Žymos archyvas: Rimvydas Valatka

Lietuvos vėliava galėjo atrodyti visai kitaip, o Baltijos jūrą ketinta sujungti su Juodąja – mūsų šaliai pieštos neįtikėtinos vizijos (0)

100 vizijų, baltos lankos knyga | „Baltų lankų“ leidyba nuotr.

Gyvensime kaip Švedijoje, žemės ūkio derlius bus kaip Danijoje, sujungsime Juodąją ir Baltijos jūras, perkelsime Lietuvą į kosmosą – per pastarąjį šimtmetį mūsų šalies politikai, menininkai, mokslininkai, tyrėjai ir kitų sričių specialistai daug svajojo, kūrė ir įsivaizdavo Lietuvos ateitį.

100 įdomiausių įgyvendintų ir neįgyvendintų, įtaigiai aprašytų vizijų pernai tapo knyga „Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. 1918-2018“. Leidyklos „Baltos lankos“ išleistą knygą Vilniuje pristatė jos sudarytojai ir Rimvydas Valatka. Skaityti toliau

D. Petkus. Kam turime dėkoti už savo šimtmetį? (23)

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Valstybės šimtmetis beldžiasi į Lietuvos duris. Turbūt natūralu, jog atėjus tokiai progai susimąstome apie tuos, kurie mūsų šalį sukūrė. Galvojam, kaip galėtume savo tėvus kūrėjus įamžinti ir pagerbti, stengiamės įvertinti tuos, kuriems vis dar esam nepakankamai dėkingi. Mūsų pirmtakams atsibodo būti „imperijų kampininkais“, tad jie drąsiai stojo ginti savo Tėvynės idėjų. Vis dėlto Lietuvos šimtmečio spindesy pasigirsta ir nuomonių, jog už mūsų nepriklausomybę turėtume būti dėkingi suirutėms arba kaimyninių šalių diktatoriams. Kaip yra iš tiesų? Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Žalieji-valstiečiai per metus išvogė ir sužlugdė Lietuvą? (23)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Praėjus metams po labai ženklaus valdžios pasikeitimo – Seimo rinkimų, stebėjome viešojoje erdvėje nevienareikšmiškus vertinimus. To ir buvo galima tikėtis, matant kokia kritiško vertinimo banga buvo po Seimo rinkimų ir kiek jie suaktyvėjo per metus pajudinus ne vienos interesų grupės reikalus, finansus.

Stebint kai kuriuos žiniasklaidos kanalus galima susidaryti vaizdą, kad iki Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) triuškinamai laimėtų rinkimų Lietuvoje buvo gana blogai, bet dar pakenčiama, o kai jau „išrinko ne tuos“, tada prasidėjo tikrasis Skaityti toliau

A. Butkus. Juzefo Pilsudskio adoracijos fonas ir tonas (45)

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Pirmosios gruodžio savaitės skandalus papildė dar vienas: siūlyta iškilmingai pažymėti Lenkijos valstybės viršininko (taip jis pats titulavosi) ir Rytų Lietuvos okupanto bei aneksuotojo Juzefo Pilsudskio 150-ąsias gimimo metines. Visą kampaniją lydėjo Lietuvoje gyvenančių ar atvykusių žurnalistų J. Pilsudskį liaupsinantys straipsniai, ciniškai „randami“ jo nuopelnai Lietuvai ir jos valstybingumui, o dėl Vilniaus ir visos Rytų Lietuvos okupacijos siūlyta vos ne vienos rusų humoristinės laidos personažo žodžiais – suprasti ir atleisti.

Adamas Michnikas: „Pilsudskis neįsivaizdavo Lenkijos be Vilniaus“ Skaityti toliau

R. Navickas. Kovoje prieš Lietuvą Kremlius pasitelkė R. Vanagaitę ir „viešuosius intelektualus“ (video) (100)

Rūta Vanagaitė | Rusijos URM FB paskyros įrašo nuotr.

Paskutinės abejonės dėl Rūtos Vanagaitės kūrybos išsklaidytos!

Kremliaus Agitpropas išsitraukė tūzą iš rankovės – antilietuvišką propagandinę knygiūkštę „Mūsiškiai“.

Mūsų namudiniai kontrpropagandistai, surengę trolinimo flash mobą dėl Lietuvos istorijos klastojimo Rusijos URMo FB puslapyje susilaukė tos kontoros atkirčio. Ir, sakyčiau, gan nemalonaus.

Palydėdamas melagingais teiginiais apie autorės persekiojimus Rusijos URMas įdėjo Skaityti toliau

„Kino pavasario“ rengėjai pasiaiškino dėl antiukrainietiško filmo „Voluinė“ (37)

„Voluinė“ | stop kadras

Lienkijos kultūros instituto pristatomo lenkų propogandinio filmo „Voluinė“ įtraukimas į Vilniaus „Kino pavasario“ programą sukėlė didelį Ukrainos ir Lietuvos visuomenės susirūpinimą. Šį nė vieno tarptautinio apdovanojimo nepelniusį antiukrainietišką filmą iš „Kino pavasario“ programos siūlė atšaukti šiuo metu su Rusijos okupantais tebekariaujančios Ukrainos Respublikos užsienio reikalų ministerija. 

Skelbiame šiandien Alkas.lt gautą „Kino pavasario“ rengėjų paaiškinimą dėl šio filmo įtraukimo į renginio programą. Skaityti toliau

M. Karalius. LRT klystkeliai (5)

Mindaugas Karalius | Respublika.lt, I. Sidaravičiaus nuotr.

Deja, ne tik LRT, bet ir ponų Rimvydo Valatkos, Antano Smetonos, Žinių radijo, dalies lituanistų bendruomenės bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išsakomi teiginiai apie „originalią“ svetimvardžių rašybą ar tapatybės panaikinimą perrašant juos lietuviškai yra klaidinantys, kiršinantys visuomenę ir brangiai kainuojantys Lietuvos valstybei.

Vadinamosios originalios rašybos nėra, nes tai visada yra vardo užrašymas dokumentuose kurios nors valstybės valstybine kalba – vokiečių, lenkų, gruzinų, rusų, hebrajų ir t. t. Todėl nei latviai, nei lenkai, nei belgai, rusai, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Išmėžkime lietuvių kalbos arklides (pirmadienio mintys) (video) (6)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Ko verkiam ir dejuojame, ko slapstomės pakampėmis? Aušra įsidienojusi – pabudome ir kelkimės!“ Atpažįstate, kokios dainos tai žodžiai? Eiles parašė aktorius, režisierius ir poetas Kęstutis Genys, muziką – Rolandas Paulauskas, ją įdainavęs su „Ąžuoliuku“. Ko gero, tai žymiausia Sąjūdžio laikų daina, tapusi Atgimimo giesme. O štai jos paskutinis posmas:

Pabudome, o dvasioje dar pasilikom elgetos.
Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi?
Ko verkiam ir dejuojame, ko slapstomės pakampėmis, Skaityti toliau

R. Baškienė. Ar kalbėjimas apie dvasingumą yra prorusiškumas? (21)

Rima Baškienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Eilinė spaudos konferencija „Dvasingumas – švietimo pertvarkos pagrindas“, kuri buvo skirta ketvirtosios prof. Jono Kievišo ir bendraautorių knygos apie dvasingumą  pristatymui, sulaukė nepagrįstų kaltinimų. Konferencijos kritikų teiginiai, eskaluojami vis naujame, net užsienio politikos kontekste,  šią konferenciją ir jos dalyvius pavertė neva „šlovinančiais V. Putino režimą“.

Kas gi įvyko konferencijos metu? Ši konferencija buvo jau nuo 2009 metų Seime rengtų konferencijų dvasingumo tema tęsinys. Konferencijoje kalbėjau apie Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Atgailavome Jeruzalėje, atgailausime ir Varšuvoje? (pirmadienio mintys) (video) (14)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nors Seimas dreifuoja žiemos atostogų pusnyse, laukdamas kovo 10 d. ir tik tragiškų aplinkybių priverstas susibėgs vasario 14-ąją – šv. Valentino dieną (kraupi sutapimo ironija – neapykanta ir meilė greta), pikantiško skandalo šleifas, kuriuo mėgaujasi mūsų žiniasklaida, nutįsta per dienas, savaites, mėnesius…

O juk yra svarbesnių dalykų…

Sausio pabaigoj Lietuvos užsienio ministras Linas Linkevičius lankėsi Varšuvoje. Ne, šį kartą jis neatgailavo ir neatsiprašinėjo lenkų už prastus santykius su kaimynine šalimi, kaip jis tai darė 2013 m. vasaryje ar kaip kažkada A.M. Brazauskas virkavo Jeruzalėje. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: K. Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis (II) (video) (12)

Kristina Sabaliauskaitė ir Budulis | alkas.lt koliažas

Straipsnio pirmąją dalį skaitykite ČIA.

Autoriaus pageidavimu skelbiame pilną, be kupiūrų, straipsnio versiją

Rašytojos mintys apie „budulius“ ir euroskeptikus

Greta „nacionalizmo“ kitas esminis terminas, kurį rašytoja pasitelkia, pristatydama savo mintis apie Lietuvos pasidalijimą, yra „budulis“. Apie „budulius“ autorė kalba neslėpdama paniekos ir pasibjaurėjimo: Skaityti toliau

T. Bakučionis. Aistros aplink „viešųjų asmenų“ garbę ir orumą, arba viešas laiškas Žurnalistų etikos inspektorei (22)

Teisininkas Tomas Bakučionis ir Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaite-Tiumenevienė | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 19 d., pirmadienį, prasidedant paskutinei prieškalėdinei savaitei Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo daug aistrų ir diskusijų sukėlusias Civilinio kodekso 2.24 str. pataisas (pakeičiant 6-ą dalį), kurios naikino civilinės atsakomybės lengvatą kritikuojant viešuosius asmenis. Ši iniciatyva buvo gimusi iš ankstesnės kadencijos Vyriausybės, jos 2016 m. liepos 20 d. Nutarimo pagrindu, tačiau suprantama, kad „etatiniai“ viešosios erdvės kalbėtojai ietis ir akmenis laidė į dabartinę valdančiąją daugumą.

Seimui pritarus Prezidentės veto, iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo vėl gražiai – Prezidentė pamokė nesusipratusius ir nežinia už ką balsuojančius Seimo narius, demokratija ir žodžio Skaityti toliau

A. Švarplys. 2016-ųjų Seimo rinkimai – „sukilimas“ prieš neoliberalistinę politiką (17)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Po antrojo turo galima tvirtai konstatuoti: žmonės ne šiaip nori permainų, o tokių permainų, nuo kurių kuo toliau būtų socdemai, liberalai ir konservatoriai.

Nėra jokio kito paaiškinimo: čia ne elektorato atėjimo-neatėjimo problema, ne apylinkių dažnesnio lankymo – nelankymo klausimas, ne kampanijos, ne reklamos, ne elektorato perėmimo ir ne joks kitas aspektas. Visa tai yra savi-apgaulės retorika. Vilkaviškio apygarda yra labai simbolinė, bušido smūgiu nuspiriamas vienos iš ilgametės neva Tradicinės partijos pirmininkas (po to jis turėtų bėgti slėptis po spalio lapais). Skaityti toliau

D. Radzevičius. Ar tiesa gali būti monopolizuota ir amžina? Kai taip nutinka, tiesos nebelieka (18)

Dainius Radzevičius | asmeninė nuotr.

Šiandien kolega Vladimiras Laučius portale delfi.lt viešai klausė, kas yra svarbiau – tiesa ar nešališkumas? Panašu, kad klausimas buvo skirtas vertinantiems žurnalistus ir jų elgesį.

Šių dviejų sąvokų teorinis prieštaravimas  pasirinktas, matyt, ne be reikalo. Tačiau net neskaitęs teksto ir argumentų sau jau seniai esu lyg ir atsakęs, kad šios dvi sąvokos žurnalistikoje man neatrodo prieštaraujančios viena kitai. Atidžiai perskaičiau jo komentarą ir supratau, kad kolega nešališkumą prilygino abejingumui, nusikaltėliškam elgesiui ir net kažkodėl koncentracijos stovyklų atsiradimą praėjusiame šimtmetyje susiejo su nešališkumo pozicija žurnalistikoje ar kitose srityse. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Melo politika ir bandymai susidoroti su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga: Valatkos kompleksas (video) (7)

Vytautas Vyšniauskas | asmeninė nuotr.

Po pirmojo rinkimų rato visokio plauko tikri ar tariami apžvalgininkai ir intelektualai savo kritikos strėles nukreipė į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Tai suprantamas žingsnis, nes iškilo politinė jėga, pirmąsyk įgavusi apčiuopiamą vadinamųjų protesto balsų galią, su kuria nebeįmanoma nesiskaityti. Po tariama kritika veik nėra racionalių argumentų. Išsityčiojimai iš iškraipytų teiginių, faktų ir siūlymų, sąmoningai nesuprasti pasisakymai, perdaryti pagal kritikų patogumą, iškraipyti blankūs atsiminimai iš praeities, neva diskredituojančios kandidatus – visa tai yra pakaitinės argumentavimo strategijos. Tokie dalykai nieko nestebina, tačiau tai nereiškia, kad jie turėtų būti priimtini. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Sustabdykime liberalųjį satanizmą (26)

Alkas.lt koliažas

Šio straipsnio iliustracijos galėtų būti dvi. Sveikatos apsaugos darbuotoja, išėjusi į pensiją, besimaitinanti atliekomis iš šiukšlių konteinerių. Ir homoseksualistas, gaunantis pinigus iš valstybės už savo gyvenimo būdo propagavimą.

Tuo metu, kai žmogus, visą gyvenimą atitarnavęs visuomenei, po eilinės sąskaitos už komunalines paslaugas priverstas valgyti šiukšles, liberalizmo agitatoriai, vedami Rimvydo Valatkos, tik tyčiojasi, neva – šios valstybės vadovai tesirūpina bambekliais, tinginiais ir pensininkais. R. Valatka formaliai priklauso Skaityti toliau

Pokalbio apie atieties universitetą dalyviai: Į švietimą žiūrima kaip į išlaidas, o ne investicijas (0)

VDU _Giedriaus Dagio nuotr

„Kariuomene susirūpino visi – ir močiutės kaime, ir profesoriai Vilniuje – po Krymo ir Donbaso, kai pamatė, ką reiškia jos neturėti. Reikia suvokti, kad ir universitetai Lietuvoje yra tokia pati, jei ne rimtesnė problema. Seimo mokslo cenzas vis krenta, o viešojoje erdvėje trūksta žmonių, kurie galėtų artikuliuoti problemas, ištiestų tiltą tarp žinančių ir nežinančių“, – pirmame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ciklo apie ateities universitetą pokalbyje pabrėžė VDU docentas Rimvydas Valatka.

Apskrito stalo pokalbių ciklas „Ateities universitetas: kokio (ne)reikia universiteto Lietuvai?“ yra VDU sumanymas, kuriuo siekiama atkreipti akademinio ir verslo sektoriaus, sprendimų priėmėjų dėmesį į susiklosčiusią Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas iš tiesų kiršina lenkus su lietuviais? (60)

Liepos 6 d. Nijolė Balčiūnienė už indėlį į lietuvybės saugojimą apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos Valstybės dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo valstybės ordinais „Vilnijos“ draugijos narius – daktarą Kazimierą Garšvą ir Nijolę Balčiūnienę. Apdovanojimas – suprantamas ir gal net šiek tiek užtrukęs. Abu šie garbūs patriotai daugybę metų vykdo tautinę veiklą, puoselėja lietuvių kultūrą ir ugdo savimonę. Ypač gausūs jų nuopelnai remiant ir telkiant lietuvius probleminėje Pietryčių Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse – nuo Seinų iki Gervėčių.

Jau po savaitės nuo apdovanojimų pasirodė prieštaringojo „Lietuvos ryto“ žurnalisto Vytauto Bruverio straipsnis, kuriame teigiama, jog šie apdovanojimai skirti už lietuvių Skaityti toliau

A. Veryga. Ko siekia alkoholio suvartojimo statistikos „patikslintojai“? (5)

Aurelijus Veryga | asmeninė nuotr.

Lietuva yra stebuklų šalis. Lietuvoje buvo įgyvendinta dar viena „zadanija“. Vos tik LR Seimas ėmėsi pastangų mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, iš karto atsirado iniciatyvos, kuriomis siekiama „patikslinti“ alkoholinių gėrimų vartojimo statistiką.

Vos tik kažkam kilo norų patikslinti statistiką, iš karto atsirado „politinė valia“ prispausti LR Statistikos departamentą atlikti perskaičiavimus. Ir štai,  paskelbiama statistika, kuri yra labiau „politiškai korektiška“, nes Statistikos departamentas alkoholio gamintojų pageidavimu sumažino alkoholinių gėrimų suvartojimą, pranešę, kad tai Skaityti toliau

M. Štelemėkas. Alkoholio kontrolės baubai artėjant rinkimams (atsakymas R. Valatkai) (4)

Mindaugas Štelemėkas | asmeninė nuotr.

Rinkimų kampanijai įsibėgėjant kova su alkoholiu tapo „einama“ tema, o savo nuomonę apie tai, akivaizdu, Lietuvoje turi visi. Savo sekmadieniniame komentare aktualias ir tikrai mitams imlias alkoholio kontrolės vietas palietė apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Vis dėlto daugeliu atvejų sunku sutikti su R. Valatkos išsakyta nuomone, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrimo duomenys tiesiog klaidingai aiškinami.

Skaitant Valatkos rašinį, nejučia prisiminiau daugiau nei prieš metus vykusią tarptautinę konferenciją Rygoje, kuri kaip tik buvo orientuota į trijų Baltijos šalių alkoholio kontrolės palyginimą bei vyko mokslinių Skaityti toliau

P. Gylys. Ar Liberalų sąjūdžiui bus pareikšti įtarimai? (18)

Liberalų soc. tinklapio nuotr.

Ne taip dažnai tenka sutikti su Rimvydu Valatka. Jo viešumoje išsakomi argumentai ir sakymo stilius – ne tik man – dažnai nepriimtini. Tačiau, perskaitęs jo tekstą „Mirties nuosprendis sveikam protui“, turiu pripažinti – daugelis, tiesa, ne visos, žinomo žurnalisto minčių yra pagrįstos. Nes logiškos. Turiu galvoje jo reakciją į Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio kyšio skandalą.

Gerbiamas R. Valatka, skirtingai nei dauguma jo kolegų žurnalistų, taip pat krūva politologų, neaikčioja iš susižavėjimo: „Kaip gražiai liberalų lyderis Eligijus Masiulis atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų, kaip jis šauniai palieka Seimą“. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Puolimas prieš Lietuvą. Klaustukas dar reikalingas? (25)

Prezidentė su Vilniaus krašto vaikais dažė margučius | youtube.com stop kadras

Galimas daiktas, tai tik dar viena sąmokslo teorija, liečianti  Lenkijos-Lietuvos santykius. Galima piktintis ir netikėti niekuo, kas toliau bus rašoma, deja, sutapimų pernelyg daug.

Iš pradžių keletas faktų apie subruzdimą tomaševskininkų stovykloje. Tai nėra chaotiškas Brauno dalelių judėjimas. Žvelgiant akyliau,  Lenkų Lietuvoje rinkimų akcijos (toks yra tikslus šios partijos pavadinimas lietuviškai, toliau – akcininkų) ultimatyvių reikalavimų, šantažo ir  antivalstybinės veiklos atsitiktinumai tampa  modeliuojami. Pradėkime nuo informacijos,  skelbtos lietuviškoje ir lenkiškoje žiniasklaidoje (Lietuvoje  – daugiausia portalas L24.lt)  per tris mėnesius:

2016 m. sausio 14 dieną  Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kučcinskis (Kuchciński) Skaityti toliau

L.V. Medelis. Pasmerkime visus. Tegyvuoja utėlės (63)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Šiomis dienomis paskelbtas dar vienas grupės inteligentų kreipimasis į visuomenę dėl poeto Justino Marcinkevičiaus užsipuolimų. Vėl.  Vos ne mėnesį skaitančius ir žiūrinčius  erzino  vienas žiniasklaidos  įkyriai brukamas rūpestis: ar tikrai esi tolerantiškas bei save gerbiąs pažangus Lietuvos gyventojas, jei  lentynoje neturi  dviejų  svarbiausių gyvenimo knygų: viena – „Visi lietuviai  žydšaudžiai“, antra –  „Justinas Marcinkevičius yra kolaborantas ir sovietinis svoločius“.

Panelės Rūta Vanagaitė ir Nerija Putinaitė yra nekaltos dėl to, kad, aplinkui knibždant kolaborantams, negalėjo savo knygų  pavadinti taip paprastai ir aiškiai kaip aš jas Skaityti toliau

A. Račas. Ša, kolaborantai!  (46)

Nerija Putinaitė | Alkas.lt nuotr.

Kai mokiausi mokykloje, skaičiau J.Marcinkevičiaus “Pušis, kuris juokėsi”. Spėju, kad skaitė visi mano amžininkai, nes ta knyga, jei gerai pamenu, buvo privalomų perskaityti sąraše.

Tačiau ateistu šiandien esu ne dėl J. Marcinkevičiaus knygos, o asmeniniu pasirinkimu. Teneužpyksta tikintieji, tačiau religija man visada atrodė kvailas dalykas ir silpnųjų bei šiaudadūšių prieglauda. Tų, kurie tiki, kad visos jų padarytos niekšybės gali būti atleistos sukalbėjus dešimt „Tėve mūsų“ ar septyniolika „Sveika Marijų“ ir kurie, nė piršto nepakrutindami dėl savo gerovės mano, kad tikrasis gyvenimas prasidės, kai juos užkas. Skaityti toliau

R. Valatka. Ką mums neša taikos balandėlis Pranciškus ir Putino mirtos šakelė Kirilas? (nuotraukos) (6)

Rimvydas Valatka | delfi.lt, M. Ažušilio nuotr.

Būna dienų lyg tyčia. Taip jau sutapo, kad tą pačią dieną, kai Putino mygtukas Medvedevas grasino mums ilgu atominiu karu, jei tik Kremliui neleisim siautėti, o popiežius Pranciškus Kuboje spaudė Putino mirtos šakelę, sorry, FSB mygtuko, Maskvos patriarcho Kirilo ranką, Vilniuje rimta filosofė išraitė feisbuke mintį, kad nuolatinė karo retorikos eskalacija žiniasklaidoje ją gąsdina.

„Aš turiu tris anūkus (vakar gimė trečioji mergytė) ir kažkaip nenorėčiau to karo. Jeigu čia vyks karo veiksmai ir bus nusiaubta Lietuvos žemė, menka paguoda, kad NATO Skaityti toliau

L.V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990) (24)

Linas V. Medelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet (2013 m. – Alkas.lt) sukanka ketvirtis amžiaus nuo „Atgimimo“ savaitraščio pirmojo numerio pasirodymo. „Atgimimas“ buvo vienas iš daugelio laisvės aušroje atsiradusių leidinių su panašiu ir visiškai skirtingu likimu.

Dokumentinės medžiagos apie Sąjūdžio spaudos kūrimąsi beveik nėra. Vienas kitas dokumentas gal ir užsilikęs Sąjūdžio spaudos darbuotojų stalčiuose. Mano aplankuose liko keletas raštelių, laiškų ir „Atgimimo“ bendrovės valdybos posėdžių protokolų kopijų.

2009 m. išleistas prisiminimų rinkinys „Atgimimas“. Pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos savaitraštis. Istorijos eskizai“ [1]. Skaityti toliau

V. Labutis. Kas tie zombiai ir ką jie suzombino? (52)

Prof. Vitas Labutis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nemėgstu diskutuoti, kai švaistomasi aštriais epitetais, juolab nesmagu aptarinėti, kuo kas pavadino kurį asmenį. Tačiau, kai metami aštrūs, įžeidūs žodžiai neseniai amžinybėn išėjusiam Mokslininkui, jaučiu pareigą netylėti.

Turiu galvoje signataro, kelių publicistinių knygų autoriaus Rimvydo Valatkos straipsnį „J. Pilsudskio klaida, už kurią zombiais mokame mes, lietuviai“, paskelbtą 2015 m. lapkričio 8 d. interneto dienraštyje Delfi.lt. Straipsnio pavadinimas lyg orientuotas į istoriją, bet turinys greitai pasukamas į dabartį ir taikomas atskiriems asmenims… Skaityti toliau

L. V. Medelis. Replika. Apie Giedroyco forumą Giedraičiuose, Giedraičių bažnyčioje (video) (7)

P1240236a

Koncertas buvo mielas širdžiai, o štai nenuobodžiai trumpa kažkur girdėta paskaita – galėjo būti gerokai įdomesnė bei profesionalesnė, todėl, tikriausiai, ne vieną nuvylė. Praėjusį sekmadienį, rugsėjo 6 d., ne vienas galėjo net pasijusti apgautas  ir  reklamiškai įviliotas į Giedraičių bažnyčią.

Profesoriaus Alvydo Nikžentaičio skaitytai paskaitoje „Kas buvo Giedraičiai Lietuvos istorijoje?“ senasis kunigaikščių miestelis buvo tik paminėtas,  tokie XX amžiaus pradžios įvykiai, kaip čia pat vykusios Nepriklausomybės kovos, buvo nutylėtos, o  pranešėjui buvo aiškiai per sunku ištarti Skaityti toliau

Krašto apsaugos ministerija po minėjimo atšaukė „pergalę“ (12)

Skandalingas pranešimas KAM tinklalapyje

Šiandien Vilniuje, prie Žaliojo tilto, įvyko pirmas ir, regis, paskutinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės „pergalės“ prieš žymiai gausesnes Rusijos kariuomenės pajėgas paminėjimas. Renginio iniciatyva kilo iš visuomenininkų – iniciatyvinės grupės minėjimą surengti prie Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Nevyriausybinių organizacijų, padedančių vystyti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos, tačiau renginį anonsavo Krašto apsaugos ministerija, o organizuoti padėjo Lietuvos kariuomenė. KAM pranešime, kurį po visus portalus išplatino naujienų agentūra BNS, Skaityti toliau

A. Zolubas. Jis susijęs su kailinių vagyste… (9)

Jonas-Noreika-Generolas-Vetra-archyvine-nuotr

Su bendradarbe stambioje įmonėje, būdami panašių politinių pažiūrų, kartais įsikalbėdavome apie įvairias patirtis. Jinai papasakojo, kaip kartą, užsukusi į mūsų įmonės kadrų skyrių, nustėro: viršininko kėdėje sėdėjo buvęs Švenčionių stribas. Tą stribą buvo gerai įsidėmėjusi, nes jis kartą, „ieškodamas banditų“, atsibastęs į jos tėvų namus netoli Adutiškio, nuo sienos nukabinęs jos tėvo kailinius, jais apsirengęs ir išėjęs. Tėvas dar bandęs kailinius atsiimti, bet gavo tik pagrasinimą, todėl ieškoti teisybės liovėsi. Tačiau pagrasinimas pagrasinimu nesiliovė.

Pradėjo priekabiauti ne stribai, o kolūkio pirmininkas. Girdi, laikai karvę ir jau įmitusią Skaityti toliau