Žymos archyvas: Rita Balkutė

Kviečia Romuvos stovykla „Senosios tradicijos šiandien“ (0)

V.Leko nuotr.

Rugpjūčio 10 d. prasidės kasmetinė Romuvos jaunimo etnokultūros stovykla. Ji  vyks rugpiūčio 10 – 16 dienomis Dvarčiškių kaime Švenčionių rajone.

Stovyklos tema „Senosios tradicijos šiandien“.  Stovyklje kaip ir kasmet bus skaitomos paskaitos,  mokoma senovinių amatų, skambės dainos ir sutartinės.

Paskaitas skaitys filosofai ir etnologai – Dainius Razauskas, Jonas Vaiškūnas, Rita Balkutė, Ignas Šatkauskas, Kevinas Grundelis. Skaityti toliau

Ant stalo „Raganos kalnas“ (nuotraukos) (1)

Rita Balkutė ir Česlovas Kovoliūnas | V. Kazlienės nuotr.

Joniškio miestelyje pristatyta senosios kultūros tyrinėtojos Ritos Balkutės knyga „Raganos kalnas (sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas)“. Tai tikras rašto paminklas ne tik mitologiniams ir sakraliems Joniškio krašto paminklams bei nuostabiems čia gyvenantiems žmonėms, šių žodinės liaudies kūrybos vertybių pateikėjams.

Pati Rita Balkutė yra garsi liaudies medicinos ir magijos tyrinėtoja. Ji yra sukaupusi didžiulį šios medžiagos archyvą, galima sakyti, šiuos dalykus ji iš tolo atpažįstą ir „užuodžia“. Tik geras savo srities specialistas Skaityti toliau

Bus pristatyta nauja R. Balkutės knyga „Raganų kalnas“ (0)

r-balkutes-knyga-raganos-kalnas

Gruodžio 17 d. 15 val.  Molėtų r. Joniškio bendruomenės centro salėje vyks garsios liaudies medicinos ir magijos tyrinėtojos Ritos Balkutės knygos „Raganų kalnas“ pristatymas.

Rita Balkutė daugiau kaip 30 metų tyrinėja mūsų krašto istoriją, jo žmones. Knygoje „Raganos kalnas“ (sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas)“ ji pristato žmonių atmintyje išsaugotą tikrą sakmių, padavimų ir tikėjimų, kurių dalis sietina su senuoju lietuvių pasaulėvaizdžiu, lobį. Tai paslaptingos istorijos apie raganų supiltus kalnus, akmenyse įspaustas pėdas, degantį auksą, velnio neštus akmenis, ant kalnų dainuojančias raganas, tarmiškai papasakotos šio krašto gyventojų. Skaityti toliau

O. Nosevičienė. Rasos Verkiuose kupėjo jau septynioliktą kartą (nuotraukos) (7)

Rasos Verkiuose kupėjo jau septynioliktą kartą | K. Keišos nuotr.

Šiemet Verkiuose, jau septynioliktą viduvasarį, kur Lizdeika kūrendavo šventąją ugnį, rinkosi vilniečiai į tradicinę Rasos šventę, kurią rengė ir vedė etninės kultūros puoselėtoja Nijolė Balčiūnienė. Nors šventė tradicinė, tačiau kasmet ji vis kitokia, nes jos nuotaika priklauso ir nuo oro. Šiemet jis buvo ypatingas, šiltas, skaidrus, gal dėl to ir žmonių susirinko neregėtai daug. Visi labai gražūs, pakylėti, daugiausia jaunimo, su vaikučiais, poromis ir po vieną, arba kelios kartos drauge. Tačiau čia visi pasijunta kaip visuma ir vienis. Nuotaika ypatinga. Liepų  žiedais kvepiantis oras, ritualinės dainos, šokiai, apeigos, žolynai, vainikai, būrėjos iš žiedynų ir žolynų žinovės iš Botanikos instituto… Visas gamtos bei senųjų papročių žinovų elitas. Ir visi kaip viena šeima. Skaityti toliau

Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia į Rasos šventė Verkių parke (nuotraukos) (4)

Rasos šventės apeigos prie Lizdeikos aukuro Verkiuose | LEKD nuotr.

Birželio 23 d., ketvirtadienį nuo 19.30 val. iki saulės patekėjimo Vilniaus Verkių parke (Žaliųjų ežerų 49, Vilnius) vyks tradicinė Rasos šventė.

Jau septynioliktą  vidurvasarį, kai gamta ir žolynai klęsti, kupėja, rasoja, visi kviečiami susiburti Verkių parke ir drauge švęsti pačią seniausią, trumpiausios nakties – Saulės grąžos šventę. Šventės rengėja Lietuvių etninės kultūros draugija (LEKD) ragina į liepomis kvepiantį Verkių parką atvykti pasipuošus tautiniais rūbais, šventiniais vainikais, pasiėmus lauknešėlį. Skaityti toliau

Romuvos delegacija lankosi Himalajuose (nuotraukos) (0)

Romuvos delegacija lankosi Himalajuose | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Indijos Republikos Centrinės valstijos vyriausybės kvietimu į visos Indijos Kumbha-melos šventę Udžaine ir kitus renginius gegužės 11-20 dienomis buvo pakviesta trijų Lietuvos atstovų delegacija, vadovaujama Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės. Lietuvos delegaciją globojo didžiausia pasaulyje visuomeninė organizacija Indijoje – „Tautos savanorių sąjunga“ (RSS – Rashtrya Svayamsevaka Sangh), įsteigta 1925 m., t.y. dar britų okupacijos laikais. Ši organizacija turi apie 5-6 mln. narių ir daugiau kaip 50 000 skyrių. Pagrindinė jos misija – nacionalinės Indijos kultūros stiprinimas ir socialinė pagalba. Skaityti toliau

Romuvos atstovai švenčiančiai Indijai pristatė Lietuvos kultūrą ir baltų tikėjimą (nuotraukos) (2)

Gintaras Songaila ir Inija Trinkūnienė konferencijoje Indijoje | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Kas 12 metų visa Indija švenčia Kumbha-mela (kʊm məˈlɑ) šventę. Į šią svarbiausią Indijos šventę, grindžiamą pasaulio sukūrimo mitu, per mėnesį susirenka virš 50 milijonų maldininkų.

Šiemet šios šventės proga Indijos mieste Udžaine vyko tarptautinė konferencija „Vertybėmis pagrįstas gyvenimo būdas“. Šioje konferencijoje dalyvavo 18-os Europos šalių atstovai. Lietuvą atstovavo 3 Lietuvos Romuvos nariai.

Gegužės 14 d., paskutinę konferencijos dieną,  konferencijos dalyvius sveikino Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis, Šrilankos prezidentas, bei kiti aplinkiniu šalių oficialūs pareigūnai. Skaityti toliau

R. Balkutė. Palaiminta Indija (II). Medžiai ir dievai – tulsi (nuotraukos) (0)

00 tulsi

Pradžia ČIA.

Keliaujant po pietų Indiją [1], akį traukte traukė augalas tulsi, augantis šventyklose, beveik kiekvienuose namuose ar kiemuose, panašiai kaip Lietuvoje visuose darželiuose auginamas gražuolis bijūnas. Po lotoso tulsi yra tikriausiai pats švenčiausias augalas Indijoje. Jis vienas svarbiausių augalų indų mitologijoje ir kasdieniame gyvenime, kurio oficialus pavadinimas – šventasis bazilikas [2] (lot. Ocimum Sanctum arba Ocimum tenuiflorum), priklausantis notrelinių (lot. Labiateae) šeimai. Sanskrito kalboje jis dar vadinamas – Tulasi, hindi kalboje – Tulsi ir reiškia – „neprilygstamoji“. Skaityti toliau

Romuviai Švenčionijoje sėmėsi šventumo (nuotraukos) (0)

romuvos-stovykla-2015

Šių metų rugpjūčio 10-16 dienomis Dvarciškiuose vyko jau 27-oji Romuvos stovykla. Tai ilgiausią tradiciją turinti ir puoselėjanti etnokultūros stovykla Lietuvoje. Iš protėvių ateinanti stiprybė kiekvienais metais suburia Romuvos stovykloje ratą nuostabių žmonių, kurie gilinasi į folklorą, mitologiją, amatus ir puoselėja  senusius papročius šventų miškų apsupty.

Romuvos stovykla jau dešimti metai vyksta Dvarciškių kaime, Švenčionių krašte, todėl visai neatisitiktinai šiais metais stovyklos tema buvo „Švenčionija“ – šventų upių ir miškų kraštas, kuriame šventai Skaityti toliau

R. Balkutė. Palaiminta Indija (I). Dievų ir žmonių medžiai – šventoji figa (nuotraukos) (1)

Siūlai, aprišti apie Pipal medį (Maisoras, Karnatakos valstija, Indija) | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Augalai visais laikais vaidino svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, pirmiausia kaip maisto šaltinis. Ypatinga pagarba medžiams aiškinama ne tik jų ūkine nauda. Jie buvo neatsiejama dvasinė ir kultūrinė žmogaus gyvenimo dalis. Kai kurie augalai buvo garbinami, laikomi šventais, turėjo svarbią reikšmę kulto praktikose, o mediena buvo naudojama įvairiuose ritualuos. Medžiai buvo garbinami kaip dievų buveinės, kaip regimas jų įsikūnijimas, kaip gyvos būtybės, kupinos gyvybinės ir turinčios maginės energijos. Skaityti toliau

R. Balkutė. Ugnies garbintojai Indijoje (0)

Jantra. R. Balkutės nuotrauka

Visų pasaulio tautų mitologijoje, pasaulėžiūroje ir kasdieniame žmonių gyvenime ugnis užėmė svarbią vietą. Ji buvo garbinama kaip vienas iš visatą sudarančių elementų. Per visą žmonijos istoriją labiausiai buvo paplitęs aukojimo ugniai ritualas. Šiuolaikinėje Indijoje (1) ugnis vis dar užima vieną svarbiausių vietų kasdieniame žmonių gyvenime: šventyklose, namuose, atliekant visuomenines ir šeimos apeigas.

Dievas Agnis

Senovės indai tikėjo, kad žmogaus gyvenimui daug įtakos turi dangaus šviesuliai, kosminė energija, dievų valdomos gamtos jėgos. Dievų malonė pelnoma tik aukomis, kurias aukojant giedamos tam tikros giesmės – himnai. Skaityti toliau

Naujasis žurnalo „Liaudies kultūra“ numeris – apie žinias, žinojimą, žiniją (0)

LK-virselis-viengubasBirželio pabaigoje vasaros karščius išvydo trečiasis šiais metais „Liaudies kultūros“ numeris, šįsyk itin margas ir įvairus. Betgi ne šiaip „mirgu margu“, nes vyraujanti numerio tema: ŽINIOS, ŽINOJIMAS, ŽINIJA. Trumpai, bet drūtai turinys:

Pirmoji publikacija „Aisčių pasaulio metmenys“ (p. 1–17) – ilgokai brandintas, išsamus, net aštuonių žemėlapių lydimas Juozo Šorio pokalbis su istoriku ir archeologu Eugenijumi Jovaiša, labiausiai mums žinomu dėl savo rašomos trilogijos „Aisčiai“. Pirmoji knyga „Aisčiai. Kilmė“ (1-as leidimas 2012 m.) ir antroji knyga „Aisčiai. Raida“ Skaityti toliau

Etnografinėje sodyboje vyks magiškas vasaros saulėgrįžos vakaras (1)

Ryta Balkutė renka liaudies medicinos žinias | asmeninė nuotr.

Birželio 19 d. 19 val. Etnografinėje sodyboje (Molėtų r., Čiulėnų sen. Kulionių k. šalia Observatorijos) Vasaros saulėgrįžos šventės proga vyks vakaras „Pašnekink žolę, akmenį, vandenį“.

Pasitikdami vasaros saulėgrįža ir Rasos šventę vakaro dalyviai susitiks su garsia liaudies medicinos tyrinėtoja Rita Balkute. Bus puiki proga ne tik susipažinti su liaudies medicina ir lietuviškų žolynų gydomosiomis paslaptimis, tačiau ir pasinerti į lietuviškų burtų, užkalbėjimų ir magijos pasaulį. R. Balkutė yra nepaprasta tyrinėtoja, ji kaip ir garsioji liaudies medicinos patriarchė Eugenija Šimkūnaiė (1920–1996) ne tik renka ir tiria liaudies medicinos žinias, bet ir jas taiko kasdieniame gyvenime – gydo. Skaityti toliau

Bus pristatytas filmas „Lietuvių tikėjimai ir žinios apie sveikatą“ (0)

rita-balkute2

Gegužės 31 d. 12 val. Vilniuje, Daukanto aikštėje XLIII tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“ bus pristatytas dviejų dalių filmas apie lietuvių liaudies mediciną „Lietuvių tikėjimai ir žinios apie sveikatą“.

Liaudies medicina yra lietuvių tradicinės kultūros dalis. Ji pagrįsta žmonių sukauptomis žiniomis ne tik apie ligas, jų gydymo būdus ir priemones, bet ir žiniomis kaip jų išvengti, saugoti sveikatą, augalų rinkimo tradiciją. Lietuvių liaudies medicina tai ne tik konkrečios gydomosios medžiagos, gydymo būdai bet ir tam tikros teorinės žinios, siejamos su senąja pasaulėžiūra, užfiksuota mituose, sakmėse, tikėjimuose, papročiuose, burtuose. Skaityti toliau

Maskvoje išleista knyga apie mitų, legendų, mįslių ir paslapčių pilną Vilniaus miestą (0)

virselis-vilniaus-padavimai-dalisMaskvoje ką tik pasirodė Prano Vingio knygos „Vilniaus padavimai“, pasakojančios apie paslaptingąjį Vilnių, vertimas į rusų kalba – „Vilniaus padavimai ir legendos“ (Вильнюсские предания и легенды). Šios knygos vertėja dr. Marija Zavjalova ne tik puikiai ją išvertė, bet ir papildė tekstais iš originalios Vladislavo Zahorskio (Władysław Zahorski) leistos knygos lenkų kalba „Podania i legendy Wilenskie“, („Vilniaus padavimai ir legendos“). Tai Rusijos MA Slavistikos instituto Baltų-slavų tyrimų centro leidinys. Marija Zavjalova paskyrė ją savo mokytojo Nikolajaus Michailovo šviesiam atminimui.

Pirmiausia norėtųsi keletą žodžių pasakyti apie šios knygos rengėjus. Nikolajus Michailovas, kurio atminimui ši knyga yra skirta, buvo ne tik puikus savo srities specialistas – baltistas, baltų ir slavų mitologijos tyrinėtojas, Skaityti toliau

R. Balkutė. Nepaliečių apeiga Žirgui (nuotraukos, audio) (1)

20150204 maisoras apeiga nepalas (11)-K100

Iš konferencijos Indijoje užrašų

Trečia Tarptautinės dvasinių vadovų konferencijos ir sueigos (International Conference and Gathering of Elders) diena Ganapačio Sačičidanandos ašrame (Šri Ganapati Sachchidananda Ashram) Maisoro mieste. Šios dienos rytą apeigas pradėjo dalyviai iš Nepalo. Apeigoje svarbus vaidmuo buvo skiriamas Žirgui. Tai vienas iš gyvūnų, plačiai garbinamų Nepale.

Nepalo tradicijose didelis vaidmuo tenka gyvūnų pasauliui. Fazanas puošia valstybės herbą. Skaityti toliau

R. Balkutė. Indėno šokis ir daina Kūrėjui, Saulei, Vėjui, Dvasioms (nuotraukos) (2)

Indeno apeiga | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Iš konferencijos Indijoje užrašų

Tęsiu pasakojimą apie kultūrines apeigas ir religinius ritualus, kuriuos kiekvieną rytą atlikdavo Tarptautinės dvasinių vadovų konferencijos ir sueigos (International Conference and Gathering of Elders) dalyviai Maisoro mieste Ganapačio Sačičidanandos ašrame (Šri Ganapati Sachchidananda Ashram). Konferencijos dalyviai ne tik stebėjo, bet ir patys buvo tų apeigų dalyviai. Jie ne tik susipažino su įvairių tautų papročiais, šių apeigų metu visi pagerbė savuosius dievus, meldė laimės, meilės, sėkmės sau ir savo šeimoms, vienybės tautoms, visuotinės gerovės ir taikos Žemėje. Skaityti toliau

R. Balkutė. Kaip šiandien majai garbina Saulę – dangaus ir žemės ugnį (nuotraukos) (5)

Iš konferencijos Indijoje užrašų

Pietų Indijoje apie 146 km. į pietvakarius nuo Bangaloro valstijos sostinės, Chamundi kalvų papėdėje įsikūręs miestas – Maisoras (apie 900 000 gyventojų), kuriame 2015 sausio 31 – vasario 5 d.d. buvo surengta Tarptautinė dvasinių vadovų konferencija ir sueiga (International Conference and Gathering of Elders). Konferenciją rengė JAV veikiantis Tarptautinis kultūros tyrimų centras (International Center for Cultural Studies ICCS) ir Indijos Tautinė savanorių organizacija (Rashtriya Swayamsevak Sangh RSS). Į penktąją konferenciją susirinko daugiau nei 350 dalyvių iš 40 pasaulio šalių (Indijos, Nepalo, Vietnamo, Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Skaityti toliau

I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (I) (nuotraukos) (37)

20150121 pudza jonui sivos svnetykloje (11)

Alkas.lt skelbia Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės pasakojimą iš Indijos, kurioje ji šiuo metu vieši.

Kelionė tęsiasi. Tęsiame mano ir Jono – Krivio Jauniaus pradėtą kelionę po šventąją Indiją (Gilyn į Indiją (I), (II), (III), (IV), (V), (VI), (VII)) Indija yra visokia – senovinė – archaiška, moderni – dinamiška, graži, švari,tvarkinga – ir purvina,skurdi varginga…. Savaime dėliojasi eilės. Mums Indija buvo ir yra dvasingumo ir įkvėpimo šaltinis. Indija, išlaikiusi tradicijas, kultūrą, dvasinius glaudžius ryšius su protėvių tradicija, kurios esminės tradicijos, dvasiniai veiksmai tęsiami iki šiol. Suprantama, galima būtų kalbėti apie greitėjantį laiką ir kenksmingus globalizacijos padarinius, Skaityti toliau

M. Nargėlaitė. Romuvos stovykla – dešimtmečių tradicija (6)

Romuvos stovykla'2014 |  M.Nargėlaites nuotr.

Jau ne vienerius metus Lietuvos ramuvų sąjunga senovės baltų kultūrą, tradicijas ir religiją kviečia puoselėti kasmetinėse Ramuvos stovyklose. Tema kasmet vis kita, tačiau subtiliai išlaikoma ir iš kartos į kartą perduodama stovyklų tradicija sukviečia gamtos apsuptyje pagyventi vis naujas kartas.

Šiais metais Ramuvos stovykloje kalbėta apie Amžinąją Ugnį. Tai simboliška, gili tema, nes senovės lietuviai buvo vadinami Ugnies garbintojais. Per Ugnį bendrauta su Dievais, per Ugnį apsivalydavo blogis, o mirusieji keliaudavo į anapilį. Visos svarbiausios šeimos ir bendruomenės apeigos buvo atliekamos prie Ugnies. Skaityti toliau

R.Balkutė pristatys nepaprastą knygą apie tikrus burtus ir magiją (66)

Ritos Balkutės knyga „Galia užburti“

Sausio 31 d. 17.30 val., Vilniuje, Lietuvos liaudies kultūros centre (B.Radvilaitės g. 8) vyks garsios liaudies medicinos ir magijos tyrinėtojos Ritos Balkutės knygos „GALIA UŽBURTI (kenkimo magija 1982–2012 metų įrašuose)“ pristatymo vakaras.

Renginio rengėjai žada, kad šiame kupiname paslapčių vakare dalyvaus nepaprasti žmonės atskleisiantys daugybę neįtikėtinų istorijų. O kai kurios iš jų, gal būt, netgi įvyks…

Knyga „GALIA UŽBURTI (kenkimo magija 1982–2012 metų įrašuose)“ Skaityti toliau

V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (VIII). Baigiamieji darbai (3)

Šaltinis | A.Railos nuotr.

Dar kartą norėtųsi priminti, kad jūs skaitote MENINIO projekto aprašą, o ne mokslinį traktatą, tad esate atsidūrę laisvosios vaizduotės erdvėse. Tik nesinorėtų sutikti, jog šios fantazijos neturi visiškai jokio pagrindo. Juk jas įkvėpė pati Vilniaus dvasia, su kuria bendravome vos ne pusmetį įvairiausiomis progomis bei aplinkybėmis. Ypač miestas savo slėpinius atverdavo naktį ir prieš rytą, kai Kupolė savo juodąja „Volvo“ mus nusiveždavo ant miestą supančių kalvų. Kai atsistodavai ir pradėdavai žvelgti į slėnyje nuščiuvusį ir sapnuose paskendusį miestą, staiga pajusdavai, kaip pagaliau pradeda skleistis pirmapradžio Vilniaus ramūs virpesiai, Skaityti toliau

UNESCO komisijos galerijoje atidaroma Ritos Balkutės fotografijos darbų paroda „Raganos, burtininkai, žmonės blogomis akimis“ (2)

Ritos Balkutės nuotr.

Spalio 15 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje Vilniuje, Šv. Jono g. 11, spalio 26 – lapkričio 30 d. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje Kaune, Rotušės a. 28 (atidarymas – 26 d. 16.30 val.) atidaroma etnologės Ritos Balkutės fotografijos darbų paroda „Raganos, burtininkai, žmonės blogomis akimis“.

Ši paroda suteiks galimybę iš arčiau pamatyti, prisiliesti prie išties įdomių nekasdienių mūsų liaudies tradicijų ir jas saugančių bei puoselėjančių kaimo žmonių.

Anksčiau beveik kiekvienas kaimas turėjo savo bobutę, žiniuonę, į kurią kreipdavosi, kai reikdavo magiškais užkeikimais ligą išgydyti, audros debesį nuvyti, ar mylimąjį užkalbėti.  Buvo ir vadinamųjų piktųjų raganų, Skaityti toliau

R.Balkutė. Alkūnų miškas ir šventas ąžuolas (22)

Alkūnų ąžuolas 1994 m. | R.Balkutės nuotr.

Molėtų rajone, Inturkės ir Joniškio apylinkėse auga didelis, gražus Baliūniškio miškas, seniau vadintas Alkūnų mišku. J.Zavadskienė iš Graužinių kaimo pasakojo, kad tai buvo viena mėgstamiausių vietų, ne tik darbams, miško gėrybėms rinkti, bet ir poilsiui: Jau mum tas miškas buvo viskas. Jau tik būdavo laisva valandėlė, tai ir einam vis Alkūnų miškan. Paskui, kai paaugom, tai ir karves miške ganėm, ir riešutavom, ir grybavom, ir uogas rinkom. Nu, žinot, kad gražus miškas buvo.

Iki šiol Alkūnų miške auga įspūdingas ąžuolas, į gamtos paminklų sąrašą įtrauktas kaip Alkūnų ąžuolas. Jo aukštis siekia 29 metrus, kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 644 cm [1]. Skaityti toliau

Prasidėjo N.Vėliaus skaitymai (nuotraukos) (0)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Alkas.lt

Šiandien, kovo 22 d., nuo 9.30 val. Vilniuje Lietuvių literatūros ir tautosakos institute prasidėjo dvi dienas truksianti mokslinė konferencija – Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai: „Žemės ir jos galių samprata baltų mitopoetinėje pasaulėžiūroje“. Tai jau penktoji garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus (1938–1996) atminimui skirta konferencija.

Šiemet konferencija siekia tyrinėtojų dėmesį sutelkti ties Žemės temą, prikeliant iš užmaršties baltų religijoje ir mitologijoje, kalboje, tautosakoje, Skaityti toliau

Šventasis Alkos kaimas ir Vilkokšnio ežero legenda (2)

Vilkokšnio ež. | Alkas.lt, R.Balkutės nuotr.

Šiuo straipsniu Alkas.lt pradeda naują skyrių „Gamta ir žmogus / Šventvietės“.  Čia skaitytojus supažindinsime su nepaprastomis, galių turinčiomis vietomis, akmenimis, šaltiniais. Paprastai šventviete laikoma vieta, ypatinga, šventa vieta skirta atlikti apeigoms. Baltų šventvietėse, šventose giraitėse – alkose augdavo medžiai, buvo kūrenama šventoji (arba amžinoji) ugnis. Šventais buvo laikomi ne tik miškai, bet ir kalnai, šaltiniai, akmenys. Šiose vietose buvo aukojama dievams, švenčiamos bendruomenės šventės, jos teikdavo saugumą, ramybę, laimę, taiką ir gelbėdavo nuo ligų, jose buvo prašoma sveikatos. Pažinti ir iš naujo atrasti šias vietas padeda istoriniai, archeologiniai, kalbiniai, etnologiniai ir tautosakos šaltiniai. Kviečiame aktyviai dalyvauti pristant savo ir kitų kraštų galių turinčias vietas. Skaityti toliau