Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, nusipelniusių gauti 2019 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą.
Įvertinusi daugiau kaip 40-ies visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija, vadovaujama prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės, tarpinio balsavimo metu atrinko dvylika pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas. Skaityti toliau
Lietuvos muzikos informacijos centras netrukus išleis kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus oratorijų „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978) ir „Iš jotvingių akmens“ (1983) vinilinę plokštelę, kurioje – specialiai šiam albumui padaryti kamerinio choro „Aidija“ ir kviestinių atlikėjų įrašai. Abi oratorijos turėjo smūginį poveikį Lietuvos kultūrai, jos peržengė įvairių valstybių sienas ir išliko paveikios iki šių dienų. Oratorijos sulaukė daug muzikos kritikų, tyrinėtojų ir žurnalistų dėmesio Lietuvoje bei užsienyje, todėl šį kartą norėjosi jas permąstyti žymiai platesniame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekstuose. Skaityti toliau
Epochos keičiasi, kaip žmonės ir jų kartos.
Dažnai nuožmių karų griaustiniams blyksint.
Kiekvienas Lietuvai mes tiek tebūsim vertas,
Kiek savo dvasios lobių jai paliksim. Jonas Graičiūnas.
Šių metų gegužės 6 d. būtume minėję rašytojo Jono Mikelinsko 95-ąsias gimimo metines. Deja, jau dveji metai, kai paties rašytojo neturime. Liko tik jo knygos, straipsniai, šviesūs prisiminimai apie susitikimus… Skaityti toliau
Gruodžio 3 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks pokalbis „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“
Įgavus pagreitį „Metų knygos rinkimams“ ir vis netylant pokalbiams ir svarstymams, kurios knygos verčiausios aukščiausių skaitytojų ir literatūros kritikų įvertinimų pokalbyje aotars Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, žurnalo „Metai“ vyriausiasis redaktorius, poetas Antanas Šimkus, rašytojas, vertėjas, humoristas Paulius Ambrazevičius, Vilniaus Valdorfo mokyklos dvyliktokas, knygų tinklaraščio „Knyginis Linas“ autorius Linas Kurtinaitis. Skaityti toliau
…darbą dirbant, jam rūpėjo tiktai gyvas mūsų visuomenės dalykas, mūsų krašto kėlimas iš miego, žadinimas ir švietimas. Kito žmogaus, tiek dirbusio sunkiausiose aplinkybėse, dirbusio tiktai kitų gerovei, aš tuo tarpu, kad ir senas esu, nepažįstu; kito žmogaus, taip branginto dėl to darbo Lietuvos visuomenei, irgi nematau tuo tarpu.
Jonas Jablonskis.
Šiais metais Šv. Kalėdos, senųjų metų palydėtuvės ir Naujųjų sutiktuvės – ypatingos: vyksta po mūsų Tautos žadintojo Vinco Kudirkos 150-jų gimimo metinių ir jo „Tautiškos giesmės“ – Lietuvos himno 110-jų metinių ženklu. Skaityti toliau
Lapkričio 7 d., ketvirtadienį, 17 val., Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma vaizduojamojo meno paroda „Tematau vienintelį tikslą – mylėti dailę“, skiriama rašytojui, meno kritikui, visuomenės veikėjui Juozui Tumui-Vaižgantui (1869-1933). Parodoje vyks speciali šviečiamoji programa, skirta mokyklinio amžiaus vaikams.
Projekto menininkai: Laima Drazdauskaitė, Tomas Genevičius, Patricija Gilytė, Petras Lincevičius, Vladas Oržekauskas, Povilas Ramanauskas, Aistė Ramūnaitė, Rosanda Sorakaitė, Ramunė Staškevičiūtė, Aušra Vaitkūnienė, Monika Žaltauskaitė-Grašienė. Kuratorė – dr. Kristina Budrytė-Genevičė. Skaityti toliau
2019 m. spalio 15 – 2020 m. sausio 3 d. d. LMA Vrublevskių bibliotekos T. Vrublevskio skaitykloje veikia mažoji paroda „Lietuvą ir lietuvius mylėjau…“ (iš Juozo Tumo-Vaižganto testamento), skirta rašytojo 150-osioms gimimo metinėms.
2019-ieji paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. J. Tumas-Vaižgantas buvo ryški, spalvinga, įvairialypė asmenybė – rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas, žmogus, buvęs pačiame literatūrinių ir Skaityti toliau
Spalio 15 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (valstybingumo erdvėje, IIa.) kviečia į vyksiantį pokalbį apie Gintarą Beresnevičių, jo rašinius ir idėjas. Religijotyrininko, rašytojo, eseisto Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) sisteminę studiją „Lietuvių religija ir mitologija“ leidykla „Tyto alba“ perleido parankesniu pavidalu. Tai tapo paskata pažvelgti į šio vieno ryškiausių mūsų mąstytojo, mokslininko darbus ir idėjas šiandien.
Studijoje „Lietuvių religija ir mitologija“ tarsi atgyja senovės baltų pasaulis. Provokuojamus teiginius ir įdomias hipotezes apie įvairius lietuvių religijos fenomenus G. Beresnevičius grindžia gausybe baltų,
Rugsėjo 20 d. minint 150-asias visuomenės veikėjo, rašytojo, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto gimimo metines prie Vytauto bažnyčios atidengtas jam skirtas paminklas.
Bronzinį ant suoliuko su šuniuku sėdinčio J. Tumo-Vaižganto paminklą sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras. Paminklas pastatytas šalia bažnyčios, kurioje prieš mirtį dirbo lietuvybės puoselėtojas.
2019 metai Seimo nutarimu yra paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. J. Tumas-Vaižgantas yra Skaityti toliau
„Kaip žiūrėti į mirtį? Likimą? Kur yra žmogaus laisvės ribos ir kas yra Dievas? Detektyvo žanras sukuria puikią dirvą apmąstymams šiomis temomis“, – teigia po kelerių metų pertraukos su nauja knyga grįžtantis rašytojas Jaroslavas Melnikas, stebinantis netikėtu posūkiu savo karjeroje. Ilgą laiką siurrealistine proza bei fantastiniais romanais garsėjęs autorius šiandien drauge su leidykla „Alma littera“ pristato skandinaviška dvasia persmelktą detektyvinį romaną „Adata“. Šiame kūrinyje susipina ir erotinės froidizmo šmėklos, ir žmogžudystė niūria dargana aptrauktame Vilniuje. Skaityti toliau
Rugsėjo 11 d. amžinojo poilsio išlydimas Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų narys, istorikas, švietimietis, humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Marčėnas po sunkios ligos miręs rugsėjo 7 d.
R. Marčėnas gimė 1937 04 04 Marijampolėje, K. Donelaičio vidurinę mokyklą baigė Klaipėdoje, o istorijos studijas – 1960 m. Vilniaus universitete. Dėstė Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete, vėliau buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato narys ir naujai susikūrusios Istorijos Skaityti toliau
Taip teigia filosofas, rašytojas, visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis, su kuriuo kalbėjomės jam svečiuojantis Nepriklausomybės atkūrimo dieną švenčiančioje Estijoje, Baltijos kelio 30-mečio minėjimo išvakarėse.
– Šiomis dienomis gyvename Baltijos kelio prisiminimų nuotaikomis. Apie ką 1989-ųjų rugpjūčio 23-oji jus verčia daugiau galvoti – apie praeitį, dabartį ar ateitį? Skaityti toliau
Rugpjūčio 6 d., antradienį, 18 val., Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida) įvyks Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto-muziejaus rengiamas kultūros vakaras „Bičiulystės atspindžiai“. Tai vienas iš ciklo „Pasaulio įžymieji – V. Krėvės bičiuliai“ renginių, skirtas poeto Konstantino Balmonto ir rašytojo Vinco Krėvės 90-osioms draugystės metinėms paminėti. Dviejų talentingų kūrėjų bičiulystė užsimezgė K. Balmontui gyvenant Prancūzijoje.
Konstantinas Balmontas – poetas simbolistas, rašęs rusų kalba ir vienas pirmųjų vertęs į ją lietuvių autorių tekstus, taip Skaityti toliau
Šių metų Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje pasirodžiusi ilgai laukta Juozo Baltušio dienoraščių knyga „Vietoj dienoraščio. I tomas. 1970-1975“ (sud. Antanas Šimkus) sulaukė didelio populiarumo, skaitytojų susidomėjimas neblėsta iki šiol. Minėdama Juozo Baltušio 110-ąsias gimimo metines Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia į knygos pristatymo renginius Vilniuje, Anykščiuose, Kupiškyje ir Kaune. Šia proga į Lietuvą atvyksta ir renginiuose dalyvaus rašytojo dukra Rita Baltušytė.
Pirmasis dienoraščių pristatymas vyks Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje Skaityti toliau
Interneto knygynas „Knygų klubas“ kviečia susipažinti su Mariumi Marcinkevičiumi. Marius Marcinkevičius – gydytojas, keliautojas ir rašytojas. Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, mokėsi akupunktūros Kinijoje ir Uzbekijoje, keliavo po Indiją, Izraelį ir daugybę kitų pasaulio šalių. Rašytojo kuriamos istorijos vaikams yra verčiamos į užsienio kalbas, apdovanotos literatūrinėmis premijomis, tapo spektakliais ir dainomis. „Juodoji Vilniaus saulė“ – pirmasis autoriaus kūrinys suaugusiesiems.
– Mariau, Jūs ne tik rašytojas, tačiau taip pat gydytojas bei keliautojas. Skaityti toliau
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus romano „Žali“ apie Lietuvos partizaninę kovą ir vieną jos vadovų – generolą Joną Žemaitį yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paliko jį galioti. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad M. Ivaškevičiaus romane „Žali“ nėra nusikalstamos veikos požymių, o rašytojo baudžiamasis persekiojimas demokratinėje valstybėje už šį postmodernistinį romaną nėra galimas. Skaityti toliau
Žaliavo rūtos šalia klėties ir sirpo dienos, kaip avietės
Sena sodyba šalia kelio, praeivį kvietėsi prie stalo.
Motulės drobės čia margavo, lyg išskleisti sparnai drugelio,
O žvaigždės liepos danguje ilgai netirpdavo net aušroje.
Kęstutis Balčiūnas
Toks pažįstamas ir mielas tas lietuviško kaimo vaizdelis mūsų literatūroje. Ir toks mielas lietuvio širdžiai. Skaityti toliau
Laimingas tas žmogus, kuris įgyvendina savo svajonę. Manau, kad kolega Jonas Laurinavičius yra laimingas. Jau besimokydamas Pasamovio kaimiškoje pradinėje mokykloje, be jokio profesinio orientavimo, be jokių mokytojų paskatinimų jis jau brandino vienintelę svajonę „rašyti į laikraščius“. Ši svajonė išsipildė su kaupu.
Vytautas Žeimantas, žurnalistas, rašytojas.
Panašiai apie žurnalistą, rašytoją Joną Laurinavičių rašė ir bendras mūsų draugas, mano Skaityti toliau
Šiandien, vasario 13 d. 2018 metų Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją dviem kartu kuriantiems etninės kultūros atstovams už sukauptus lietuvių etninės kultūros šaltinius ir jų sklaidą, tradicinės gamtojautos raišką kūryboje, Dainavos krašto savimonės ugdymą įteikė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
„Ši premija – už tai, kas jungia mus visus, už tai, kas grąžina mus prie brangių dalykų – šaltinių ir jų ištakų, kur gimsta žemės gyvybė. Skaityti toliau
2018 gruodžio mėnesį Paknio leidykla išleido naują Vinco Krėvės knygos „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ leidimą, kurį pristatys vasario 21-24 dienomis Litexpo vyksiančioje „Knygų mugėje“.
V. Krėvė – didžiojo stiliaus rašytojas, savo kūryba apėmęs daug klausimų, problemų, svarbių ne tik lietuviams, aprėpęs mitinius, biblinius ir istorinius laikus, didelę erdvę – nuo Dainavos šalies iki Biblijos žemės, sukūręs įspūdingą veikėjų galeriją – nuo kaimo bobulės, skerdžiaus iki senovės karžygių, Lietuvos kunigaikščių, iki Rytų žemės išminčių ir paklydėlių – teigia Lietuvos literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė. Skaityti toliau
Lietuvoje nuo vasario 6-osios pasirašinėjama Vilniaus miesto savivaldybei skirta peticija, raginanti sostinėje nukelti Petro Cvirkos (1909-1947) paminklą, sukurtą dailininko-architekto Igno Laurušo. Vilniečių iniciatyvinės grupės peticijoje „Už Petro Cvirkos paminklo nukėlimą“ rašoma, jog tokių „balvonų“ Lietuvoje dar yra apie 160 ir vienas jų – paminklas sovietiniam politiniam veikėjui P.Cvirkai. Teigiama, jog Rusija tokius paminklus-ideologinius simbolius išnaudoja kaip savo informacinio karo įrankį.
Rusijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje, Gumbinėje (Gusevas) buvo dažais Skaityti toliau
Prisipažinsiu: šiaip jau filosofo Vytauto Radžvilo rašinius sunkiai įkandu, jo pozicija kartais atrodo pernelyg radikali ir prasilenkia su tikrove, būna kažkokia utopinė, idealistinė. Bet socialiniuose tinkluose išplitęs jo straipsnis „Stribo šmėkla“, kaip teigia viena veidaknygės bičiulė, tiesiog supurtė…
„Šmėkla klaidžioja po Lietuvą. Stribo šmėkla“, – rašo autorius. Papildyčiau: ir po Europą. Tai geriau atitinka Karlo Markso ir Fridricho Engelso perfrazuotus žodžius iš garsiojo „Komunistų partijos manifesto“. Žurnalistas Vytautas Matulevičius dar 2011 m. lapkritį rašė, Skaityti toliau
Gruodžio 6 d. Kultūros ministerijoje paskelbti 2018 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu jais tapo šeši kūrėjai:
rašytojas Vytautas Martinkus – už intelektualiosios literatūros gylį, dirigentė Mirga Gražinytė – už muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą, rašytojas Marius Ivaškevičius – už drąsų literatūros žingsnį į teatrą, kino operatorius Audrius Kemežys – už talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus Skaityti toliau
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2018 metų premiją nusprendė skirti dviem kartu kuriantiems etninės kultūros atstovams: rašytojui, gamtininkui, kraštotyrininkui Henrikui Gudavičiui ir fotomenininkui Algimantui Černiauskui už sukauptus lietuvių etninės kultūros šaltinius ir jų sklaidą, tradicinės gamtojautos raišką kūryboje, Dainavos krašto savimonės ugdymą.
Šių bendraautorių meninė, publicistinė, etnokultūrinė ir edukacinė veikla nusipelnė garbingo įvertinimo už jų kūrybinio bendradarbiavimo laikotarpiu Dzūkijos Skaityti toliau
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius dar 2012-ųjų pabaigoje pasiūlė uostamiestyje pastatyti paminklą vienam žymiausių XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų – filosofui, rašytojui, žurnalų leidėjui, dramaturgui, režisieriui, kompozitoriui, dirigentui, religijotyrininkui ir mokytojui Vydūnui.
– Ant fontano krašto palikęs batus Vydūnas savo dvasia kyla į viršų, – idėją paaiškino paminklo skulptorius Arūnas Sakalauskas. – Poilsiui skirta ir renginių metu maždaug 200 žmonių talpinsianti erdvė Skaityti toliau
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija atrinko keturis asmenis, nusipelniusius gauti šią premiją. Premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.
Komisijos posėdyje nutarta, kad Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos skyrimo kriterijus geriausiai atitinka šių kandidatų darbai ir veikla: Skaityti toliau
Spalio 29-30 d. suskambės, bene prieš mėnesį prasidėjusio Vilniaus tarptautinio teatro šventės „Sirenos“, baigiamasis akordas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur bus parodytos Eimunto Nekrošiaus Varšuvos nacionaliniame teatre pastatytos Adomo Mickevičiaus „Vėlinės“.
Renginys, skirtas pažymėti Lietuvos ir Lenkijos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, organizuojamas kartu su partneriais Lietuvoje ir kaimyninėje šalyje: Adomo Mickevičiaus institutu, Lenkijos institutu Vilniuje, „Orlen Lietuva“. Skaityti toliau
Spalio 17 d. Hugo Šojaus muziejuje (Lietuvininkų g. 4, Šilutė) atidaryta paroda „Spindulys esmi begalinės šviesos“, skirta vienam iškiliausių lietuvių filosofų, rašytojų ir kultūros veikėjų Vilhelmui Storostui-Vydūnui (1868-1953). Paroda veiks iki lapkričio 30 d.
Parodos tikslas – prisiminti Vydūno intelektinės bei meninės kūrybos palikimą, įvertinti jo reikšmę šiuolaikybėje, pristatyti Vydūno asmenybės įvaizdžius ir interpretuoti jo idėjas vizualiojo meno kalbos priemonėmis. Skaityti toliau
Spalio 11 d. Vilniaus mažajame teatre vyko ciklo „Lietuvos teatro amžius“, skirto valstybės atkūrimo šimtmečiui, renginys – susitikimas su šviesaus atminimo Just.Marcinkevičiaus amžininkais – režisieriumi Povilu Gaidžiu, aktoriumi Regimantu Adomaičiu ir rašytoju, dramaturgu Pranu Treiniu. Poeto vardas minėtas teatro epochos, laužiusios ledus į Sąjūdį ir Atgimimą, kontekste.
Renginio sumanytoja teatrologė Daiva Šabasevičienė kalbėjo: nors gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, Skaityti toliau
Rugsėjo 5 d., trečiadienį, 18 val. Vilniuje, A. Micevičiaus bibliotekos (Trakų g. 10) Konferencijų salėje vyks susitikimas su Sąjūdžio pradininku, rašytoju, filosofu dr. Arvydu Juozaičiu. Jis pristatys savo naujausią knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“.
„Tėvynės tuštėjimo metas“ – knyga takoskyra, kurią A. Juozaitis rašė septyniolika metų. Joje sudėtos esė rašytos išgyvenant nūdienio Lietuvos valstybingumo zenitą ir valstybingumo nuosmukį. Karčioji mūsų gyvenimo tiesa – iki šiol neregėtai gausus jaunosios lietuvių kartos emigravimas iš Tėvynės suprantamas kaip nacionalinės idėjos krizė. Skaityti toliau
