinė Rusija pradėjo atvirą karinę intervenciją Kryme. Tai daug arčiau už mums gana tolimas ir galbūt egzotiškai atrodančias Abchaziją ir Čečėniją.

Girdisi įvairūs pasvarstymai apie ateitį – nuo greito konflikto nuslopimo iki trečio pasaulinio karo. Ukrainoje ir už jos ribų pasiskirstoma nuomonėmis apie tai, kaip reikėtų elgtis. Vieni smerkia naują Ukrainos vyriausybę kaip neryžtingą ir reikalauja kuo greičiau įvesti nepaprastąją padėtį Kryme bei imtis atsakomųjų karinių priemonių, kurios ir taip pernelyg uždelstos. Kitų nuomones geriausiai apibendrintų buvusio Putino patarėjo Andrejaus Ilarionovo mintys. Jis ragina jokiu būdu nepasiduoti Rusijos provokacijoms ir išvengti jos kurstomo pilietinio karo. Skaityti toliau

Galimi nesisteminiai kandidatai į Lietuvos Prezidento pareigas susirungs TV laidoje (tiesioginė transliacija, video) (68)

Nesisteminiai kandidatai į Prezidento pareigas | Alkas.lt nuotr.

Vasario 17 dieną 20 val. įvyks keturių galimų nesisteminių kandidatų į Lietuvos Prezidento pareigas TV pokalbis (debatai) „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“. Kandidatai aptars vienybės, referendumo, demokratijos ir kitus klausimus. Vyks tiesioginė transliacija, kurios metu bus galima užduoti klausimus ir balsuoti Feisbuko paskyroje „Žmonių Kandidatas – Vienybė Težydi“.

Iki Lietuvos prezidento rinkimų likus trims mėnesiams išaiškėjo galimi kandidatai, kurie eurofederalizacijos fone klausia, ar Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas pamatinis valstybės principas „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ dar tebeveikia? Skaityti toliau

Tūkstančiai žmonių Kovo11-ąją paminėjo eitynėmis sostinės Gedimino prospektu (nuotraukos, video) (128)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 11 d. tautinis jaunimas nepaisė Vilniaus miesto savivaldybės valdininkų draudimo  ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną pažymėjo šventinėmis eitynėmis sostinės Gedimino prospektu.

Labai gausios policijos pareigūnų pajėgos taikiai stebėjo eitynes ir nebandė joms sutrukdyti.

Prieš šventę buvo paskelbta, kad 11-ąją miesto gatvėse budės sustiprintos policijos pajėgos ir esą buvo parengti 3 mobilizacijos planai. Skaityti toliau