Žymos archyvas: rezistentas

Laisvės kovotojas A. Terleckas po daugiau kaip pusės amžiaus grįžo į VU istorikų bendruomenę (0)

Antanui Terleckui įteiktas VU atminties diplomas | E. Kurausko nuotr.

92 metų gimtadienį ką tik paminėjusiam politiniam tremtiniui, laisvės kovotojui, Laisvės premijos laimėtojui ir Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir Istorijos-filologijos fakultetų studentui Antanui Terleckui rektorius prof. Artūras Žukauskas ir VU Istorijos fakulteto mokslininkė prof. dr. Jurgita Verbickienė asmeniškai įteikė VU Atminties diplomą, pagerbiantį buvusį studentą ir simboliškai atitaisantį totalitarinių režimų padarytą skriaudą – pašalinimą iš studijų prieš pat jų baigimą.

Diplomas buvo įteiktas vasario 14 d. Vilniuje esančiuose „Tremtinių namuose“. Skaityti toliau

Laisvės premija skirta Laisvės kovų dalyviui Albinui Kentrai (5)

Albinui Kentrai įteikta Laisvės premija | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 5 d. Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarė 2019 metų Laisvės premiją paskirti Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 1 Seimo narys.

Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant Skaityti toliau

Seimas pagerbė Nepriklausomybės Akto signatarės V. Jasukaitytės ir buvusio Seimo nario J. A. Antanaičio atminimą (0)

Rašytoja Vidmantė Jasukaitytė | asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. Seimas pirmajame rudens sesijos posėdyje tylos minute pagerbė 1990–1992 metų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės, Nepriklausomybės Akto signatarės, Lietuvos poetės, prozininkės, dramaturgės, visuomenės veikėjos Vidmantės Jasukaitytės atminimą.

„Poetė rašytoja išleido dešimt poezijos rinkinių, septynis romanus, apsakymų, apysakų ir esė knygų. Už kūrybą gavusi ne vieną apdovanojimą 2000 metais buvo apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu“, – sakė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Trys inteligentijos veidai (47)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsiplieskus diskusijai apie lietuvių inteligentus, jų vaidmenį sovietų okupacijos metais ir šiandien, atmintyje iškyla ekranizuotas Michailo Bulgakovo apsakymas „Šuns širdis“. Pagrindiniai jo veikėjai – buržuazinės kilmės profesorius Filipas Preobraženskis ir sovietinės liaudies iliustracija – iš šuns į žmogų perdirbtas Poligrafas Šarikovas.

Klasika virto jų diskusija apie Frydricho Engelso ir Karlo Kautskio – dviejų socializmo ideologų – susirašinėjimą. Į gausybę teorinių svarstymų socialinių santykių Skaityti toliau

A. Zolubas. Jis susijęs su kailinių vagyste… (9)

Jonas-Noreika-Generolas-Vetra-archyvine-nuotr

Su bendradarbe stambioje įmonėje, būdami panašių politinių pažiūrų, kartais įsikalbėdavome apie įvairias patirtis. Jinai papasakojo, kaip kartą, užsukusi į mūsų įmonės kadrų skyrių, nustėro: viršininko kėdėje sėdėjo buvęs Švenčionių stribas. Tą stribą buvo gerai įsidėmėjusi, nes jis kartą, „ieškodamas banditų“, atsibastęs į jos tėvų namus netoli Adutiškio, nuo sienos nukabinęs jos tėvo kailinius, jais apsirengęs ir išėjęs. Tėvas dar bandęs kailinius atsiimti, bet gavo tik pagrasinimą, todėl ieškoti teisybės liovėsi. Tačiau pagrasinimas pagrasinimu nesiliovė.

Pradėjo priekabiauti ne stribai, o kolūkio pirmininkas. Girdi, laikai karvę ir jau įmitusią Skaityti toliau

Atidengtas paminklas generolui Kaziui Veverskiui atminti (nuotraukos) (0)

v+L1550553-K100

Spalio 31 d. Kauno rajone Užliedžių seniūnijoje, šalia tilto per Nevėžį, atidengtas paminklas Lietuvos laisvės armijos (LLA) vadui brigados generolui Kaziui Veverskiui (1913-1944). Paminklo atidarymo iškilmėse dalyvavo LR Seimo narys A. Dumčius, Kovo 11-osios akto signataras L. Milčius, Kauno rajono savivaldybės valdžios, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos sąjūdžio atstovai, vietiniai gyventojai. Skaityti toliau

Kaune paminėtos Generolo Jono Žemaičio 105-osios gimimo metinės (0)

Generolas Jonas Žemaitis-Vytautas (1909–1954) | xxiamzius.lt nuotr.

Kovo 14 d. Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba kartu su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga paminėjo generolo Jono Žemaičio 105-ąsias gimimo metines.

Partizanų vado žygdarbius renginio dalyviams priminė istorikai ir Kovo 11-osios akto signataras Romualdas Ozolas. Prisiminimais apie generolą pasidalijo jo dukterėčia Aušra Marija Vilkienė. Prie generolo Jono Žemaičio paminklo gėles padėjo Dainavos  seniūnas Alvydas Malinauskas. Skaityti toliau

Kaune vyks Antano Terlecko knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ pristatymas (1)

Antanas Terleckas | llks.lt nuotr.

Sausio 30 d., ketvirtadienį, 16 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje (Vilniaus g. 33, Kaune) vyks Lietuvos laisvės šauklio, žinomo rezistento Antano Terlecko naujausios knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ (iš „Versmės“ leidyklos leidžiamos serijos „Neparklupdyta Lietuva“) pristatymas ir diskusija.

Renginyje dalyvaus knygos autorius A. Terleckas, knygos leidėjas „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Algirdas Patackas, Vladas Terleckas, Seimo narys Rytas Kupčinskas. Skaityti toliau

Signatarų namuose bus pristatyta nauja V.Landsbergio knyga (1)

Prof. Vytautas Landsbergis

Rugsėjo 11 dieną 18 valandą, Vilniuje, Signatarų namuose ( Pilies g.26)  vyks Europos Parlamento nario V.Landsbergio knygos „Rezistencijos pradžia. 1941- ųjų Birželis: dokumentai apie šešių savaičių Laikinąją Lietuvos Vyriausybę“ pristatymas.

„Taip jau atsitiko, kad pagarbos ženklas seniai mirusiam rezistentui Juozui Ambrazevičiui – Brazaičiui sukėlė dalyje Lietuvos inteligentijos protestų ir prieštaravimų bangą. Susidarė įspūdis, kad apie 1941 m. Birželio sukilimą ir Lietuvos Laikinosios Vyriausybės veiklą tiesiog per mažai žinoma, visa matoma tik vienu tuometinės Vokietijos genocidinės politikos kampu. Todėl  parengiau dokumentų rinkinį, pridėjęs ir savo požiūrius, ir taip atsirado per 100 puslapių  knyga,“ – teigia Vytautas Landsbergis. Skaityti toliau