Žymos archyvas: religija

R. Balkutė. Indėno šokis ir daina Kūrėjui, Saulei, Vėjui, Dvasioms (nuotraukos) (2)

Indeno apeiga | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Iš konferencijos Indijoje užrašų

Tęsiu pasakojimą apie kultūrines apeigas ir religinius ritualus, kuriuos kiekvieną rytą atlikdavo Tarptautinės dvasinių vadovų konferencijos ir sueigos (International Conference and Gathering of Elders) dalyviai Maisoro mieste Ganapačio Sačičidanandos ašrame (Šri Ganapati Sachchidananda Ashram). Konferencijos dalyviai ne tik stebėjo, bet ir patys buvo tų apeigų dalyviai. Jie ne tik susipažino su įvairių tautų papročiais, šių apeigų metu visi pagerbė savuosius dievus, meldė laimės, meilės, sėkmės sau ir savo šeimoms, vienybės tautoms, visuotinės gerovės ir taikos Žemėje. Skaityti toliau

V. Doniela. Atviroji ir uždaroji dvasia (ištraukos) (2)

vytautas-donela-slic.org-nuotr

Žvelgiant į istoriją ne įprastiniu (vadovėliniu) chronologiniu požiūriu, bet iš plotmės, kurią čia dėl visko pavadinsime kultūrine sociologine, galima teigti, kad autoritetizmas ir demokratizmas yra konkrečios dviejų radikaliai skirtingų mentalitetų išraiškos. Šie du mentalitetai yra atviroji ir uždaroji dvasia, du socialiniai nusiteikimai, dvi skirtingos visuomeninės jėgos, kurios turi savus veikimo dėsnius.

Specifinėse visuomeninio gyvenimo srityse šie du mentalitetai reiškiasi radikaliai skirtingomis formomis. Politinėje srityje uždaroji dvasia sieks autoritarinės struktūros, brėš aiškią liniją tarp valdovo ir valdinio. Skaityti toliau

A. Navickas. Tibeto laisvės kova ir mūsų reikalas (3)

Tibetui remti renginio plakatasKovo 10 dieną 12 valandą ketinu būti Vilniaus Rotušės aikštėje ir dalyvauti akcijoje, skirtoje pagerbti Tibeto laisvės kovą. 135 akcijos dalyviai laikys 135 tibetiečių, kurie per pastaruosius keletą metų susidegino, protestuodami prieš Kinijos represijas Tibete, portretus. Turiu vilties, kad į aikštę susirinks kur kas daugiau nei 135 žmonės.

Gerbiu budistinę tradiciją, tačiau esu krikščionis ir Tibeto laisvės kovą remiu ne dėl Rytų kultūros žavesio, bet dėl įsitikinimo, kad nė vienas iš mūsų negali taikstytis, kai griaunama žmonių laisvė, niekinamas orumas ar net kyla grėsmė žmogaus, nesvarbu, kokie būtų jo įsitikinimai ar tautybė, gyvybei. Skaityti toliau

I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (3) (nuotraukos) (4)

Inija-Trinkuniene-Maisoro-konferencijoje-Indijoje-R.Balkutes-nuotr2-K100

Alkas.lt toliau skelbia Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės pasakojimą iš Indijos, kurioje ji neseniai lankėsi. Pirmą pasakojimo dalį rasite ČIA, antrą ČIA.

Savo kelionės po Indiją aprašymuose dar nepaminėjau vieno iš svarbiausių kelionės tikslų – dalyvavimo konferencijoje, todėl dabar pats laikas pratęsti Indijos įspūdžius. Tarptautinė dvasinių vadovų konferencija ir sueiga (International Conference and Gathering of Elders) vyksta kas trejus metus Indijoje, ją rengia Tarptautinis kultūros tyrimų centras, veikiantis JAV ir Indijos Tautinė savanorių organizacija – Rashtriya Swayamsevak Sangh (RSS).

Ši konferencija – penktoji. Skaityti toliau

Ar bus uždrausta diskriminuoti religines mažumas? (video) (8)

seimas-religija-j.vaiskuno-koliazas-K100

Vasario 25 d., trečiadienį, 10 val. Seime, Seimo Konstitucijos salėje vyko apskritojo stalo diskusija apie religinių mažumų bendruomenes Religinių mažumų vieta šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: nematomos ir/ar nepažįstamos?

Tiesioginę transliaciją žiūrėkite ČIA (transliacija baigta, žr. vaizdo įrašą).

Šį renginį rengia Seimo narė Dalia Kuodytė, Seimo Žmogaus teisių komitetas ir Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras.

„Renginyje bus keliami aktualūs klausimai apie religinių mažumų vietą šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: Skaityti toliau

Ž. Bisonetas. Tos pačios lyties „santuokų“ totalitarizmas (14)

vėliava1996 metais žurnalas First Things surengė simpoziumą, pavadinimu „Teisminis politikos uzurpavimas“, kuriame buvo diskutuojama apie tai, kokią grėsmę Amerikos demokratijai kelia Aukščiausiojo Teismo šalyje įteisinti abortai. Žinoma, jokie argumentai negali varžytis su tuo, jog aborto metu žudomi nekalti žmonės, tačiau First Things, net tai žinodami, pasirinko kalbėti ne apie pačius kūdikius ar jų tėvus, bet apie grėsmę Amerikos demokratijai, kurią sukėlė šis eksperimentas, įgalindamas teismų kompetencijos ribų išplėtimą, kas ir privedė prie abortų legalizacijos. Skaityti toliau

A. Žarskus. Apie žodžio laisvę ir liberalius įstatymus (51)

Aleksandras Žarckus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Žodžio laisvė yra tarsi lakmuso popierėlis pagal kurį sprendžiama apie šalies demokratiškumą. Kokia padėtis su žodžio laisve yra Vakarų demokratinėse šalyse? Pažvelkime plačiau.

Žodžio laisvė istoriškai nesenas reiškinys. JAV žodžio laisvė buvo ginama kaip jokioje kitoje pasaulio šalyje. „Šeštame XX-to amžiaus dešimtmetyje, – rašo N. Chomskis, – JAV Aukščiausias Teismas laisvam žodžiui skyrė išskirtinį dėmesį. Aukščiausiojo Teismo požiūriu žodžio laisvė yra absoliuti, išskyrus tuos atvejus, kai ja piktnaudžiaujama nusikalstant. Visais kitais atvejais reikėtų labai svarbios priežasties tam, kad žodžio laisvė būtų ribojama. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Žvejyba drumstame vandenyje (11)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Jeigu liberalai ir „naujoji kairė“ tautiškumą ir patriotizmą vadina fašizmu ir nacizmu, tai nereiškia, jog mes turime fašizmą ir nacizmą vadinti tautiškumu ir patriotizmu. Valentinas Gylys

Žvejų išmintis byloja, kad drumstame vandenyje žuvauti lengviau. Žuvys prasčiau mato, prasčiau orientuojasi. Kiek tame tiesos – sunku pasakyti: juk žuvys daugiau vadovaujasi šonine linija, lytėjimo pojūčiais, nei rega. Tikėtina, jog tai – pasaka, sukurta varžovams apgauti. Vis gi žmonių pasaulyje žvejyba drumstame vandenyje – puikus įvaizdis klaidinantiems manevrams. Skaityti toliau

D. Stancikas. Europa savo spąstuose (9)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Dar prieš metus ES lyderiai žadėjo bausti Šveicariją, kurios piliečiai referendume pareikalavo riboti imigraciją. Dar taip neseniai Lietuva, pirmininkaudama Europos Sąjungai, vidaus reikalų ministro D. Barakausko asmeny netgi ragino Europą dar plačiau atverti savo sienas. Tuo tarpu po praėjusios savaitės teroristinių žudynių Paryžiuje Ispanija jau siūlo keisti Šengeno sutartį ir taip stiprinti valstybinių sienų apsaugą. Vengrijos premjeras aiškina, kad imigracija – blogis, kurį pats laikas sustabdyti. Vokietijoje „patriotiniai europiečiai prieš Vakarų islamizaciją” organizuoja savaitines antiislamines akcijas, o Izraelio premjeras kviečia visus Europos žydus „grįžti namo“ (beje, Paryžiuje nužudyti žydai jau „grįžta namo“ – laidojami Izraelyje). Skaityti toliau

T. Šernas. Aš nesu Charlie (16)

Tomas-Sernas-Scanpix-nuotr

Pasaulį eilinį kartą sukrėtė faktas, kad žmonės už savo įsitikinimų reiškimą gali būti persekiojami ar net nužudyti. Šį kartą nukentėjo satyrinio leidinio „Charlie Hebdo“ bendradarbiai. Rytų europiečiai per šimtmečius yra įpratę prie minties, kad piliečių varžymus vykdo valstybė. Šiuo atveju viskas atvirkščiai – nepatenkinti ekstremistiški piliečiai patys varžo kitus ekstremistiškus piliečius ir tokį ekstremizmą toleruojančią valstybę. Nepaisant to, faktas išlieka toks pats – žmonės šiuolaikinėje Europoje gali nukentėti dėl to, ką jie skelbia. Televizija parodė, kaip grupės žmonių išreiškia užuojautą ir solidarumą, rankose laikydami žvakeles ir užrašą „Je suis Charlie” (Aš esu Charlie). Skaityti toliau

V. Rubavičius. Liūdžiu ir užjaučiu, tačiau „Je ne suis pas Charlie“ (53)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pasibaisėtinas ir šaltakraujis prancūzų satyrinio tabloido Charlie Hebdo redakcijos darbuotojų išžudymas sukrėtė Europą. Įvairių šalių žmonės reiškia užuojautą Prancūzijai ir žuvusiųjų artimiesiems, plinta spontaniškos solidarumo su laisvą žodį ginančia žiniasklaida demonstracijos. Į gatves ir aikštes išeinantys žmonės sako, kad teroristai jų neįbaugins. Prancūzijos ir kitų šalių vyriausybės, taip pat Europos Sąjungos Parlamentas rengia skubius pasitarimus, kad būtų nusakytos aiškios kovos su terorizmu, taip pat ir naujos imigracijos politikos gairės. Kad ir kaip liūdėtume, būtina ir bandyti pasiaiškinti jei ne šio baisaus nusikaltimo priežastis, tai bent aplinkybes, kurios vienaip ar kitaip skatina islamistinės ideologijos, islamistinio ekstremizmo ir terorizmo plitimą Europoje. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas (63)

kosmopolitai-m.kundroto-nuotr

Prasideda antimusulmoniška kampanija. Dalis lietuvių žvelgia rusų akimis, remdami juos kovoje su užgrobtų musulmoniškų šalių patriotais. Dalis – prancūzų ir kitų vakariečių akimis, regėdami radikalių islamistų imigrantų siautėjimus. Jei žvelgsime lietuviškai – išvysime, kad mūsų šalyje jau nuo XIV a. gyvena musulmonai – totoriai. Kultūringi, integruoti, ištikimi Lietuvos patriotai. Lietuva daug kam galėtų būti pavyzdžiu, kaip suderinti įvairias tautines ir religines grupes darnioje visuomenėje. Deja, šiuo metu būtent mes griebiamės svetimų pavyzdžių ir ne visuomet – geriausių.

Naują antiislamizmo bangą sukėlė trečiadienio drama Prancūzijoje. Kas gi įvyko? Liberali ir kairuoliška Skaityti toliau

L. Vilkaitė. Pasakyk, kokia kalba kalbi, pasakysiu – kaip matai pasaulį (5)

kokia kalba kalbiAr kalba ir mąstymas atskiriami? Ar žmonės, kurie kalba skirtingomis kalbomis, ir mąsto skirtingai? Šie ir panašūs klausimai seniai kamavo tiek paprastus žmones, tiek mokslininkus. Ne vienas, tikriausiai, esate girdėję mitą apie tai, kad eskimai turi penkiasdešimt pavadinimų sniegui, kaip pavyzdį, įrodantį, kad skirtingų kultūrų žmonės, kalbėdami skirtingomis kalbomis, skirtingai ir mato pasaulį.

Tačiau tokie pavyzdžiai savotiškai supina kalbų skirtumus su kultūrų savitumais, ar net gamtinėmis tautos gyvenimo sąlygomis: juk, tarkim, ispanams niekada nebus aktualu susikurti daugybę terminų sniegui apibūdinti. Tačiau panašu, kad teiginiai,

Skaityti toliau

D. Razauskas. Vienas Dievas, vienas Tikėjimas, viena Žemė (215)

dainius-razauskas-2012-j.vaiskuno-nuotr-K100

Aš ne „pagonis”, nes „krikščionybė – pagonybė” tėra primesta ideologinė priešprieša. Panašiai bolševikai buvo primetę priešpriešą „proletaras – buržujus”, arba „proletaras internacionalistas – buržuazinis nacionalistas”, ir ta priešprieša turėjo surišti lietuvio sielą sunkiomis kaltės grandinėmis: jeigu aš myliu Tėvynę ir nekenčiu okupantų, vadinasi, tesu smulkus savanaudis niekšas…

Ideologija yra tarsi pjesė, kurioje vaidmenys visiems padalyti taip, kad pagrindinis herojus, o per jį ir pjesės autorius, išeitų nugalėtoju. Ir jeigu priimi „pjesę” už gryną pinigą, Skaityti toliau

M. Valaitienė apie Ramuvą ir Romuvą, etninę kultūrą ir religiją (20)

ramuvos-stovykla-2013-v-daraskeviciaus-nuotr-K100

Lietuvos jaunimo ramuva (LJR) rengia įvairias stovyklas, skatina jaunimą pažinti baltų kultūrą per bendrą veiklą. Daugelį veiklų įkvėpusi ir sukūrusi vaidilė Miglė Valaitienė pasakoja apie savo patirtį bendruomenėje, bendruomenės ateitį, viziją ir ateities planus.

Pradėkim nuo klausimo, kas yra Romuva ir kuo tai skiriasi nuo Lietuvos jaunimo ramuvos?

Teorinis skirtumas gal ir yra. Sovietmečiu, kai religinių bendruomenių veikla buvo ribojama, susikūrė VU kraštotyrininkų ramuva, Skaityti toliau

Vilniuje vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencija (33)

Pasaulio religijų konferencija Nagpure, Indijoje 2009 m. | Alkas.lt nuotr.

Liepos 8-9 dienomis  Vilniuje vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencija  „Motina žeme, sujunki mus”.  Šio renginio tikslas – didinti ekologinį sąmoningumą, remiantis vietinėmis  ryšio su žeme tradicijomis.

Europos etninių religijų kongresas kartu  su  Senovės baltų religine bendrija Romuva, siekdami  stiprinti Europos tautų solidarumą ir tarpreliginį dialogą, Europos etninėms religijoms ir tradicijoms skirtas konferencijas įvairiose Europos valstybėse rengia kasmet nuo 1998 metų.

Į šių metų konferenciją atvyksta etninių religijų atstovai ir mokslininkai tyrinėjantys Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Apie svajonę, gyvulius ir politiką (1)

Vytautas Juozapaitis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Nuvilnijo, nubangavo šventinis Lietuvos narystės dešimtmečio Europos Sąjungoje šurmulys. Nuskambėjo sveikinimai ir palinkėjimai tapti dar modernesniais, dar europietiškesniais, dar šaunesniais. Dar, ir dar, ir dar… Lyg viskas ir tvarkoje: lyderių akyse – ugnis, kalbose – aistra bei kvietimas telktis naujiems iššūkiams ir svajonių įgyvendinimui. Tačiau kuo toliau, tuo labiau manęs neapleidžia mintis, kad didžiosios daugumos politikų kalbose trūksta „rišamosios medžiagos“, be kurios visi iškilmingi ir padrąsinantys žodžiai vis nepasiekia tikslo.

Apie tai ir norėčiau pasidalinti savo mintimis, kuriose gyvena dar viena svajonė, kurios niekas nedrįsta įvardinti. Nors toji svajonė yra labai paprasta Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu (29)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Skiriu bičiulio Jono Trinkūno – Krivio Jauniaus atminimui

Senoji baltų religija ir krikščionybė, jų santykiai yra vieni  iš svarbiausių Vydūno filosofijoje ir grožinėje kūryboje aptariamų bei vaizduojamų dalykų. Tie dalykai esmingai įsikomponuoja į jo religinės filosofijos sistemą, kurios pagrindą sudaro indiškuoju vedantizmu ryškiai dvelkiantis panenteistiškasis būties aiškinimas, postuluojantis ir imanentinį, ir transcendentinį Dievą. Toksai vydūniškasis aiškinimas labai akivaizdžiai susišaukia su indiškųjų upanišadų būties samprata, kurią įžymus šiuolaikinis indų filosofas (beje, vedantos atstovas) Sarvepalis Radhakrišnanas yra taip apibūdinęs: Skaityti toliau

Vyks prof. N.Vėliaus skaitymai – VII: „Gyvūnų pasaulis baltų religijoje ir mitologijoje“ (2)

Norbertas Vėlius 1938-1996

Balandžio 10 d., 9 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Antakalnio g. 6, Vilnius)  prasidėjo septintą kartą rengiama mokslinė konferencija „Norberto Vėliaus skaitymai“.

Šiemet konferencija suburs įvairių mokslo sričių – folkloro, etnologijos, archeologijos, kalbotyros, menotyros ir kt. – tyrinėtojus kurie gilinsis į gyvūnų (žinduolių, paukščių, roplių, žuvų, vabalų) vaizdinio problematiką, remiantis įvairių baltų genčių ir tautų religijos ir mitologijos šaltiniais, archeologijos, lingvistikos, etnografijos, tautosakos ir kt. duomenimis. Konferencijoje, kurios bendra tema yra „Gyvūnų pasaulis baltų religijoje ir mitologijoje“, bus nagrinėjami šie klausimai: Skaityti toliau

Baltų kultūros ir religijos mokykloje – naujos paskaitos (13)

Baltų kultūros ir religijos mokykla | Alkas.lt nuotr.

Kovo 2 d. 11 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) Lietuvos Romuva pratęs Baltų kultūros ir religijos mokyklos užsiėmimus. Tą dieną su baltų religijos ir mitologijos esmėmis  supažindins dr. Nijolė Laurinkienė ir dr. Dainius Razauskas.

Šį kartą Baltų kultūros ir religijos mokyklos dalyvių lauks rinktinė programa. Etnologė, tautosakininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Nijolė Laurinkienė pristatys savo naująją monografiją, skirtą deivei Žemynai ir papasakos apie šios deivės Skaityti toliau

Pradėjo veikti lietuvių religijos, mitologijos bei pasaulėvaizdžio tyrimams skirtas tinklapis (46)

Tinklapio tautosmenta.lt sumanytojas dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

2014 m. sausio pradžioje pradėjo veikti naujas tinklalapis www.tautosmenta.lt, skirtas lietuvių religijos, mitologijos, pasaulėvaizdžio tyrimų medžiagai telkti ir viešinti.

Jame pirmiausia yra sutelkti spaudoje skelbti rašiniai PDF pavidalu, bet pristatoma ir visokia kitokia su minėtomis temomis susijusi medžiaga. Straipsniai, rašiniai, garso, vaizdo įrašai ir kt. tinklapyje surikiuoti pagal autorius. Šiuo metu naujajame tinklapyje yra pristatomi Rimanto Balsio, Nijolės Laurinkienės, Dainiaus Razausko, Jono Vaiškūno, Daivos Vaitkevičienės, Daivos Vyčinienės darbai. Skaityti toliau

Liepsnojantis Tibetas – susidegino jau 123 žmonės (0)

 R.Pakerio nuotr.

Gruodžio 3 d., protestuodamas prieš represinę Kinijos politiką okupuotame Tibete, Ngaba provincijoje, Meruma gyvenvietėje, susidegino 30-metis Kunchok Tseten.

Pasak tremtyje įsikūrusio Tibeto informacijos centro, dviejų vaikų tėvas Kunchok Tseten padegė save miestelio turgaus aikštėje, o prieš nukrisdamas ant žemės dar sušuko kviesdamas sugrįžti Jo Šventenybę Dalai Lama į Tibetą bei ragindamas tibetiečius vienytis. Skaityti toliau

Minint Vilniaus geto likimą opera „Žydė“ įgauna ypatingą reikšmę (2)

zyde_operaRugsėjo 21 d., šeštadienį, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras vienintelį kartą šį sezoną rodo Žako Fransua Alevi (Jacques-Francois Halevi)„Žydė“. Simboliška, jog istoriją apie religinės nesantaikos pakurstytą šeimos tragediją pasakojantis spektaklis rodomas Vilniaus geto likvidavimo 70-mečio paminėjimo išvakarėse.

Operą „Žydė“ Vilniaus scenoje 2004 m. pastatė garsus vokiečių režisierius Giunteris Krameris (Gunter Kremer). Nors tai buvo jau žinomo spektaklio, rodyto Vienos valstybinėje operoje ir Niujorko „Metropolitan Opera“, perkėlimas, žinodamas Vilniaus – Šiaurės Jeruzalės – istoriją režisierius nutarė sukurti kitokią autorinę spektaklio versiją. G. Krameris ėmėsi kurti ir scenografiją, nors iki tol to niekad nedarė. Sprendimas pasiteisino: LNOBT užsienio gastrolėse bene labiausiai pageidaujamas yra būtent šis teatro „Žydės“ pastatymas. Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Kas valdo mūsų valdžią? (58)

Jonas Vaiškūnas | Delfi.lt, V.Kopūsto nuotr.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė neseniai atkreipė dėmesį į tai, kad sparčiai kintant socialiniams ir ekonominiams mūsų gyvenimo pagrindams formuojasi nauja pasaulėžiūra ir ją atitinkanti savotiška „ekonominė teologija“. Ir tai ne pokštai. Dar G.Diumezilis (Dumézil) politinę tautos ideologiją matė esant išreikštą būtent jos religijoje.

Suprantama ir šiuolaikinei globaliai vartotojiškai ideologijai reikalinga nauja, jos propaguojamą gyvenseną įtvirtinanti, religija. Tai kad ekonominiu-vartotojišku kodu palaipsniui perkuoduojamos visos visuomenės materialinės, dvasinės ir socialinės vertybės daugiau nei akivaizdu. Skaityti toliau

Blogeris Zeppelinus. Geraširdžiai policininkai ir nesmalsūs žurnalistai. Katalikofobas Michiel Hennink liko be pamokos (25)

Blogeris ZeppelinusIstorijos apie olandų jaunuolį, prie Katedros nuosavu užpakaliu mokiusį katalikus tolerancijos, tęsinys.

Šiandien Michiel Hennink bylą išnagrinėjo policija. Paprastai rūstūs visokiems kurstymams bei patyčioms, šį kartą teisingumo pramonės proletarai  buvo itin geraširdiški.

Nors tyrimas buvo pradėtas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, jis  buvo perkvalifikuotas į administracinį pažeidimą. Todėl lietuvių maldą už šeimą nutraukęs svečias iš Nyderlandų buvo nubaustas švelniau, negu tikėjosi jį sulaikę ir į policijos rankas atidavę maldininkai. Skaityti toliau

Vladimiras Korobov skaitys paskaitą „Tibetas: mitas ir tikrovė“ (0)

Prof. habil. dr. (hp) Audrius Beinorius, VU Orientalistikos centro direktorius

Balandžio 9 d., antradienį, 17.00 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centro lektorius Vladimir Korobov skaitys paskaitą „Tibetas: mitas ir tikrovė“.

127 m. prieš mūsų erą Centrinėje Azijoje įsigalėjo tibetietiška Jarlung dinastija, kuri pradėjo vieną galingiausių ir paslaptingiausių Azijos civilizacijų – Tibeto civilizaciją. Vakaruose Tibetas nuo senų laikų asocijuojasi su stebuklais, aukso kasyklomis, magija, slaptais mokymais ir su legendine šalimi Šambala, iš kurios naujos idėjos ir „Rytų šviesa“ skleidžiasi po visą pasaulį. XX a. Tibeto religijos (bon ir budizmas) surado sau naują dirvą Vakaruose. Paskaitoje bus pristatyta Tibeto imperijos istorija ir vadinamojo „tibetietiško tantrinio renesanso“ įtaka unikaliam Tibeto mistinio vaizdinio formavimuisi. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX) (2)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

10. Tautininkų sąjunga: istorinis kelias

1924 m. įsikūrusi Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) dažniausiai gvildenama dviem arba vienu iš dviejų aspektų – tautiškumo ir demokratijos. Išsamiau jos ideologijos ir praktikos bruožai aptariami retai. Nei demokratija, nei tautininkystė nėra kažkas vientiso ar atskirto nuo kitų politinių ideologijų ar sistemų, pavyzdžiui – konservatizmo, liberalizmo ar socializmo. LTS kelias – permainingas, įvairiais laikotarpiais čia telkėsi įvairios srovės, bet vyraujančia tėkme paprastai įvardijamas konservatizmas. Aptarkime, kiek ši prielaida pagrįsta. Skaityti toliau

V.Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje (0)

Vydūnas

Vokietijai pripažinus ką tik gimusią nepriklausomą Lietuvą, ta proga 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas nusiuntė laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai. Jame yra tokia frazė: “Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui” (cituojama iš 8, 423).Paimta iš konteksto, toji frazė gali skambėti pretenzingai ir perdėm mesianistiškai bei kelti ne itin geras asociacijas su pretenzijomis tų režimų, kurių vienas anksčiau kaip po dešimtmečio (praėjus nuo tų Vydūno pasakytų žodžių) jau rodė savo kruvinus nagus, o kitas intensyviai ruošėsi savo grobuoniškam skrydžiui. Tie režimai nemažą pasaulio dalį netrukus užvaldys (laimei, ne amžiams) gerai žinomais metodais. Skaityti toliau

V.Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija (2)

Vydūnas

Vydūno filosofiją iš esmės galima apibūdinti kaip religijos filosofiją. Visų joje keliamų klausimų išeities pozicija – žmogaus ir Dievo santykis. Tas santykis paaiškinamas gana paprastai: žmogus yra dvasinė esybė. Tai, kas sudaro jo esmę, t.y. žmoniškumas, yra ypatingo ryškumo dieviškosios būties apraiška pasaulyje. „Tame, kas tikrai žmoniška, dieviškumas ir žmoniškumas sutampa“[1], – teigia mąstytojas. Tiesa, ne tik žmogus, bet ir visas pasaulis yra Dievo emanacija. Iš Jo (Dievo) jis (pasaulis) kyla, Jame būna, į Jį grįžta. Viskas, kas pasaulyje dedasi, yra tąsa nenutrūkstančio dieviškojo veikimo, kuris sąlygiškai pasibaigs, kai tuo pasauliu tapusi ir begalinę įvairovę įgavusi dieviškoji substancija vėl grįš į grynosios dvasios, nedalomos vienovės būvį. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV) (2)

Marius Kundrotas

5. E.Berko konservatizmas ir tautininkystė

Konservatizmo ir nacionalizmo, lietuviškai – tautininkystės – santykis gana glaudus per visą jų istoriją. Nors modernioji tautininkystė – šiek tiek jaunesnė už konservatizmą, jos šaknis galima įžvelgti jau Reformacijos procesuose, o pirmines ištakas – dar anksčiau. Konservatizmas ir nacionalizmas nuo pat pradžių iki šiol maitina vienas kitą idėjomis, vertybėmis, veiksmais, o šiuolaikinėje Europoje ir apskritai Vakarų pasaulyje šių ideologijų sąjunga pereina į dar glaudesnį būvį, nei ligšiol, sutinkant kraštutinio liberalizmo iššūkį.

Radikalusis liberalizmas maitina kosmopolitizmą, nacionalizmas savo ruožtu ieško sąjungos konservatizmo ir iš dalies – socializmo stovyklose. Skaityti toliau