Žymos archyvas: riboženkliai

T. Čelkis. Apie brangią žemę, kurią saugojo ženklai ir į kaupus įkastos žvėrių galvos (0)

Vilniaus priemiestis Kuprioniškės, „midaus valakas“. 1808 m. brėžinio kopija pagal 1790 m. šaltinį (pirmi riboženkliai supilti 1671 m.) | Lietuvos valstybės istorijos archyvo nuotr.

XV–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bene vertingiausias turtas buvo žemė ir dvarai. Tai užtikrino šeimos ekonominį stabilumą ir socialinį statusą. Tačiau egzistavo ne tik žemės panauda, bet ir būtinybė saugotis nuo į ją besikėsinančių žemvaldžių. Pavyzdžiui, siekiančių suklastoti ir pakeisti valdos ribas arba savavališkai užsėti atokesnį sklypą ir taip jėga jį užvaldyti. Apsidraudžiant nuo šių pavojų buvo itin svarbu su kaimynais suderinti kuo tiksliau pažymėtas ribas. Nuo seno pagal paprotinę teisę (vėliau ir pagal rašytinę) sutarti riboženkliai turėdavo juridinę galią ir šiukštu jų nebuvo galima klastoti. Skaityti toliau

Lieporiškis Nerijus: Jau 12 metu čia gyvenu, bet taip gražiai dar nebuvo… (3)

Lieporių Liepa | J.Dimstos nuotr.

Lietuviai nuo senų senovės gerbė liepas, laikė gyvybės medžiu, deivės Laimos buveine. Tikima, kad liepos viršūnėje deivė Laima pasivertusi gegute iškukuoja likimą. Šeimoje gimus mergaitei buvo sodinama liepa.

Lieporių kaime yra vienintelis Šiaulių miesto teritorijoje esantis valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – Lieporių liepos. Trys liepos milžinės augančios lauko viduryje yra Lieporių kaimo pažiba. Kaimo apylinkėse liepų augta nuo seno. Archeologai čia buvusio IV a. šulinio dugne yra atradę iš liepos žievės padarytą kibirėlį. Kalbininkas K.Būga kaimo pavadinimą kildino nuo žodžio liepa. Skaityti toliau