Žymos archyvas: religija

Romuvos atstovai švenčiančiai Indijai pristatė Lietuvos kultūrą ir baltų tikėjimą (nuotraukos) (2)

Gintaras Songaila ir Inija Trinkūnienė konferencijoje Indijoje | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Kas 12 metų visa Indija švenčia Kumbha-mela (kʊm məˈlɑ) šventę. Į šią svarbiausią Indijos šventę, grindžiamą pasaulio sukūrimo mitu, per mėnesį susirenka virš 50 milijonų maldininkų.

Šiemet šios šventės proga Indijos mieste Udžaine vyko tarptautinė konferencija „Vertybėmis pagrįstas gyvenimo būdas“. Šioje konferencijoje dalyvavo 18-os Europos šalių atstovai. Lietuvą atstovavo 3 Lietuvos Romuvos nariai.

Gegužės 14 d., paskutinę konferencijos dieną,  konferencijos dalyvius sveikino Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis, Šrilankos prezidentas, bei kiti aplinkiniu šalių oficialūs pareigūnai. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kvailybė ir alternatyva (3)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kuo kvailys skiriasi nuo bepročio arba pamišėlio? Kodėl bepročio gaila, pamišėlio kartais – baugu, bet tiktai kvailys susilaukia pagrįsto moralinio vertinimo – pasipiktinimo ar paniekos? Nes jis vienintelis toks yra savo laisva valia. Kvailys – tai intelektualinis tinginys arba intelektualinis bailys.

Nors galima teigti, jog tingumas ar bailumas nėra visiškai laisvai pasirenkami, bet nuo laisvos valios priklauso sprendimas – kovoti ar pasiduoti. Beprotis ir pamišėlis tokie yra dėl prigimties arba aplinkybių, kvailys – savo pasirinkimu. Skaityti toliau

N. Vėlius, A. Stanaitis. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: Lydos kraštas (3)

norbetas_velius_lnb.lt

Norberto Vėliaus pratarmė knygai Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 5–9. Ištraukos:

Pagal 1920 m. Maskvos taikos sutartį Lydos krašto lietuviai atiteko Lietuvai, tačiau tais pačiais metais buvo lenkų okupuoti. 1939 m. jie dar kartą buvo atskirti nuo Lietuvos. Jų troškimas gyventi Lietuvos valstybėje neišsipildė ir Atgimimo metais. 1992 m. žlugus Sovietų Sąjungai, jie liko Baltarusijos Respublikos sudėty – ir toliau bedaliai įnamiai savo tėvų ir protėvių žemėje. Daug šimtmečių jie iškentėjo kitataučių apsupty, dažnai pašiepiami, paniekinami, neturėdami jokių politinių teisių, negalėdami viešai lietuviškai kalbėti, mokytis, netgi melstis. Skaityti toliau

I. Šlajus. Džozefas Kempbelas ir Lietuva (video) (6)

Džozefas Kempbelas, Big Suras, 1982 m. | Ketlinos T. Kar nuotr.

Iš karto reikia pasakyti, kad žymusis amerikiečių mitologas Džozefas Kempbelas (1904–1987) nėra nei lankęsis Lietuvoje, nei turėjęs su ja kokių nors tiesioginių ryšių. Tokią antraštę pagrindžia keletas kitų priežasčių.

Pirmiausia – 2015 m. rudenį sulaukėmė pirmosios Dž. Kempbelo knygos lietuvių kalba. Tai neeilinis įvykis, nes iki šiol lietuviškai buvo prieinami vos keletas šio anglų kalba rašiusio autoriaus straipsnių [1]. „Herojus tūkstančiu veidų“ (The Hero with a Thousand Faces) dienos šviesą išvydo 1949 m. Nuo tada knyga nesyk leista pakartotinai, išversta į daugiau kaip 25 kalbas. 2011 m. žurnalas Time įtraukė ją į šimto reikšmingiausių negrožinės literatūros kūrinių, išleistų nuo žurnalo įkūrimo (1923 m.), sąrašą. Šiandien ši žinomiausia Kempbelo monografija – jau ir Lietuvos knygynuose. Skaityti toliau

R. Balkutė. Palaiminta Indija (II). Medžiai ir dievai – tulsi (nuotraukos) (0)

00 tulsi

Pradžia ČIA.

Keliaujant po pietų Indiją [1], akį traukte traukė augalas tulsi, augantis šventyklose, beveik kiekvienuose namuose ar kiemuose, panašiai kaip Lietuvoje visuose darželiuose auginamas gražuolis bijūnas. Po lotoso tulsi yra tikriausiai pats švenčiausias augalas Indijoje. Jis vienas svarbiausių augalų indų mitologijoje ir kasdieniame gyvenime, kurio oficialus pavadinimas – šventasis bazilikas [2] (lot. Ocimum Sanctum arba Ocimum tenuiflorum), priklausantis notrelinių (lot. Labiateae) šeimai. Sanskrito kalboje jis dar vadinamas – Tulasi, hindi kalboje – Tulsi ir reiškia – „neprilygstamoji“. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Apie mitus ir prigimtinę religiją (61)

daiva-vaitkeviciene

Gyvendami tirštoje mitų ir ideologijų apsuptyje, turėtume įsisąmoninti, kad mitas yra ne kas kita, kaip vaizdinis vertybių perteikimo būdas.  Kaip nėra visuomenės be vertybių, taip nėra ir visuomenės  be mitologijos. Kai  istorikai kalba apie didįjį istorinį pasakojimą ir ragina „tautinį“, „lietuvišką“ istorijos pasakojimą keisti nauju, „pilietiniu“, „europietišku“, tai yra ne kas kita, kaip  naujo mito kūrimo pastangos. Jų dėka tokie mitai kaip, sakysime,  Dariaus ir Girėno, įkūnijantys pasiaukojimą vardan Tėvynės idėją,keičiami pasakojimais apie herojus, nusipelniusius Lietuvos ryšiams su Vakarų Europa(pvz., anot Rasos Čepaitienės,  2003 m., rengiantis Lietuvos stojimui į ES, „buvo ypač Skaityti toliau

Žymaus fotomenininko parodoje – atgimstančių kalendorinių švenčių vaizdai (nuotraukos) (1)

jore-v-daraskevicius

Balandžio 13 d.  17.30 val. Vilniuje, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto galerijoje (Gedimino 43)  bus atidaryta fotomenininko, Alkas.lt redakcinės kolegijos nario  Vytauto Daraškevičiaus lietuviškų kalendorinių švenčių ratui skirta paroda „Saulės ratu“.

Pasak Alkas.lt vyr. redaktoriaus, etnokosmologo Jono Vaiškūno, mūsų prigimtinėje kultūroje gamtos tvariniai ir reiškiniai buvo ir yra suvokiami kaip savaiminės šventybės, per kurias į žmogų byloja dieviškosios galios, „tad šventame laike (šventėje) ir šventoje vietoje (šventvietėje) jie reiškiasi kaip Dievų tarpininkai“. Skaityti toliau

Kviečia 9-tieji Norberto Vėliaus skaitymai „Augalai baltų religijoje ir mitologijoje“ (5)

prof. Norbertas Vėlius | lnb.lt nuotr.

Balandžio 7–8 d. 10 val. Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6) Konferencijų salėje vyks 9-toji mokslinė konferencija „Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai (IX): Augalai baltų religijoje ir mitologijoje“.

Šia konferencija siekiama suburti įvairių mokslo sričių – folkloro, etnologijos, religijotyros, archeologijos, kalbotyros, menotyros, literatūrologijos – tyrinėtojus ir pakviesti pasigilinti į augalijos (medžių, žolių, gėlių, grybų, kultūrinių augalų) vaizdinius.

Konferencija vyks 2016 m. balandžio 7–8 d. Instituto Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6, Skaityti toliau

Pristatyta nauja D.Razausko knyga „Maironis praamžės tradicijos dainius“ (video) (1)

Dainius Razauskas ir Radvilė Racėnaitė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šių metų tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta nauja garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo dr. Dainiaus Razausko knyga „Maironis praamžės tradicijos dainius“.

Knygos pristatyme dalyvavo: autorius dr. Dainius Razauskas–Daukintis, dr. Radvilė Racėnaitė, knygos recenzentai doc. dr. Brigita Speičytė, prof. dr. Skirmantas Valentas.

Apie Maironį rašyta daug, tyrinėta jo biografija, istorinė-kultūrinė aplinka, kurioje jis susiformavo kaip žmogus ir kaip rašytojas, literatūrinė terpė, kuri veikė jo Skaityti toliau

S. Lapėnas. Džihadas Lietuvoje? (II) Saugumo specialistai apie migracijos grėsmes (5)

atlantico.fr nuotr.

Prieš interviu su žinomu Vokietijos policijos konsultantu (apie kurį žadėjau parašyti straipsnyje „Džihadas Lietuvoje? (I)“) religinio ekstremizmo klausimais, Lietuvos skaitytojui turiu paaiškinti „migracinio“ pavojaus esmę, apie kurią jis kalba. Tai verčia daryti tyla, vyraujanti lietuviškos žiniasklaidos tinklaruoščiuose ir publikacijose apie „Islamo valstybės“ veiksmus ES teritorijoje, kai beveik visai nekalbama apie jau esamas realias problemas ir faktus, susijusius su abipuse migracija.

Šios itin pavojingos grėsmės Europos ateičiai, susijusios su abipuse migracija, neįmanoma išspręsti kvotų pagalba ar biurokratų nurodymais, arba statant sienas. Ir kaip teigia JAV, Britanijos ir kitų šalių saugumo specialistai, kurių nuomonė pateikta šiame straipsnyje, Skaityti toliau

A. Račas. Ša, kolaborantai!  (45)

Nerija Putinaitė | Alkas.lt nuotr.

Kai mokiausi mokykloje, skaičiau J.Marcinkevičiaus “Pušis, kuris juokėsi”. Spėju, kad skaitė visi mano amžininkai, nes ta knyga, jei gerai pamenu, buvo privalomų perskaityti sąraše.

Tačiau ateistu šiandien esu ne dėl J. Marcinkevičiaus knygos, o asmeniniu pasirinkimu. Teneužpyksta tikintieji, tačiau religija man visada atrodė kvailas dalykas ir silpnųjų bei šiaudadūšių prieglauda. Tų, kurie tiki, kad visos jų padarytos niekšybės gali būti atleistos sukalbėjus dešimt „Tėve mūsų“ ar septyniolika „Sveika Marijų“ ir kurie, nė piršto nepakrutindami dėl savo gerovės mano, kad tikrasis gyvenimas prasidės, kai juos užkas. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas palaiko senojo baltų tikėjimo gyvastingumą? (audio, video) (16)

sudrys-antanaitis-inija-trinkuniene-alkas-vaiskuno-nuotr-1200

Senasis baltų tikėjimas gyvas. Taip tvirtina Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė, 2015 lapkričio mėnesį pakeitusi Anapilin iškeliavusį krivį Joną Trinkūną.

Pasak jos, senasis tikėjimas ne tik gyvas, bet ir stiprėjantis bei suteikiantis jėgų ne vienam tūkstančiui pasekėjų. O kas šio tikėjimo gyvastigumą palaiko, Audrys Antanaitis ir klausė Lietuvos Romuvos krivės Inijos Trinkūnienės. Skaityti toliau

Bus pristatyta A. Adamkovičiaus knyga „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Ką reiškia kalbėtis su Dievu baltarusiškai” (0)

Vrublevskių bibliotekos nuotr.

2016 m. vasario 18 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1,  įvyks Aleksandro Adamkovičiaus knygos „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Ką reiškia kalbėtis su Dievu baltarusiškai” sutiktuvės. Kalbės knygos autorius, Gudų kultūros draugijos vadovas Aleksandras Adamkovičius, VŠĮ Brolių Luckevičių muziejaus vadovė Liudvika Kardis, knygos redaktorė, Baltarusių kalbos, literatūros ir etnokultūros centro direktorė dr. Lilija Plygavka, Šv. Trejybės bažnyčios Vilniuje klebonas tėvas Pavel Jachimec, Lietuvių kalbos instituto darbuotojas hab. dr. Kazimieras Garšva. Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė. Skaityti toliau

I. Trinkūnienė: Laimingi būsime tik gyvendami pagal protėvių išmintį (35)

Inija_V.Trinkunaites nuotrLietuviai yra viena iš sparčiausiai nykstančių Europos tautų. Bėga nuo žemės, bėga iš Lietuvos, tikėdamiesi kažkokios kitokios laimės, negu yra skirta. Ir miršta svetur, jos neradę. Tiesa, ne vienas prašo į gimtinę parvežti nors saują pelenų. Kodėl taip vėlai atsibundame? Kodėl pavėluotai suprantame, kad Tautos gyvybinės galios yra mumyse, kad niekur jų nereikia ieškoti, tik būti ČIA ir gyventi savo paprastą gyvenimą, pasižiūrint į gamtą, kalbėjomės su Senojo baltų tikėjimo bendrijos „Romuva“ Krive Inija Trinkūnienė.

– Ką tik grįžote iš didžiausio pasaulyje renginio, vienijančio daugumą Skaityti toliau

Romuva kviečia į Baltų kultūros ir religijos mokyklą (13)

BKR mokykla, dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 29 d., sekmadienį, 11 val.  Lietuvos Romuva kviečia į Lietuvos technikos bibliotekos salėje Vilniuje (Šv.Ignoto 6) vyksiančią Baltų kultūros ir religijos mokyklą. Šį kartą paskaitas skaitys: mitologas, dr. Dainius Razauskas „Apeigų esmė ir nukrypimai“, etnologė Vida Šatkauskienė „Kasdienės baltų religijos praktikos“, Krivė Inija Trinkūnienė „Romuva pasaulio religijų parlamente“.

Romuvos mokykla veikia jau trečius metus, šių mokslo metų tema – Baltų apeigos. Kitų užsiėmimų metu paskaitų klausytojai turės galimybę susipažinti su kalendorinėmis, Skaityti toliau

S. Lapėnas. 56 procentai migrantų palaiko „Islamo valstybės“ teroristus? Ką mes kviečiame į Lietuvą? (9)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Vietoje įžangos

Baigiant rašyti šį straipsnį, sužinojau apie teroro aktą Paryžiuje. Prancūzijos sostinėje žuvo 129 žmonės, keli šimtai sužeistų. Jau nustatyta, kad  tarp nusikaltėlių buvo ir Prancūzijos piliečiai, ir nauji migrantai, praėję „patikrą“. Prancūzija paskelbė karą „Islamo valstybei“. Tačiau „Islamo valstybė“, tai ne teritorija, kurią galima apmėtyti bombomis, tai ne grupelė teroristų, kuriuos galima paimti į nelaisvę – tai, pirmiausia, galinga ideologija, besiremianti iškraipytais senovinės religijos vertinimais, verbuojant į savo gretas pasekėjus visame pasaulyje. Skaityti toliau

Uoli katalikė V. Abramikienė siūlo pusšimčiu metų prailginti netradicinių religinių bendruomenių nepripažinimą (12)

V. Aleknaitė Abramikienė meldžiasi Dievui | Alkas.lt nuotr.

Spalio 20 d. Seimo narė konservatorė–krikščionė demokratė Vilija Abramikienė (Vilija Aleknaitė Abramikienė) Seime įregistravo Lietuvos respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (RBB) 6-to straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-3670), kuriuo siūlo valstybinio pripažinimo siekiančioms Lietuvos religinėms bendruomenėms ir bendrijoms užkirsti kelią tapti oficialiai valstybės pripažintomis.

Jei Seimas pritartų siūlomoms pataisoms tai šiuo metu valstybės nepripažintos religinės bendrijos oficialaus valstybės pripažinimo turėtų laukti ne kaip dabar yra nustatyta – 25-erius metus nuo jų pirminio registravimo Lietuvoje,o turėtų dar palūkėti pusšimtį metų kol joms sukaks 75-eri. Skaityti toliau

Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos) (12)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV), 2015 m. | Lietuvos Romuvos nuotr.

Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) vyko Pasaulio religijų parlamentas – didžiausias pasaulyje renginys, vienijantis daugumą pasaulio religijų: krikščionybę, islamą, budizmą, senąjį baltiškąjį tikėjimą ir kt.

Religijų parlamento veikloje dalyvavo 10 000 dalyvių – 50-ties religijų atstovai iš 70-ties šalių. Tai renginys, subūręs siekiančius tarpreliginio dialogo, taikos pasaulyje, bendradarbiavimo sprendžiant svarbias pasauliui problemas.

Pirmasis šio parlamento posėdis įvyko 1893 metais Čikagoje (JAV). Skaityti toliau

R. Radavičius. Kiek pabėgėlių yra tarp pabėgėlių? (10)

Migrantai | youtube.com stopkadras

Pastaruoju metu socialiniai tinklai yra perpildyti pabėgėlius iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių užjaučiančiais ir grubų elgesį su jais smerkiančiais pasisakymais. Daugelis siūlosi pabėgėlius priimti savo namuose, įskaitant Suomijos premjerą, kuris pakvietė juos apgyvendinti savo užmiesčio name. Neišmanėliams aiškinamas skirtumas tarp žodžių „pabėgėlis“ ir „migrantas“.

Tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose talpinamos nuotraukos su širdį draskančiais pabėgėlių šeimų, mažų vaikų, nėščių moterų vaizdais iš įvairių Europos Sąjungos (ES) šalių. Skaityti toliau

R. Balkutė. Ugnies garbintojai Indijoje (0)

Jantra. R. Balkutės nuotrauka

Visų pasaulio tautų mitologijoje, pasaulėžiūroje ir kasdieniame žmonių gyvenime ugnis užėmė svarbią vietą. Ji buvo garbinama kaip vienas iš visatą sudarančių elementų. Per visą žmonijos istoriją labiausiai buvo paplitęs aukojimo ugniai ritualas. Šiuolaikinėje Indijoje (1) ugnis vis dar užima vieną svarbiausių vietų kasdieniame žmonių gyvenime: šventyklose, namuose, atliekant visuomenines ir šeimos apeigas.

Dievas Agnis

Senovės indai tikėjo, kad žmogaus gyvenimui daug įtakos turi dangaus šviesuliai, kosminė energija, dievų valdomos gamtos jėgos. Dievų malonė pelnoma tik aukomis, kurias aukojant giedamos tam tikros giesmės – himnai. Skaityti toliau

Laukinių vaikų sala: ar jie išmoktų būti žmonėmis? (nuotraukos) (1)

Pedos smelyje_JonoV. foto

100 kūdikių. Jokių suaugusiųjų. Viena sala. Be kalbos, kultūros ar įrankių, kuo jie taptų ir kaip vystytųsi jų pačių vaikai?

Ši sala – keista vieta. Apžėlusi, nenuspėjama, plėšoma karo. Dieną, kai saulė kopia dangumi, būna tylu ir ramu. Bet vėliau, šešėliams medžiuose tirštėjant, iš miško tankmės atsklinda ūkavimai ir nuaidi per visą salą. Iškart pasigirsta atsakomieji šūksniai iš tankiai medžiais apžėlusio kito salos krašto. Kvietimas, tada atsakas. Ir tada tyla.

Garsai vėl pasklinda medžių viršūnėmis. Ūkavimas ir tada tolimi atsakai. Aukšto tono ir pasikartojantys garsai nėra žodžiai. Bet jie vis vien kažką reiškia: medžiotojai grįžta namo. Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Apie ideologijų prigimtį ir žalą (51)

Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Kas iš esmės, pamatiniu būdu jungia dvi ideologijas, neva visiškai skirtingas ir priešiškas – komunizmą ir genderizmą​? Atviras ir programinis, manifestinis atsiskyrimas nuo Dievo ir religijos, jo neigimas ir viso socialinio gyvenimo grindimas kitais, „žmogiškais“ pagrindais. Kiek mūsų istorinė atmintis pajėgi aprėpti, tūkstančiai pasaulio religijų, didelių ir mažų, buvo žmogaus būties pamatas. Toks jis buvo ir išliks, nes to reikalauja pati žmogaus prigimtis, įėmusi dieviškąją kibirkštį ir gėrio pradą. Aiškiai reflektuodamas tąjį pradą žmogus atsiskyrė nuo likusios mažiau sąmoningos gamtos. Skaityti toliau

D. Razauskas. Kur vyksta tikrasis karas už Tėvynę? (153)

Razausko 0 DSC_8333

Pradėkime nuo to, kas mes esame, kas yra baltai. Baltų pavadinimas – reikia visuomet tai turėti omeny – yra lingvistinis terminas, XIX amžiaus vidury vokiečių kalbininko Georgo Neselmano (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann) pagal Baltijos jūrą įvestas pavadinti tam tikroms kalboms, nuo to laiko vadinamoms baltų kalbomis. Iš jų gyvos, tebevartojamos bėra išlikusios dvi, latvių ir lietuvių, ir dar viena, gyvai nebevartojama, bet rašytiniais šaltiniais pakankamai paliudyta prūsų kalba. Suprantama, anksčiau artimomis kalbomis ar tarmėmis kalbėjo ir kitos aplinkinės gentys, kurios šia prasme irgi priklauso baltams. Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga apie religijų įvairovę Lietuvoje (2)

religiju-ivairove-lietuvoje-knygaBalandžio 7 d., 17.3O val. Vilniuje, Prospekto Galerijoje (Gedimino pr. 43) vyks knygos „Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventės“ pristatymas.

Renginio metu bus pristatyta ką tik pasirodžiusią knygą „Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventės“.

Daugelis iš mūsų žino, kad gyvena krikščioniškoje visuomenėje, kur vyrauja Romos katalikų bažnyčia, tad kam vargintis pokalbiais apie religinę įvairovę Lietuvoje? Vis dėlto, 2011 m. Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, kas ketvirtas mūsų šalies gyventojas savęs nelaiko kataliku ir nesitapatina su šia bažnyčia. Skaityti toliau

R. Balkutė. Indėno šokis ir daina Kūrėjui, Saulei, Vėjui, Dvasioms (nuotraukos) (2)

Indeno apeiga | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Iš konferencijos Indijoje užrašų

Tęsiu pasakojimą apie kultūrines apeigas ir religinius ritualus, kuriuos kiekvieną rytą atlikdavo Tarptautinės dvasinių vadovų konferencijos ir sueigos (International Conference and Gathering of Elders) dalyviai Maisoro mieste Ganapačio Sačičidanandos ašrame (Šri Ganapati Sachchidananda Ashram). Konferencijos dalyviai ne tik stebėjo, bet ir patys buvo tų apeigų dalyviai. Jie ne tik susipažino su įvairių tautų papročiais, šių apeigų metu visi pagerbė savuosius dievus, meldė laimės, meilės, sėkmės sau ir savo šeimoms, vienybės tautoms, visuotinės gerovės ir taikos Žemėje. Skaityti toliau

V. Doniela. Atviroji ir uždaroji dvasia (ištraukos) (2)

vytautas-donela-slic.org-nuotr

Žvelgiant į istoriją ne įprastiniu (vadovėliniu) chronologiniu požiūriu, bet iš plotmės, kurią čia dėl visko pavadinsime kultūrine sociologine, galima teigti, kad autoritetizmas ir demokratizmas yra konkrečios dviejų radikaliai skirtingų mentalitetų išraiškos. Šie du mentalitetai yra atviroji ir uždaroji dvasia, du socialiniai nusiteikimai, dvi skirtingos visuomeninės jėgos, kurios turi savus veikimo dėsnius.

Specifinėse visuomeninio gyvenimo srityse šie du mentalitetai reiškiasi radikaliai skirtingomis formomis. Politinėje srityje uždaroji dvasia sieks autoritarinės struktūros, brėš aiškią liniją tarp valdovo ir valdinio. Skaityti toliau

A. Navickas. Tibeto laisvės kova ir mūsų reikalas (3)

Tibetui remti renginio plakatasKovo 10 dieną 12 valandą ketinu būti Vilniaus Rotušės aikštėje ir dalyvauti akcijoje, skirtoje pagerbti Tibeto laisvės kovą. 135 akcijos dalyviai laikys 135 tibetiečių, kurie per pastaruosius keletą metų susidegino, protestuodami prieš Kinijos represijas Tibete, portretus. Turiu vilties, kad į aikštę susirinks kur kas daugiau nei 135 žmonės.

Gerbiu budistinę tradiciją, tačiau esu krikščionis ir Tibeto laisvės kovą remiu ne dėl Rytų kultūros žavesio, bet dėl įsitikinimo, kad nė vienas iš mūsų negali taikstytis, kai griaunama žmonių laisvė, niekinamas orumas ar net kyla grėsmė žmogaus, nesvarbu, kokie būtų jo įsitikinimai ar tautybė, gyvybei. Skaityti toliau

I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (3) (nuotraukos) (4)

Inija-Trinkuniene-Maisoro-konferencijoje-Indijoje-R.Balkutes-nuotr2-K100

Alkas.lt toliau skelbia Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės pasakojimą iš Indijos, kurioje ji neseniai lankėsi. Pirmą pasakojimo dalį rasite ČIA, antrą ČIA.

Savo kelionės po Indiją aprašymuose dar nepaminėjau vieno iš svarbiausių kelionės tikslų – dalyvavimo konferencijoje, todėl dabar pats laikas pratęsti Indijos įspūdžius. Tarptautinė dvasinių vadovų konferencija ir sueiga (International Conference and Gathering of Elders) vyksta kas trejus metus Indijoje, ją rengia Tarptautinis kultūros tyrimų centras, veikiantis JAV ir Indijos Tautinė savanorių organizacija – Rashtriya Swayamsevak Sangh (RSS).

Ši konferencija – penktoji. Skaityti toliau

Ar bus uždrausta diskriminuoti religines mažumas? (video) (8)

seimas-religija-j.vaiskuno-koliazas-K100

Vasario 25 d., trečiadienį, 10 val. Seime, Seimo Konstitucijos salėje vyko apskritojo stalo diskusija apie religinių mažumų bendruomenes Religinių mažumų vieta šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: nematomos ir/ar nepažįstamos?

Tiesioginę transliaciją žiūrėkite ČIA (transliacija baigta, žr. vaizdo įrašą).

Šį renginį rengia Seimo narė Dalia Kuodytė, Seimo Žmogaus teisių komitetas ir Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras.

„Renginyje bus keliami aktualūs klausimai apie religinių mažumų vietą šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: Skaityti toliau

Ž. Bisonetas. Tos pačios lyties „santuokų“ totalitarizmas (14)

vėliava1996 metais žurnalas First Things surengė simpoziumą, pavadinimu „Teisminis politikos uzurpavimas“, kuriame buvo diskutuojama apie tai, kokią grėsmę Amerikos demokratijai kelia Aukščiausiojo Teismo šalyje įteisinti abortai. Žinoma, jokie argumentai negali varžytis su tuo, jog aborto metu žudomi nekalti žmonės, tačiau First Things, net tai žinodami, pasirinko kalbėti ne apie pačius kūdikius ar jų tėvus, bet apie grėsmę Amerikos demokratijai, kurią sukėlė šis eksperimentas, įgalindamas teismų kompetencijos ribų išplėtimą, kas ir privedė prie abortų legalizacijos. Skaityti toliau