Žymos archyvas: Rimantas Balsys

„Skrajojantys ežerai“ kviečia į pažintinę kelionę nuo baltiškųjų teofanijų iki debesų meno (video) (0)

Verpstės | Alkas.lt nuotr.

„Jei nori suprasti kurios nors tautos istoriją, papročius, tautosaką, muziką, dailę, literatūrą, architektūrą, pirmiausia būtina pažinti jos religiją ir mitologiją, senuosius dievus, perprasti jiems skirtas apeigas“, – šie Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų filologijos katedros profesoriaus dr. Rimanto Balsio žodžiai yra pagrindinis naujausių laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ leitmotyvas.

Rugpjūčio 6 d. per Balticum TV apie baltiškąsias teofanijas jau pasakojo nenuilstantis senosios baltų religijos ir mitologijos tyrinėtojas prof. dr. Rimantas Balsys. Laidoje sužinojome kaip klasifikuojami senovės Skaityti toliau

Vyksta 10-ieji N. Vėliaus skaitymai „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“ (programa) (3)

verpstes trys

Balandžio 7 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6, Vilnius) Konferencijų salėje rengia Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymus (X) „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“.

Kasmet rengiamomis garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus (1938–1996) atminimui skirtomis konferencijomis siekiama sutelkti įvairių humanitarinių mokslo sričių, vienaip ar kitaip susijusių su baltų mitinio pasaulėvaizdžio rekonstrukcija, – tautosakos, istorijos,

Skaityti toliau

Knygų mugėje ketvirtadienį bus pristatyta dr. Dainiaus Razausko naujausia knyga (1)

D.Razauskas.mitiniai-vaizdiniai-donelaicio-metuoseVasario 23 d., ketvirtadienį, 12 val. Rašytojų kampe vyks Jono Basanavičiaus premijos laimėtojo, žymaus lietuvių mitologo, humanitarinių mokslų daktaro Dainiaus Razausko naujausios knygos „Mitiniai vaizdiniai Donelaičio „Metuose“ pristatymas. Jame dalyvaus autorius, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, etnologas, profesorius ir humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Balsys ir žurnalo „Liaudies kultūra“ vyriausioji redaktorė, Vilniaus Universiteto Lietuvių literatūros katedros lektorė dr. Saulė Matulevičienė. Skaityti toliau

„Baltų genas“: R. Balsys apie pagoniškuosius lietuvių ir prūsų aukojimus (audio) (2)

Aukojimas | Alkas.lt nuotr.

Devintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Rimantas Balsys pasakoja apie pagoniškuosius lietuvių ir prūsų aukojimus.

„Auka tai yra tai, kas pašvenčiama dievams arba mirusiems protėviams, arba tai, kas pasidalinama su dievais arba mirusiais protėviais. Ir čia svarbus yra ne tik tas momentas, kad mes prašome ar aukojame, bet tai yra tiesiog bendrystės dalykas arba bendravimas – mes esame, vadinasi, to paties rato, mes esame viena šeima​: aš, ​dievas, miręs protėvis​, sudarome amžinąjį ratą, kuris sukasi ir suksis, ir sukosi,“ – sako R. Balsys. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į folkloro popietę (0)

Violeta Benetienė | asmeninio archyvo nuotr.

Spalio 29 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) organizuojama folkloro popietė.

17.00  val. vyks tautodailininkės Violetos Benetienės (Rusnė) veltinio delmonų parodos „Baltų mitologinės dievybės“ atidarymas ir pristatymas. Darbų autorė, dirbdama Rusnės vidurinėje (vėliau pagrindinėje) mokykloje dailės ir etikos mokytoja, pradėjo domėtis baltų mitologija. Skaityti toliau

Raganų kalnas sudomino JAV dokumentinių filmų kūrėjus (0)

JAV režisieriaus kuriamas filmas apie Raganų kalną | Rengėjų nuotr.

Profesorius ir režisierius iš JAV – pirmasis amerikietis, kuriantis dokumentinį filmą apie Raganų kalną Juodkrantėje. Režisieriui Frankui Barnui (Frank Barnas) ši vieta unikali, nes, pasak jo, JAV nėra nė vienos medinės skulptūros, kuri stovėtų po atviru dangumi – skulptūras nuniokotų žmonės arba gamta. Rugsėjo 10–30 dienomis prof. F. Barnas kartu su Klaipėdos universiteto (KU) žurnalistikos studentais ir dėstytojais kūrė dokumentinį filmą apie Raganų kalną Juodkrantėje. Skaityti toliau

Klaipėdiečiai kviečia į paskaitą apie Užgavėnių mitinę prasmę (0)

prof.dr. Rimantas Balsys-K100

Vasario 4 d. 17 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g.10) vyks susitikimas, pokalbis su etnologu prof. dr. Rimantu Balsiu apie Užgavėnių mitinę prasmę.

Viena svarbiausių archajinio šventinio ritualo paskirčių – išsaugoti egzistencinę svarbą turinčius žemdirbių gyvensenos momentus, perduoti kitoms kartoms, jog ritualas kasmet būtų pakartojamas ir taip užtikrinamas visos bendruomenės bei atskirų jos narių išlikimas. Ilgus šimtmečius mūsų tautos egzistencinis pamatas buvo žemdirbystė, todėl per Užgavėnes kaip ir per  kitas kalendorine šventes pagrindinis dėmesys buvo skiriamas būsimam derliui, gyvulių prieaugliui, pačios bendruomenės narių sveikatai, sėkmei ir tęstinumui, t. y., kaip jau minėta, visokeriopam vaisingumui. Skaityti toliau

Pristatomas naujas baltiškos kilmės lietuviškų vardų žodynas „Rinkis vardą lietuvišką“ (7)

CaptureVasario 12 d., trečiadienį, 17:30 val. Klaipėdoje, Ievos Simonaitytės bibliotekoje, Konferencijų salėje, vyks lietuviškų vardų žodyno „Rinkis vardą lietuvišką“ pristatymas. Jame – keli tūkstančiai tik lietuviškos kilmės vardų, jų paaiškinimai ir visos kirčiavimo formos.

Klaipėdos universiteto darbuotojų parengtame leidinyje pateikiami baltiškos kilmės lietuvių vyrų ir moterų vardai, trumpai paaiškinamos jų reikšmės.

„VARDAS nėra tik paprastas žodis. Juo labiau – vien garsų derinys žmogui pašaukti. Lietuviškas vardas – gyvenimo kelio linkėjimas, su savo prasme ir tūkstantmete istorija. Tyrėjams linkėčiau, toliau gilinantis į mūsų vardų reikšmes ir jų raidą laikų bėgyje, atverti Skaityti toliau

Pradėjo veikti lietuvių religijos, mitologijos bei pasaulėvaizdžio tyrimams skirtas tinklapis (46)

Tinklapio tautosmenta.lt sumanytojas dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

2014 m. sausio pradžioje pradėjo veikti naujas tinklalapis www.tautosmenta.lt, skirtas lietuvių religijos, mitologijos, pasaulėvaizdžio tyrimų medžiagai telkti ir viešinti.

Jame pirmiausia yra sutelkti spaudoje skelbti rašiniai PDF pavidalu, bet pristatoma ir visokia kitokia su minėtomis temomis susijusi medžiaga. Straipsniai, rašiniai, garso, vaizdo įrašai ir kt. tinklapyje surikiuoti pagal autorius. Šiuo metu naujajame tinklapyje yra pristatomi Rimanto Balsio, Nijolės Laurinkienės, Dainiaus Razausko, Jono Vaiškūno, Daivos Vaitkevičienės, Daivos Vyčinienės darbai. Skaityti toliau

I. Simonaitytės bibliotekoje bus pristatoma knyga „Lietuvių etiketas ir bendravimo kultūra XX amžiuje“ (1)

knygaKovo 14 d., ketvirtadienį, 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks knygos „Lietuvių etiketas ir bendravimo kultūra XX amžiuje“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus:  knygos autorė doc. dr. Andželika Bylaitė-Žakaitienė, etnologai: prof. dr. Rimantas Balsys, doc. dr. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė,  doc. dr. Lina Petrošienė, KU leidyklos direktorė Lolita Zemlienė. Skaityti toliau

„Sakralieji baltų kultūros aspektai“: Antrasis baltų kultūros tyrinėjimų kvėpavimas (1)

Recenzija: „Sakralieji baltų kultūros aspektai“ (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012): Antrasis baltų kultūros tyrinėjimų kvėpavimas.

Lietuvos kultūros tyrimų institutas (anksčiau – Kultūros, filosofijos ir meno institutas) išleido ir Tarptautinėje Vilniaus Knygų mugėje pristatė jau devintąjį „Senovės baltų kultūros“ tomą „Sakralieji baltų kultūros aspektai“.

Jau yra išleistos aštuonios serijos „Senovės baltų kultūra“, pradėtos prieš du dešimtmečius, knygos: „Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūra“ (1992), Skaityti toliau

R. Balsys. Joninės, Kupolės, Rasos? (17)

Rasos šventė, Verkiai 2006 | V.Daraškevičiaus nuotr.

Masinėse informavimo priemonėse artėjant kokiai nors kalendorinei šventei nestinga dėmesio atskiriems jos elementams: papročiams, tradicijoms, su švente susijusių dievybių ar mitinių būtybių pavadinimų ir funkcijų analizei. Tradiciškai bandoma atskirti ikikrikščioniškąjį ir krikščioniškąjį sluoksnius, etimologizuoti šventės pavadinimą (dažniausiai ieškoma archajiškesnio, besisiejančio su ikikrikščioniškąja tradicija) ir t. t. Ne išimtis ir vasaros saulėgrįžos šventė, kurios pavadinimas ne tik populiariojoje žiniasklaidoje, bet ir recenzuojamuose mokslo žurnaluose bei studijose, monografijose, enciklopedijose labai įvairuoja – Joninės, Kupolės, Rasos šventė. Skaityti toliau