Žymos archyvas: Rokas Sinkevičius

R. Sinkevičius. Žalčių užkalbėjimas (12)

Mitinis žaltys ant koklio | valdovurumai.lt, V. Abramausko nuotr.

Žalčių laikymas namuose, jų religinis ir apeiginis vaid-muo pažymimi daugelyje senųjų baltų religijos šaltinių. Nenuostabu, kad temai dėmesio yra skyrę žymiausi tautosakos rinkėjai ir mitologai, tokie kaip Jonas Basanavičius, Jurgis Elisonas, Algirdas Julius Greimas, Pranė Dundulienė, Nijolė Laurinkienė ir kiti.

2009 m. studentų humanitarų konferencijoje teko skaityti pranešimą, skirtą apeigų su žalčiais kalendorinio laiko nustatymo klausimui. Jono Lasickio paminėtą tariamą teonimą Smik Smik Perleunu siūliau gretinti su Mato Pretorijaus užrašytomis panašiomis formulėmis (Szmikszt per Esze, Szmikszt per arruda, Szmikszt per Twartus) ir skaityti „Šmik(št) šmik(št) per velėną“. Tokiai minčiai kelią jau buvo nutiesęs Jurgio Dovydaičio užrašytas burtažodis „Šmikšt per velėną“ („Vieno J. Lasickio teiginio aiškinimo Skaityti toliau

Bus paminėtos Mažosios Lietuvos genocido 70-osios metinės (0)

Mažosios Lietuvos genocidas | V.Žuravliovo nuotr.

Sovietams įsiveržus į Mažąją Lietuvą 1944 m. rudenį prasidėjo iki tol neregėtų mastų vietos gyventojų genocidas ir daugelį tūkstantmečių besivysčiusios šio krašto kultūros galutinis sunaikinimas. Po raudonosios armijos teroro, koncentracijos stovyklų ir getų, sudarytų nepakeliamų sąlygų, bado ir ligų išgyvenę vokiečiai ir lietuvininkai – maždaug 102 tūkstančiai žmonių – 1947–1949 metais buvo deportuoti į Vokietiją.

Lietuvos Seimo nutarimu 2006 m. spalio 16 d. įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Mažosios Lietuvos genocido diena. Skaityti toliau

R.Sinkevičius. Šis karas liečia ir mus (11)

SOČIŠiandien ore pasklido parako kvapas – fašistinė Rusija pradėjo atvirą karinę intervenciją Kryme. Tai daug arčiau už mums gana tolimas ir galbūt egzotiškai atrodančias Abchaziją ir Čečėniją.

Girdisi įvairūs pasvarstymai apie ateitį – nuo greito konflikto nuslopimo iki trečio pasaulinio karo. Ukrainoje ir už jos ribų pasiskirstoma nuomonėmis apie tai, kaip reikėtų elgtis. Vieni smerkia naują Ukrainos vyriausybę kaip neryžtingą ir reikalauja kuo greičiau įvesti nepaprastąją padėtį Kryme bei imtis atsakomųjų karinių priemonių, kurios ir taip pernelyg uždelstos. Kitų nuomones geriausiai apibendrintų buvusio Putino patarėjo Andrejaus Ilarionovo mintys. Jis ragina jokiu būdu nepasiduoti Rusijos provokacijoms ir išvengti jos kurstomo pilietinio karo. Skaityti toliau

I. Dzelme-Romanovska. Latvijos tikrovė: išplūsta už kalbėjimą latviškai (26)

Ieva Dzelme-Romanovska | lkja.lv nuotr.

Rytas Vecmilgravyje. Viena pirmųjų naujųjų metų dienų. Stoviu autobusų stotelėje. Daugiau laukiančių transporto nėra, ankstesnis autobusas ką tik nuvažiavęs. Stotelės link eina moteris, prisiartinusi klausia: „Katorij čas?“ (Kiek valandų? – rusų kalba). Mandagiai atsakau, kad pusė vienuolikos. Akivaizdu, kad moterį tai supykdo ir jinai pareikalauja laiką pasakyti rusiškai. Atsakau, kad tos kalbos visiškai nesuprantu. Ir tada prasideda!

Ponia pašaipiu tonu paskelbia, kad rusų kalbą aš neabejotinai moku, ir pareikalauja, kad baigčiau apsimetinėti ir pradėčiau kalbėti rusiškai! Kuomet bandau prieštarauti, man tenka išklausyti, kad latvių kalba taip pat niekam nėra ir nebus reikalinga, Skaityti toliau

A.Razinas. Udmurtų etnosas: patriotizmo ir internacionalizmo formavimosi problema (video) (12)

Udmurtai | portal.do.mrsu.ru nuotr.

1992 ir 1993 Jaano Tynisono (Tõnisson) institutas Estijoje organizavo konferencijas, skirtas Rusijos finougrų tautų išlikimo problemoms. Dalis skaitytų pranešimų pateko į 1994 m. Taline išleistą rinkinį „Finougrų tautos ir Rusija“. Tarp jų ir Alberto Razino pranešimas „Udmurtų etnosas: patriotizmo ir internacionalizmo formavimosi problema“, kurio ištraukas spausdiname. Nors aprašyta nedidelės udmurtų tautos padėtis XX amžiaus pabaigoje, kai kuriuos išsakytus svarstymus apie etninį nihilizmą galima nesunkiai pritaikyti ir šiandieninėje Lietuvoje „naujųjų“, „pažangiųjų“ kosmopolitų garsiai deklaruojamam niekinamam arba sutirštintai neigiamam požiūriui į mūsų tautą ir valstybę. Skaityti toliau

Smolensko archeologas krivičių gentį susiejo su baltais (9)

Prof. Jevgenijus Šmidtas | rushohloma.ru nuotr.

Smolenske išleista profesoriaus, žymaus archeologo Jevgenijaus Šmidto monografija „Smolensko Padneprės ir Padauguvės krivičiai“, kurioje mokslininkas apibendrino daugiau nei pusės amžiaus savo tyrinėjimų rezultatus. Daugelį dešimtmečių tyrinėtą VIII-X a. Smolensko ilgųjų pilkapių kultūrą, arba krivičių gentį autorius nedviprasmiškai įvardina kaip pirmapradiškai baltų kilmės žmones: „Daiktinė archeologinė medžiaga iš ilgųjų pilkapių…, apimanti ištisus baltiškus radinių kompleksus, pateikia nenuginčijamus įrodymus, kurie leidžia įvertinti aukštą gyventojų socialinio-ekonominio išsivystymo lygį ir priskirti juos prie baltų etnokultūrinės visumos“. Skaityti toliau

„Taikioje“ TJA akcijoje – ir gatvės smurtautojai (1)

Šiųmetinė vasario 16-osios šventė pasižymėjo tuo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo dieną egzistuojant atsiminė ir šiandieninio liberalaus elito pažiba – „tolerantiško jaunimo“ atstovai. Nors ir negavę leidimo tądien marširuoti už gyvūnų teises pagrindinėmis Kauno gatvėmis, jie visgi „surengė kuklią ir taikią akciją“. Kaip pranešė visuomenės informavimo priemonės, „apie trys dešimtys plakatais nešinų jaunuolių prisijungė prie kitos Kaune vykusios akcijos, bei eitynes baigė Karo muziejaus sodelyje“, „Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) nariai taikiai būriavosi Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje“, ir t.t. Skaityti toliau