Žymos archyvas: religija

Pusiaužiemis subūrė Romuvos jaunimą (video) (7)

Pusiauziemio svente_J.Vysniausko nuotr2

Į sausio 29 d., sekmadienį, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8.) įvykusią Pusiaužiemo šventę pabūti bendraminčių rate susirinko nemažas jaunimo būrys. Ši šventė, kaip ir kiekviena Romuvos apeiga, buvo pradėta uždegant šventąją aukuro ugnį ir pagerbiant protėvius bei Dievus. Aukuras buvo uždegtas nuo Vilniaus Ragučio šventyklos atnešta ugnimi, pagerbta Gabijai skirta giesme.

Ugnies ženklai lydėjo susirinkusius visos šventės metu. Iš žvakelių romuviai dėliojo Romuvos ženklą, kurį sudaro keturi besisukantys žalčiai. Šios šventės metu jie mums priminė mūsų prosenelių paprotį per pusiaužiemį pamaitinti  žiemos miego įmigusius žalčius.

Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (I) (14)

Žanos d'Ark sudeginimas 1431 m. | Žiulio Eženo Lenevjo (Jules Eugène Lenepveu 1819 – 1898) freskos fragmentas

Aronas Gurèvičius (Арон Яковлевич Гуревич, 1924–2006) – vienas žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų. Mokslų daktaras, profesorius nuo 1992 m. vadovavo Pasaulinės kultūros instituto prie Maskvos valstybinio universiteto Viduramžių ir šiuolaikinės kultūros bei mokslo skyriui. Skaitė paskaitas garsiausiuose Anglijos, Danijos, Italijos, JAV, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos universitetuose. Rusijos Humanitarinių tyrimų akademijos tikrasis narys, Amerikos medievistikos akademijos narys korespondentas, Renaissance Academy of AmericaSociété Jean Bodin (Belgija), Norvegijos Karališkosios mokslo draugijos, Skaityti toliau

Estijos prezidentė K. Kaljulaid: Mūsų šalies pasaulietiškumas yra geriausia apsauga nuo svetimų religijų (7)

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid | lrp.lt nuotr.

Pasirodo, kad Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid – pirmosios Estijos vadovės, atsisakiusios priimti bažnyčios siūlymą surengti padėkos pamaldas Prezidentinės inauguracijos dieną ir šventusios Kalėdas su kariais, o ne bažnyčioje, poelgis buvo ne šiaip koks maištas prieš liuteronybę ar jos „liberalizmo“ įrodymas, o – ilgalaikės politinės strategijos dalis. 

„Estijos pasaulietiškumas yra geriausia apsauga prieš užsienio religijas“, – pareiškė K. Kaljulaid interviu Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR praeitų metų pabaigoje. Skaityti toliau

A. Martinaitis: Išsižadėtoji žemė virsta karo lauku (7)

Algirdas Martinaitis | S. Žumbio nuotr.

Paklaustas, dėl ko labiausiai nerimauja žvelgdamas į nūdienos Lietuvą, žinomas šalies kompozitorius šviesaus atminimo poeto Marcelijaus Martinaičio brolis Algirdas Martinaitis palygino mūsų valstybę su liepsnojančiu svirnu ir prisipažino besiguodžiąs tik mintimi, kad drauge su Lietuva ir prakeiktosios „žiurkės“ pagaliau sudegs.

– Sprendžiant iš spaudos, afišų ir interneto – itin intensyviai kuriate šiuo metu?

– Intensyvūs kūrybiniai laikotarpiai neretai būna ir priverstiniai. Žinoma, kai muziką Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Džekčioriūtė-Medeišienė apie varles lietuvių tikėjimuose ir papročiuose (audio, video) (10)

Varlė | Alkas.lt, V. Vaiškūnaitės nuotr.

Dvidešimt septintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, etnologė, doktorantė Vita Džekčioriūtė-Medeišienė pasakoja apie varlės mitinį įprasminimą lietuvių tikėjimuose ir papročiuose.

„Varlės gyvenimo žmogaus kūne vaizdinys yra dvejopas, žinoma,
susijęs su liaudies medicina – taip, kaip tradicinėje kultūroje buvo įsivaizduojamas žmogaus kūnas ir kaip buvo aiškinami Skaityti toliau

„Baltų genas“: Gintaro Beresnevičiaus atminimui (audio) (0)

Gintaras Beresnevičius | R.Jurgaičio nuotr.

Dvidešimt trečioji radijo laida „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ skiriama religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) atminimui.

G. Beresnevičius išleido 17 knygų, tarp jų – kelis mokslinius veikalus. Paskelbė apie 60 mokslinių straipsnių baltų religijų istorijos ir teorijos temomis, apie 500 publicistinių ir eseistinių straipsnių. Socialinio gyvenimo apybraižose rašė apie dabar jau visų keikiamą monopolijų įsigalėjimą, apie turtingų lietuvių aroganciją ir savo tautiečių išnaudojimą, apie globalizacijos iššūkius kraštui. Įdomus ir jo ironiškas žvilgsnis į glamūrinių žurnalų spausdinamus poniučių nusikalbėjimus. Skaityti toliau

G. Beresnevičius. Vėlinėms žodžiai (4)

beresneviciaus-kapas

/…/ Vėlinės ir Helovynas yra šventės, skirtingai atsakančios į klausimą – kaip elgtis prieš mirties iššūkį? Tai skirtingų civilizacijų atsakas.

Baltiška civilizacija atsako rimtimi, anglosaksiška-keltiška – baimės šurmuliu. Baltiškoji tradicija kviečiasi dvasias, anglosaksiškoji siekai jas nubaidyti.

Mes labai rimta publika, ir man lietuviškas atsakas patinka labiau. Per Vėlines mes einame pas mirusiuosius, plūste užplūsdami kapines… Mes patys kreipiamės į protėvius. Keltai tą dieną ir juolab naktį išvis vengdavo iškelti koją už namų slenksčio – nes tada atsiveria pragarų vartai, mirusieji, raganos, dvasios siautėja čia pat, už lango. Skaityti toliau

„Kokia prasmė?“: Pokalbis su mitologu D. Razausku (II) (video) (0)

Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“.

„Pašnekovams užduodame 4-is vienodus klausimus. Tikimės, kad jų žinios ir įžvalgos Skaityti toliau

D. Stancikas. Europos pabaiga ar išsigelbėjimas? (25)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Ši vasara tiesiog kunkuliuoja politinėmis dramomis: islamiškasis terorizmas tapo Prancūzijos kasdienybe (žudynės Nicoje visus pribloškė ne tik aukų skaičiumi, bet ir nauja naikinimo forma – sunkvežimiu), atbėgėliai iš Azijos su šūksniais „Allahu Akbar“ peiliais ir kirviais užpuldinėja traukinių keleivius Vokietijoje, 18-metis iranietis Miuncheno prekybos centre nušovė devynis vokiečius, nepavykęs karinis perversmas Turkijoje pažymėtas šimtais nušautųjų ir tūkstančiais suimtųjų, masinis rusų sportininkų dopingo vartojimas ir valstybiniu lygiu vykdytas sukčiavimas Londono ir Sočio olimpiadose sudrebino ir olimpines žaidynes Brazilijoje. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Ar religijos skatina terorizmą, ar kuria žmogiškumą? (42)

Juozas Dapšauskas | asmeninė nuotr.

Pasaulį vis labiau neramina teroristiniai veiksmai, atliekami religijos vardu. Kiekvieną dieną žiniasklaida praneša apie vis naujus išpuolius. Visus sukrėtė ir kunigo nužudymas bažnyčioje Prancūzijoje. Galime tik ramintis, kad pas mus tokie konfliktai nekyla ir, viliuosi, artimiausiu metu neįvyks. Tačiau šiomis karštomis dienomis pasigilinkime bendrai į religinės pakantos esmę. Pas mus tikrai nesigriebiama nei šautuvų, nei peilių dėl savo religinės „tiesos“ įrodymų, bet minties lygmenyje tos tikrosios pakantos kitaip mąstančiam, turinčiam kitokią pasaulėžiūrą tikrai pritrūksta. Kai kurie krikščionys su didžiausia pagieža atsiliepia apie Skaityti toliau

Europos etninių religijų atstovai buvo susirinkę Čekijoje (nuotraukos) (3)

Europos etninių religijų atstovai susirinko Čekijoje | I. Jankutės nuotr.

Liepos 14-17 dienomis Čekijoje vyko Europos etninių religijų atstovų suvažiavimas. Etninėmis religijomis vadinamos senosios tautinės religijos, kurių tikėjimo pagrindai ir papročiai išliko ir šiuo metu stiprėja ir plečiasi nepaisant kelis šimtmečius trukusios agresyvios krikščionybės regione vykdomos politikos.

1998 metais Vilniuje buvo įsteigtas Europos etninių religijų kongresas, jo suvažiavimai vyksta kas dveji metai vis kitoje Europos šalyje, šiemet kongresas surengtas Prahoje. Suvažiavo etninių religijų atstovai iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Serbijos, Slovėnijos, Slovakijos, Rusijos, Skaityti toliau

„Baltų genas“: S. Juknevičius apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei (I) (audio) (1)

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys Saulės saugotojas“ | V. Musteikio nuotr.

Trečioje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei, kalba filosofas dr. Stanislovas Juknevičius.

Pirmąją ciklo laidą, kurioje dr. N. Laurinkienė kalba apie mito ryšį su tautosaka klausykite ČIA.

Antrąją laidą apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje klausykite ČIA.

Klausykite naujausios laidos garso įrašo: Skaityti toliau

„Baltų genas“: N.Laurinkienė apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje (audio) (10)

Segė | Alkas.lt nuotr.

Radijo stotis tęsia naują radijo laidų ciklą „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“.

Pirmojoje ciklo laidoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja dr. Nijolė Laurinkienė pasakojo apie mito ryšį su tautosaka. Antroje ir trečiojoje laidoje N. Laurinkienė kalba apie gyvybės jėgos ir gyvybės atsinaujinimo simbolių – žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje.

Klausykite laidos garso įrašo: Skaityti toliau

Romuvos atstovai švenčiančiai Indijai pristatė Lietuvos kultūrą ir baltų tikėjimą (nuotraukos) (2)

Gintaras Songaila ir Inija Trinkūnienė konferencijoje Indijoje | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Kas 12 metų visa Indija švenčia Kumbha-mela (kʊm məˈlɑ) šventę. Į šią svarbiausią Indijos šventę, grindžiamą pasaulio sukūrimo mitu, per mėnesį susirenka virš 50 milijonų maldininkų.

Šiemet šios šventės proga Indijos mieste Udžaine vyko tarptautinė konferencija „Vertybėmis pagrįstas gyvenimo būdas“. Šioje konferencijoje dalyvavo 18-os Europos šalių atstovai. Lietuvą atstovavo 3 Lietuvos Romuvos nariai.

Gegužės 14 d., paskutinę konferencijos dieną,  konferencijos dalyvius sveikino Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis, Šrilankos prezidentas, bei kiti aplinkiniu šalių oficialūs pareigūnai. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kvailybė ir alternatyva (3)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kuo kvailys skiriasi nuo bepročio arba pamišėlio? Kodėl bepročio gaila, pamišėlio kartais – baugu, bet tiktai kvailys susilaukia pagrįsto moralinio vertinimo – pasipiktinimo ar paniekos? Nes jis vienintelis toks yra savo laisva valia. Kvailys – tai intelektualinis tinginys arba intelektualinis bailys.

Nors galima teigti, jog tingumas ar bailumas nėra visiškai laisvai pasirenkami, bet nuo laisvos valios priklauso sprendimas – kovoti ar pasiduoti. Beprotis ir pamišėlis tokie yra dėl prigimties arba aplinkybių, kvailys – savo pasirinkimu. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Vėlius, A. Stanaitis. Lydos kraštas (3)

norbetas_velius_lnb.lt

Norberto Vėliaus pratarmė knygai Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 5–9. Ištraukos:

Pagal 1920 m. Maskvos taikos sutartį Lydos krašto lietuviai atiteko Lietuvai, tačiau tais pačiais metais buvo lenkų okupuoti. 1939 m. jie dar kartą buvo atskirti nuo Lietuvos. Jų troškimas gyventi Lietuvos valstybėje neišsipildė ir Atgimimo metais. 1992 m. žlugus Sovietų Sąjungai, jie liko Baltarusijos Respublikos sudėty – ir toliau bedaliai įnamiai savo tėvų ir protėvių žemėje. Daug šimtmečių jie iškentėjo kitataučių apsupty, dažnai pašiepiami, paniekinami, neturėdami jokių politinių teisių, negalėdami viešai lietuviškai kalbėti, mokytis, netgi melstis. Skaityti toliau

I. Šlajus. Džozefas Kempbelas ir Lietuva (video) (6)

Džozefas Kempbelas, Big Suras, 1982 m. | Ketlinos T. Kar nuotr.

Iš karto reikia pasakyti, kad žymusis amerikiečių mitologas Džozefas Kempbelas (1904–1987) nėra nei lankęsis Lietuvoje, nei turėjęs su ja kokių nors tiesioginių ryšių. Tokią antraštę pagrindžia keletas kitų priežasčių.

Pirmiausia – 2015 m. rudenį sulaukėmė pirmosios Dž. Kempbelo knygos lietuvių kalba. Tai neeilinis įvykis, nes iki šiol lietuviškai buvo prieinami vos keletas šio anglų kalba rašiusio autoriaus straipsnių [1]. „Herojus tūkstančiu veidų“ (The Hero with a Thousand Faces) dienos šviesą išvydo 1949 m. Nuo tada knyga nesyk leista pakartotinai, išversta į daugiau kaip 25 kalbas. 2011 m. žurnalas Time įtraukė ją į šimto reikšmingiausių negrožinės literatūros kūrinių, išleistų nuo žurnalo įkūrimo (1923 m.), sąrašą. Šiandien ši žinomiausia Kempbelo monografija – jau ir Lietuvos knygynuose. Skaityti toliau

R. Balkutė. Palaiminta Indija (II). Medžiai ir dievai – tulsi (nuotraukos) (0)

00 tulsi

Pradžia ČIA.

Keliaujant po pietų Indiją [1], akį traukte traukė augalas tulsi, augantis šventyklose, beveik kiekvienuose namuose ar kiemuose, panašiai kaip Lietuvoje visuose darželiuose auginamas gražuolis bijūnas. Po lotoso tulsi yra tikriausiai pats švenčiausias augalas Indijoje. Jis vienas svarbiausių augalų indų mitologijoje ir kasdieniame gyvenime, kurio oficialus pavadinimas – šventasis bazilikas [2] (lot. Ocimum Sanctum arba Ocimum tenuiflorum), priklausantis notrelinių (lot. Labiateae) šeimai. Sanskrito kalboje jis dar vadinamas – Tulasi, hindi kalboje – Tulsi ir reiškia – „neprilygstamoji“. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Apie mitus ir prigimtinę religiją (61)

daiva-vaitkeviciene

Gyvendami tirštoje mitų ir ideologijų apsuptyje, turėtume įsisąmoninti, kad mitas yra ne kas kita, kaip vaizdinis vertybių perteikimo būdas.  Kaip nėra visuomenės be vertybių, taip nėra ir visuomenės  be mitologijos. Kai  istorikai kalba apie didįjį istorinį pasakojimą ir ragina „tautinį“, „lietuvišką“ istorijos pasakojimą keisti nauju, „pilietiniu“, „europietišku“, tai yra ne kas kita, kaip  naujo mito kūrimo pastangos. Jų dėka tokie mitai kaip, sakysime,  Dariaus ir Girėno, įkūnijantys pasiaukojimą vardan Tėvynės idėją,keičiami pasakojimais apie herojus, nusipelniusius Lietuvos ryšiams su Vakarų Europa(pvz., anot Rasos Čepaitienės,  2003 m., rengiantis Lietuvos stojimui į ES, „buvo ypač Skaityti toliau

Žymaus fotomenininko parodoje – atgimstančių kalendorinių švenčių vaizdai (nuotraukos) (1)

jore-v-daraskevicius

Balandžio 13 d.  17.30 val. Vilniuje, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto galerijoje (Gedimino 43)  bus atidaryta fotomenininko, Alkas.lt redakcinės kolegijos nario  Vytauto Daraškevičiaus lietuviškų kalendorinių švenčių ratui skirta paroda „Saulės ratu“.

Pasak Alkas.lt vyr. redaktoriaus, etnokosmologo Jono Vaiškūno, mūsų prigimtinėje kultūroje gamtos tvariniai ir reiškiniai buvo ir yra suvokiami kaip savaiminės šventybės, per kurias į žmogų byloja dieviškosios galios, „tad šventame laike (šventėje) ir šventoje vietoje (šventvietėje) jie reiškiasi kaip Dievų tarpininkai“. Skaityti toliau

Kviečia 9-tieji Norberto Vėliaus skaitymai „Augalai baltų religijoje ir mitologijoje“ (5)

prof. Norbertas Vėlius | lnb.lt nuotr.

Balandžio 7–8 d. 10 val. Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6) Konferencijų salėje vyks 9-toji mokslinė konferencija „Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai (IX): Augalai baltų religijoje ir mitologijoje“.

Šia konferencija siekiama suburti įvairių mokslo sričių – folkloro, etnologijos, religijotyros, archeologijos, kalbotyros, menotyros, literatūrologijos – tyrinėtojus ir pakviesti pasigilinti į augalijos (medžių, žolių, gėlių, grybų, kultūrinių augalų) vaizdinius.

Konferencija vyks 2016 m. balandžio 7–8 d. Instituto Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6, Skaityti toliau

Pristatyta nauja D.Razausko knyga „Maironis praamžės tradicijos dainius“ (video) (1)

Dainius Razauskas ir Radvilė Racėnaitė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šių metų tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta nauja garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo dr. Dainiaus Razausko knyga „Maironis praamžės tradicijos dainius“.

Knygos pristatyme dalyvavo: autorius dr. Dainius Razauskas–Daukintis, dr. Radvilė Racėnaitė, knygos recenzentai doc. dr. Brigita Speičytė, prof. dr. Skirmantas Valentas.

Apie Maironį rašyta daug, tyrinėta jo biografija, istorinė-kultūrinė aplinka, kurioje jis susiformavo kaip žmogus ir kaip rašytojas, literatūrinė terpė, kuri veikė jo Skaityti toliau

S. Lapėnas. Džihadas Lietuvoje? (II) Saugumo specialistai apie migracijos grėsmes (5)

atlantico.fr nuotr.

Prieš interviu su žinomu Vokietijos policijos konsultantu (apie kurį žadėjau parašyti straipsnyje „Džihadas Lietuvoje? (I)“) religinio ekstremizmo klausimais, Lietuvos skaitytojui turiu paaiškinti „migracinio“ pavojaus esmę, apie kurią jis kalba. Tai verčia daryti tyla, vyraujanti lietuviškos žiniasklaidos tinklaruoščiuose ir publikacijose apie „Islamo valstybės“ veiksmus ES teritorijoje, kai beveik visai nekalbama apie jau esamas realias problemas ir faktus, susijusius su abipuse migracija.

Šios itin pavojingos grėsmės Europos ateičiai, susijusios su abipuse migracija, neįmanoma išspręsti kvotų pagalba ar biurokratų nurodymais, arba statant sienas. Ir kaip teigia JAV, Britanijos ir kitų šalių saugumo specialistai, kurių nuomonė pateikta šiame straipsnyje, Skaityti toliau

A. Račas. Ša, kolaborantai!  (45)

Nerija Putinaitė | Alkas.lt nuotr.

Kai mokiausi mokykloje, skaičiau J.Marcinkevičiaus “Pušis, kuris juokėsi”. Spėju, kad skaitė visi mano amžininkai, nes ta knyga, jei gerai pamenu, buvo privalomų perskaityti sąraše.

Tačiau ateistu šiandien esu ne dėl J. Marcinkevičiaus knygos, o asmeniniu pasirinkimu. Teneužpyksta tikintieji, tačiau religija man visada atrodė kvailas dalykas ir silpnųjų bei šiaudadūšių prieglauda. Tų, kurie tiki, kad visos jų padarytos niekšybės gali būti atleistos sukalbėjus dešimt „Tėve mūsų“ ar septyniolika „Sveika Marijų“ ir kurie, nė piršto nepakrutindami dėl savo gerovės mano, kad tikrasis gyvenimas prasidės, kai juos užkas. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas palaiko senojo baltų tikėjimo gyvastingumą? (audio, video) (16)

sudrys-antanaitis-inija-trinkuniene-alkas-vaiskuno-nuotr-1200

Senasis baltų tikėjimas gyvas. Taip tvirtina Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė, 2015 lapkričio mėnesį pakeitusi Anapilin iškeliavusį krivį Joną Trinkūną.

Pasak jos, senasis tikėjimas ne tik gyvas, bet ir stiprėjantis bei suteikiantis jėgų ne vienam tūkstančiui pasekėjų. O kas šio tikėjimo gyvastigumą palaiko, Audrys Antanaitis ir klausė Lietuvos Romuvos krivės Inijos Trinkūnienės. Skaityti toliau

Bus pristatyta A. Adamkovičiaus knyga „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Ką reiškia kalbėtis su Dievu baltarusiškai” (0)

Vrublevskių bibliotekos nuotr.

2016 m. vasario 18 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1,  įvyks Aleksandro Adamkovičiaus knygos „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Ką reiškia kalbėtis su Dievu baltarusiškai” sutiktuvės. Kalbės knygos autorius, Gudų kultūros draugijos vadovas Aleksandras Adamkovičius, VŠĮ Brolių Luckevičių muziejaus vadovė Liudvika Kardis, knygos redaktorė, Baltarusių kalbos, literatūros ir etnokultūros centro direktorė dr. Lilija Plygavka, Šv. Trejybės bažnyčios Vilniuje klebonas tėvas Pavel Jachimec, Lietuvių kalbos instituto darbuotojas hab. dr. Kazimieras Garšva. Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė. Skaityti toliau

I. Trinkūnienė: Laimingi būsime tik gyvendami pagal protėvių išmintį (35)

Inija_V.Trinkunaites nuotrLietuviai yra viena iš sparčiausiai nykstančių Europos tautų. Bėga nuo žemės, bėga iš Lietuvos, tikėdamiesi kažkokios kitokios laimės, negu yra skirta. Ir miršta svetur, jos neradę. Tiesa, ne vienas prašo į gimtinę parvežti nors saują pelenų. Kodėl taip vėlai atsibundame? Kodėl pavėluotai suprantame, kad Tautos gyvybinės galios yra mumyse, kad niekur jų nereikia ieškoti, tik būti ČIA ir gyventi savo paprastą gyvenimą, pasižiūrint į gamtą, kalbėjomės su Senojo baltų tikėjimo bendrijos „Romuva“ Krive Inija Trinkūnienė.

– Ką tik grįžote iš didžiausio pasaulyje renginio, vienijančio daugumą Skaityti toliau

Romuva kviečia į Baltų kultūros ir religijos mokyklą (13)

BKR mokykla, dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 29 d., sekmadienį, 11 val.  Lietuvos Romuva kviečia į Lietuvos technikos bibliotekos salėje Vilniuje (Šv.Ignoto 6) vyksiančią Baltų kultūros ir religijos mokyklą. Šį kartą paskaitas skaitys: mitologas, dr. Dainius Razauskas „Apeigų esmė ir nukrypimai“, etnologė Vida Šatkauskienė „Kasdienės baltų religijos praktikos“, Krivė Inija Trinkūnienė „Romuva pasaulio religijų parlamente“.

Romuvos mokykla veikia jau trečius metus, šių mokslo metų tema – Baltų apeigos. Kitų užsiėmimų metu paskaitų klausytojai turės galimybę susipažinti su kalendorinėmis, Skaityti toliau

S. Lapėnas. 56 procentai migrantų palaiko „Islamo valstybės“ teroristus? Ką mes kviečiame į Lietuvą? (9)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Vietoje įžangos

Baigiant rašyti šį straipsnį, sužinojau apie teroro aktą Paryžiuje. Prancūzijos sostinėje žuvo 129 žmonės, keli šimtai sužeistų. Jau nustatyta, kad  tarp nusikaltėlių buvo ir Prancūzijos piliečiai, ir nauji migrantai, praėję „patikrą“. Prancūzija paskelbė karą „Islamo valstybei“. Tačiau „Islamo valstybė“, tai ne teritorija, kurią galima apmėtyti bombomis, tai ne grupelė teroristų, kuriuos galima paimti į nelaisvę – tai, pirmiausia, galinga ideologija, besiremianti iškraipytais senovinės religijos vertinimais, verbuojant į savo gretas pasekėjus visame pasaulyje. Skaityti toliau

Uoli katalikė V. Abramikienė siūlo pusšimčiu metų prailginti netradicinių religinių bendruomenių nepripažinimą (12)

V. Aleknaitė Abramikienė meldžiasi Dievui | Alkas.lt nuotr.

Spalio 20 d. Seimo narė konservatorė–krikščionė demokratė Vilija Abramikienė (Vilija Aleknaitė Abramikienė) Seime įregistravo Lietuvos respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (RBB) 6-to straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-3670), kuriuo siūlo valstybinio pripažinimo siekiančioms Lietuvos religinėms bendruomenėms ir bendrijoms užkirsti kelią tapti oficialiai valstybės pripažintomis.

Jei Seimas pritartų siūlomoms pataisoms tai šiuo metu valstybės nepripažintos religinės bendrijos oficialaus valstybės pripažinimo turėtų laukti ne kaip dabar yra nustatyta – 25-erius metus nuo jų pirminio registravimo Lietuvoje,o turėtų dar palūkėti pusšimtį metų kol joms sukaks 75-eri. Skaityti toliau