Žymos archyvas: Rimantas Kmita

Lietuvių bruožai pagal Gintarą Beresnevičių (0)

Gintaras Beresnevičius | R. Rakausko nuotr.

Spalio 15 d., antradienį, 18 val., Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, bus pristatytas Gintaro Beresnevičiaus knygos „Lietuvių religija ir mitologija“ trečias leidimas. Leidykla „Tyto alba“ neseniai vėl išleido šią sisteminę, pagauliai ir su didele intriga parašytą knygą.

Kuo ši knyga svarbi šiandien ir ką ji pasako apie mus? Knygos pristatyme kalbėsis rašytojas, literatūros tyrinėtojas Rimantas Kmita ir religijotyrininkai Radvilė Racėnaitė bei Dainius Razauskas. O prieš šį renginį kviečiama pavartyti knygą ir susipažinti su teksto ištraukomis. Skaityti toliau

Trečią kartą išleista G. Beresnevičiaus knyga „Lietuvių religija ir mitologija“ (1)

G.Beresnevicius_lietuviu_religija ir mitologija

Spalio 15 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė  Martyno Mažvydo biblioteka (valstybingumo erdvėje, IIa.) kviečia į vyksiantį pokalbį apie  Gintarą Beresnevičių, jo rašinius ir idėjas. Religijotyrininko, rašytojo, eseisto Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) sisteminę studiją „Lietuvių religija ir mitologija“ leidykla „Tyto alba“ perleido parankesniu pavidalu. Tai tapo paskata pažvelgti į šio vieno ryškiausių mūsų mąstytojo, mokslininko darbus ir idėjas šiandien. 

Studijoje „Lietuvių religija ir mitologija“ tarsi atgyja senovės baltų pasaulis. Provokuojamus teiginius ir įdomias hipotezes apie įvairius lietuvių religijos fenomenus G. Beresnevičius grindžia gausybe baltų,

Skaityti toliau

Du lietuvių literatūros dešimtmečiai: ką skaitėme tuomet ir kuo žavimės šiandien? (1)

pixabay.org nuotr.

Prieš du dešimtmečius Lietuvos literatūros padangėje visu ryškumu spindėjo tokie vardai kaip Gintaras Beresnevičius, Jurga Ivanauskaitė, Ričardas Gavelis, Sigitas Geda ar Jurgis Kunčinas. Ir nors per tą laiką teko atsisveikinti su vienais ryškiausių kūrėjų, jų kūryba iki šiol aktuali, skaitoma ir turbūt ilgai tokia išliks. Savo ruožtu specialistai pastebi, kad per dvidešimt metų subrendo nauja rašytojų karta, sužibo naujos žvaigždės, o profesionalų pozicijas stiprino tuo metu kūrybos keliu dar tik pradėję eiti autoriai. Skaityti toliau

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai (0)

Metų knygos rinkimaiŠį spalį, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos inicijuota ir kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengiama akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas.

Tryliktą kartą vykstančiais knygų rinkimais siekiama skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą. Šiemet knygų penketukai išrinkti visose keturiose kategorijose: suaugusiųjų, poezijos, vaikų ir paauglių. Akcijoje dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių Skaityti toliau

Atrinkti siūlomi nauji Lietuvos kultūros tarybos nariai (0)

Kulturos-taryba-logo.zenklasGegužės 29 d., kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson kartu Lietuvos kultūros ir meno taryba prie LR kultūros ministerijos išrinko 10 būsimų naujosios kadencijos Lietuvos kultūros tarybos narių, kuriuos teiks tvirtinti Vyriausybei.

Siūlomi naujieji nariai atrinkti iš dvidešimties kandidatų, kuriuos parinko specialiai tam paskirti rinkikai.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pabrėžė, kad renkantis naujuosius Lietuvos kultūros tarybos narius buvo siekiama ir kuo platesnio meno bei kultūros sričių atstovavimo, Skaityti toliau

Išrinktas kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (0)

Rengėjų nuotr.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkų komisija penktadienį, vasario 10 d. išrinko 2016 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Net pusę sąrašo sudaro Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistos knygos. Literatūrologai balsavo vos už du romanus – Sigito Parulskio ir Rimanto Kmitos.

Keturias valandas trukęs mokslininkų posėdis baigėsi įtemptu balsavimu, po kurio daliai kūrinių buvo užbraukta linija, o kiti į sąrašą įsispraudė paskutinę akimirką. Dėl pačių ryškiausių pernai išėjusių knygų nekilo didelių ginčų – jie išliko balų viršūnėje nuo pat diskusijos pradžios. Skaityti toliau

F. Kauzonas. Negi ir jūs parsidavėte, prezidente? (20)

Nerija Putinaitė | Alkas.lt nuotr.

Dialogas su skaitytoja

Po anos savaitės publikacijos „Negi jus taip lengva nupirkti, patriarche?“ skaitytoja Danutė V. interneto portale savo komentaru mane negailestingai, bet beveik ne be pagrindo sugėdino: „Straipsnyje jūs cituojate Landsbergį, Degutienę ir Kubilių, ką jie kalbėjo tomis dienomis, kaip jie dievino Justiną Marcinkevičių, kada jis mirė ar kada jį laidojo. O dabar, kai jį, mirusį, užpuolė Putinaitė, visi trys tyli. Priekaištavote dėl to jiems. Bet, kiek mena mano atmintis, labai gražiai, gal net dar gražiau, kalbėjo ir prezidentė. Bet ji irgi dabar tyli, o jūs, pone Kauzone, kažkodėl apie jos tylėjimą irgi tylite. Bijote?“ Skaityti toliau

Paskirtos 2016 metų Patriotų premijos (5)

Patriotų premijos logotipas

Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, LR Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) skelbia pilietiškiausias bei patriotiškiausias 2015 metais išleistas knygas ir sveikina Patriotų premijų konkurso nugalėtojus.

42 konkurse dalyvavusias knygas vertino ir tris Patriotų premijas (vienos piniginės premijos dydis – 1 500 Eur) šiais metais paskyrė konkurso vertinimo komisija, kurią sudarė literatūros ekspertai Antanas Gailius (komisijos pirmininkas), Inga Mitunevičiūtė, Jūratė Čerškutė, Rimantas Kmita, Loreta Žvironaitė-Ūdrienė,  Krašto apsaugos viešųjų ryšių departamento direktorė Rūta Apeikytė ir Gynybos politikos ir planavimo departamento direktorė Giedrė Statkevičiūtė. Skaityti toliau

Lietuvos intelektualų atviras laiškas: Apie „atvertas akis“ į kūrėjo vaidmenį okupuotoje Lietuvoje (19)

Justinas MarcinkevičiusPastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo kritikų, kuriems nekritiškai sekant pačia naiviausia („popsine“) kosmopolitizmo mada, „atsiveria akys“ ir jie pasiryžta „pasakyti tiesą“.

O toji tiesa, pasirodo, reiškia pastangas susidoroti su tarpukario Lietuvoje dominavusiais tautiškumo „mitais“ ir su tais sovietinių laikų meno kūrėjais, kurie sugebėjo ne tik išgyventi Lietuvoje, bet ir palikti visuotinai žinomus veikalus, stiprinusius žmonių dvasines galias ir išgyvenimo viltis, ugdžiusius pasitikėjimą tautos gyvybingumu, padėjusius Lietuvos žmonėms išsaugoti pagarbą gimtajam kraštui, istorijai ir jos iškiliausioms asmenybėms bei atlaikyti nuolat užgriūvančias represijas. Skaityti toliau

Rašytojų laikysenos sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas? (0)

LCVA nuotr.

Gegužės 6 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks literatūrologo, knygos „Nevienareikšmės situacijos. Pokalbiai apie sovietmečio literatūros lauką“ sudarytojo dr. Rimanto Kmitos vieša paskaita. Paskaitos tema – „Rašytojų laikysenos sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas?“ Didžiausias dėmesys bus skiriamas poetams Justinui Marcinkevičiui ir Sigitui Gedai.

Sovietmečio tyrimai įgauna vis didesnį aktualumą, o rašytojų laikysenos klausimas atsiduria mokslininkų akiratyje ir atkreipia plačiosios visuomenės dėmesį. Renginio metu Rimantas Kmita Skaityti toliau

A.Šlepikui įteikta Rašytojų sąjungos premija (2)

A.Šlepikas, „Wikipedia“ nuotr.

Šių metų sausio 6 dieną Rašytojų klube įvyko Rašytojų sąjungos premijos laureato pagerbimo vakaras.

Programoje dalyvavo rašytojai: Alvydas Šlepikas, Viktoras Rudžianskas, literatūrologai dr. Elena Baliutytė, dr. Rimantas Kmita, habil. dr. Jūratė Sprindytė, aktorius Ridas Jasilionis, kompozitorius Tomas Kutavičius ir kiti. Vakaro vedėjas – Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas.

Vakaro metu Alvydui Šlepikui buvo įteikta Rašytojų sąjungos premija už romaną „Mano vardas – Marytė“. Skaityti toliau

R.Kmita. Maironio iššūkis (5)

Maironis

Maironio metai beveik baigėsi. Maironio skaitymai, konferencijos, seminarai, pristatymai įvairūs renginiai renginėliai. Ir virš viso to sklandė klausimas: kam šiandien Maironis? Bent jau aš jutau savotišką užduotį, kuri mokykloje galėtų būti pateikta maždaug taip: „Suformuluokite savo asmenininį santykį su Maironio kūryba“. Nes juk reikia turėti savo nuomonę, o ne kartoti mokytojo ar vadovėlio aksiomas. Man ši užduotis pasirodė sunkiai įveikiama ir tai turbūt didžiausias Maironio metų asmeninis atradimas.  Skaičiau iš naujo Maironį, žiūrėjau, kaip skaito kiti. O visas tas santykis, koks buvo susikurtas studentavimo laikais, toks ir liko. Nė krust.  Kodėl taip sunku tą santykį susiformuluoti? Skaityti toliau