Vasario 9 d., penktadienį, Seime, rengiama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirta apskritojo stalo diskusija – „Vieni iš daugelio: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų indėlis kuriant Lietuvos Respubliką“.
Renginys vyks Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai), pradžia – 11 val.
Diskusijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, Skaityti toliau
Lemtingas smūgis valstybiniam lietuvių kalbos statusui gali būti kirstas netrukus – tereikia Seimui patvirtinti jau užregistruotą projektą, pagal kurį raides W, Q ir X bus leidžiama naudoti asmens tapatybę liudijančio dokumento pagrindiniame puslapyje, taip sukuriant precedentą, t.y. atveriant vartus tolesniam valstybinės kalbos darkymui. Seimo narys Povilas Urbšys mano, kad tai būtų Pandoros skrynios atidarymas.
– Vardų ir pavardžių rašymo originaliais rašmenimis pasuose diskusija trunka jau kone dešimtmetį. Galima daryti išvadą, kad nėra valios priimti sprendimą: Seimo nariai jau pasirengę nebegerbti Konstitucijos, tačiau vis dar bijo ar nedrįsta išduoti?
Birželio 1 d. naujienų agentūroje ELTA vykusioje spaudos konferencijoje „Lietuvių kalba – politinio blogio akivaizdoje!“ Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovybė buvo paraginta laikytis rinkiminių įsipareigojimų ir nepalaikyti antikonstitucinio asmenvardžių rašybos įstatymo.
Du piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ nariai – kalbininkas hab. dr. Kazimieras Garšva ir internetinio dienraščio Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas bei filosofė Baltijos instituto prezidentė dr. Lilijana Astra Skaityti toliau
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) triuškinančiai laimėjusi 2016-ųjų metų Seimo rinkimus ir sužadinusi daugelio viltis, kad Lietuvos politikoje pagaliau ką nors gali pradėti reikšti valstybės ir Tautos ateičiai neabejingų paprastų Lietuvos piliečių balsai ir siekiai, išgyvena neeilinį išbandymą.
Seimo rinkimus laimėjusios partijos paskirtas Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis meta iššūkį partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.
S. Skvernelis atvirai ir demonstratyviai stoja prieš jį į Lietuvos premjero postą atvedusio LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio asmenybę bei LŽVS programą. Skaityti toliau
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo nariams pristatė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės kandidatūrą į Seimo Pirmininko pavaduotojus. Socialdemokratų atstovė į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas buvo pasiūlyta vietoje šias pareigas palikusio Mindaugo Basčio.
Už jos kandidatūrą balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 21 ir 13 susilaikė.
„Pažadu kantrumo turėti, kentėti, mylėti“, – sužinojusi balsavimo rezultatus sakė I. Šiaulienė. Ji žada atsisakyti Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės pareigų. Skaityti toliau
Kovo 29 d. pavakaryje Seime įvyko Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų frakcijos (LVŽS) pasitarimas. Didžiausiu šio posėdžio akibrokštu tapo Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio demaršas. Nors oficialioje frakcijos posėdžio darbotvarkėje tokio klausimo svarstyti nebuvo numatyta, atvykęs į posėdį S. Skvernelis ėmė agituoti LŽVS narius, kad palaikytų buvusio TS-LKD pirmininko Andriaus Kubiliaus siūlomą nelietuviškų asmenvardžių rašybos oficialiuose Lietuvos dokumentuose projektą. Pagal šį projektą Tai reiškia, kad jie sutiktų, jei pavardės asmens dokumentuose būtų rašomos ne valstybinės kalbos rašmenimis su nelietuviškomis „w“, „q“ ir „x“ ir kitomis raidėmis. Skaityti toliau
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijų atstovai Seime teikia įstatymų projektus, kuriais bus apribota politikų įtaka Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sudarymui, nes šių komisijų formavimo procese bus atsisakoma politinio pasitikėjimo pagrindu deleguojamų narių, rašoma pranešime.
„Pastaraisiais metais tiek VTEK, tiek VRK susilaukdavo pastabų, kad jų veikloje buvo vadovautasi ne tik įstatymais, bet ir buvo nevengiama interesų konflikto, šališkai ginant juos delegavusias politines partijas. Skaityti toliau
Šiandien, vasario 23 d. prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje pristatomi naujausi Lietuvių kalbos instituto (LKI) leidiniai, kuriuose atspindimas visas pluoštas tradicinių ir pačių naujoviškiausių lingvistikos ir tarpdalykinių tyrimų.
Pirmąją knygų mugės dieną dalysimės terminologijos, bene tarpdiscipliniškiausios kalbotyros šakos, naujienomis. 12 val. 3.1 salėje, vyks Palmiros Zemlevičiūtės monografijos „XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos žodynų terminologinė medicinos leksika“ Skaityti toliau
Eilinė spaudos konferencija „Dvasingumas – švietimo pertvarkos pagrindas“, kuri buvo skirta ketvirtosios prof. Jono Kievišo ir bendraautorių knygos apie dvasingumą pristatymui, sulaukė nepagrįstų kaltinimų. Konferencijos kritikų teiginiai, eskaluojami vis naujame, net užsienio politikos kontekste, šią konferenciją ir jos dalyvius pavertė neva „šlovinančiais V. Putino režimą“.
Kas gi įvyko konferencijos metu? Ši konferencija buvo jau nuo 2009 metų Seime rengtų konferencijų dvasingumo tema tęsinys. Konferencijoje kalbėjau apie Skaityti toliau
Nepasitikėjimo ir abejonių jūra banguoja ir ypač šiuo metu, kai dar vis netyla Gretos Kildišienės automobilio lizingo istorija. Net paprastas automobilio pirkimas bandomas parodyti kaip kriminalas.
Na ir kas, kad automobilis pirktas ne iš kokio nors verslininko įmonės, o iš automobiliais prekiaujančios uždarosios akcinės bendrovės, na ir kas, kad lizingo sutartis sudaryta su banku, na ir kas, kad atsakingai, net nelaukus 30 d., per kurias privalai deklaruoti šios sutarties sudarymą viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje – deklaruoji per 7 dienas, na ir kas, kad automobilis nėra prabangus (kainuoja 13 tūkst. Eurų) ir yra jau dviejų metų senumo – vis tiek žinių laidose ir Skaityti toliau
Sausio 19 d., Lietuvos Respublikos Seime Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė surengė spaudos konferenciją: „Dvasingumas – švietimo pertvarkos pagrindas“. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Jonas Kievišas, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, Vilniaus kolegijos Kraštotvarkos katedros vedėja docentė dr. Rimantė Kondratienė.
Buvo kalbama apie dvasingumo svarbą švietimo sistemoje ir šios temos atspindį pristatomoje kolektyvinėje monografijoje „Ugdymo dvasingumo raida“, kurią parengė prof. Jonas Kievišas remdamasis Lietuvos ir Ukrainos mokslininkų tyrimais. Skaityti toliau
Seimas, vadovaudamasis Seimo statuto 24 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdamas į Seimo Pirmininko teikimą, nutarė Seimo Pirmininko pavaduotoją Rimą Baškienę skirti Seimo Pirmininko pirmąja pavaduotoja.
Už Seimo nutarimą „Dėl Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo“ (projektas Nr. XIIIP-13) balsavo 107 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1.
Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Skaityti toliau
Pirmadienį, lapkričio 15 d., vakare išrinktas naujas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis turės 5 pavaduotojus, bet Seimas kol kas patvirtino tik 4 iš 5 kandidatų – Seimo nariams neįtiko dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius.
Po įvykusio slapto balsavimo paskelbti balsavimo rezultatai dėl Seimo Pirmininko pavaduotojų išrinkimo.
Nutarta Seimo Pirmininko pavaduotojais patvirtinti: Rimą Baškienę (balsavo: už – 105, Skaityti toliau
Šiandien, lapkričio 14 d., 12 val. į pirmąjį posėdį susirinko 2016–2020 metų kadencijos Seimas.
Seimo darbas prasidėjo iškilminga dalimi istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje. Kaip nustatyta Seimo statute, pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradėjo vyriausias pagal amžių išrinktas Seimo narys. Ši garbė atiteko Seimo nariui Juozui Imbrasui, kuris posėdžiui pirmininkaus tol, kol bus išrinktas Seimo Pirmininkas.
Pasveikinti išrinkto Seimo atvyko Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Skaityti toliau
Spalio 18 d. Seimas pritarė po pateikimo patobulintam Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo projektui, kuriame numatyta, kad visų asmenų, kuriems 2010-2011 metais buvo sumažintos pensijos, tame tarpe ir mirusiųjų iki 2014 metų gegužės mėnesio, artimieji galėtų paveldėti neišmokėtą kompensuojamos pensijos dalį.
Projektui po pateikimo pritarė visi Seimo posėdyje dalyvavę Seimo nariai. Projektas pateiktas penktą kartą, nes iki tol Seimo dauguma vengė priimti įstatymo projektą ir vis Skaityti toliau
Jau septintą kartą liepos pradžioje Naisių (Šiaulių rajonas) apylinkėse įprastas vaizdas: tūkstančių automobilių eilės nusidriekia kelis kilometrus. Iš įvairių Lietuvos kampelių žmonės traukia į renginį visai šeimai „Naisių vasara“ (šiemet šventę aplankė per 60000 svečių). Kasmet Renginyje turininga programa, garsių dainininkų koncertas, įvairios veiklos, besikeičianti Naisių aplinka.
Šiemet „Naisių vasaros“ renginys įtrauktas į Pasaulio žemaičių dienų programą. Baltų arenos viršuje suplazdėjo Žemaitijos vėliava, šalia jos dar keturiolikos Žemaitijos vietovių Skaityti toliau
Seimo pavasario sesijos pabaigoje – keletas „karštų“ temų. Parlamentinių ryšių su Jungtine Karalyste grupės vadovas Mantas Adomėnas kalba apie britų referendumo įtaką Lietuvai, o Seimo nariai Rima Baškienė bei Rimantas Dagys pasakoja apie iniciatyvą padidinti privalomąjį darbo stažą senatvės pensijai gauti iki 35 metų.
Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau
Nuo pat 1990 m. Lietuvoje atkakliai stengiamasi sukurti dvipartinę sistemą. Iš pradžių vienoje pusėje veikė margaspalvis Sąjūdis, kitoje – užsilikusi Komunistų partija, vėliau persivadinusi Demokratine darbo partija. Sąjūdžiui išsiskirsčius po įvairias partijas, iš jų labiausiai išsiskyrė Tėvynės sąjunga, pretenduojanti suvirškinti visas dešiniojo sparno sroves ir grupes. Demokratinė darbo partija prisijungė Socialdemokratų partiją, perimdama jos vardą ir vėliavą.
Palaipsniui daugelis partijų, įskaitant gana įtakingas, įtraukta į vieną arba kitą orbitą (nuo socialdemokratų iki krikščionių demokratų), arba išstumta iš politinės arenos (nuo Skaityti toliau
Gegužės 31 d. 14 val. Seime įvyko Seimo narės Rimos Baškienės spaudos konferencija „Ar Seimas išgirs visuomenės reikalavimą stabdyti tautos nugirdymą mokslininkų rekomenduojamomis priemonėmis?“ Spaudos konferencijoje dalyvavo iniciatyvinės grupės „Už blaivią“, rinkusios parašus Alkoholio kontrolės įstatymo keitimui visuomenės iniciatyva, koordinatorius, Sveikatos bangos sąjūdžio dešimtmečio iniciatorius Juozas Dapšauskas. Skaityti toliau
Šioje laidoje apžvelgiami svarbiausi savaitės įvykiai.
Laidos vedėjas politikos apžvalgininkas Ęeslovas Iškauaskas su politologais Sauliumi Spurga ir Lauru Bieliniu kalbasi apie liberalų pakilimą ir nuosmukį.
Seimo narė Rima Baškienė pasisako apie Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą. O pokalbis su Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės pirmininku Aleksandru Bagdansku skiriamas Krymo totorių deportacijos 72-osioms metinėms. Skaityti toliau
Gegužės 17 d., įvyko Seimo narių Rimos Baškienės ir Povilo Urbšio spaudos konferencija „Naujoji lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa reikalinga Lietuvos mokiniams“, kurioje dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Santuokos ir šeimos studijų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Birutė Obelenienė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovė, septynių vaikų mama, gydytoja pediatrė Jolita Pukelienė, Laisvos visuomenės instituto direktorė Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Skaityti toliau
Gegužės 17 d., antradienį, 9.30 val. Seimo Konferencijų salėje įvyks Seimo narių Rimos Baškienės ir Povilo Urbšio spaudos konferencija „Naujoji lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa reikalinga Lietuvos mokiniams“.
Tiesioginę spaudos konferencija transliaciją iš Seimo internetu galima bus stebėti ČIA arba ČIA.
Spaudos konferencijos dalyviams klausimus galima bus užduoti internetu. Skaityti toliau
Kovo 10 d. 9 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narės Rimos Baškienės spaudos konferencija „Etninės kultūros globa ir kiti Lietuvos valstybingumo tvirtinimo darbai“.
Spaudos konferencijoje dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto prof. dr. Vykintas Vaitkevičius, Vilniaus universiteto doc. dr. Filomena Kavoliūtė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas.
Tiesioginę spaudos konferencija transliaciją iš Seimo galima buvo stebėti internetu ČIA arba ČIA. Skaityti toliau
Vasario 15 d. 11 val. Vilniuje, Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) spaudos konferencija, kurioje buvo pristatytos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) skelbiamos „Lietuvių kalbos dienos“ (vasario 16 d. – kovo 11 d.). Šių dienų tikslas – skleisti žinias apie lietuvių kalbą Lietuvoje ir užsienyje, telkti užsienio lietuvių bendruomenes, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją ir ugdyti pagarbą lietuvių kalbai.
Seime neseniai vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ išsakiau pagiriamuosius žodžius Latvijos atstovams. Kai mes Lietuvoje pešamės dėl vardų ir pavardžių rašybos, Latvijoje puikiai įgyvendinami teisės aktai, sudarantys galimybę saugoti valstybinę kalbą, o paso savininkui pageidaujant, pavardę ir vardą rašyti jo gimtąja kalba lotyniškais simboliais antrajame paso puslapyje.
Konferencijoje kalbėję Latvijos mokslininkai, politikai prof. dr. Ina Druvietė ir prof. dr. Skaityti toliau
JAV protestantų pastorius Martynas Liuteris Kingas daugiau nei prieš 50 metų pasakė savo įžymią kalbą „Aš turiu svajonę“, kad visi žmonės, nežiūrint jų rasės, tikėjimo ir tautybės, būtų lygus. Svajonė tapo realybe. Aš taip pat turiu svajonę, kad Lietuva taptų blaivi, sveika, ekologiška, klestinti, patraukli savo žalumu ir darniomis bei gražiomis tradicijomis šalis. Tam Lietuva tikrai turi potencialą, nežiūrint šiandieninių niūrių nuotaikų ir bauginančios statistikos. Skaityti toliau
Lietuvai blaškantis geopolitinių, ideologinių, kultūrinių ir socialinių audrų sūkuriuose kyla klausimas – ar lietuviai taps save teigiančia tauta, ar galutinai ištirps, tapdami statybine medžiaga svetimiems projektams? Tautininkams, teigiantiems tautą ir tautinę valstybę, natūraliai kyla klausimas, dar dažniau užduodamas iš šalies: su kuo ir prieš ką? Norint, kad Lietuva išliktų ir skleistųsi pasaulyje, pirmiausiai reikia jėgos, kuri įtvirtintų Lietuvą pačioje Lietuvoje.
Šiuo metu mūsų šalyje galima suskaičiuoti daugybę judėjimų, organizacijų ir partijų, Skaityti toliau
Gruodžio 16 d., LR Seime vyko pavyzdžių ir patirčių konferenciją „Senjorų sveikatingumo metai – pavyzdžiai, patirtys ir įžvalgos“ , kurią organizavo Lietuvos sveikuolių sąjunga, kartu su Trečiojo amžiaus universitetu ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu.
Susibūrimą sveikino Seimo nariai prof. Arimantas Dumčius ir Rima Baškienė. Savo įžvalgomis, pavyzdžiais ir patirtimi dalijosi Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis ir konferencijos organizatorius Juozas Dapšauskas. Skaityti toliau
Seimas, svarstant 2016 m. valstybės biudžetą, išgirdo Seimo narių Rimos Baškienės, Aurelijos Stancikienės, Vitalijaus Gailiaus, Viktorijos Čmilytės Nielsen pasiūlymą papildomai skirti 500 000 eurų saugomų teritorijų direkcijų mokos fondui.
Saugomų teritorijų sistema, sukurta 1990–1991 metais, buvo vienas pirmųjų Nepriklausomos Lietuvos darbų, kas parodo, kokią itin didelę reikšmę mūsų valstybė skyrė gamtos ir kultūros paveldui. 30 regioninių parkų ir 5 nacionaliniai parkai apima aie 17 proc., t.y. virš milijono hektarų, mūsų paties vertingiausio kraštovaizdžio Skaityti toliau
Tai, kas vyksta Seime svarstant Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas – verta feljetono arba atitinkamų tarnybų tyrimo.
„Baigiantis sesijai, skubant svarstyti Valstybės biudžetą ir kitus labai svarbius įstatymus, siekiama pakeisti tai, dėl ko Seimas jau pasisakė net du kartus – prekybos alkoholiniais gėrimais degalinėse turi nelikti. Argumentai: kai girti vairuotojai užmuša žmones, kai degalinėse alkoholį nusiperka nepilnamečiai, kai Lietuva gėdingai įvardinama daugiausiai geriančia šalimi ir t.t, verčia atsikvošėti. Skaityti toliau
