Žymos archyvas: Respublika

„Aktualioji istorija“: Respublika ir teroras. Kodėl revoliucija ryja savo vaikus? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, knygos „Didysis Bastilijų šturmas“ autorius Algis Kasperavičius kalba apie kruviniausią Didžiosios Prancūzijos revoliucijos etapą. Ankstesnėse laidose jau buvo aptartos šios revoliucijos priežastys ir pirmasis etapas (1789–1791 m.).

1789 m. susirinkę Generaliniai luomai pasiskelbė Steigiamuoju susirinkimu ir įvykdė nemažai reformų, tame tarpe priėmė 1791 m. Konstituciją, kuri apribojo karaliaus valdžią. Atlikęs savo darbą Steigiamasis susirinkimas išsiskirstė, o į pirmąjį eilinį parlamentą – Įstatymų leidžiamąjį susirinkimą – turėjo būti išrinkti kiti žmonės. Tačiau revoliucija tęsiasi. Skaityti toliau

Po pirmojo Prancūzijos parlamento rinkimų rato pirmauja E. Makrono partija (0)

Pixabay nuotr.

Birželio 11 d. Prancūzijoje įvyko pirmasis rinkimų į Nacionalinį Susirinkimą – parlamento žemuosius rūmus – ratas. Jame  Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) judėjimas „Respublika, pirmyn“ (Republique En Marche) kartu su sąjungininkais centristais iškovojo 32,32 nuošimčių balsų. „Respublika, pirmyn“ surinko 28,21 nuošimčius o prieš rinkimus su jais susivieniję centristai surinko 4,11 nuošimčius balsų. Kartu jie turi visas galimybės per rinkimus užsitikrinti visišką daugumą žemuosiuose rūmuose. Spėliojama, kad šis susivienijimas gali iškovoti daugiau kaip 400 iš 577 vietų Prancūzijos Nacionaliniame susirinkime. Skaityti toliau

F. Kauzonas. Detektyvas ar politinė diversija? (5)

Stansilovas Urbonas it Audronė Vyšniauskienė | respublika.lt nuotr.

Nebūk naivus, skaitytojau…

Pilietis ir skaitytojas Algimantas Jankauskas, matyt, bus linkęs tikėti, kad aukščiausioje šalies valdžioje mūsų visų vardu triūsiantys politikai dar atsimena, kas yra sąžinė. Netikėtų, argi būtų į tas jų sąžines taip nuoširdžiai beldęsis. O mums į redakciją atsiuntęs šį beldimosi įrodymą, dar nuo savęs pridūrė: „Kai gausiu valdžios atsakymus, jų kopijas persiųsiu jums. Geros jums visiems, respublikonai, dienos“.

Ir dar prisipažino, kad neketina nurimti: jeigu valdžia į jo laišką nereaguotų, būdamas žemaitis, atakuosiantis ją tol, kol atsakys. O kai atsakys, jis informuosiąs „Respubliką“ ir Skaityti toliau

L.V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990) (24)

Linas V. Medelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet (2013 m. – Alkas.lt) sukanka ketvirtis amžiaus nuo „Atgimimo“ savaitraščio pirmojo numerio pasirodymo. „Atgimimas“ buvo vienas iš daugelio laisvės aušroje atsiradusių leidinių su panašiu ir visiškai skirtingu likimu.

Dokumentinės medžiagos apie Sąjūdžio spaudos kūrimąsi beveik nėra. Vienas kitas dokumentas gal ir užsilikęs Sąjūdžio spaudos darbuotojų stalčiuose. Mano aplankuose liko keletas raštelių, laiškų ir „Atgimimo“ bendrovės valdybos posėdžių protokolų kopijų.

2009 m. išleistas prisiminimų rinkinys „Atgimimas“. Pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos savaitraštis. Istorijos eskizai“ [1]. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautos simbolių neatiduosime (video) (45)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Juo labiau ardoma valstybė, juo dažniau kvestionuojami jos simboliai. Šie procesai taip susipynė, kad sunku beatskirti, kur priežastis, o kur pasekmė. Gal tai vienas bendras procesas. Žinoma, laisvas mąstymas gali kvestionuoti bet ką, netgi tai, kas daugeliui – šventa. Galimybė tai daryti savaime – didi vertybė, tačiau bet kokia alternatyvi pozicija turi būti argumentuota. Antra vertus, ji pati gali būti kvestionuojama. Kas leista Petrui, turi būti leista ir Jonui.

Prieš kelias dienas prieštaringas muzikologas, geriau žinomas iš televizijos laidos apie gyvenimą sovietų okupacijos laikais, arbitro tonu prabilo apie dr. Vinco Kudirkos Skaityti toliau

T. Baranauskas. Ar Lietuvai reikalinga Respublikos diena? (12)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

1920 m. gegužės 15 d. Kaune susirinkęs Steigiamasis Seimas formaliai užbaigė Lietuvos valstybės atkūrimo darbą ir paskelbė Lietuvą demokratine respublika. Dabar galiojančiame Atmintinų dienų įstatyme ir svarstomame Tautos istorinės atminties įstatymo projekte ši diena įrašyta kaip Steigiamojo Seimo susirinkimo diena. Bet ar toks apibūdinimas pakankamai tiksliai nusako šios dienos esmę? Ar iš jo galima suprasti, kad būtent ši diena yra Lietuvos Respublikos pradžia? Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip kuriamos „liaudies respublikos“ (0)

ispuolis

Pasaulyje būta visokių respublikų (lot. res publica „viešasis reikalas“). Žinome antikinę Romos respubliką. Bene garsiausia ir galingiausia daugiau kaip du šimtmečius buvo labai jau demokratiškai pavadinta Abiejų Tautų Respublika (ATR) – Lietuvos ir Lenkijos federacinė monarchija, sudaryta po Liublino unijos 1569 m. ir išsilaikiusi iki pirmojo jos padalijimo 1791 m. Ir žinoma, bent trys Lietuvos respublikos (kai kas mano, kad jos buvo dvi: 1918 – 1940 m. ir nuo 1990 iki šių dienų).

Iki A. Hitlerio įsiviešpatavimo egzistavo II reichas – Veimaro respublika (1919– 933),

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kada mirė respublika? (69)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

1992 m. Lietuvos piliečių referendumu priimta Konstitucija skelbia: Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika (1-asis straipsnis). Ką tai reiškia, čia pat ir paaiškinta: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (2-asis ir 4-asis straipsniai).

Akivaizdu, jog visi čia išdėstyti principai šiandien veikia tik deklaratyviai. Lietuva nėra nepriklausoma – jos politinės, teisinės, net kultūrinės normos sprendžiamos Briuselyje ir Strasbūre, už Lietuvos ribų. Skaityti toliau

P. Gylys. Kodėl V.Landsbergis atsisakė Lietuvos pilietybės? (58)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Toks klausimas man kilo stebint referendumui skirtą televizijos laidą, kurioje buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas atvirai ir „kietai“ agitavo žmones jame nedalyvauti. Man nekilo klausimo dėl to, kad jis pats atsisako vykdyti savo, kaip piliečio, pareigą. Negalėjo kilti abejonių ir dėl to, kad jis ir kitus mūsų šalies žmones ragina nedalyvauti pilietinės valios išreiškime. Bet kuriam politiniu gyvenimu besidominčiam žmogui akivaizdu, kad toks kalbėjimas ir veikimas viešojoje erdvėje reiškia de facto pilietybės atsisakymą. Jei asmuo nevykdo savo pilietinės pareigos, jis faktiškai „nusipilietina“. Tokia persona realiai tampa NEPILIEČIU bent jau pagal vieną požymį.  Taigi, kodėl jis taip pasielgė? Skaityti toliau

Seimas spręs dėl lengvatinio PVM taikymo profesinės etikos nesilaikantiems leidiniams (0)

Žodžio laisvė | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimas pradėjo svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą (projektas XIIP-1740(2), kuria siūloma panaikinti galimybę laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams nebetaikyti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo, jei pripažįstami profesinės etikos nesilaikančiais leidiniais. Projektą pristatė Seimo narys Vitas Vasiliauskas, kurio įsitikinimu, tai yra nepagrįstas PVM lengvatos taikymo apribojimas.

Šiuo metu galiojantis įstatymas nustato, kad lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės Skaityti toliau

Vietoj „Respublikos“ rusų kalba, išleistos rusiškos „Vakaro žinios“ (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Populiariausio dienraščio pozicijos neužleidžiančios „Vakaro žinios“ antradienį skaitytojams pateikė „Vakaro žinias“ rusų kalba.

Tai bus vienintelis dienraštis Lietuvoje rusų kalba, skaitytojus pasieksiantis keturis kartus per savaitę. Penktadieniais jis bus papildytas priedu „TV Publika“.

Pasak dienraščio vyriausios redaktorės Nadeždos Doroninos, laikraštis bus šiek tiek panašus į buvusį dienraštį „Respublika“ Skaityti toliau

Nebeišėjo dienraščio „Respublika“ numeris (5)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.Penktadienį nebeišėjo nuo 1989-ųjų leistas dienraštis „Respublika“.

„Mielieji, ištikimieji „Respublikos“ skaitytojai! Mūsų visų lietuviškas dienraštis, jau 25-uosius metus skelbiantis laisvą, bet valdančiųjų nuolat pultą žodį, priverstas užsidaryti. Taip baigsis konservatorių „Rusijos minkštųjų galių sulaikymo“ projektas, nukreiptas prieš lietuvišką žiniasklaidą ir lietuvišką verslą apskritai. Konservatorių projektas, kurį įgyvendina dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Respublikos žūtis ir nukirstos rankos Ciceronui (13)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

„Laisvamaniškumas (kitamaniškumas) – aukščiausia patriotizmo forma.“

„Jei man būtų tekę rinktis, ar geriau vyriausybė be laikraščių, ar laikraščiai be vyriausybės, be svyravimų pasirinkčiau pastarąją“.

Tomas Džefersonas – JAV prezidentas, valstybės ir visuomenės veikėjas. Skaityti toliau

Prie Prezidentūros visuomenė išreiškė pasipiktinimą veiksmams prieš „Respubliką“ (nuotraukos, video) (6)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Gegužės 15 diena,vidurdienį, Vilniuje, S.Daukanto aikštė, priešais Lietuvos Respublikos prezidentūrą Tautininkų Sąjunga ir visuomenininkai surengė piketą „Prezidente, apgink laisvą spaudą!“.

Protestuoti susirinko grupelė su plakatais ir vėliavomis, bet ne daugiau, nei 15 žmonių, kaip reikalauja Susirinkimų įstatymas, prieš tai įspėjus miesto savivaldybę. Šalia jų buriavosi bendraminčiai, kurie taikiai šnekučiavosi, diskutavo, juokavo, nors policija bandė juos supiršti su piketu. Skaityti toliau

Tautininkai kviečia į spaudos gynimo akciją prie Prezidentūros (7)

Tautininkai | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

Gegužės 15 diena, 12 val., Vilniuje, S.Daukanto aikštė, priešais Lietuvos Respublikos prezidentūrą Tautininkų Sąjunga rengia akciją „Prezidente, apgink laisvą spaudą!“.

„Susikompromitavusi sisteminių partijų valdžia užsimojo uždrausti laisvą, nepriklausomą spaudą. Tautininkų Sąjunga visada ir visur pasisako už laisvės ir demokratijos vertybes, bei žmogaus teises. Teisė į nešališką, valdžios aparato necenzūruojamą informaciją yra labai svarbi sąmoningos Tautos egzistavimui. Todėl raginame visus neabejingus Lietuvos piliečius ateiti į S.Daukanto aikštę Skaityti toliau

Referendumo šalininkai bauginami (video) (25)

Referendumo iniciatoriai neabejoja, kad valdžia bando įbauginti žmones už kitas piliečių iniciatyvas nebepasirašyti | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Už referendumą dėl draudimo pardavinėti žemę užsieniečiams pasirašę Lietuvos piliečiai pradėti persekioti. Ant jų užsiundyta policija. Vilkaviškio rajone jau apklausti keli šimtai žmonių, išdrįsusių išsakyti savo nuomonę, neįtinkančią valdžiai. Jie ne tik kviečiami į nuovadas. Pas kai kuriuos policijos pareigūnai atvyksta tiesiog į namus. Referendumo iniciatoriai neabejoja, kad tai bandymas įbauginti žmones už kitas piliečių iniciatyvas nebepasirašyti. Beje, atitinkamą nurodymą davė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Skaityti toliau

Visuomenė pasisako prieš lenkų nacionalistų brukamą Tautinių mažumų įstatymą (34)

Alkas.lt nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) toliau spaudžia Vyriausybę ir Vyriausybės strateginį komitetą kuo greičiau priimti LLRA veikėjo ir dabartinio kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus parengtą visuomenės neigiamai vertinamą tautinių mažumų įstatymą. Galutinis šio įstatymo projekto tekstas yra slepiamas nuo visuomenės bandant sudaryti įspūdį, kad šis įstatymo projektas nugulė kažkur į stalčius.

Tačiau visuomenininkai iš „Vilnijos“ draugijos, turintys žinių, kad LLRA proteguojamas projektas gali būti bet kuriuo momentu įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbotvarkę ir paskubomis priimtas, Skaityti toliau

L.Šopauskas. Sofistika? (11)

Darius Kuolys | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Retorinė Pauliaus Stonio „politologinės analizės“ analizė

Tiesos.lt redakcija sveikina savo skaitytojus ir akademinį jaunimą su Rugsėjo 1-ąją – Mokslo ir žinių diena, Laisvės diena – ir turėdama pedagoginių bei akademinių paskatų skelbia filosofo ir logiko, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojo dr. Laisvūno Šopausko atliktą retorinę Pauliaus Stonio straipsnio „Kuriame respubliką ar tautinę valstybę?“ analizę. Tikimės, kad ji bus naudinga ne tik visuomeniškiems piliečiams, bet ir studijuojančiam jaunimui.

Interneto svetainėje propatria.lt rugpjūčio 5 dieną buvo paskelbtas Dariaus Kuolio tekstas Skaityti toliau

V.Juozapaitis. Ar tikrai valdžia nesugeba valdyti valstybės? (22)

Vytautas Juozapaitis | asmeninė nuotr.

Nesu tikras, kad šias eilutes skaitys piliečiai, kuriems jau senokai pabodo politinės rietenos ir šiaip, problemos, kurios tiesiogiai šiandien jų nepaliečia. Beveik esu tikras, kad šio rašinėlio tikrai neskaitys valdančiaja dauguma save besivadinantys, ar prie jų besišliejantys, nes turėdami savo rankose valstybės vairą, jie paprasčiausiai tam neturi nei laiko nei noro. Tačiau labai vyliuosi, kad šiuo tekstu prisibelsiu į širdis ir protus tų, kurie vis dar tikisi sulaukti  Lietuvos nepriklausomybės 100-jo gimtadienio…

Skamba keistai? Pakvipo paranoja, naujo priešo paieška politinių intrigų pinklėms regzti? Deja…Turiu nuvilti. Pavojus yra daugiau nei realus. Skaityti toliau