Žymos archyvas: Rimutė Rimantienė

V. Vaitkevičius. Gyvenimas ąžuolo paūksmėje šiandien ir kitados (3)

Samantonių ąžuolas Ukmergės r. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Apsilankymas Samantonyse pas Aldoną paliko didelį įspūdį: laimingo žmogaus šypsena, išskirtinai tvarkingas kiemas ir, žinoma, ąžuolas. Šio medžio šakos lyg rankos tiesiasi šeimininkės namų link.

Išvydus mūsų ąžuolus senolius visuomet prieš akis iškyla Viljamo Brainto Logano knyga „Ąžuolas – civilizacijos pamatas“ (Oak. The Frame of Civilization, 2005). Jos autorius atskleidžia, kad šis medis pasaulį maitino, augino, saugojo. Kitaip tariant, dauguma žmonių per amžius ąžuolą Skaityti toliau

Ketinama atkurti akmens amžiaus gyvenvietę Samantonių kaime (nuotraukos, video) (1)

Gvidas Slah_R.E. Sutinytės nuotr.

Liepos 20 d. Ukmergės rajone Kultuvėnų kaime vyko konferencija „Akmens amžiaus gyvenvietės rekonstrukcijos galimybės Samantonių kaime“.  Priešistorinė gyvenvietė (orientuojamasi į vėlyvojo neolito ir ankstyvąjj bronzos laikotarpius) būtų kuriama Samantonių kaime, Veprių sen., Ukmergės rajone – netoli tos vietos, kur archeologė Rimutė Rimantienė atrado akmens amžiaus gyvenvietę.

Numatoma rekonstruoti akmens amžiaus gyvenvietė būtų skirta ne tik besidominčiųjų apsilankymui, bet ketinama sudaryti sąlygas ir pagyventi akmens amžiaus sąlygomis. Skaityti toliau

Archeologija, kraštotyra ir sutartinės žurnale „Liaudies kultūra“ (0)

Nors, prasidėjus naujiesiems metams, jau pristatėme praeitų metų išvakarėse išleistą šeštąjį 2015 m. „Liaudies kultūros“ numerį, dabar norime trumpai pristatyti ir penktąjį 2015-ųjų metų šio žurnalo numerį, pernai tokio pristatymo nepelnytai išvengusį. Numeryje net 70 iliustracijų. O pagrindinė tema nuspėjama jau iš viršelių – archeologija.

Numeris pradedamas Adomo Butrimo straipsniu apie žymiausią Lietuvos ir Rytų Baltijos regiono akmens amžiaus tyrinėtoją ir šių tyrinėjimų mokyklos kūrėją habil. dr. Rimutę Rimantienę (p. 1–14). Straipsnyje archeologės 95-mečio proga aptariamas Jos mokslinis ir kūrybinis kelias. Skaityti toliau

Įamžinta Jono Jablonskio gyvenamoji vieta Vilniuje (2)

Čia gyveno Jonas Jablonskis | Kultūros paveldo departamento nuotr.

Kultūros vertybių registrą papildė naujas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ─ namas Kalvarijų g. 20 Vilniuje, kuriame 1904–1906 m. gyveno kalbininkas Jonas Jablonskis. Taip pažymėta svarbi išlikusi vieta sostinėje, susijusi su iškiliausiu lietuvių bendrinei kalbai nusipelniusiu žmogumi.

„Kalbininko Jono Jablonskio gyvenimo darbas turėjo pamatinės reikšmės, besivystant naujų laikų Lietuvai ─ tautai,visuomenei, valstybei. Jis paliko mums vieningai sunormintą, taisyklingą ir nuo svetimybių apvalytą literatūrinę, mokslinę bei politinę lietuvių kalbą. Skaityti toliau

Laiko pjūvis – anuomet ir dabar (video) (1)

Prof. Romualdas Grigas „Laiko pjūvis - anuomet ir dabar“

„Mes gyvename pasaulyje be ribų. Ribą ir aiškią artikuliaciją prarado tiek laikas, tiek erdvė. Vis mažiau prasmės turi žodžiai „toli“, „arti“, „seniai“, „tik ką“, „netrukus“. Tai, kas toli, priartėja, kas arti, nutolsta, kas buvo seniai, staiga tampa dabartimi… netgi tai, ką mes vadiname kaita ir tapsmu, yra pastovu. Heraklitas klydo. Galima įbristi į tą pačią upę. Ne dukart, o daug sykių…“ (Arvydas Šliogeris)

Kuo skiriasi, ir kuo panašios anuometinė nepriklausoma Lietuvos Respublika – tarpukaris, 1918-1940 m. – ir šių dienų Lietuva? Skaityti toliau