Žymos archyvas: rašytojas

Mirė rašytojas Aleksas Dabulskis (nuotraukos, video) (0)

Aleksas Dabulskis | asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 5 d. po sunkios ligos mirė poetas, satyrikas, vertėjas Aleksas Dabulskis (1934–2020).

Aleksas Dabulskis gimė 1934 balandžio 10 d. Pilsūduose, Tauragės rajone. 1951 m., besimokydamas paskutinėje gimnazijos klasėje, buvo suimtas, už antisovietinius eilėraščius nuteistas 25 m. kalėti, kalintas Mordovijos ir Omsko srities lageriuose. 1956 m. grižo į Lietuvą, studijavo Kauno politechnikos institute, 1964 m. jį baigė, įgydamas statybos inžinieriaus specialybę. Inžinieriumi dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijoje, Kauno statybos treste. Skaityti toliau

Prezidentas dalinosi istorija (4)

Prezidentas renginyje „Kviečiame dalintis istorija“ | lrp.lt nuotr.

Liepos 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda atidarė renginį „Kviečiame dalintis istorija“, pristatydamas pasakojimą apie istoriką, rašytoją, vieną pirmųjų tautinio atgimimo ideologų Simoną Daukantą.

„S. Daukantas yra tas žmogus, kuris tiesė kelius į mūsų nepriklausomybę, mūsų valstybės sukūrimą. Savo gyvenimo moto jis išreiškė labai aiškiai ir suprantamai: „Mano knygelės ne mokytiems vyrams, jos – mamoms, kurios mokys savo vaikus Lietuvos istorijos. Skaityti toliau

J. Brazauskas. Rašytojas Jurgis Savickis emigracijoje (0)

Rašytojas Jurgis Savickis | Vikipedijos nuotr.

Rašytojas ir buvęs diplomatas Jurgis Savickis 1940 m. pasirinko sunkų emigranto kelią. Su žmona Inge ir augintiniu Serge gyveno iš žemės kaip paprastas ūkininkas.

Mylėjo žemę ir ją dirbo, nepabijojęs pasilenkti iki žemės ir paimti kastuvą į rankas. Buvo išmintingas, praktiškas, jaunystėję išmokęs ūkininkauti. Džiaugėsi galimybe dirbti žemę, ant nieko nesupykus. Kitų nekritikavo, stengėsi iš kitų pasimokyti. 1944 m. kovo 17 d. Jonui Aleksandravičiui rašė: „Aš žemę myliu, čia joks atavizmas; per daug jos arti esu buvęs, ir neseniai, kai visuomet stebėdavaus, Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos partizanas, poetas Bronius Krivickas (1919-1951) (2)

Bronius Krivickas (vidury) su Pilėnų tėvonijos vadu Stepu Giedriku-Giriečiu (dešinėje) ir Alfonsu Valentėliu-Bankininku Vailokaičiu. Biržų giria, 1951 ruduo | Biržų krašto muziejus „Sėla“, PL-4064 nuotr.

O, tėve Staline, brangus,
Jūs negražiai įpratęs:
Taip ryja nuosavus vaikus
Tik šlykščiosios gyvatės.
Bronius Krivickas.

Tai vienas žymiausių tarpukario nepriklausomos Lietuvos poetų ir rašytojų, rašęs poeziją ir prozą. Savo kūryboje Bronius Krivickas atsiskleidė, kaip žmogaus sielos žinovas, mokėjęs parodyti žmogų ir idealistiškai, atskleisdamas jo pozityviąsias savybes, jo siekį gėrio ir tiesos, pasiaukojimą bendrajam gėriui ir ypač talentingai – atskleisti žmogaus silpnybes, sarkastiškai pasišaipyti iš jų, ypač, kai rašo apie Lietuvos okupantus ir jų niekingiausius kolaborantus – stribus ir visokio plauko išdavikus. Skaityti toliau

Mirė rašytojas Kęstutis Navakas (0)

Kęstutis Navakas (1964-2020) | asmeninė nuotr.

Vasario 16 d., eidamas 56-uosius metus, mirė rašytojas Kęstutis Navakas.

Kęstutis Navakas – poetas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas. Jis gimė 1964 m. vasario 24 d. Šeimyniškiuose, Utenos rajone.

Nacionalinės premijos laureatas.

Poetas ruošėsi pristatyti savo Skaityti toliau

O. Voverienė. Rašytojas Jonas Avyžius (1)

Jonas Avyžius | Šiaulių regiono bibliotekos nuotr.

Tegu mūsų tautos milžinų žygiai būna mums visiems prasmingo, šviesaus gyvenimo pavyzdys, įrodantis, kad didžiausias ir niekad nesenstantis žmogaus turtas yra ne godžiomis savanaudžių rankomis sužarstytos aukso krūvos, o proto ir dvasios galiomis sukaupti mokslo lobiai, nesutepta garbė, rami sąžinė ir negęstanti meilė Tėvynei. Jonas Avyžius.

Šiai savo ištarmei rašytojas Jonas Avyžius buvo ištikimas visą savo gyvenimą. Nebijojo plaukti prieš srovę, nes anksti suprato, kad „… rašytojo kūryba turi prasmę ir yra Skaityti toliau

Atrinkta 12 nusipelniusiųjų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas (1)

Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija | lrkm.lt nuotr.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, nusipelniusių gauti 2019 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą.

Įvertinusi daugiau kaip 40-ies visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija, vadovaujama prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės, tarpinio balsavimo metu atrinko dvylika pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas. Skaityti toliau

D. Razauskas: Krikščionybė sukonstravo pagonybę kaip savo šešėlį, kaip tamsiąją savo pusę (30)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos muzikos informacijos centras netrukus išleis kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus oratorijų „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978) ir „Iš jotvingių akmens“ (1983) vinilinę plokštelę, kurioje – specialiai šiam albumui padaryti kamerinio choro „Aidija“ ir kviestinių atlikėjų įrašai. Abi oratorijos turėjo smūginį poveikį Lietuvos kultūrai, jos peržengė įvairių valstybių sienas ir išliko paveikios iki šių dienų. Oratorijos sulaukė daug muzikos kritikų, tyrinėtojų ir žurnalistų dėmesio Lietuvoje bei užsienyje, todėl šį kartą norėjosi jas permąstyti žymiai platesniame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekstuose. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tauta ir Valstybė buvo didžiausias rašytojo Jono Mikelinsko rūpestis (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Epochos keičiasi, kaip žmonės ir jų kartos.
Dažnai nuožmių karų griaustiniams blyksint.
Kiekvienas Lietuvai mes tiek tebūsim vertas,
Kiek savo dvasios lobių jai paliksim.
Jonas Graičiūnas.

Šių metų gegužės 6 d. būtume minėję rašytojo Jono Mikelinsko 95-ąsias gimimo metines. Deja, jau dveji metai, kai paties rašytojo neturime. Liko tik jo knygos, straipsniai, šviesūs prisiminimai apie susitikimus… Skaityti toliau

Kviečia diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“ (0)

Siuolaikine_literatura_lnb.lt

Gruodžio 3 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks pokalbis „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“

Įgavus pagreitį „Metų knygos rinkimams“ ir vis netylant pokalbiams ir svarstymams, kurios knygos verčiausios aukščiausių skaitytojų ir literatūros kritikų įvertinimų pokalbyje aotars Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, žurnalo „Metai“ vyriausiasis redaktorius, poetas Antanas Šimkus, rašytojas, vertėjas, humoristas Paulius Ambrazevičius, Vilniaus Valdorfo mokyklos dvyliktokas, knygų tinklaraščio „Knyginis Linas“ autorius Linas Kurtinaitis. Skaityti toliau

O. Voverienė. Minint dr. Vinco Kudirkos 150-ąsias gimimo ir Tautiškos giesmės 110-ąsias metines (1)

Mitingas „Ar apginsime baltų kalbas“ prie V. Kudirkos paminklo | J. Česnavičiaus nuotr.

…darbą dirbant, jam rūpėjo tiktai gyvas mūsų visuomenės dalykas, mūsų krašto kėlimas iš miego, žadinimas ir švietimas. Kito žmogaus, tiek dirbusio sunkiausiose aplinkybėse, dirbusio tiktai kitų gerovei, aš tuo tarpu, kad ir senas esu, nepažįstu; kito žmogaus, taip branginto dėl to darbo Lietuvos visuomenei, irgi nematau tuo tarpu.
Jonas Jablonskis.

Šiais metais Šv. Kalėdos, senųjų metų palydėtuvės ir Naujųjų sutiktuvės – ypatingos: vyksta po mūsų Tautos žadintojo Vinco Kudirkos 150-jų gimimo metinių ir jo „Tautiškos giesmės“ – Lietuvos himno 110-jų metinių ženklu. Skaityti toliau

Sostinėje atidaroma šviečiamoji vaizduojamojo meno paroda, skiriama Juozui Tumui-Vaižgantui (0)

 Juozas Tumas-Vaižgantas | mab.lt nuotr.

Lapkričio 7 d., ketvirtadienį, 17 val., Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma vaizduojamojo meno paroda „Tematau vienintelį tikslą – mylėti dailę“, skiriama rašytojui, meno kritikui, visuomenės veikėjui Juozui Tumui-Vaižgantui (1869-1933). Parodoje vyks speciali šviečiamoji programa, skirta mokyklinio amžiaus vaikams.

Projekto menininkai: Laima Drazdauskaitė, Tomas Genevičius, Patricija Gilytė, Petras Lincevičius, Vladas Oržekauskas, Povilas Ramanauskas, Aistė Ramūnaitė, Rosanda Sorakaitė, Ramunė Staškevičiūtė, Aušra Vaitkūnienė, Monika Žaltauskaitė-Grašienė. Kuratorė – dr. Kristina Budrytė-Genevičė. Skaityti toliau

T. Vrublevskio skaitykloje veikia mažoji paroda „Lietuvą ir lietuvius mylėjau…“ (0)

 Juozas Tumas-Vaižgantas | mab.lt nuotr.

2019 m. spalio 15 – 2020 m. sausio 3 d. d. LMA Vrublevskių bibliotekos T. Vrublevskio skaitykloje veikia mažoji paroda „Lietuvą ir lietuvius mylėjau“ (iš Juozo Tumo-Vaižganto testamento), skirta rašytojo 150-osioms gimimo metinėms.

2019-ieji paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. J. Tumas-Vaižgantas buvo ryški, spalvinga, įvairialypė asmenybė – rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas, žmogus, buvęs pačiame literatūrinių ir Skaityti toliau

Trečią kartą išleista G. Beresnevičiaus knyga „Lietuvių religija ir mitologija“ (1)

G.Beresnevicius_lietuviu_religija ir mitologija

Spalio 15 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė  Martyno Mažvydo biblioteka (valstybingumo erdvėje, IIa.) kviečia į vyksiantį pokalbį apie  Gintarą Beresnevičių, jo rašinius ir idėjas. Religijotyrininko, rašytojo, eseisto Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) sisteminę studiją „Lietuvių religija ir mitologija“ leidykla „Tyto alba“ perleido parankesniu pavidalu. Tai tapo paskata pažvelgti į šio vieno ryškiausių mūsų mąstytojo, mokslininko darbus ir idėjas šiandien. 

Studijoje „Lietuvių religija ir mitologija“ tarsi atgyja senovės baltų pasaulis. Provokuojamus teiginius ir įdomias hipotezes apie įvairius lietuvių religijos fenomenus G. Beresnevičius grindžia gausybe baltų,

Skaityti toliau

150-ųjų gimimo metinių proga Kaune atidengtas paminklas J. Tumui-Vaižgantui (nuotraukos) (0)

Atidengtas paminklas J.T.Vaižgantui | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 20 d. minint 150-asias visuomenės veikėjo, rašytojo, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto gimimo metines prie Vytauto bažnyčios atidengtas jam skirtas paminklas.

Bronzinį ant suoliuko su šuniuku sėdinčio J. Tumo-Vaižganto paminklą sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras. Paminklas pastatytas šalia bažnyčios, kurioje prieš mirtį dirbo lietuvybės puoselėtojas.

2019 metai Seimo nutarimu yra paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. J. Tumas-Vaižgantas yra Skaityti toliau

Žymus rašytojas J. Melnikas nenustoja stebinti (0)

Rašytojas Jaroslavas Melnikas | Asmeninio albumo nuotr.

„Kaip žiūrėti į mirtį? Likimą? Kur yra žmogaus laisvės ribos ir kas yra Dievas? Detektyvo žanras sukuria puikią dirvą apmąstymams šiomis temomis“, – teigia po kelerių metų pertraukos su nauja knyga grįžtantis rašytojas Jaroslavas Melnikas, stebinantis netikėtu posūkiu savo karjeroje. Ilgą laiką siurrealistine proza bei fantastiniais romanais garsėjęs autorius šiandien drauge su leidykla „Alma littera“ pristato skandinaviška dvasia persmelktą detektyvinį romaną „Adata“. Šiame kūrinyje susipina ir erotinės froidizmo šmėklos, ir žmogžudystė niūria dargana aptrauktame Vilniuje. Skaityti toliau

Amžinojo poilsio išlydimas rašytojas, istorikas Rimantas Marčėnas (video) (0)

Rimantas Marčėnas 1937-2019) | Z. Baltrušio nuotr.

Rugsėjo 11 d. amžinojo poilsio išlydimas Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų narys, istorikas, švietimietis, humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Marčėnas po sunkios ligos miręs rugsėjo 7 d.

R. Marčėnas gimė 1937 04 04 Marijampolėje, K. Donelaičio vidurinę mokyklą baigė Klaipėdoje, o istorijos studijas – 1960 m. Vilniaus universitete. Dėstė Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete, vėliau buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato narys ir naujai susikūrusios Istorijos Skaityti toliau

A. Juozaitis: Žvaigždžių valanda tautos istorijoje būna retai. (20)

Baltijos kelio 30-mečio minėjimas Saločočiuose. | A. Stalilionio nuotr.

Taip teigia filosofas, rašytojas, visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis, su kuriuo kalbėjomės jam svečiuojantis Nepriklausomybės atkūrimo dieną švenčiančioje Estijoje, Baltijos kelio 30-mečio minėjimo išvakarėse.

– Šiomis dienomis gyvename Baltijos kelio prisiminimų nuotaikomis. Apie ką 1989-ųjų rugpjūčio 23-oji jus verčia daugiau galvoti – apie praeitį, dabartį ar ateitį? Skaityti toliau

Nidoje vyks kultūros vakaras skirtas 90-oms K. Balmonto ir V. Krėvės draugystės metinėms paminėti (0)

kultūros vakaras „Bičiulystės atspindžiai“ | Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto-muziejaus nuotr.

Rugpjūčio 6 d., antradienį, 18 val., Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida) įvyks Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto-muziejaus rengiamas kultūros vakaras „Bičiulystės atspindžiai“. Tai vienas iš ciklo „Pasaulio įžymieji – V. Krėvės bičiuliai“ renginių, skirtas poeto Konstantino Balmonto ir rašytojo Vinco Krėvės 90-osioms draugystės metinėms paminėti. Dviejų talentingų kūrėjų bičiulystė užsimezgė K. Balmontui gyvenant Prancūzijoje.

Konstantinas Balmontas – poetas simbolistas, rašęs rusų kalba ir vienas pirmųjų vertęs į ją lietuvių autorių tekstus, taip Skaityti toliau

Bus paminėtos rašytojo Juozo Baltušio 110-osioms gimimo metinėms (2)

Renginiai, skirti rašytojo Juozo Baltušio 110-osioms gimimo metinėms | Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotr.

Šių metų Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje pasirodžiusi ilgai laukta Juozo Baltušio dienoraščių knyga „Vietoj dienoraščio. I tomas. 1970-1975“ (sud. Antanas Šimkus) sulaukė didelio populiarumo, skaitytojų susidomėjimas neblėsta iki šiol. Minėdama Juozo Baltušio 110-ąsias gimimo metines Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia į knygos pristatymo renginius Vilniuje, Anykščiuose, Kupiškyje ir Kaune. Šia proga į Lietuvą atvyksta ir renginiuose dalyvaus rašytojo dukra Rita Baltušytė.

Pirmasis dienoraščių pristatymas vyks Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje Skaityti toliau

Marius Marcinkevičius: Aš pasijutau, kaip apokalipsiniame filme. Kur aš papuoliau? (1)

Marius Marcinkevičius | knyguklubas.lt nuotr.

Interneto knygynas „Knygų klubas“ kviečia susipažinti su Mariumi Marcinkevičiumi. Marius Marcinkevičius – gydytojas, keliautojas ir rašytojas. Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, mokėsi akupunktūros Kinijoje ir Uzbekijoje, keliavo po Indiją, Izraelį ir daugybę kitų pasaulio šalių. Rašytojo kuriamos istorijos vaikams yra verčiamos į užsienio kalbas, apdovanotos literatūrinėmis premijomis, tapo spektakliais ir dainomis. „Juodoji Vilniaus saulė“ – pirmasis autoriaus kūrinys suaugusiesiems.

– Mariau, Jūs ne tik rašytojas, tačiau taip pat gydytojas bei keliautojas. Skaityti toliau

Neskundžiama nutartimi patvirtintas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. Ivaškevičiaus romano „Žali“ (4)

teismas.lt nuotr.

Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus romano „Žali“ apie Lietuvos partizaninę kovą ir vieną jos vadovų – generolą Joną Žemaitį yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paliko jį galioti. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad M. Ivaškevičiaus romane „Žali“ nėra nusikalstamos veikos požymių, o rašytojo baudžiamasis persekiojimas demokratinėje valstybėje už šį postmodernistinį romaną nėra galimas. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas (1)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žaliavo rūtos šalia klėties ir sirpo dienos, kaip avietės
Sena sodyba šalia kelio, praeivį kvietėsi prie stalo.
Motulės drobės čia margavo, lyg išskleisti sparnai drugelio,
O žvaigždės liepos danguje ilgai netirpdavo net aušroje.

Kęstutis Balčiūnas

Toks pažįstamas ir mielas tas lietuviško kaimo vaizdelis mūsų literatūroje. Ir toks mielas lietuvio širdžiai. Skaityti toliau

O. Voverienė. Laimingas, gimęs su lyrine pasaulėjauta ir meile literatūrai (0)

Jonas Laurinavičius | lzs.lt nuotr.

Laimingas tas žmogus, kuris įgyvendina savo svajonę. Manau, kad kolega Jonas Laurinavičius yra laimingas. Jau besimokydamas Pasamovio kaimiškoje pradinėje mokykloje, be jokio profesinio orientavimo, be jokių mokytojų paskatinimų jis jau brandino vienintelę svajonę „rašyti į laikraščius“. Ši svajonė išsipildė su kaupu.
Vytautas Žeimantas, žurnalistas, rašytojas.

Panašiai apie žurnalistą, rašytoją Joną Laurinavičių rašė ir bendras mūsų draugas, mano Skaityti toliau

Henrikui Gudavičiui ir Algimantui Černiauskui įteikta Nacionalinė J. Basanavičiaus premija (4)

Rašytojui, gamtininkui, kraštotyrininkui Henrikui Gudavičiui (antras iš dešinės) ir fotomenininkui Algimantui Černiauskui (trečiasas iš dešinės) trečiadienį Kultūros ministerijoje įteikta Nacionalinė J. Basanavičiaus premija | lrkm.lt nuotr.

Šiandien, vasario 13 d. 2018 metų Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją dviem kartu kuriantiems etninės kultūros atstovams už sukauptus lietuvių etninės kultūros šaltinius ir jų sklaidą, tradicinės gamtojautos raišką kūryboje, Dainavos krašto savimonės ugdymą įteikė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

„Ši premija – už tai, kas jungia mus visus, už tai, kas grąžina mus prie brangių dalykų – šaltinių ir jų ištakų, kur gimsta žemės gyvybė. Skaityti toliau

Perleisti V. Krėvės „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ bus pristatyti Vilniaus knygų mugėje (1)

V. Krėvės „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ | J. Ruzgienės nuotr.

2018 gruodžio mėnesį Paknio leidykla išleido naują Vinco Krėvės knygos „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ leidimą, kurį pristatys vasario 21-24 dienomis Litexpo vyksiančioje „Knygų mugėje“.

V. Krėvė – didžiojo stiliaus rašytojas, savo kūryba apėmęs daug klausimų, problemų, svarbių ne tik lietuviams, aprėpęs mitinius, biblinius ir istorinius laikus, didelę erdvę – nuo Dainavos šalies iki Biblijos žemės, sukūręs įspūdingą veikėjų galeriją – nuo kaimo bobulės, skerdžiaus iki senovės karžygių, Lietuvos kunigaikščių, iki Rytų žemės išminčių ir paklydėlių – teigia Lietuvos literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė. Skaityti toliau

P. Cvirka įrašytas į „balvonų“ sąrašą (18)

P.Cvirkos paminklas | wikimapia..org nuotr.

Lietuvoje nuo vasario 6-osios pasirašinėjama Vilniaus miesto savivaldybei skirta peticija, raginanti sostinėje nukelti Petro Cvirkos (1909-1947) paminklą, sukurtą dailininko-architekto Igno Laurušo. Vilniečių iniciatyvinės grupės peticijoje „Už Petro Cvirkos paminklo nukėlimą“ rašoma, jog tokių „balvonų“ Lietuvoje dar yra apie 160 ir vienas jų – paminklas sovietiniam politiniam veikėjui P.Cvirkai. Teigiama, jog Rusija tokius paminklus-ideologinius simbolius išnaudoja kaip savo informacinio karo įrankį.

Rusijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje, Gumbinėje (Gusevas) buvo dažais Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Stribizmas: už ką M. Ivaškevičiui skiriama nacionalinė premija? (31)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prisipažinsiu: šiaip jau filosofo Vytauto Radžvilo rašinius sunkiai įkandu, jo pozicija kartais atrodo pernelyg radikali ir prasilenkia su tikrove, būna kažkokia utopinė, idealistinė. Bet socialiniuose tinkluose išplitęs jo straipsnis „Stribo šmėkla“, kaip teigia viena veidaknygės bičiulė, tiesiog supurtė…

„Šmėkla klaidžioja po Lietuvą. Stribo šmėkla“, – rašo autorius. Papildyčiau: ir po Europą. Tai geriau atitinka Karlo Markso ir Fridricho Engelso perfrazuotus žodžius iš garsiojo „Komunistų partijos manifesto“. Žurnalistas Vytautas Matulevičius dar 2011 m. lapkritį rašė, Skaityti toliau

Paskelbti Nacionalinių kultūros ir meno premijų laimėtojai (2)

Kultūros ir meno komisija paskelbia kūrėjus, nusipelniusius premijos | lrkm.lt nuotr.

Gruodžio 6 d. Kultūros ministerijoje paskelbti 2018 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu jais tapo šeši kūrėjai:

rašytojas Vytautas Martinkus – už intelektualiosios literatūros gylį, dirigentė Mirga Gražinytėuž muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą, rašytojas Marius Ivaškevičiusuž drąsų literatūros žingsnį į teatrą, kino operatorius Audrius Kemežys – už talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus Skaityti toliau

Nacionalinė J. Basanavičiaus premija paskirta rašytojui H. Gudavičiui ir fotomenininkui A. Černiauskui (1)

Algimantas Černiauskas | respublika.lt nuotr.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2018 metų premiją nusprendė skirti dviem kartu kuriantiems etninės kultūros atstovams: rašytojui, gamtininkui, kraštotyrininkui Henrikui Gudavičiui ir fotomenininkui Algimantui Černiauskui už sukauptus lietuvių etninės kultūros šaltinius ir jų sklaidą, tradicinės gamtojautos raišką kūryboje, Dainavos krašto savimonės ugdymą.

Šių bendraautorių meninė, publicistinė, etnokultūrinė ir edukacinė veikla nusipelnė garbingo įvertinimo už jų kūrybinio bendradarbiavimo laikotarpiu Dzūkijos Skaityti toliau