Žymos archyvas: ritualas

J. Vaiškūnas apie simbolius, apeigas ir religiją (31)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas pasakoja apie senuosius baltų simbolius ir apeigas susijusias su Saulės išvadavimo mitu, apie blukio ir ugnies ritualų simbolinę prasmę.

Ką įkūnija Amžinosios Ugnies vaizdinys? Ką reiškia kaladės, kelmo, Morės deginimo apeigos?Kokia šių ir kitų religinių apeigų dvasinė esmė?

„Religija tai kas mus sujungia, suriša, vėl suvienija. Kažkada buvome vieningi, išsiskyrėme, išsiskaidėme ir vėl siekiame būti vieningi. Religija tai bendras veiksmas siekiant vėl susivienyti bendrame veiksme ir vyksme, bendroje apeigoje. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Visuomenės ląstelių mitologija (7)

Gintaras Beresnevičius | R.Rakausko nuotr.

Neprarandanti reikšmingumo ištrauką iš Gintaro Beresnevičiaus knygos „Ant laiko ašmenų“  Vilnius : Aidai, 2002.

Grįžkime prie realijų, tai yra prie vieno įstabaus fakto: šiuo metu visuomenės nesieja jokia fundamentali mitologija, galinti kiekvienam asmeniui suteikti mitais ir ritualais pagrįstą, visiškai tikrą, todėl ir patikimą gyvenimo pojūtį. Visuomenė susiskaldžiusi į detales, ir net simboliai ar ženklai ją skaldo, o ne sieja. Skulptūros ant tilto tampa ne tik menininkų, bet ir politikų bei plačiosios visuomenės skaldymosi pretekstu. Ką gi, jos priklauso senajai ideologijai ir tai gali būti suprantama, bet skaidymosi pagrindu tampa ir Gedimino skulptūra, Skaityti toliau

Menamas menas ir besirutuliojantis ritualas. Kirkiliškių Jorės stovykla (nuotraukos) (2)

Dviejų pradų – vyro ir moters žvilgsniai į tarpdisciplininio meno šventę, interpretuojančią pagrindinį pavasario mitą ir apeigas Zarasų rajone, Kirkiliškėse. Šventė yra ciklo SAULĖS RATAS, šiuolaikinio meno kalba perteikiančio senųjų kalendorinių švenčių tradicijas.

I.Šlajus. Menamas menas ir besirutuliojantis ritualas. (Įspūdžiai iš Kiriliškių Jorės)

Paskutinę balandžio mėnesio savaitę Kiriliškėse, Zarasų rajone, vyko įvairių sričių menininkų kūrybinės dirbtuvės, skirtos simbolinio pavasario mito meniniam įgyvendinimui. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ką iš tikrųjų įkūnija Užgavėnių Morė? (7)

Morė | K.Čachovskio nuotr.

Šiais laikais Užgavėnes švenčiame kaip linksmų pramogų ir „žiemos išvarymo“ šventę. Tačiau tokia šventės samprata susiformavo tuomet, kai buvo užmirštas senovinis gelminis dvasinis-religinis šventės turinys. Juk naivu būtų žiemą varyti apeigomis. Ji, kaip ir bet kuris kitas metų laikas, praeina savaime, be apeigų. Užgavėnių apeigose slypi daug gilesnis – dvasinis turinys.

Ir šias senąsias dvasines šventės ištakas dar mena pagrindinio šventės veikėjo – Morės, arba ir kitaip vadinamos, moteriškos ar vyriškos pamėklės naikinimo paprotys. Skaityti toliau