Gegužės 28 d., pirmadienį, 18 val., Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, (Konferencijų salėje, V a.) Lietuvos dailininkų sąjunga ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į atvirą dokumentinio trumpametražių filmų ciklo „Įkvėpti laisvės“ premjerą.
Dar iki oficialaus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimo 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) būstinėje rinkosi klubo „Istorija ir kultūra“ aktyvas. Skaityti toliau
1997-ųjų rugsėjo pradžia. Į Vilnių suskrido ir suvažiavo dvylikos Europos valstybių prezidentai, premjerai ir tuntai žemesnio rango valdininkų, verslininkų bei šiaip mokančių aukštajai valdžiai įtikti apsukruolių. Lietuvos ir Lenkijos prezidentų Algirdo Mykolo Brazausko ir Aleksandro Kvašnievskio iniciatyva surengta Vilniaus konferencija regioninio saugumo klausimais.
Kaip skelbė oficialūs komunikatai, ši konferencija įtikinamai parodė naujų iniciatyvų jėgą, o Lietuvą ir Lenkiją įtvirtino kaip Vidurio ir Rytų Europos valstybių lyderes. Iš tiesų, kaip konferencijos stebėtojui, buvo smagu matyti bičiuliškai bendraujančius artimus kaimynus – Skaityti toliau
2018 m. sukanka 225-osios gimimo metinės Lietuvos istorikui, rašytojui ir švietėjui, vienam iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų – Simonui Daukantui. Vyriausybė patvirtino S. Daukanto gimimo metinių minėjimo programą.
Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais bei kitomis institucijomis, Simono Daukanto atminimui pagerbti parengė kultūrinę, šviečiamąją programą. Dauguma planuojamų įgyvendinti priemonių bus skirtos besimokančiam jaunimui. Skaityti toliau
Balandžio 11 d., 17 val., Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menėje (A. Mickevičiaus g. 19) vyks rašytojo Laimono Inio 80-mečio sukaktuvėms pažymėti skirtas kūrybos vakaras – „Gyvenimas su plunksna ir knyga“.
Vakare bus pristatyta ir naujausia rašytojo knyga – „Paukščiai vėjyje“.
Vakarą ves Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Elmiškis Kiaušas. Skaityti toliau
Kovo 21 d., 16 val., Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, K. Donelaičio g. 66, bus iškilmingai atidengtas biustas tautos budintojui, mąstytojui, šviesuoliui, sveikuoliui, filosofui, rašytojui, dramaturgui Vydūnui.
17.30 val., Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje, Laisvės al. 96, vyks Vydūno 150 gimimo metinių minėjimas, kurio metu, bus skaitomos paskaitos apie Skaityti toliau
Filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis naujausią savo knygą pavadino „Tėvynės tuštėjimo metas“. Pasak autoriaus, tai – tarsi užfiksuota 17 metų Lietuvos kardiograma. Laisvės kaina ir didžiausiu Sąjūdžio pralaimėjimu A. Juozaitis vadina šalies tuštėjimą, emigraciją: „Mano idėja Lietuvai – Lietuva – vienintelė lietuvių žemė. Žmogus negali išeiti iš tautos likimo.“
– Kalbamės ypatingu laiku – 28-ųjų Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metinių išvakarėse, ką tik paminėtas modernios Lietuvos 100-metis. Koks jums šis laikas? Skaityti toliau
Kovo 13 d., 17.30 val., Panevėžio miesto Savivaldybės rūmuose (Laisvės a. 20 ), vyks, esperanto kalbos kūrėjui, Liudvikui L. Zamenhofui skirtos parodos atidarymas. Paroda veiks nuokovo 12 d., iki balandžio 15 d.
2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko L. Zamenhofo metais. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai. Skaityti toliau
Birželio 30 – liepos 6 d., Kaune ir Vilniuje, vyks vienas didžiausių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginių – Lietuvos dainų šventė „Vardan tos…“.
Dainų šventės Teatro dienai aktyviai ruošiasi daugiau nei tūkstantis dalyvių iš 100 Lietuvos mėgėjų teatrų.
Teatro diena „Sau, tautai, žmonijai“ Skaityti toliau
Dainų šventės Teatro dienai aktyviai ruošiasi daugiau nei tūkstantis dalyvių iš 100 Lietuvos mėgėjų teatrų. Teatro diena „Sau, tautai, žmonijai“ šiemet pagerbs Mažosios Lietuvos mąstytoją, humanistą, rašytoją Vilhelmą Storostą-Vydūną.
Renginio dieną, liepos 4-ąją, Bernardinų sode ir Katedros aikštėje ryškius, spalvingus pasirodymus surengs 57 suaugusiųjų, 10 lėlių, 33 vaikų ir jaunimo teatrai. Lėlių teatrai jau repetuoja spektaklius pagal Vydūno mažos apimties dramos kūrinius, vaikų ir jaunimo – poetines kompozicijas, Skaityti toliau
Vasario 23 d., penktadienį, 13 val., Vilniaus knygų mugėje, Rašytojų kampe, vyks pirmasis knygos – „Iliuzijos – irgi gėlės“ pristatymas. Pristatyme dalyvaus autorius Saulius Spurga, rašytojas Regimantas Dima, publicistas, rašytojas, mokslo populiarintojas Justinas Žilinskas.
Saulius Spurga – socialinių mokslų daktaras, dirbęs medicinos, žurnalistinį, universiteto vadybos darbą, daugelį metų rašęs komentarus visuomeninėmis temomis, pasisakęs televizijos ir radijo laidose. Penkių knygų autorius, tarp jų – romanai „Pasaulio vidurys“ ir „Gintarinė valstija“. Publikuoja apsakymus nuo 1985 m. („Veidai“, „Literatūra ir menas“, „Metai“ ir kt.). Skaityti toliau
M. P. E. Martynenko: studijavo filosofiją, vertimą (iš anglų ir italų kalbų). Nerado sau vietos universitete. Metus gyveno su vienuoliais. Trylika kartų atsibudo reanimacijoje po hipoglikeminių ir hiperglikeminių komų. Sykį ištiktas komos išbuvo kelias paras. Galbūt netgi bendravo su transcendentalais, bet už tas istorijas jis dabar jau prašo pinigų arba cigarečių.
Dirbo vertėju, redaktoriumi, tekstų įgarsintoju, veganiško šokolado pardavėju, šviesolaidinių kabelių testuotoju, padavėju, barmenu, subtitruotoju, laiškanešiu, naktiniu portjė viešbutyje. Šiuo metu studijuoja vaidybą. Skaityti toliau
Kaišiadorių rajono savivaldybė gavo prašymą suteikti poetui, publicistui, filologijos mokslų daktarui Jonui Aisčiui Kaišiadorių rajono savivaldybės garbės piliečio vardą.
Prašymą pateikė poeto Jono Aisčio klubo „Katarsis“ prezidentė Karolina Povilaitienė, Rumšiškių bendruomenės veiklos centro „Kokalnis“ bendruomenės pirmininkė Elvyra Kudrešovienė, hab. dr. literatūrologas Jonas Linkevičius, VDU Garbės dr. Robertas Keturakis, Kauno Maironio literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, Lietuvos rašytojų sąjungos nariai: Stanislovas Abromavičius, Vytautas V. Lansbergis, Vladas Vaitkevičius ir Kaišiadorių muziejaus Skaityti toliau
Sausio 22 d. po sunkios ligos mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys prozininkas, literatūros kritikas Alfonsas Bieliauskas (1923-2018).
A. Bieliauskas gimė 1923 10 05 Naujuosiuose Neveronyse, Kauno rajone. 1937–1941 m. mokėsi Kauno 3-iojoje valstybinėje gimnazijoje (dabar Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija). 1941 m. pasitraukė į Rusijos gilumą, dirbo Sibiro miškų kirtavietėse darbininku. Nuo 1942 m. tarnavo 16-ojoje lietuviškoje divizijoje, mokėsi partijos-komjaunimo kursuose Jaroslavlyje, dirbo LLKJS CK, bendradarbiavo Maskvos radijo lietuviškose laidose, spaudoje. Skaityti toliau
Sausio 22 d. pirmadienį, 18 val. Vilniuje, Rašytojų klube (Konstantino Sirvydo g. 6) vyks rašytojo Vaidoto Daunio (1958-1995) atminimo vakaras.
2018 sausio 2 d. – Vaidotui būtų sukakę 60 metų…
Vaidotas Daunys (1958–1995) – poetas, eseistas, kultūros veikėjas, tragiškai žuvęs Vingio parke 1995-aisiais, per Pasaulio lietuvių sporto žaidynių atidarymą. Mokėsi Kaune, vėliau Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Skaityti toliau
Vasario 15-ąją, Lietuvos šimtmečio išvakarėse, junginė kūrėjų komanda kviečia į šiuolaikiškai atgimusią vieno garsiausių šalies poetų Justino Marcinkevičiaus dviejų dalių dramą „Mindaugas“. Mindaugo asmenį, valdovo vaizdinį ir valstybės pamatų kūrimo istoriją atskleidžia jaunos kartos režisierės Marijos Simonos Šimulynaitės suburta komanda, interpretuojanti jau klasika tapusį J. Marcinkevičiaus kūrinį. Naujajame dramos „Mindaugas“ pastatyme susipins modernus šokis, vizualios projekcijos ir šiuolaikinė muzika.
„Šis „Mindaugas“ – išskirtinis. Aktyvus, judrus, vizualus, plastiškas ir temperamentingas. Poema buvo rašoma sovietinės priespaudos metais (1968). Skaityti toliau
Gruodžio 15 d. Kultūros ministerijoje įteiktos premijos už publicistinius kūrinius. Premijos laimėtojais tapo – poetas, rašytojas Liutauras Degėsys, eseistas Ernestas Parulskis ir poetas, eseistas Gediminas Kajėnas.
„Turbūt neabejotina, kad vienas svarbiausių mūsų visuomenės iškovojimų – laisvas žodis, teisė išsakyti savo mintis, nebijoti turėti nuomonę. Kartu su šia svarbia, fundamentalia teise ateina ir įpareigojimas – tą laisvą žodį naudoti atsakingai. Man ypatinga garbė įteikti premijas tiems, kurie tą žodį ne tik tausoja, bet ir puoselėja, kurie praturtina mūsų viešąją erdvę ir kultūrą savo įžvalgomis bei naujais rakursais, daro ją įvairesne ir prasmingesne“, – kalbėjo kultūros ministrė. Skaityti toliau
27-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta Mindaugui Kvietkauskui už eseistikos knygą „Uosto fuga“. Apdovanojimas tradiciškai bus įteiktas sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną.
M. Kvietkauskas yra literatūrologas, poetas, eseistas, savo rašymu jungiantis kūrybą, mokslą ir lituanistikos darbus. Tiria ir verčia daugiakalbę Lietuvos literatūrą, Vilniaus poeziją. Yra kritiškas šiuolaikinių visuomenės reiškinių ir knygų vertintojas. Skaityti toliau
Petro Tarasenkos (1892–1962) – kariškio, istoriko archeologo, muziejininko, rašytojo ankstyvasis gyvenimo laikotarpis iki 1915 metų yra palyginti mažai nagrinėtas ir aprašytas. Trūksta istorinių šaltinių, išlikę tik daliniai liudininkų prisiminimai. Pats P. Tarasenka apie savo artimus gimines, vaikystės ir jaunystės laikotarpį savo prisiminimuose užsiminė gana skurdžiai, nors šis laikotarpis ir Rytų Aukštaitijos kraštas visą gyvenimą jam išliko brangus ir artimas, o jo aplinka ir žmonės ugdė jį kaip asmenybę.
Šaknys – Karališkiai Skaityti toliau
Šeštadienį mirė Kazys Almenas – rašytojas, fizikas, visuomenininkas. Velionis buvo žymus branduolinės inžinerijos specialistas, knygų leidėjas, VDU atkuriamojo Senato narys.
K. Almenas gimė 1935 m. balandžio 11 d. Gruzdžiuose (Šiaulių apskrityje), 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. persikėlė į JAV. Nebraskos ir Nortvesterno universitetuose studijavo branduolinę inžineriją. 1957 m. baigė Nebraskos universitetą. 1968 m. Varšuvoje apgynė fizikos mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1969 m. – Merilendo universiteto profesorius. Skaityti toliau
Visuotinai žinomas ir pripažintas Lietuvos rašytojas, jau neretai ir lietuvių literatūros klasiku pavadinamas prozininkas, šešiolikos romanų autorius Vytautas Bubnys rugsėjo devintąją švenčia solidžią aštuoniasdešimt penkerių metų sukaktį. Jubiliejaus dieną kalbamės apie tai, kas rašytojui visą gyvenimą buvo svarbiausia, – apie žmogų, Dievą ir Lietuvą.
– Aštuoniasdešimt penkeri – geras pretekstas atsigręžti atgal, įvertinti prabėgusius metus, savo kūrybinį kelią… Nesigailit savąjį gyvenimą atidavęs literatūrai? Juk kiek per naktis prasėdėta, kiek popieriaus prirašyta, nervų ir akių prigadinta, kaip šiandien jums visa tai atrodo – ar ne veltui? Skaityti toliau
Ši vasara kažkokia saldžiarūgštė. Ir ne dėl to, kad maža saulės, visą liepą vaikštome su striukėmis. Miške nėra mėlynių – nušalnojo žiedeliai, avietės supuvo, nepradėjusios žydėti… Gal bruknių bus? Nušienautoj pievoj – vien rūgštynių rausvi žiedynai, išsistiebę, išsikėtoję, kitus žolynus nusmelkę. Patinka rūgštynėms ši vasara. Ar ir medus bus rūgštus?
Takelis nuo sodybos prie upelio užžėlė, šeimininkui ilgėliau įsisirgus. Vos pora mėnesių praėjo – vaikščiotus takelius takažolės ir gysločiai užskleidė. Gamta nemėgsta tuštumos. Ji viską suglosto, apgaubia, suima savin. Skaityti toliau
Liepos 15-ąją atvykęs į Lietuvą, visą savaitę Anykščių krašte viešės vienas žymiausių šių laikų Ukrainos rašytojų Andrejus Kurkovas. Kasdien keliaudamas į įvairius susitikimus su anykštėnais, pažindamas šio krašto kasdienybę ir šventes, romanistas čia žvalgysis herojų naujiems savo kūriniams.
A. Kurkovas, kurio romanai verčiami į dešimtis pasaulio kalbų, Anykščių kraštą atrado prieš keletą metų per pažintį su Kijeve gyvenančiu ir dirbančiu verslininku leidėju Virginijumi Strolia, kilusiu iš Anykščių apylinkių. Skaityti toliau
Gegužės 10 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Kino salė, V a.) kino vakarų ciklą užbaigs Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojo, kino ir televizijos filmų režisieriaus Gyčio Lukšo filmas „Žalčio žvilgsnis“. Filmui scenarijų pagal savo to paties pavadinimo romaną sukūrė rašytojas Saulius Tomas Kondrotas (rašytojui 1986 m. pasitraukus į Vakarus, sovietinė valdžia buvo uždraudusi jo kūrybą).
1981 m. pasirodęs S. T. Kondroto romanas ir pagal jį 1990 m. sukurtas G. Lukšo filmas remiasi bibliniais ir mitologiniais motyvais, veikėjų gyvenimai atskleidžiami per pagundos, kaltės, nusikaltimo ir bausmės, likimo ir atsitiktinumo temas. Skaityti toliau
Sekmadienį, balandžio 9 dieną, Sankt Peterburge atidengtas atminimo ženklas lietuvių kilmės rašytojui ir dailininkui Juozui Jurkūnui (1895–1938). Ant namo Rylejevo g. 17/19, kuriame gyveno J. Jurkūnas ir iš kurio buvo išvežtas sušaudyti, fasado buvo pritvirtinta projekto „Paskutinis adresas“ lentelė.
Rašytojas ir dailininkas J. Jurkūnas gimė 1895 m. rugsėjo 17 d. Lietuvoje, 1938 m. vasario 3 d. suimtas ir nuteistas mirties bausme už tariamą šnipinėjimą. Sušaudytas 1938 m. rugsėjo 21 dieną. Reabilituotas 1958 m. kovo 22 dieną. Skaityti toliau
Kovo 9 d. Vyriausybės rūmuose Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pasveikino dvylika nusipelniusių kultūros pasaulio atstovų bei meno kūrėjų. Premjeras laureatams ir kitiems svečiams padėkojo už jų indėlį puoselėjant mūsų tautos kultūrą, meną ir garsinant valstybę visame pasaulyje.
„Džiugu, kad ši tradicija – iškilmingai paminėti mūsų krašto žmones, kurie nusipelnė išskirtinėje kultūros ir meno srityje – Lietuvoje tęsiasi jau antrą dešimtmetį. Džiaugiuosi šioje salėje matydamas pripažintus ir Lietuvą garsinančius kūrėjus. Jūs priverčiate kitus domėtis mūsų valstybe ir geriausiai prisidedate prie jos įvaizdžio formavimo. Skaityti toliau
Vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios išvakarėse šalies menininkams įteikė Nacionalines kultūros ir meno premijas, paskirtas už didelius kūrybinius nuopelnus.
„Kultūra ir menas mums atveria plačiausią erdvę bendrauti, kalbėti su pasauliu unikaliu balsu ir kartu, tarsi patikimas inkaras, neleidžia atitrūkti nuo savo šaknų. Į jūsų išskirtinius kūrinius talento tėkmės suneša visa, kas per amžius užkoduota tautoje, kas leido išsaugoti mūsų valstybę, nepamiršti, kas esame, ką išgyvenome, kuo norime dalytis“, – sakė Prezidentė, sveikindama Nacionalinės premijos laimėtojus. Skaityti toliau
Ruošiantis išskirtiniam Lietuvos kultūros pristatymui šių metų tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje kovo gale, Lietuvos kultūros institutas rengia dvylikos didžiausių Vokietijos žiniasklaidos kanalų atstovų vizitą, kurio metu žurnalistai ne tik susipažins su daugeliu Leipcige pristatomų kūrėjų, bet ir ištyrinės Vilniaus bei Kauno miestus, atras sąsajas tarp mūsų šalių ir patirs žiemos gamtos grožį tolėliau nuo didmiesčių.
Sausio 23-27 dienomis į Lietuvą atvyks didžiųjų Vokietijos nacionalinių dienraščių, televizijos ir radijo kanalų, kultūros portalų „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, Skaityti toliau
Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad šiais metais bus minimos poeto, publicisto Kazio Bradūno 100-osios gimimo metinės, nutarė paskelbti 2017-uosius Kazio Bradūno metais.
Seimo priimtame nutarime pabrėžiama, kad Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojas Kazys Bradūnas yra vienas ryškiausių XX amžiaus žemininkų-lankininkų kartos poetų, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo organizatorių.
Seimo nutarimu Vyriausybei pasiūlyta sudaryti Kazio Bradūno metų komisiją, kuri per mėnesį nuo nutarimo priėmimo parengtų Kazio Bradūno Skaityti toliau
Signataras Romas Gudaitis savo 75-ąjį gimtadienį įprasmins išskirtiniu renginiu. Gruodžio 9 d. 13.30 val. sukaktuvių proga Seime jis pristatys savo naują knygą „Vytauto vergo įdagas. Rudnia iškeliauja į dangų“. Seimo skaitykloje bus atidaroma ir R. Gudaičio knygų paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vincui Ramučiui Gudaičiui – 75“.
Naująją R. Gudaičio knygą sudaro istorinė apysaka „Vytauto vergo įdagas“ ir novelių ciklas „Rudnia iškeliauja į dangų“. Apysakoje „Vytauto vergo įdagas“ netikėtu kampu atskleidžiamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paveikslas, išryškinamos jo vidinės dramos, Skaityti toliau
Gruodžio 1 d. 16 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51), III a. erdvėje prie vitražo, vyks susitikimas su garsiu Ukrainos rašytoju Andrejumi Kurkovu. Autorius pristatys naujausią savo romaną „Šengeno istorija“, pasakojantį apie Europą ir lietuvius joje. Knygoje daug dėmesio skiriama lietuviškoms tradicijoms, subtiliai atskleidžiami lietuviško charakterio ypatumai. Romano veiksmas vyksta Lietuvoje, Prancūzijoje ir Anglijoje. Pasak A. Kurkovo: „Pro pakeltus Šengeno šlagbaumus tūkstančiai lietuvių išvyko sutirpti bendrame Europos kultūros buljone.“
A. Kurkovas – daugiausia į užsienio kalbas verčiamas šiuolaikinis Ukrainos rašytojas, daugiau nei 20-ies knygų, scenarijų autorius, žurnalistas. Jo knygos išverstos į 36 pasaulio kalbas, tarp jų ir lietuvių:
