Žymos archyvas: religija

I. Trinkūnienė: Laimingi būsime tik gyvendami pagal protėvių išmintį (35)

Inija_V.Trinkunaites nuotrLietuviai yra viena iš sparčiausiai nykstančių Europos tautų. Bėga nuo žemės, bėga iš Lietuvos, tikėdamiesi kažkokios kitokios laimės, negu yra skirta. Ir miršta svetur, jos neradę. Tiesa, ne vienas prašo į gimtinę parvežti nors saują pelenų. Kodėl taip vėlai atsibundame? Kodėl pavėluotai suprantame, kad Tautos gyvybinės galios yra mumyse, kad niekur jų nereikia ieškoti, tik būti ČIA ir gyventi savo paprastą gyvenimą, pasižiūrint į gamtą, kalbėjomės su Senojo baltų tikėjimo bendrijos „Romuva“ Krive Inija Trinkūnienė.

– Ką tik grįžote iš didžiausio pasaulyje renginio, vienijančio daugumą Skaityti toliau

Romuva kviečia į Baltų kultūros ir religijos mokyklą (13)

BKR mokykla, dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 29 d., sekmadienį, 11 val.  Lietuvos Romuva kviečia į Lietuvos technikos bibliotekos salėje Vilniuje (Šv.Ignoto 6) vyksiančią Baltų kultūros ir religijos mokyklą. Šį kartą paskaitas skaitys: mitologas, dr. Dainius Razauskas „Apeigų esmė ir nukrypimai“, etnologė Vida Šatkauskienė „Kasdienės baltų religijos praktikos“, Krivė Inija Trinkūnienė „Romuva pasaulio religijų parlamente“.

Romuvos mokykla veikia jau trečius metus, šių mokslo metų tema – Baltų apeigos. Kitų užsiėmimų metu paskaitų klausytojai turės galimybę susipažinti su kalendorinėmis, Skaityti toliau

S. Lapėnas. 56 procentai migrantų palaiko „Islamo valstybės“ teroristus? Ką mes kviečiame į Lietuvą? (9)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Vietoje įžangos

Baigiant rašyti šį straipsnį, sužinojau apie teroro aktą Paryžiuje. Prancūzijos sostinėje žuvo 129 žmonės, keli šimtai sužeistų. Jau nustatyta, kad  tarp nusikaltėlių buvo ir Prancūzijos piliečiai, ir nauji migrantai, praėję „patikrą“. Prancūzija paskelbė karą „Islamo valstybei“. Tačiau „Islamo valstybė“, tai ne teritorija, kurią galima apmėtyti bombomis, tai ne grupelė teroristų, kuriuos galima paimti į nelaisvę – tai, pirmiausia, galinga ideologija, besiremianti iškraipytais senovinės religijos vertinimais, verbuojant į savo gretas pasekėjus visame pasaulyje. Skaityti toliau

Uoli katalikė V. Abramikienė siūlo pusšimčiu metų prailginti netradicinių religinių bendruomenių nepripažinimą (12)

V. Aleknaitė Abramikienė meldžiasi Dievui | Alkas.lt nuotr.

Spalio 20 d. Seimo narė konservatorė–krikščionė demokratė Vilija Abramikienė (Vilija Aleknaitė Abramikienė) Seime įregistravo Lietuvos respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (RBB) 6-to straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-3670), kuriuo siūlo valstybinio pripažinimo siekiančioms Lietuvos religinėms bendruomenėms ir bendrijoms užkirsti kelią tapti oficialiai valstybės pripažintomis.

Jei Seimas pritartų siūlomoms pataisoms tai šiuo metu valstybės nepripažintos religinės bendrijos oficialaus valstybės pripažinimo turėtų laukti ne kaip dabar yra nustatyta – 25-erius metus nuo jų pirminio registravimo Lietuvoje,o turėtų dar palūkėti pusšimtį metų kol joms sukaks 75-eri. Skaityti toliau

Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos) (12)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV), 2015 m. | Lietuvos Romuvos nuotr.

Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) vyko Pasaulio religijų parlamentas – didžiausias pasaulyje renginys, vienijantis daugumą pasaulio religijų: krikščionybę, islamą, budizmą, senąjį baltiškąjį tikėjimą ir kt.

Religijų parlamento veikloje dalyvavo 10 000 dalyvių – 50-ties religijų atstovai iš 70-ties šalių. Tai renginys, subūręs siekiančius tarpreliginio dialogo, taikos pasaulyje, bendradarbiavimo sprendžiant svarbias pasauliui problemas.

Pirmasis šio parlamento posėdis įvyko 1893 metais Čikagoje (JAV). Skaityti toliau

R. Radavičius. Kiek pabėgėlių yra tarp pabėgėlių? (10)

Migrantai | youtube.com stopkadras

Pastaruoju metu socialiniai tinklai yra perpildyti pabėgėlius iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių užjaučiančiais ir grubų elgesį su jais smerkiančiais pasisakymais. Daugelis siūlosi pabėgėlius priimti savo namuose, įskaitant Suomijos premjerą, kuris pakvietė juos apgyvendinti savo užmiesčio name. Neišmanėliams aiškinamas skirtumas tarp žodžių „pabėgėlis“ ir „migrantas“.

Tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose talpinamos nuotraukos su širdį draskančiais pabėgėlių šeimų, mažų vaikų, nėščių moterų vaizdais iš įvairių Europos Sąjungos (ES) šalių. Skaityti toliau

R. Balkutė. Ugnies garbintojai Indijoje (0)

Jantra. R. Balkutės nuotrauka

Visų pasaulio tautų mitologijoje, pasaulėžiūroje ir kasdieniame žmonių gyvenime ugnis užėmė svarbią vietą. Ji buvo garbinama kaip vienas iš visatą sudarančių elementų. Per visą žmonijos istoriją labiausiai buvo paplitęs aukojimo ugniai ritualas. Šiuolaikinėje Indijoje (1) ugnis vis dar užima vieną svarbiausių vietų kasdieniame žmonių gyvenime: šventyklose, namuose, atliekant visuomenines ir šeimos apeigas.

Dievas Agnis

Senovės indai tikėjo, kad žmogaus gyvenimui daug įtakos turi dangaus šviesuliai, kosminė energija, dievų valdomos gamtos jėgos. Dievų malonė pelnoma tik aukomis, kurias aukojant giedamos tam tikros giesmės – himnai. Skaityti toliau

Laukinių vaikų sala: ar jie išmoktų būti žmonėmis? (nuotraukos) (1)

Pedos smelyje_JonoV. foto

100 kūdikių. Jokių suaugusiųjų. Viena sala. Be kalbos, kultūros ar įrankių, kuo jie taptų ir kaip vystytųsi jų pačių vaikai?

Ši sala – keista vieta. Apžėlusi, nenuspėjama, plėšoma karo. Dieną, kai saulė kopia dangumi, būna tylu ir ramu. Bet vėliau, šešėliams medžiuose tirštėjant, iš miško tankmės atsklinda ūkavimai ir nuaidi per visą salą. Iškart pasigirsta atsakomieji šūksniai iš tankiai medžiais apžėlusio kito salos krašto. Kvietimas, tada atsakas. Ir tada tyla.

Garsai vėl pasklinda medžių viršūnėmis. Ūkavimas ir tada tolimi atsakai. Aukšto tono ir pasikartojantys garsai nėra žodžiai. Bet jie vis vien kažką reiškia: medžiotojai grįžta namo. Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Apie ideologijų prigimtį ir žalą (50)

Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Kas iš esmės, pamatiniu būdu jungia dvi ideologijas, neva visiškai skirtingas ir priešiškas – komunizmą ir genderizmą​? Atviras ir programinis, manifestinis atsiskyrimas nuo Dievo ir religijos, jo neigimas ir viso socialinio gyvenimo grindimas kitais, „žmogiškais“ pagrindais. Kiek mūsų istorinė atmintis pajėgi aprėpti, tūkstančiai pasaulio religijų, didelių ir mažų, buvo žmogaus būties pamatas. Toks jis buvo ir išliks, nes to reikalauja pati žmogaus prigimtis, įėmusi dieviškąją kibirkštį ir gėrio pradą. Aiškiai reflektuodamas tąjį pradą žmogus atsiskyrė nuo likusios mažiau sąmoningos gamtos. Skaityti toliau

D. Razauskas. Kur vyksta tikrasis karas už Tėvynę? (153)

Razausko 0 DSC_8333

Pradėkime nuo to, kas mes esame, kas yra baltai. Baltų pavadinimas – reikia visuomet tai turėti omeny – yra lingvistinis terminas, XIX amžiaus vidury vokiečių kalbininko Georgo Neselmano (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann) pagal Baltijos jūrą įvestas pavadinti tam tikroms kalboms, nuo to laiko vadinamoms baltų kalbomis. Iš jų gyvos, tebevartojamos bėra išlikusios dvi, latvių ir lietuvių, ir dar viena, gyvai nebevartojama, bet rašytiniais šaltiniais pakankamai paliudyta prūsų kalba. Suprantama, anksčiau artimomis kalbomis ar tarmėmis kalbėjo ir kitos aplinkinės gentys, kurios šia prasme irgi priklauso baltams. Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga apie religijų įvairovę Lietuvoje (2)

religiju-ivairove-lietuvoje-knygaBalandžio 7 d., 17.3O val. Vilniuje, Prospekto Galerijoje (Gedimino pr. 43) vyks knygos „Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventės“ pristatymas.

Renginio metu bus pristatyta ką tik pasirodžiusią knygą „Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventės“.

Daugelis iš mūsų žino, kad gyvena krikščioniškoje visuomenėje, kur vyrauja Romos katalikų bažnyčia, tad kam vargintis pokalbiais apie religinę įvairovę Lietuvoje? Vis dėlto, 2011 m. Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, kas ketvirtas mūsų šalies gyventojas savęs nelaiko kataliku ir nesitapatina su šia bažnyčia. Skaityti toliau

R. Balkutė. Indėno šokis ir daina Kūrėjui, Saulei, Vėjui, Dvasioms (nuotraukos) (2)

Indeno apeiga | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Iš konferencijos Indijoje užrašų

Tęsiu pasakojimą apie kultūrines apeigas ir religinius ritualus, kuriuos kiekvieną rytą atlikdavo Tarptautinės dvasinių vadovų konferencijos ir sueigos (International Conference and Gathering of Elders) dalyviai Maisoro mieste Ganapačio Sačičidanandos ašrame (Šri Ganapati Sachchidananda Ashram). Konferencijos dalyviai ne tik stebėjo, bet ir patys buvo tų apeigų dalyviai. Jie ne tik susipažino su įvairių tautų papročiais, šių apeigų metu visi pagerbė savuosius dievus, meldė laimės, meilės, sėkmės sau ir savo šeimoms, vienybės tautoms, visuotinės gerovės ir taikos Žemėje. Skaityti toliau

V. Doniela. Atviroji ir uždaroji dvasia (ištraukos) (2)

vytautas-donela-slic.org-nuotr

Žvelgiant į istoriją ne įprastiniu (vadovėliniu) chronologiniu požiūriu, bet iš plotmės, kurią čia dėl visko pavadinsime kultūrine sociologine, galima teigti, kad autoritetizmas ir demokratizmas yra konkrečios dviejų radikaliai skirtingų mentalitetų išraiškos. Šie du mentalitetai yra atviroji ir uždaroji dvasia, du socialiniai nusiteikimai, dvi skirtingos visuomeninės jėgos, kurios turi savus veikimo dėsnius.

Specifinėse visuomeninio gyvenimo srityse šie du mentalitetai reiškiasi radikaliai skirtingomis formomis. Politinėje srityje uždaroji dvasia sieks autoritarinės struktūros, brėš aiškią liniją tarp valdovo ir valdinio. Skaityti toliau

A. Navickas. Tibeto laisvės kova ir mūsų reikalas (3)

Tibetui remti renginio plakatasKovo 10 dieną 12 valandą ketinu būti Vilniaus Rotušės aikštėje ir dalyvauti akcijoje, skirtoje pagerbti Tibeto laisvės kovą. 135 akcijos dalyviai laikys 135 tibetiečių, kurie per pastaruosius keletą metų susidegino, protestuodami prieš Kinijos represijas Tibete, portretus. Turiu vilties, kad į aikštę susirinks kur kas daugiau nei 135 žmonės.

Gerbiu budistinę tradiciją, tačiau esu krikščionis ir Tibeto laisvės kovą remiu ne dėl Rytų kultūros žavesio, bet dėl įsitikinimo, kad nė vienas iš mūsų negali taikstytis, kai griaunama žmonių laisvė, niekinamas orumas ar net kyla grėsmė žmogaus, nesvarbu, kokie būtų jo įsitikinimai ar tautybė, gyvybei. Skaityti toliau

I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (3) (nuotraukos) (4)

Inija-Trinkuniene-Maisoro-konferencijoje-Indijoje-R.Balkutes-nuotr2-K100

Alkas.lt toliau skelbia Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės pasakojimą iš Indijos, kurioje ji neseniai lankėsi. Pirmą pasakojimo dalį rasite ČIA, antrą ČIA.

Savo kelionės po Indiją aprašymuose dar nepaminėjau vieno iš svarbiausių kelionės tikslų – dalyvavimo konferencijoje, todėl dabar pats laikas pratęsti Indijos įspūdžius. Tarptautinė dvasinių vadovų konferencija ir sueiga (International Conference and Gathering of Elders) vyksta kas trejus metus Indijoje, ją rengia Tarptautinis kultūros tyrimų centras, veikiantis JAV ir Indijos Tautinė savanorių organizacija – Rashtriya Swayamsevak Sangh (RSS).

Ši konferencija – penktoji. Skaityti toliau

Ar bus uždrausta diskriminuoti religines mažumas? (video) (8)

seimas-religija-j.vaiskuno-koliazas-K100

Vasario 25 d., trečiadienį, 10 val. Seime, Seimo Konstitucijos salėje vyko apskritojo stalo diskusija apie religinių mažumų bendruomenes Religinių mažumų vieta šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: nematomos ir/ar nepažįstamos?

Tiesioginę transliaciją žiūrėkite ČIA (transliacija baigta, žr. vaizdo įrašą).

Šį renginį rengia Seimo narė Dalia Kuodytė, Seimo Žmogaus teisių komitetas ir Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras.

„Renginyje bus keliami aktualūs klausimai apie religinių mažumų vietą šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: Skaityti toliau

Ž. Bisonetas. Tos pačios lyties „santuokų“ totalitarizmas (14)

vėliava1996 metais žurnalas First Things surengė simpoziumą, pavadinimu „Teisminis politikos uzurpavimas“, kuriame buvo diskutuojama apie tai, kokią grėsmę Amerikos demokratijai kelia Aukščiausiojo Teismo šalyje įteisinti abortai. Žinoma, jokie argumentai negali varžytis su tuo, jog aborto metu žudomi nekalti žmonės, tačiau First Things, net tai žinodami, pasirinko kalbėti ne apie pačius kūdikius ar jų tėvus, bet apie grėsmę Amerikos demokratijai, kurią sukėlė šis eksperimentas, įgalindamas teismų kompetencijos ribų išplėtimą, kas ir privedė prie abortų legalizacijos. Skaityti toliau

A. Žarskus. Apie žodžio laisvę ir liberalius įstatymus (51)

Aleksandras Žarckus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Žodžio laisvė yra tarsi lakmuso popierėlis pagal kurį sprendžiama apie šalies demokratiškumą. Kokia padėtis su žodžio laisve yra Vakarų demokratinėse šalyse? Pažvelkime plačiau.

Žodžio laisvė istoriškai nesenas reiškinys. JAV žodžio laisvė buvo ginama kaip jokioje kitoje pasaulio šalyje. „Šeštame XX-to amžiaus dešimtmetyje, – rašo N. Chomskis, – JAV Aukščiausias Teismas laisvam žodžiui skyrė išskirtinį dėmesį. Aukščiausiojo Teismo požiūriu žodžio laisvė yra absoliuti, išskyrus tuos atvejus, kai ja piktnaudžiaujama nusikalstant. Visais kitais atvejais reikėtų labai svarbios priežasties tam, kad žodžio laisvė būtų ribojama. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Žvejyba drumstame vandenyje (11)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Jeigu liberalai ir „naujoji kairė“ tautiškumą ir patriotizmą vadina fašizmu ir nacizmu, tai nereiškia, jog mes turime fašizmą ir nacizmą vadinti tautiškumu ir patriotizmu. Valentinas Gylys

Žvejų išmintis byloja, kad drumstame vandenyje žuvauti lengviau. Žuvys prasčiau mato, prasčiau orientuojasi. Kiek tame tiesos – sunku pasakyti: juk žuvys daugiau vadovaujasi šonine linija, lytėjimo pojūčiais, nei rega. Tikėtina, jog tai – pasaka, sukurta varžovams apgauti. Vis gi žmonių pasaulyje žvejyba drumstame vandenyje – puikus įvaizdis klaidinantiems manevrams. Skaityti toliau

D. Stancikas. Europa savo spąstuose (9)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Dar prieš metus ES lyderiai žadėjo bausti Šveicariją, kurios piliečiai referendume pareikalavo riboti imigraciją. Dar taip neseniai Lietuva, pirmininkaudama Europos Sąjungai, vidaus reikalų ministro D. Barakausko asmeny netgi ragino Europą dar plačiau atverti savo sienas. Tuo tarpu po praėjusios savaitės teroristinių žudynių Paryžiuje Ispanija jau siūlo keisti Šengeno sutartį ir taip stiprinti valstybinių sienų apsaugą. Vengrijos premjeras aiškina, kad imigracija – blogis, kurį pats laikas sustabdyti. Vokietijoje „patriotiniai europiečiai prieš Vakarų islamizaciją” organizuoja savaitines antiislamines akcijas, o Izraelio premjeras kviečia visus Europos žydus „grįžti namo“ (beje, Paryžiuje nužudyti žydai jau „grįžta namo“ – laidojami Izraelyje). Skaityti toliau

T. Šernas. Aš nesu Charlie (16)

Tomas-Sernas-Scanpix-nuotr

Pasaulį eilinį kartą sukrėtė faktas, kad žmonės už savo įsitikinimų reiškimą gali būti persekiojami ar net nužudyti. Šį kartą nukentėjo satyrinio leidinio „Charlie Hebdo“ bendradarbiai. Rytų europiečiai per šimtmečius yra įpratę prie minties, kad piliečių varžymus vykdo valstybė. Šiuo atveju viskas atvirkščiai – nepatenkinti ekstremistiški piliečiai patys varžo kitus ekstremistiškus piliečius ir tokį ekstremizmą toleruojančią valstybę. Nepaisant to, faktas išlieka toks pats – žmonės šiuolaikinėje Europoje gali nukentėti dėl to, ką jie skelbia. Televizija parodė, kaip grupės žmonių išreiškia užuojautą ir solidarumą, rankose laikydami žvakeles ir užrašą „Je suis Charlie” (Aš esu Charlie). Skaityti toliau

V. Rubavičius. Liūdžiu ir užjaučiu, tačiau „Je ne suis pas Charlie“ (53)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pasibaisėtinas ir šaltakraujis prancūzų satyrinio tabloido Charlie Hebdo redakcijos darbuotojų išžudymas sukrėtė Europą. Įvairių šalių žmonės reiškia užuojautą Prancūzijai ir žuvusiųjų artimiesiems, plinta spontaniškos solidarumo su laisvą žodį ginančia žiniasklaida demonstracijos. Į gatves ir aikštes išeinantys žmonės sako, kad teroristai jų neįbaugins. Prancūzijos ir kitų šalių vyriausybės, taip pat Europos Sąjungos Parlamentas rengia skubius pasitarimus, kad būtų nusakytos aiškios kovos su terorizmu, taip pat ir naujos imigracijos politikos gairės. Kad ir kaip liūdėtume, būtina ir bandyti pasiaiškinti jei ne šio baisaus nusikaltimo priežastis, tai bent aplinkybes, kurios vienaip ar kitaip skatina islamistinės ideologijos, islamistinio ekstremizmo ir terorizmo plitimą Europoje. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas (63)

kosmopolitai-m.kundroto-nuotr

Prasideda antimusulmoniška kampanija. Dalis lietuvių žvelgia rusų akimis, remdami juos kovoje su užgrobtų musulmoniškų šalių patriotais. Dalis – prancūzų ir kitų vakariečių akimis, regėdami radikalių islamistų imigrantų siautėjimus. Jei žvelgsime lietuviškai – išvysime, kad mūsų šalyje jau nuo XIV a. gyvena musulmonai – totoriai. Kultūringi, integruoti, ištikimi Lietuvos patriotai. Lietuva daug kam galėtų būti pavyzdžiu, kaip suderinti įvairias tautines ir religines grupes darnioje visuomenėje. Deja, šiuo metu būtent mes griebiamės svetimų pavyzdžių ir ne visuomet – geriausių.

Naują antiislamizmo bangą sukėlė trečiadienio drama Prancūzijoje. Kas gi įvyko? Liberali ir kairuoliška Skaityti toliau

L. Vilkaitė. Pasakyk, kokia kalba kalbi, pasakysiu – kaip matai pasaulį (5)

kokia kalba kalbiAr kalba ir mąstymas atskiriami? Ar žmonės, kurie kalba skirtingomis kalbomis, ir mąsto skirtingai? Šie ir panašūs klausimai seniai kamavo tiek paprastus žmones, tiek mokslininkus. Ne vienas, tikriausiai, esate girdėję mitą apie tai, kad eskimai turi penkiasdešimt pavadinimų sniegui, kaip pavyzdį, įrodantį, kad skirtingų kultūrų žmonės, kalbėdami skirtingomis kalbomis, skirtingai ir mato pasaulį.

Tačiau tokie pavyzdžiai savotiškai supina kalbų skirtumus su kultūrų savitumais, ar net gamtinėmis tautos gyvenimo sąlygomis: juk, tarkim, ispanams niekada nebus aktualu susikurti daugybę terminų sniegui apibūdinti. Tačiau panašu, kad teiginiai,

Skaityti toliau

D. Razauskas. Vienas Dievas, vienas Tikėjimas, viena Žemė (220)

dainius-razauskas-2012-j.vaiskuno-nuotr-K100

Aš ne „pagonis”, nes „krikščionybė – pagonybė” tėra primesta ideologinė priešprieša. Panašiai bolševikai buvo primetę priešpriešą „proletaras – buržujus”, arba „proletaras internacionalistas – buržuazinis nacionalistas”, ir ta priešprieša turėjo surišti lietuvio sielą sunkiomis kaltės grandinėmis: jeigu aš myliu Tėvynę ir nekenčiu okupantų, vadinasi, tesu smulkus savanaudis niekšas…

Ideologija yra tarsi pjesė, kurioje vaidmenys visiems padalyti taip, kad pagrindinis herojus, o per jį ir pjesės autorius, išeitų nugalėtoju. Ir jeigu priimi „pjesę” už gryną pinigą, Skaityti toliau

M. Valaitienė apie Ramuvą ir Romuvą, etninę kultūrą ir religiją (20)

ramuvos-stovykla-2013-v-daraskeviciaus-nuotr-K100

Lietuvos jaunimo ramuva (LJR) rengia įvairias stovyklas, skatina jaunimą pažinti baltų kultūrą per bendrą veiklą. Daugelį veiklų įkvėpusi ir sukūrusi vaidilė Miglė Valaitienė pasakoja apie savo patirtį bendruomenėje, bendruomenės ateitį, viziją ir ateities planus.

Pradėkim nuo klausimo, kas yra Romuva ir kuo tai skiriasi nuo Lietuvos jaunimo ramuvos?

Teorinis skirtumas gal ir yra. Sovietmečiu, kai religinių bendruomenių veikla buvo ribojama, susikūrė VU kraštotyrininkų ramuva, Skaityti toliau

Vilniuje vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencija (33)

Pasaulio religijų konferencija Nagpure, Indijoje 2009 m. | Alkas.lt nuotr.

Liepos 8-9 dienomis  Vilniuje vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencija  „Motina žeme, sujunki mus”.  Šio renginio tikslas – didinti ekologinį sąmoningumą, remiantis vietinėmis  ryšio su žeme tradicijomis.

Europos etninių religijų kongresas kartu  su  Senovės baltų religine bendrija Romuva, siekdami  stiprinti Europos tautų solidarumą ir tarpreliginį dialogą, Europos etninėms religijoms ir tradicijoms skirtas konferencijas įvairiose Europos valstybėse rengia kasmet nuo 1998 metų.

Į šių metų konferenciją atvyksta etninių religijų atstovai ir mokslininkai tyrinėjantys Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Apie svajonę, gyvulius ir politiką (1)

Vytautas Juozapaitis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Nuvilnijo, nubangavo šventinis Lietuvos narystės dešimtmečio Europos Sąjungoje šurmulys. Nuskambėjo sveikinimai ir palinkėjimai tapti dar modernesniais, dar europietiškesniais, dar šaunesniais. Dar, ir dar, ir dar… Lyg viskas ir tvarkoje: lyderių akyse – ugnis, kalbose – aistra bei kvietimas telktis naujiems iššūkiams ir svajonių įgyvendinimui. Tačiau kuo toliau, tuo labiau manęs neapleidžia mintis, kad didžiosios daugumos politikų kalbose trūksta „rišamosios medžiagos“, be kurios visi iškilmingi ir padrąsinantys žodžiai vis nepasiekia tikslo.

Apie tai ir norėčiau pasidalinti savo mintimis, kuriose gyvena dar viena svajonė, kurios niekas nedrįsta įvardinti. Nors toji svajonė yra labai paprasta Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu (29)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Skiriu bičiulio Jono Trinkūno – Krivio Jauniaus atminimui

Senoji baltų religija ir krikščionybė, jų santykiai yra vieni  iš svarbiausių Vydūno filosofijoje ir grožinėje kūryboje aptariamų bei vaizduojamų dalykų. Tie dalykai esmingai įsikomponuoja į jo religinės filosofijos sistemą, kurios pagrindą sudaro indiškuoju vedantizmu ryškiai dvelkiantis panenteistiškasis būties aiškinimas, postuluojantis ir imanentinį, ir transcendentinį Dievą. Toksai vydūniškasis aiškinimas labai akivaizdžiai susišaukia su indiškųjų upanišadų būties samprata, kurią įžymus šiuolaikinis indų filosofas (beje, vedantos atstovas) Sarvepalis Radhakrišnanas yra taip apibūdinęs: Skaityti toliau

Vyks prof. N.Vėliaus skaitymai – VII: „Gyvūnų pasaulis baltų religijoje ir mitologijoje“ (2)

Norbertas Vėlius 1938-1996

Balandžio 10 d., 9 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Antakalnio g. 6, Vilnius)  prasidėjo septintą kartą rengiama mokslinė konferencija „Norberto Vėliaus skaitymai“.

Šiemet konferencija suburs įvairių mokslo sričių – folkloro, etnologijos, archeologijos, kalbotyros, menotyros ir kt. – tyrinėtojus kurie gilinsis į gyvūnų (žinduolių, paukščių, roplių, žuvų, vabalų) vaizdinio problematiką, remiantis įvairių baltų genčių ir tautų religijos ir mitologijos šaltiniais, archeologijos, lingvistikos, etnografijos, tautosakos ir kt. duomenimis. Konferencijoje, kurios bendra tema yra „Gyvūnų pasaulis baltų religijoje ir mitologijoje“, bus nagrinėjami šie klausimai: Skaityti toliau