Žymos archyvas: rašytojas

Č. Iškauskas. Stribizmas: už ką M. Ivaškevičiui skiriama nacionalinė premija? (29)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prisipažinsiu: šiaip jau filosofo Vytauto Radžvilo rašinius sunkiai įkandu, jo pozicija kartais atrodo pernelyg radikali ir prasilenkia su tikrove, būna kažkokia utopinė, idealistinė. Bet socialiniuose tinkluose išplitęs jo straipsnis „Stribo šmėkla“, kaip teigia viena veidaknygės bičiulė, tiesiog supurtė…

„Šmėkla klaidžioja po Lietuvą. Stribo šmėkla“, – rašo autorius. Papildyčiau: ir po Europą. Tai geriau atitinka Karlo Markso ir Fridricho Engelso perfrazuotus žodžius iš garsiojo „Komunistų partijos manifesto“. Žurnalistas Vytautas Matulevičius dar 2011 m. lapkritį rašė, Skaityti toliau

Paskelbti Nacionalinių kultūros ir meno premijų laimėtojai (2)

Kultūros ir meno komisija paskelbia kūrėjus, nusipelniusius premijos | lrkm.lt nuotr.

Gruodžio 6 d. Kultūros ministerijoje paskelbti 2018 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu jais tapo šeši kūrėjai:

rašytojas Vytautas Martinkus – už intelektualiosios literatūros gylį, dirigentė Mirga Gražinytėuž muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą, rašytojas Marius Ivaškevičiusuž drąsų literatūros žingsnį į teatrą, kino operatorius Audrius Kemežys – už talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus Skaityti toliau

Nacionalinė J. Basanavičiaus premija paskirta rašytojui H. Gudavičiui ir fotomenininkui A. Černiauskui (1)

Algimantas Černiauskas | respublika.lt nuotr.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2018 metų premiją nusprendė skirti dviem kartu kuriantiems etninės kultūros atstovams: rašytojui, gamtininkui, kraštotyrininkui Henrikui Gudavičiui ir fotomenininkui Algimantui Černiauskui už sukauptus lietuvių etninės kultūros šaltinius ir jų sklaidą, tradicinės gamtojautos raišką kūryboje, Dainavos krašto savimonės ugdymą.

Šių bendraautorių meninė, publicistinė, etnokultūrinė ir edukacinė veikla nusipelnė garbingo įvertinimo už jų kūrybinio bendradarbiavimo laikotarpiu Dzūkijos Skaityti toliau

Vydūno skveras džiugins akis ir sielą (0)

PROCESAS. Šiuo metu yra atnaujinamas skveras tarp Puodžių ir Bokštų gatvių | E. Jankausko nuotr.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius dar 2012-ųjų pabaigoje pasiūlė uostamiestyje pastatyti paminklą vienam žymiausių XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų – filosofui, rašytojui, žurnalų leidėjui, dramaturgui, režisieriui, kompozitoriui, dirigentui, religijotyrininkui ir mokytojui Vydūnui.

– Ant fontano krašto palikęs batus Vydūnas savo dvasia kyla į viršų, – idėją paaiškino paminklo skulptorius Arūnas Sakalauskas. – Poilsiui skirta ir renginių metu maždaug 200 žmonių talpinsianti erdvė Skaityti toliau

Paaiškėjo nusipelniusieji gauti Nacionalinę J. Basanavičiaus premiją (0)

Jonas Basanavičius | lrkm.lt nuotr.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija atrinko keturis asmenis, nusipelniusius gauti šią premiją. Premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.

Komisijos posėdyje nutarta, kad Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos skyrimo kriterijus geriausiai atitinka šių kandidatų darbai ir veikla: Skaityti toliau

Artėjant Vėlinėms „Sirenų“ programą užbaigs didingas E. Nekrošiaus spektaklis (0)

E.Nekrošaius spektaklis „Vėlinės“ | rengėjų nuotr.

Spalio 29-30 d. suskambės, bene prieš mėnesį prasidėjusio Vilniaus tarptautinio teatro šventės „Sirenos“, baigiamasis akordas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur bus parodytos Eimunto Nekrošiaus Varšuvos nacionaliniame teatre pastatytos Adomo Mickevičiaus „Vėlinės“.

Renginys, skirtas pažymėti Lietuvos ir Lenkijos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, organizuojamas kartu su partneriais Lietuvoje ir kaimyninėje šalyje: Adomo Mickevičiaus institutu, Lenkijos institutu Vilniuje, „Orlen Lietuva“. Skaityti toliau

Šilutėje pristatyta paroda „Spindulys esmi begalinės šviesos“, skirta Vydūno metams (0)

Vydūnas Tilžėje. L. Valatkienė | Dailininkų sąjungos galerijos nuotr.

Spalio 17 d. Hugo Šojaus muziejuje (Lietuvininkų g. 4, Šilutė) atidaryta paroda „Spindulys esmi begalinės šviesos“, skirta vienam iškiliausių lietuvių filosofų, rašytojų ir kultūros veikėjų Vilhelmui Storostui-Vydūnui (1868-1953). Paroda veiks iki lapkričio 30 d.

Parodos tikslas – prisiminti Vydūno intelektinės bei meninės kūrybos palikimą, įvertinti jo reikšmę šiuolaikybėje, pristatyti Vydūno asmenybės įvaizdžius ir interpretuoti jo idėjas vizualiojo meno kalbos priemonėmis. Skaityti toliau

Justino Marcinkevičiaus apvienyti (1)

Aktorius Regimantas Adomaitis | S. Žumbio nuotr.

Spalio 11 d. Vilniaus mažajame teatre vyko ciklo „Lietuvos teatro amžius“, skirto valstybės atkūrimo šimtmečiui, renginys – susitikimas su šviesaus atminimo Just.Marcinkevičiaus amžininkais – režisieriumi Povilu Gaidžiu, aktoriumi Regimantu Adomaičiu ir rašytoju, dramaturgu Pranu Treiniu. Poeto vardas minėtas teatro epochos, laužiusios ledus į Sąjūdį ir Atgimimą, kontekste.

Renginio sumanytoja teatrologė Daiva Šabasevičienė kalbėjo: nors gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, Skaityti toliau

Filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis A.Mickevičiaus bibliotekoje pristatys knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“ (14)

dr. Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

Rugsėjo 5 d., trečiadienį, 18 val. Vilniuje, A. Micevičiaus bibliotekos (Trakų g. 10) Konferencijų salėje vyks susitikimas su Sąjūdžio pradininku, rašytoju, filosofu dr. Arvydu Juozaičiu. Jis pristatys savo naujausią knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“.

„Tėvynės tuštėjimo metas“ – knyga takoskyra, kurią A. Juozaitis rašė septyniolika metų. Joje sudėtos esė rašytos išgyvenant nūdienio Lietuvos valstybingumo zenitą ir valstybingumo nuosmukį. Karčioji mūsų gyvenimo tiesa – iki šiol neregėtai gausus jaunosios lietuvių kartos emigravimas iš Tėvynės suprantamas kaip nacionalinės idėjos krizė. Skaityti toliau

Rašytojui Tomui Venclovai – Getingeno universiteto garbės daktaro laipsnis (7)

Tomas Venclova | Kultūros ministerijos nuotr.

Poetui, publicistui, vertėjui, literatūros tyrinėtojui, akademikui Tomui Venclovai birželio 22 dieną įteiktas Getingeno universiteto filosofijos fakulteto garbės daktaro laipsnis. Ceremonija vyko pasaulietiniams renginiams skirtoje Šv. Povilo bažnyčioje (Paulinerkirche).

„Man didelė garbė gauti daktaratą viename žymiausių Europos ir pasaulio universitetų. Jis garsus ypač pasiekimais tiksliųjų mokslų srityje, bet humanitarui svarbūs tokie su juo susiję vardai, kaip Džordžas Kristopas Ličtenbergas (Georg Christoph Lichtenberg), Jakobas ir Vilhelmas Skaityti toliau

Sąjūdžio gimimas: Dokumentinio filmo „Įkvėpti laisvės“ premjera (6)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 28 d., pirmadienį, 18 val., Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, (Konferencijų salėje, V a.) Lietuvos dailininkų sąjunga ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į atvirą dokumentinio trumpametražių filmų ciklo „Įkvėpti laisvės“ premjerą.

Dar iki oficialaus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimo 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) būstinėje rinkosi klubo „Istorija ir kultūra“ aktyvas. Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Kas rūpėjo paskutiniam LDK piliečiui Česlovui Milošui? (119)

Česlovas Milošas Lietuvos respublikos Prezidentūroje. 1997 metai | P. S. Krivicko archyvo nuotr.

1997-ųjų rugsėjo pradžia. Į Vilnių suskrido ir suvažiavo dvylikos Europos valstybių prezidentai, premjerai ir tuntai žemesnio rango valdininkų, verslininkų bei šiaip mokančių aukštajai valdžiai įtikti apsukruolių. Lietuvos ir Lenkijos prezidentų Algirdo Mykolo Brazausko ir Aleksandro Kvašnievskio iniciatyva surengta Vilniaus konferencija regioninio saugumo klausimais.

Kaip skelbė oficialūs komunikatai, ši konferencija įtikinamai parodė naujų iniciatyvų jėgą, o Lietuvą ir Lenkiją įtvirtino kaip Vidurio ir Rytų Europos valstybių lyderes. Iš tiesų, kaip konferencijos stebėtojui, buvo smagu matyti bičiuliškai bendraujančius artimus kaimynus – Skaityti toliau

Patvirtinta Simono Daukanto 225-ųjų gimimo metinių minėjimo programa (0)

Simonas Daukantas | Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr.

2018 m. sukanka 225-osios gimimo metinės Lietuvos istorikui, rašytojui ir švietėjui, vienam iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų – Simonui Daukantui. Vyriausybė patvirtino S. Daukanto gimimo metinių minėjimo programą.

Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais bei kitomis institucijomis, Simono Daukanto atminimui pagerbti parengė kultūrinę, šviečiamąją programą. Dauguma planuojamų įgyvendinti priemonių bus skirtos besimokančiam jaunimui. Skaityti toliau

Kaune vyks rašytojo Laimono Inio 80-mečio sukaktuvių vakaras (1)

Rašytojas Laimonas Inis | Asmeninio albumo nuotr.

Balandžio 11 d., 17 val., Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menėje (A. Mickevičiaus g. 19) vyks rašytojo Laimono Inio 80-mečio sukaktuvėms pažymėti skirtas kūrybos vakaras – „Gyvenimas su plunksna ir knyga“.

Vakare bus pristatyta ir naujausia rašytojo knyga – „Paukščiai vėjyje“.

Vakarą ves Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Elmiškis Kiaušas. Skaityti toliau

Kaune bus atidengtas Vydūno biustas (1)

Džiugi žinia Didžiajai Lietuvai | Rengėjų nuotr.

Kovo 21 d., 16 val., Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, K. Donelaičio g. 66, bus iškilmingai atidengtas biustas tautos budintojui, mąstytojui, šviesuoliui, sveikuoliui, filosofui, rašytojui, dramaturgui Vydūnui.

17.30 val., Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje, Laisvės al. 96, vyks Vydūno 150 gimimo metinių minėjimas, kurio metu, bus skaitomos paskaitos apie Skaityti toliau

A. Juozaitis: Kaip sakė poetas J. Marcinkevičius – rusenome, o dabar anglėjame (22)

Arvydas Juozaitis | respublika.lt nuotr.

Filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis naujausią savo knygą pavadino „Tėvynės tuštėjimo metas“. Pasak autoriaus, tai – tarsi užfiksuota 17 metų Lietuvos kardiograma. Laisvės kaina ir didžiausiu Sąjūdžio pralaimėjimu A. Juozaitis vadina šalies tuštėjimą, emigraciją: „Mano idėja Lietuvai – Lietuva – vienintelė lietuvių žemė. Žmogus negali išeiti iš tautos likimo.“

– Kalbamės ypatingu laiku – 28-ųjų Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metinių išvakarėse, ką tik paminėtas modernios Lietuvos 100-metis. Koks jums šis laikas? Skaityti toliau

Panevėžyje bus atidaryta L. Zamenhofui skirta paroda (0)

Zamenhofas paroda | organizatorių nuotr.

Kovo 13 d., 17.30 val., Panevėžio miesto Savivaldybės rūmuose (Laisvės a. 20 ), vyks, esperanto kalbos kūrėjui, Liudvikui L. Zamenhofui skirtos parodos atidarymas. Paroda veiks nuokovo 12 d., iki balandžio 15 d.

2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko L. Zamenhofo metais. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai. Skaityti toliau

Lietuvos šimtmečio dainų šventė atvers Vydūno raštų tomus (0)

Dainų šventės Teatro diena | LNKC nuotr.

Birželio 30 – liepos 6 d., Kaune ir Vilniuje, vyks vienas didžiausių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginių – Lietuvos dainų šventė „Vardan tos…“.

Dainų šventės Teatro dienai aktyviai ruošiasi daugiau nei tūkstantis dalyvių iš 100 Lietuvos mėgėjų teatrų.

Teatro diena „Sau, tautai, žmonijai“ Skaityti toliau

Lietuvos šimtmečio dainų šventė atvers Vydūno raštų tomus (0)

Dainų šventės Teatro diena | LNKC nuotr.

Dainų šventės Teatro dienai aktyviai ruošiasi daugiau nei tūkstantis dalyvių iš 100 Lietuvos mėgėjų teatrų. Teatro diena „Sau, tautai, žmonijai“ šiemet pagerbs Mažosios Lietuvos mąstytoją, humanistą, rašytoją Vilhelmą Storostą-Vydūną.

Renginio dieną, liepos 4-ąją, Bernardinų sode ir Katedros aikštėje ryškius, spalvingus pasirodymus surengs 57 suaugusiųjų, 10 lėlių, 33 vaikų ir jaunimo teatrai. Lėlių teatrai jau repetuoja spektaklius pagal Vydūno mažos apimties dramos kūrinius, vaikų ir jaunimo – poetines kompozicijas, Skaityti toliau

Valdovas, kuris turėjo viską ir viską prarado (0)

S. Spurga | Evgenijos Levin nuotr.

Vasario 23 d., penktadienį, 13 val., Vilniaus knygų mugėje, Rašytojų kampe, vyks pirmasis knygos – „Iliuzijos – irgi gėlės“ pristatymas. Pristatyme dalyvaus autorius Saulius Spurga, rašytojas Regimantas Dima, publicistas, rašytojas, mokslo populiarintojas Justinas Žilinskas.

Saulius Spurga – socialinių mokslų daktaras, dirbęs medicinos, žurnalistinį, universiteto vadybos darbą, daugelį metų rašęs komentarus visuomeninėmis temomis, pasisakęs televizijos ir radijo laidose. Penkių knygų autorius, tarp jų – romanai „Pasaulio vidurys“ ir „Gintarinė valstija“. Publikuoja apsakymus nuo 1985 m. („Veidai“, „Literatūra ir menas“, „Metai“ ir kt.). Skaityti toliau

M. P. Elijo Martynenkos „Be penkių pasaulio pradžia“ – tekstai malonumui sužadinti (0)

Marius Povilas Elijas Martynenko | Asmeninio albumo nuotr.

M. P. E. Martynenko: studijavo filosofiją, vertimą (iš anglų ir italų kalbų). Nerado sau vietos universitete. Metus gyveno su vienuoliais. Trylika kartų atsibudo reanimacijoje po hipoglikeminių ir hiperglikeminių komų. Sykį ištiktas komos išbuvo kelias paras. Galbūt netgi bendravo su transcendentalais, bet už tas istorijas jis dabar jau prašo pinigų arba cigarečių.

Dirbo vertėju, redaktoriumi, tekstų įgarsintoju, veganiško šokolado pardavėju, šviesolaidinių kabelių testuotoju, padavėju, barmenu, subtitruotoju, laiškanešiu, naktiniu portjė viešbutyje. Šiuo metu studijuoja vaidybą. Skaityti toliau

Poetui Jonui Aisčiui siūloma suteikti Kaišiadorių rajono savivaldybės garbės piliečio vardą (0)

Jono Aisčio portretas. Portretą piešė Leonas Juozonis | wikipedia.org nuotr.

Kaišiadorių rajono savivaldybė gavo prašymą suteikti poetui, publicistui, filologijos mokslų daktarui Jonui Aisčiui Kaišiadorių rajono savivaldybės garbės piliečio vardą.

Prašymą pateikė poeto Jono Aisčio klubo „Katarsis“ prezidentė Karolina Povilaitienė, Rumšiškių bendruomenės veiklos centro „Kokalnis“ bendruomenės pirmininkė Elvyra Kudrešovienė, hab. dr. literatūrologas Jonas Linkevičius, VDU Garbės dr. Robertas Keturakis, Kauno Maironio literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, Lietuvos rašytojų sąjungos nariai: Stanislovas Abromavičius, Vytautas V. Lansbergis, Vladas Vaitkevičius ir Kaišiadorių muziejaus Skaityti toliau

Netekome rašytojo Alfonso Bieliausko (1923-2018) (2)

Alfonsas Bieliauskas (1923-2018) | Rasytojai.lt nuotr.

Sausio 22 d. po sunkios ligos mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys prozininkas, literatūros kritikas Alfonsas Bieliauskas (1923-2018).

A. Bieliauskas gimė 1923 10 05 Naujuosiuose Neveronyse, Kauno rajone. 1937–1941 m. mokėsi Kauno 3-iojoje valstybinėje gimnazijoje (dabar Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija). 1941 m. pasitraukė į Rusijos gilumą, dirbo Sibiro miškų kirtavietėse darbininku. Nuo 1942 m. tarnavo 16-ojoje lietuviškoje divizijoje, mokėsi partijos-komjaunimo kursuose Jaroslavlyje, dirbo LLKJS CK, bendradarbiavo Maskvos radijo lietuviškose laidose, spaudoje. Skaityti toliau

Rašytojų klube – Vaidoto Daunio (1958-1995) atminimo vakaras (0)

Rašytojų klube – Vaidoto Daunio (1958-1995) atminimo vakaras | Rengėjų nuotr.

Sausio 22 d. pirmadienį, 18 val. Vilniuje, Rašytojų klube (Konstantino Sirvydo g. 6) vyks rašytojo Vaidoto Daunio (1958-1995) atminimo vakaras.

2018 sausio 2 d. – Vaidotui būtų sukakę 60 metų…

Vaidotas Daunys (1958–1995) – poetas, eseistas, kultūros veikėjas, tragiškai žuvęs Vingio parke 1995-aisiais, per Pasaulio lietuvių sporto žaidynių atidarymą. Mokėsi Kaune, vėliau Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Skaityti toliau

Valstybės 100-mečiui atgimsta moderni J. Marcinkevičiaus drama „Mindaugas” (2)

Karalius MIndaugas ir jo žmona Morta | Dailininkės Janinos Malinauskaitės tapyba

Vasario 15-ąją, Lietuvos šimtmečio išvakarėse, junginė kūrėjų komanda kviečia į šiuolaikiškai atgimusią vieno garsiausių šalies poetų Justino Marcinkevičiaus dviejų dalių dramą „Mindaugas“. Mindaugo asmenį, valdovo vaizdinį ir valstybės pamatų kūrimo istoriją atskleidžia jaunos kartos režisierės Marijos Simonos Šimulynaitės suburta komanda, interpretuojanti jau klasika tapusį J. Marcinkevičiaus kūrinį. Naujajame dramos „Mindaugas“ pastatyme susipins modernus šokis, vizualios projekcijos ir šiuolaikinė muzika.

„Šis „Mindaugas“ – išskirtinis. Aktyvus, judrus, vizualus, plastiškas ir temperamentingas. Poema buvo rašoma sovietinės priespaudos metais (1968). Skaityti toliau

Įteiktos premijos už publicistinius kūrinius (0)

Liutauras Degėsi | Penki.lt nuotr.

Gruodžio 15 d. Kultūros ministerijoje įteiktos premijos už publicistinius kūrinius. Premijos laimėtojais tapo – poetas, rašytojas Liutauras Degėsys, eseistas Ernestas Parulskis ir poetas, eseistas Gediminas Kajėnas.

„Turbūt neabejotina, kad vienas svarbiausių mūsų visuomenės iškovojimų – laisvas žodis, teisė išsakyti savo mintis, nebijoti turėti nuomonę. Kartu su šia svarbia, fundamentalia teise ateina ir įpareigojimas – tą laisvą žodį naudoti atsakingai. Man ypatinga garbė įteikti premijas tiems, kurie tą žodį ne tik tausoja, bet ir puoselėja, kurie praturtina mūsų viešąją erdvę ir kultūrą savo įžvalgomis bei naujais rakursais, daro ją įvairesne ir prasmingesne“, – kalbėjo kultūros ministrė. Skaityti toliau

Rašytojų sąjungos premija paskirta literatūrologui Mindaugui Kvietkauskui (0)

Mindaugas Kvietkauskas | naujienos.vu.lt nuotr.

27-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta Mindaugui Kvietkauskui už eseistikos knygą „Uosto fuga“. Apdovanojimas tradiciškai bus įteiktas sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną.

M. Kvietkauskas yra literatūrologas, poetas, eseistas, savo rašymu jungiantis kūrybą, mokslą ir lituanistikos darbus. Tiria ir verčia daugiakalbę Lietuvos literatūrą, Vilniaus poeziją. Yra kritiškas šiuolaikinių visuomenės reiškinių ir knygų vertintojas. Skaityti toliau

G. Šeikis. Užburtų lobių beieškant. Iš Petro Tarasenkos ankstyvojo biografijos laikotarpio (0)

Karališkių Švenčiausios Dievo Motinos Globos Cerkvė. 1957 m. | Kęstučio Rimo asmeninio archyvo nuotrauka

Petro Tarasenkos (1892–1962) – kariškio, istoriko archeologo, muziejininko, rašytojo ankstyvasis gyvenimo laikotarpis iki 1915 metų yra palyginti mažai nagrinėtas ir aprašytas. Trūksta istorinių šaltinių, išlikę tik daliniai liudininkų prisiminimai. Pats P. Tarasenka apie savo artimus gimines, vaikystės ir jaunystės laikotarpį savo prisiminimuose užsiminė gana skurdžiai, nors šis laikotarpis ir Rytų Aukštaitijos kraštas visą gyvenimą jam išliko brangus ir artimas, o jo aplinka ir žmonės ugdė jį kaip asmenybę.

Šaknys – Karališkiai Skaityti toliau

Mirė rašytojas ir mokslininkas Kazys Almenas (nuotraukos, video) (4)

Kazys Almenas (1935-2017) | Wikipedia.org nuotr.

Šeštadienį mirė Kazys Almenas – rašytojas, fizikas, visuomenininkas. Velionis buvo žymus branduolinės inžinerijos specialistas, knygų leidėjas, VDU atkuriamojo Senato narys.

K. Almenas gimė 1935 m. balandžio 11 d. Gruzdžiuose (Šiaulių apskrityje), 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. persikėlė į JAV. Nebraskos ir Nortvesterno universitetuose studijavo branduolinę inžineriją. 1957 m. baigė Nebraskos universitetą. 1968 m. Varšuvoje apgynė fizikos mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1969 m. – Merilendo universiteto profesorius. Skaityti toliau

V. Bubnys: Laisvė – vandenynas, kuriame skęstame (4)

Vytautas Bubnys. Irmanto Sidareviciaus nuotr.

Visuotinai žinomas ir pripažintas Lietuvos rašytojas, jau neretai ir lietuvių literatūros klasiku pavadinamas prozininkas, šešiolikos romanų autorius Vytautas Bubnys rugsėjo devintąją švenčia solidžią aštuoniasdešimt penkerių metų sukaktį. Jubiliejaus dieną kalbamės apie tai, kas rašytojui visą gyvenimą buvo svarbiausia, – apie žmogų, Dievą ir Lietuvą.

Aštuoniasdešimt penkeri – geras pretekstas atsigręžti atgal, įvertinti prabėgusius metus, savo kūrybinį kelią… Nesigailit savąjį gyvenimą atidavęs literatūrai? Juk kiek per naktis prasėdėta, kiek popieriaus prirašyta, nervų ir akių prigadinta, kaip šiandien jums visa tai atrodo – ar ne veltui? Skaityti toliau