Žymos archyvas: religija

Vilniuje vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencija (33)

Pasaulio religijų konferencija Nagpure, Indijoje 2009 m. | Alkas.lt nuotr.

Liepos 8-9 dienomis  Vilniuje vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencija  „Motina žeme, sujunki mus”.  Šio renginio tikslas – didinti ekologinį sąmoningumą, remiantis vietinėmis  ryšio su žeme tradicijomis.

Europos etninių religijų kongresas kartu  su  Senovės baltų religine bendrija Romuva, siekdami  stiprinti Europos tautų solidarumą ir tarpreliginį dialogą, Europos etninėms religijoms ir tradicijoms skirtas konferencijas įvairiose Europos valstybėse rengia kasmet nuo 1998 metų.

Į šių metų konferenciją atvyksta etninių religijų atstovai ir mokslininkai tyrinėjantys Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Apie svajonę, gyvulius ir politiką (1)

Vytautas Juozapaitis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Nuvilnijo, nubangavo šventinis Lietuvos narystės dešimtmečio Europos Sąjungoje šurmulys. Nuskambėjo sveikinimai ir palinkėjimai tapti dar modernesniais, dar europietiškesniais, dar šaunesniais. Dar, ir dar, ir dar… Lyg viskas ir tvarkoje: lyderių akyse – ugnis, kalbose – aistra bei kvietimas telktis naujiems iššūkiams ir svajonių įgyvendinimui. Tačiau kuo toliau, tuo labiau manęs neapleidžia mintis, kad didžiosios daugumos politikų kalbose trūksta „rišamosios medžiagos“, be kurios visi iškilmingi ir padrąsinantys žodžiai vis nepasiekia tikslo.

Apie tai ir norėčiau pasidalinti savo mintimis, kuriose gyvena dar viena svajonė, kurios niekas nedrįsta įvardinti. Nors toji svajonė yra labai paprasta Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu (29)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Skiriu bičiulio Jono Trinkūno – Krivio Jauniaus atminimui

Senoji baltų religija ir krikščionybė, jų santykiai yra vieni  iš svarbiausių Vydūno filosofijoje ir grožinėje kūryboje aptariamų bei vaizduojamų dalykų. Tie dalykai esmingai įsikomponuoja į jo religinės filosofijos sistemą, kurios pagrindą sudaro indiškuoju vedantizmu ryškiai dvelkiantis panenteistiškasis būties aiškinimas, postuluojantis ir imanentinį, ir transcendentinį Dievą. Toksai vydūniškasis aiškinimas labai akivaizdžiai susišaukia su indiškųjų upanišadų būties samprata, kurią įžymus šiuolaikinis indų filosofas (beje, vedantos atstovas) Sarvepalis Radhakrišnanas yra taip apibūdinęs: Skaityti toliau

Vyks prof. N.Vėliaus skaitymai – VII: „Gyvūnų pasaulis baltų religijoje ir mitologijoje“ (2)

Norbertas Vėlius 1938-1996

Balandžio 10 d., 9 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Antakalnio g. 6, Vilnius)  prasidėjo septintą kartą rengiama mokslinė konferencija „Norberto Vėliaus skaitymai“.

Šiemet konferencija suburs įvairių mokslo sričių – folkloro, etnologijos, archeologijos, kalbotyros, menotyros ir kt. – tyrinėtojus kurie gilinsis į gyvūnų (žinduolių, paukščių, roplių, žuvų, vabalų) vaizdinio problematiką, remiantis įvairių baltų genčių ir tautų religijos ir mitologijos šaltiniais, archeologijos, lingvistikos, etnografijos, tautosakos ir kt. duomenimis. Konferencijoje, kurios bendra tema yra „Gyvūnų pasaulis baltų religijoje ir mitologijoje“, bus nagrinėjami šie klausimai: Skaityti toliau

Baltų kultūros ir religijos mokykloje – naujos paskaitos (13)

Baltų kultūros ir religijos mokykla | Alkas.lt nuotr.

Kovo 2 d. 11 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) Lietuvos Romuva pratęs Baltų kultūros ir religijos mokyklos užsiėmimus. Tą dieną su baltų religijos ir mitologijos esmėmis  supažindins dr. Nijolė Laurinkienė ir dr. Dainius Razauskas.

Šį kartą Baltų kultūros ir religijos mokyklos dalyvių lauks rinktinė programa. Etnologė, tautosakininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Nijolė Laurinkienė pristatys savo naująją monografiją, skirtą deivei Žemynai ir papasakos apie šios deivės Skaityti toliau

Pradėjo veikti lietuvių religijos, mitologijos bei pasaulėvaizdžio tyrimams skirtas tinklapis (38)

Tinklapio tautosmenta.lt sumanytojas dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

2014 m. sausio pradžioje pradėjo veikti naujas tinklalapis www.tautosmenta.lt, skirtas lietuvių religijos, mitologijos, pasaulėvaizdžio tyrimų medžiagai telkti ir viešinti.

Jame pirmiausia yra sutelkti spaudoje skelbti rašiniai PDF pavidalu, bet pristatoma ir visokia kitokia su minėtomis temomis susijusi medžiaga. Straipsniai, rašiniai, garso, vaizdo įrašai ir kt. tinklapyje surikiuoti pagal autorius. Šiuo metu naujajame tinklapyje yra pristatomi Rimanto Balsio, Nijolės Laurinkienės, Dainiaus Razausko, Jono Vaiškūno, Daivos Vaitkevičienės, Daivos Vyčinienės darbai. Skaityti toliau

Liepsnojantis Tibetas – susidegino jau 123 žmonės (0)

 R.Pakerio nuotr.

Gruodžio 3 d., protestuodamas prieš represinę Kinijos politiką okupuotame Tibete, Ngaba provincijoje, Meruma gyvenvietėje, susidegino 30-metis Kunchok Tseten.

Pasak tremtyje įsikūrusio Tibeto informacijos centro, dviejų vaikų tėvas Kunchok Tseten padegė save miestelio turgaus aikštėje, o prieš nukrisdamas ant žemės dar sušuko kviesdamas sugrįžti Jo Šventenybę Dalai Lama į Tibetą bei ragindamas tibetiečius vienytis. Skaityti toliau

Minint Vilniaus geto likimą opera „Žydė“ įgauna ypatingą reikšmę (2)

zyde_operaRugsėjo 21 d., šeštadienį, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras vienintelį kartą šį sezoną rodo Žako Fransua Alevi (Jacques-Francois Halevi)„Žydė“. Simboliška, jog istoriją apie religinės nesantaikos pakurstytą šeimos tragediją pasakojantis spektaklis rodomas Vilniaus geto likvidavimo 70-mečio paminėjimo išvakarėse.

Operą „Žydė“ Vilniaus scenoje 2004 m. pastatė garsus vokiečių režisierius Giunteris Krameris (Gunter Kremer). Nors tai buvo jau žinomo spektaklio, rodyto Vienos valstybinėje operoje ir Niujorko „Metropolitan Opera“, perkėlimas, žinodamas Vilniaus – Šiaurės Jeruzalės – istoriją režisierius nutarė sukurti kitokią autorinę spektaklio versiją. G. Krameris ėmėsi kurti ir scenografiją, nors iki tol to niekad nedarė. Sprendimas pasiteisino: LNOBT užsienio gastrolėse bene labiausiai pageidaujamas yra būtent šis teatro „Žydės“ pastatymas. Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Kas valdo mūsų valdžią? (58)

Jonas Vaiškūnas | Delfi.lt, V.Kopūsto nuotr.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė neseniai atkreipė dėmesį į tai, kad sparčiai kintant socialiniams ir ekonominiams mūsų gyvenimo pagrindams formuojasi nauja pasaulėžiūra ir ją atitinkanti savotiška „ekonominė teologija“. Ir tai ne pokštai. Dar G.Diumezilis (Dumézil) politinę tautos ideologiją matė esant išreikštą būtent jos religijoje.

Suprantama ir šiuolaikinei globaliai vartotojiškai ideologijai reikalinga nauja, jos propaguojamą gyvenseną įtvirtinanti, religija. Tai kad ekonominiu-vartotojišku kodu palaipsniui perkuoduojamos visos visuomenės materialinės, dvasinės ir socialinės vertybės daugiau nei akivaizdu. Skaityti toliau

Blogeris Zeppelinus. Geraširdžiai policininkai ir nesmalsūs žurnalistai. Katalikofobas Michiel Hennink liko be pamokos (25)

Blogeris ZeppelinusIstorijos apie olandų jaunuolį, prie Katedros nuosavu užpakaliu mokiusį katalikus tolerancijos, tęsinys.

Šiandien Michiel Hennink bylą išnagrinėjo policija. Paprastai rūstūs visokiems kurstymams bei patyčioms, šį kartą teisingumo pramonės proletarai  buvo itin geraširdiški.

Nors tyrimas buvo pradėtas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, jis  buvo perkvalifikuotas į administracinį pažeidimą. Todėl lietuvių maldą už šeimą nutraukęs svečias iš Nyderlandų buvo nubaustas švelniau, negu tikėjosi jį sulaikę ir į policijos rankas atidavę maldininkai. Skaityti toliau

Vladimiras Korobov skaitys paskaitą „Tibetas: mitas ir tikrovė“ (0)

Prof. habil. dr. (hp) Audrius Beinorius, VU Orientalistikos centro direktorius

Balandžio 9 d., antradienį, 17.00 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centro lektorius Vladimir Korobov skaitys paskaitą „Tibetas: mitas ir tikrovė“.

127 m. prieš mūsų erą Centrinėje Azijoje įsigalėjo tibetietiška Jarlung dinastija, kuri pradėjo vieną galingiausių ir paslaptingiausių Azijos civilizacijų – Tibeto civilizaciją. Vakaruose Tibetas nuo senų laikų asocijuojasi su stebuklais, aukso kasyklomis, magija, slaptais mokymais ir su legendine šalimi Šambala, iš kurios naujos idėjos ir „Rytų šviesa“ skleidžiasi po visą pasaulį. XX a. Tibeto religijos (bon ir budizmas) surado sau naują dirvą Vakaruose. Paskaitoje bus pristatyta Tibeto imperijos istorija ir vadinamojo „tibetietiško tantrinio renesanso“ įtaka unikaliam Tibeto mistinio vaizdinio formavimuisi. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX) (2)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

10. Tautininkų sąjunga: istorinis kelias

1924 m. įsikūrusi Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) dažniausiai gvildenama dviem arba vienu iš dviejų aspektų – tautiškumo ir demokratijos. Išsamiau jos ideologijos ir praktikos bruožai aptariami retai. Nei demokratija, nei tautininkystė nėra kažkas vientiso ar atskirto nuo kitų politinių ideologijų ar sistemų, pavyzdžiui – konservatizmo, liberalizmo ar socializmo. LTS kelias – permainingas, įvairiais laikotarpiais čia telkėsi įvairios srovės, bet vyraujančia tėkme paprastai įvardijamas konservatizmas. Aptarkime, kiek ši prielaida pagrįsta. Skaityti toliau

V.Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje (0)

Vydūnas

Vokietijai pripažinus ką tik gimusią nepriklausomą Lietuvą, ta proga 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas nusiuntė laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai. Jame yra tokia frazė: “Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui” (cituojama iš 8, 423).Paimta iš konteksto, toji frazė gali skambėti pretenzingai ir perdėm mesianistiškai bei kelti ne itin geras asociacijas su pretenzijomis tų režimų, kurių vienas anksčiau kaip po dešimtmečio (praėjus nuo tų Vydūno pasakytų žodžių) jau rodė savo kruvinus nagus, o kitas intensyviai ruošėsi savo grobuoniškam skrydžiui. Tie režimai nemažą pasaulio dalį netrukus užvaldys (laimei, ne amžiams) gerai žinomais metodais. Skaityti toliau

V.Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija (2)

Vydūnas

Vydūno filosofiją iš esmės galima apibūdinti kaip religijos filosofiją. Visų joje keliamų klausimų išeities pozicija – žmogaus ir Dievo santykis. Tas santykis paaiškinamas gana paprastai: žmogus yra dvasinė esybė. Tai, kas sudaro jo esmę, t.y. žmoniškumas, yra ypatingo ryškumo dieviškosios būties apraiška pasaulyje. „Tame, kas tikrai žmoniška, dieviškumas ir žmoniškumas sutampa“[1], – teigia mąstytojas. Tiesa, ne tik žmogus, bet ir visas pasaulis yra Dievo emanacija. Iš Jo (Dievo) jis (pasaulis) kyla, Jame būna, į Jį grįžta. Viskas, kas pasaulyje dedasi, yra tąsa nenutrūkstančio dieviškojo veikimo, kuris sąlygiškai pasibaigs, kai tuo pasauliu tapusi ir begalinę įvairovę įgavusi dieviškoji substancija vėl grįš į grynosios dvasios, nedalomos vienovės būvį. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV) (2)

Marius Kundrotas

5. E.Berko konservatizmas ir tautininkystė

Konservatizmo ir nacionalizmo, lietuviškai – tautininkystės – santykis gana glaudus per visą jų istoriją. Nors modernioji tautininkystė – šiek tiek jaunesnė už konservatizmą, jos šaknis galima įžvelgti jau Reformacijos procesuose, o pirmines ištakas – dar anksčiau. Konservatizmas ir nacionalizmas nuo pat pradžių iki šiol maitina vienas kitą idėjomis, vertybėmis, veiksmais, o šiuolaikinėje Europoje ir apskritai Vakarų pasaulyje šių ideologijų sąjunga pereina į dar glaudesnį būvį, nei ligšiol, sutinkant kraštutinio liberalizmo iššūkį.

Radikalusis liberalizmas maitina kosmopolitizmą, nacionalizmas savo ruožtu ieško sąjungos konservatizmo ir iš dalies – socializmo stovyklose. Skaityti toliau

V.Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje (4)

Vydūnas

Vydūną galima būtų pavadinti mūsų tautoje užgimusiu žmoniškumo apaštalu. Kaip jis pats yra sakęs, svarbiausias jo gyvenimo siekis buvo „būti tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinti“. Tasai siekis, galima sakyti, buvo būtiškasis šios taurios asmenybės spręstas uždavinys, kurį atliko tiesiog kaip religinę priedermę.

Visa tai, ką Vydūnas padarė, žadindamas tautą, kad ji „vykintų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę, tai esti, kad ji siektų tobulesnio žmoniškumo“, sudaro įstabų mūsų kultūros reiškinį – vydūnizmą. Jau kiekvienas atskiras šio reiškinio komponentas yra pakankamai didelis ir reikšmingas indėlis į kurią nors kultūros sritį, į jos raidą. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (III)) (3)

Marius Kundrotas

4. E.Berko konservatizmas ir socializmas

Šių dviejų pasaulėžiūrų santykis iš pažiūros atrodo prieštaringiausias. Konservatizmas įprastai lokalizuojamas dešinėje, socializmas – kairėje. Konservatizmas gimė iš reakcijos, socializmas žengė per reformas ir revoliucijas. Konservatizmas pabrėžia išskirtinumą, socializmas – lygybę, net iki lygiavos. Vis dėlto, žvelgiant į giluminius principus, jų santykis pasirodo sudėtingesnis, nei iš pirmo žvilgsnio, politiką redukuojant į primityvias geometrines schemas.

Pirmiausiai – konservatizmas ypač gerbia žmonių sąjungas ir bendrijas, tuo jis prieštarauja liberalizmui ir pasirodo artimas socializmui. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (II) (21)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

3. E.Berko konservatizmas ir krikščioniškoji demokratija

Anot dr. Dariaus Vilimo, konservatizmas – tai krikščioniškoji demokratija, perlaužta per ūkanotojo Albiono prizmę. Šioje tezėje esama tiesos, tačiau taip suformuluota ji – pernelyg kategoriška ir stipriai kertasi su tikrove tiek istoriškai, tiek ideologiškai.

Konservatizmas gimė kaip atsakas į liberalizmo iššūkius, krikščioniškoji demokratija – į socializmo iššūkius. Abi šios atsakomosios ideologijos daug ką perėmė iš tų ideologijų, Skaityti toliau

Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“ (18)

V.Savukyno knygos viršelio fragmentasKodėl Rykantų bažnyčia buvo užburta ir kodėl tuo buvo taip tikima, kad net kunigai joje nelaikė mišių? Kokias paslaptis slepia piktasis ponas Čičinskas? Kokiais lietuviais galėjome tapti ir kodėl tapome tokiais, kokiais esame? Atsakymai į šiuos klausimus – LRT laidų vedėjo Virginijaus Savukyno knygoje „Istorija ir mitologijos: tapatybės raiškos XVII – XIX amžiaus Lietuvoje“.

„Knygoje prikeliamas iš užmaršties tas reikšminis pasaulis, kuriame XVII-XIX amžiuje gyveno ir pagal kurį orientavosi lietuvių bendruomenė. Iš mitų ir fantastinių pasakojimų atkuriami kintantys „savojo“, „svetimojo“ ir „kito“ santykiai. Parodoma, kaip įsivaizduojama tautinė tapatybė buvo grūdinama įkaitusioje istorijos kalvėje“, – teigia Nacionalinės premijos laureatas, Vilniaus Universiteto profesorius Kęstutis Nastopka. Skaityti toliau

D.Razauskas. Lietuvių Dievas (video) (22)

dr. Dainius Razauskas

Dr. Dainiaus Razausko, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotojo, pranešimas „Lietuvių Dievas“, skaitytas Antrojoje nacionalinėje religijotyrininkų draugijos konferencijoje „Tarpdisciplininiai religijų tyrimai Lietuvoje: problemos ir perspektyvos“.

2012 m. spalio 26 d., Vilnius. Parengė Daiva Liubamirskaitė. Video iš Ugdymo plėtotės centro virtualios vaizdo įrašų bibliotekos, kurioje skelbiami nufilmuoti švietimo renginiai, įvairios videopamokos, pokalbiai su žymiais žmonėmis, reportažai švietimo temomis. Skaityti toliau

D.Janušaitienė. Lygesni tarp lygių. Mintys dėl siūlomų Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisų (8)

Apeiga

Gruodžio 4 d. Vyriausybėje vykusiame ministerijų atstovų pasitarime greta kitų klausimų buvo svarstomas ir Teisingumo ministerijos pateiktas Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo projektas. Tikriausiai neatsitiktinai į kadenciją baigiančios Vyriausybės posėdžio darbotvarkę įtrauktas projektas, kurio nebuvo Vyriausybės 2012 m. Seimui planuotų teikti įstatymų projektų sąraše.

Šis klausimas paskubomis vėl pradėtas svarstyti, praėjus dvejiems metams po to, kai 2010 pabaigoje suinteresuotoms šalims nepavyko susitarti dėl naujos redakcijos. Skaityti toliau

A.Avižienis. Kaip išgyventi tautai, kai valdžia ja nesirūpina (34)

Turbūt nesiginčysime, kad tauta be valstybės – tauta be ateities. Yra žinoma, kad žydų tauta keletą tūkstantmečių neturėjo savo valstybės, bet kažkokiu būdu sugebėjo išlikti. Tačiau ir žydai XIX-to amžiaus pabaigoje ėmė suprasti, kad moderniame, mobiliame pasaulyje jie neatsispirs nutautėjimo procesams be savo nacionalinės valstybės pagalbos. Izraelio valstybė oficialiai įsteigta 1948 m. ir iki šios dienos ji sulaukia stiprios savo piliečių, pasaulio žydijos ir užsienio sąjungininkų paramos.

Tuo tarpu dabartinėje Europoje vyrauja ypač nepalankios sąlygos tautinių valstybių plėtojimui. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja (49)

Įšventimas į romuvius | V.Daraškevičiaus nuotr.

Šių metų lapkričio 19 d. buvo paskelbti 2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenys. Baltų tikėjimo pasekėjais užsirašė 5,1 tūkstančiai lietuvių. Prieš 10 metų jų buvo užsirašę tik 1,3 tūkstančiai. Iš visų religinių bendrijų Baltai pasirodė kaip auganti ir besiplečianti bendrija, o beveik visos kitos bendrijos sumažėjo.

Toks Baltų tikėjimo suklestėjimas per praėjusį dešimtmetį yra tikrai stebinantis.

Senasis lietuvių tikėjimas oficialiai buvo uždraustas 1387 metų Lietuvos valdovų aktu. Todėl, kai po penkerių šimtmečių bundantys lietuviai  Skaityti toliau

Europos Komisijai nepatiko šventųjų nimbai ant slovakų euro monetos (1)

Slovakų euras

Nacionalinis Slovakijos bankas kitais metais planavo išleisti dviejų eurų nominalo monetą, skirtą 1150-osioms šventųjų Kirilo ir Metodijaus atvykimo į Didžiąją Moraviją metinėms. Tačiau nuo idėjos pavaizduoti nimbus (aureoles) virš šventųjų galvų tikriausiai teks atsisakyti, kadangi Europos Komisija pareikalavo vengti kai kurių simbolių „religinio neutralumo“ vardan.

Ant dabartinio monetos varianto matome du šventuosius ir dvigubą kryžių tarp jų – nacionalinį Slovakijos simbolį. Tačiau aplink jų galvas pradiniame projekte buvusios aureolės pašalintos, Skaityti toliau

Varėnoje bus atidaryta rusų dailininko N.Rericho kūrybos paroda „Grožio keliais“ (0)

Spalio 26 d. 16 val., Varėnos kultūros centro parodų salėje (J. Basanavičiaus g. 17) vyks rusų dailininko Nikolajaus Rericho (1874 – 1947) tapybos reprodukcijų parodos „Grožio keliais“ atidarymas. Parodą pristatys Lietuvos Rericho draugijos pirmininkė Irena Zaleckienė.

„Siekiantis gėrio yra palaimintas visuose keliuose“(N. Rerichas)

Nikolajus Rerichas – didis dailininkas, rašytojas, filosofas, archeologas, keliautojas, garsus visuomenės veikėjas. Nutapė daugiau nei 7000 nuostabių ir nepakartojamų paveikslų. Jo drobės – tai kondensuotos Šviesos kristalai, kuriais prisotinti visi Rericho kūriniai. Jo daugiaplanė kūryba persmelkta šviesos ir tamsos kovos idėja ir tvirtu tikėjimu Gėrio ir Grožio pergale. N. Rericho tapyba, pasižyminti vaiskiomis spalvomis, – peizažai, mitologinės, religinės tematikos paveikslai. Svarbiausia N. Rericho kūrybos tema yra kalnai, vieta, kur atsiskleidžia natūros dvasia, Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Dievai ir dorovė (video) (21)

Jonas Vaiškūnas

J.Vaiškūnas paskaitoje „Dievai ir dorovė“ kalba apie Dievybės sampratą lietuvių etninės kultūros ir šiuolaikinės pasaulėžiūros kontekste“. Ši paskaita vyko Jaunimo etnokultūros stovykloje „Darnos ramuva“ Dvarciškiuose (Švenčionių r.), 2012 08 13-18 d.. Stovyklą rengė Lietuvos ramuvų sąjunga. Filmavo Virginijus Kašinskas.

Jau rašėme, kad Ugdymo plėtotės centras pradėjo kurti atvirą virtualią vaizdo įrašų biblioteką. Joje skelbiami nufilmuoti švietimo renginiai, įvairios videopamokas, pokalbiai su žymiais žmonėmis, reportažai švietimo temomis. Skaityti toliau

A.Patackas. Auxtheias Vissagistis (65)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Viename išsamiausių senosios baltų religijos šaltinių – XVI a. Jono Lasickio „Apie Žemaičių dievus“ (1) yra aprašyta dievybė AUXTHEIAS VISSAGISTIS, kurią Jonas Lasickis interpretuoja kaip Deus omnipotens (Dievas Visagalis), t.y. kaip ikikrikščioniškosios religijos monoteistinį Dievą, kas atitinka idealistinės krypties religijotyrininkų nuomonei, jog seniausia, archainė religijos forma buvo monoteizmas (t. v. pirminis monoteizmas, skiriant jį nuo vėlesnio monoteizmo, atnešto pranašų bei religinių didvyrių, tokių kaip Mahometas ir kt.).

Šis vienintelis rašytiniuose šaltiniuose fiksuotas baltų religijos Dievo teonimas iki šiol nėra įtikinamai išaiškintas. Jis yra tuo svarbesnis, kad paremia nuomonę apie baltų religijos monoteistinį pobūdį, bei – kas nepaprastai intriguoja – gali užvesti ant kelio tyrinėjant, kaip ir iš kur krikščioniškoje teologijoje susiformavo trinitarinė Dievo samprata. Skaityti toliau

Vabzdžių įgėlimo ir įkandimo sukeltos pasekmės ir pirmoji pagalba (0)

efoto.lt | G.Narkevičiaus nuotr.

Bičių, vapsvų ar širšių įgėlimas gali būti mirtinas. Vasarą tikriausiai nerasime žmogaus, kuriam netektų susidurti su kandančiais ar geliančiais nariuotakojais: uodais, mašalais, bitėmis, širšėmis ir t.t. Kadangi yra daugybė vabzdžių, kurie kanda ar gelia, sąlyginai galima juos suskirstyti į dvi kategorijas – nuodingus ir nenuodingus. Nuodingi vabzdžiai: bitės, vapsvos, kamanės, širšės, skruzdėlės. Nenuodingi vabzdžiai: uodai, musės, blakės, utėlės. Skaityti toliau

D.Razauskas. Kaupti ir skleisti: dvi nuostatos į būtį, save ir Tėvynę (9)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Iš pirmo žvilgsnio kaupti atrodo gerai, o skleisti – blogai. Kaupti – tai „rinkti, telkti, koncentruoti ką“ [1], sukaupti – tai ir ką „surinkti, sutelkti, suspiesti“, ir perkeltine, psichine prasme „sutelkti, sukoncentruoti dėmesį“, t.y. susikaupti. O štai skleisti šiaip jau reiškia „daryti, kad plistų į šalis“ ir net „eikvoti, švaistyti“, paskleisti – „išsklaidyti, išskirstyti iš krūvos“ ir „išeikvoti, iššvaistyti“, savo ruožtu skleistis reiškia „skirstytis iš būrio, išsivaikščioti“, netgi „griūti, irti“, pasiskleisti – „išsiskirstyti, iškrikti iš būrio“, taigi (pa)sklisti, išsisklaidyti ir panašiai.

Tačiau iš tikrųjų ne taip viskas paprasta. Mat kaupti – tai būti atsigręžus išorėn, nusistačius išorėn. Skaityti toliau

L.V.Medelis. Politkorektiškumo vingiai su spąstais (1)

Linas V. Medelis

Praėjus kiek mažiau nei mėnesiui nuo  sušaudymo Tulūzoje, Prancūzijos spauda atkreipė dėmesį į vadinamojo politkorektiškumo vingius valdžios požiūryje į tragediją. Mūsų spausdintinė ir visokia kitokia žiniasklaida kaip visada verčiasi tiktai tiesioginiais nekritiškais vertimais, tačiau susigaudyti ir pasimokyti vis tiek galima.  Paskutiniai pranešimai skambėjo maždaug taip: „Alžyriečių kilmės prancūzas M. Merah kovo 11 ir 15 dienomis nušovė tris desantininkus – vieną Tulūzoje, kitus du kaimyniniame Montobano mieste, o kovo 19 dieną – tris vaikus ir vieną suaugusįjį prie žydų mokyklos Tulūzoje“.

Alžyrietis, ir vis dėl to – prancūzas, Tulūzoje lankė Ernesto Renano mokyklą. Buvę draugai, pasak „Le Figaro“, vadina jį ramiu ir mandagiu. Skaityti toliau