Žymos archyvas: Rasų šventė

Pindami vainikus ieškokite sveikatai naudingų vaistažolių (0)

Jonažolė | nootropicsexpert.com nuotr.

Ilgąjį Joninių savaitgalį tradicijų puoselėtojai ruošiasi pinti vainikus, šokinėti per laužą, ieškoti paparčio žiedo. O jo beieškant, labai geras metas pasirūpinti ir sveikata. Laukuose ir soduose jau pražydo žolelių, kurios gali pagerinti savijautą ir padėti pajutus pirmuosius ligų simptomus. Tik svarbu žinoti, kaip teisingai jas vartoti.

Gerai nuotaikai palaikyti Skaityti toliau

Joninės Šventojoje: magiška alėja, pilna trumpiausios metų nakties paslapčių (7)

Joninės Šventojoje | Palanga.lt nuotr.

Jonines švęsti – visi į pajūrį, kadangi Šventojoje visą ilgąjį Joninių savaitgalį nestigs linksmybių ir pramogų. Šiais metais Joninės Šventojoje vyks net dvi dienas – birželio 22 ir 23 dienomis.

Šventosios miesto gyventojų ir svečių laukia daugybė įdomių veiklų, kurios sudomins ne tik vaikus, bet ir suaugusius. Čia užsiėmimą atras ir mėgstantys pramogauti, ir norintys susipažinti su Joninių šventės tradicijomis. Skaityti toliau

Neringa kviečia į renginį „Tek saulužė ant maračių“ (0)

Joninių šventė Kuršių Nerijoje | visitneringa.com nuotr.

Birželio 21-23 dienomis Neringoje vyksiančioje šbventėje bus pristatytas turtingas pamario krašto etninės kultūros paveldas. Šis tarptautinis renginys suburs kelias dešimtis Lietuvos ir užsienio tradicinio bei modernaus folkloro ansamblių, menininkus, amatininkus, gamtininkus – visus Kuršių nerijos mylėtojus.

Ar esate pusryčiavę su paukščiais? Kupoliavę ir pynę vainikus Tylos slėnyje, o saulei nusileidus – išplukdę juos į plačiuosius Kuršių marių vandenis? Gražiausias Rasų (Joninių) tradicijas supynęs į trijų dienų šventę į Neringą kviečia Skaityti toliau

J. Jonevičiūtė. Penkioliktoji kūrybinė stovykla „Gyvoji etninė kultūra“ (0)

Penkioliktoji kūrybinė stovykla „Gyvoji etninė kultūra“ | Rengėjų nuotr.

Esu Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos folkloro ir žygeivių klubo „Gilė“ narė Justė. Kiekvienų mokslo metų pabaigoje vadovai rengia žygius ir stovyklas. Šiemet man teko laimė pabuvoti ir stovykloje, ir žygyje. Stovykloje visų nuostabai dalyvavau pirmą kartą (nors „Gilę“ lankau ketverius metus), tačiau viskas buvo daug smagiau, negu galėjau įsivaizduoti iš kitų ansambliečių pasakojimų.

Stovyklautojų buvo penkiasdešimt du: trisdešimt septyni iš Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos ir penkiolika iš Raseinių rajono Ariogalos gimnazijos. Skaityti toliau

Rasų šventė ant Berzgainių piliakalnio (0)

2018 06 23 Panevėžio žygeivių Rasos 12018 06 23 Panevėžio žygeivių Rasos 22018 06 23 Panevėžio žygeivių Rasos 32018 06 23 Panevėžio žygeivių Rasos 42018 06 23 Panevėžio žygeivių Rasos 5

Medininkų pilis kviečia į Rasų šventę (0)

Medininkų pilis | Alkas.lt nuotr.

Birželio 23 d., šeštadienį, 16 val. Medininkų pilyje (Medininkų km., Vilniaus raj.) pirmą kartą vyks renginys „Rasos Medininkuose“. Renginio organizatorius – Trakų istorijos muziejaus Medininkų pilies skyrius.

„Šviesiausią  naktį kviečiame Vilnijos gyventojus Paparčio žiedo ieškoti Medininkų pilyje, – sako Gintautas Terleckas, Medininkų pilies skyriaus vedėjas. – Nedaug kas žino, kad Paparčio žiedas, vienas mistiškiausių baltiškosios Rasų šventės mitologinių simbolių gali būti paslėptas visai netoli Medininkų – Prūsų girios pakraštyje.“ Skaityti toliau

Žygeivių Rasos šventė ant Maišiakulės piliakalnio (0)

Kvietimas1Nuotraukos2Žemėlapis 3Žemėlapis 4

GPS 55.368806, 25.300694

Atvažiavimas į stovyklą prie Maišiakulės piliakalnio yra nuo kelio Alanta – Skiemonys. Maždaug už 2 km nuo Alantos yra Y formos keliuko atsišakojimas nuo asfalto ir ten reikia pasukti. Pravažiuoti pirmą keliuką po dešine, tada, įvažiavus į miškelį, bus T formos sankryža. Reikia sukti dešinėn. Išvažiavus iš miško reikia važiuoti pagrindiniu keliuku tiesiai, kol pasieksite stovyklą. Pakeliui Jūs turėsite pravažiuoti pro šalį 3 keliukus į kairę.

Rasų kalendorius5Atbalsis nr 27-page-001Atbalsis nr 27-page-002Atbalsis nr 27-page-003Atbalsis nr 27-006Atbalsis nr 27-007Atbalsis nr 27-008Atbalsis nr 27-009Atbalsis nr 27-010Atbalsis nr 27-011Atbalsis nr 27-012

Rasų šventė Neringoje su vestuvių apeigomis (0)

Birželio 23–25 dienomis Neringos gyventojai ir svečiai taps didžiausios šalyje vestuvių puotos liudytojais, mat renginio „Tek saulužė ant maračių“ rengėjai, laikydamiesi XIX amžių siekiančių Mažosios Lietuvos papročių, sutuoks klaipėdiečių porą.

akimirka iš vestuvių, vykusių pagal XIX Mažosios Lietuvos amžiaus papročius | Neringa.lt nuotr.

Paskelbus atranką porų, norinčiųjų tapti šventės „Tek saulužė ant maračių“ vestuvių šventės dalimi, buvo sulaukta per trisdešimt potencialių jaunavedžių anketų. Įvertinus visas aplinkybes, technines ir teisines galimybes bei potencialių jaunavedžių pasiruošimą ir motyvaciją, šventės pora tapo klaipėdiečiai Donata ir Valmantas.

Šios poros vestuvių apeigos prasidės jau birželio 23-ąją, penktadienį. Šios dienos vakarą slėnyje greta Parnidžio kopos persipins Rasų šventės ir mergvakario tradicijos (nuo 19.30 val.). Kaip pastebi renginio rengėjai ir vestuvių puotos režisieriai, tiek Rasos, tiek mergvakario apeigos turi daug bendrų tradicijų, pavyzdžiui, žoliavimas, vainikų pynimas. Tylos slėnyje visos šios tradicijos ir atgims, taip duodamos pradžią ypatingai artėjančio savaitgalio šventinei nuotaikai.

Birželio 23 d. penktadienio vakarą netruks ir Joninėms būdingo šurmulio – naktinėti kviesianti Joninių šventė vyks pievoje greta Nidos uosto (nuo 21 val.), kuriame vasaros dangaus žvaigždes šokdins Vakaro koncerto dalyviai  – Gilė, Sandra Carrillo and Sabor Latino LT (Ispanijas/Italija/Lietuva) bei Parranda Polar (nuo 22.30 val.).

Birželio 24-oji Neringoje gyvenančių ir viešinčių neskubins ir anksti nebudins –  vidurdienį savo žinias paįvairinti kvies mokomaisiais užsiėmimai (užsiėmimai vyks penktadienį ir šeštadienį), o kiek vėliau po Nidą paklajoti kvies muzikuojantys šventės „Tek saulužė ant maračių“ kolektyvai (nuo 14 val.).

Įžanga vestuvių šventei taps pievoje greta Nidos uosto etnologo dr. Vytauto Tumėno skaitoma paskaita apie meilės, vaisingumo/erotikos simboliką lietuvių etninėje kultūroje (nuo 15.30 val.).

Apeigos, kurių metu pagal Mažosios Lietuvos papročius bus sutuokti klaipėdiečiai Donata ir Valmantas prasidės šeštadienio vakarą (18.30 val.). Tradicinės nuotakos išlydėtuvės vyks Žvejo etnografinėje sodyboje, o Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos kiemelyje paskutiniąsias laisvo gyvenimo minutes leis jaunikis. Jaunikiui radus nuotaką, prasidės jų kelionė į vinčiavą. Tuoktuvių apeigos vyks pievoje greta Nidos uosto (nuo 20 val.). Čia vyks ir kulinarinio paveldo pristatymas, šokių mokymai, bus pristatoma galvos apdangalų kolekcija „Kitaip nuometuota“, skirta moterims, sergančioms onkologinėmis ligomis.

Jaunieji sulauks ir iš už jūrų marių atkeliavusių dovanų – ispanų kolektyvas dovanos šokių pasirodymą, Armėnijos Teryano kultūros centras pristatys Armėnijos etninių regionų vestuvių kostiumus, susirinkusiems koncertuos šios šalies dudūkistas Sevada Iritsjanas (nuo 22 val.).

Joninių dienos linksmybes tęsis vakaro koncerto metu, kuriame pasirodys Rakija Klezmer Orkestar bei Garbanotas bosistas, o Vilniaus dailės akademijos studentai demonstruos savo kurtus kostiumus.

Birželio 25-ąją, sekmadienį, šventė „Tek saulužė ant maračių“ saulę kvies sveikinti ant Parnidžio kopos, kur vyks muzikos seansas (nuo 8 val.). Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ šia popietę vyks spektaklis visai šeimai „Apie meilę, akrą ir kiškio kopūstus“ (rež. A. Giniotis, (nuo 12.00 val.).

Visą savaitgalį Nidos gyvenvietėje veiks šventinė mugė. Be to, birželio 23 ir 24 dienomis (penktadienį ir šeštadienį) vyks papildomi autobusai kryptimi Nida-Smiltynė (Naujoji perkėla), iš Nidos autobusų stoties išvyksiantys 00.15 val.

J. Vaiškūnas. Kernavės Rasos šventės ugnys davė pradžią mūsų prigimtinio tikėjimo atkūrimui (audio, video) (2)

Rasos šventė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Lygiai prieš 50 metų 1967 m. ant Kernavės piliakalnių buvo atkurta Rasos šventė. 1967 ir 1968 m. sovietinės priespaudos metais Rasos šventes čia surengė 1967 m. Vilniuje įsikūrusi Indijos bičiulių draugija, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų: Ričardas Mironas, Antans Poška, Antanas Danielius, Romualdas Kolonaitis, Antanas Gudelis, Jonas Trinkūnas ir kiti. 1967-ieji laikomi ir žinomo Vilniaus kraštotyrininkų Ramuvos klubo gimimo metais, nors jis įteisintas buvo tiktai 1969 m.

Platų etnokultūrinį judėjimą pradėjusi Ramuva siekė atkurti senuosius tautos papročius Skaityti toliau

Palanga Joninių savaitgalį kviečia apsilankyti tradiciniame renginyje „Gintarinė Baltija“ (0)

rusbanya.com.ua nuotr.

Šiemet renginys „Gintarinė Baltija“ Palangoje vyksta birželio 23–25 d., Joninių savaitgalį, todėl laukiama ypač gausaus lankytojų būrio bei daugybės svečių iš Lietuvos ir užsienio. Renginiai vyks centriniame paplūdimyje prie tilto, J. Basanavičiaus gatvėje, Jūratės ir Kastyčio skvere bei „Atostogų parke“.

Šventę rengia Palangos miesto savivaldybė drauge su Lietuvos pirties-SPA federacija. Tris dienas truksiančioje šventėje žiūrovų laukia patys įvairiausi pirties ir vandens malonumai. Skaityti toliau

Kurdami Rasos šventės laužus nesukelkime miško gaisrų (0)

tumblr.com nuotr.

Artėjant Rasos šventei, aplinkosaugininkai primena, kad kuriant šventinius laužus gamtoje su ugnimi reikia elgtis itin atsargiai.

Kokią baisią nelaimę gali sukelti įsiplieskusi ugnis, parodė didžiulis miško gaisras, kilęs praėjusį šeštadienį vidurio Portugalijoje. Jis ne tik nusiaubė gamtą, bet ir nusinešė dešimtis žmonių gyvybių. Tai dar vienas perspėjimas visiems, koks miškas yra jautrus net menkiausiai žiežirbai. Skaityti toliau

Rasų šventė Neringoje – su vestuvių apeigomis (0)

akimirka iš vestuvių, vykusių pagal XIX Mažosios Lietuvos amžiaus papročius | Neringa.lt nuotr.

Birželio 23–25 dienomis Neringos gyventojai ir svečiai taps didžiausios šalyje vestuvių puotos liudytojais, mat renginio „Tek saulužė ant maračių“ rengėjai, laikydamiesi XIX amžių siekiančių Mažosios Lietuvos papročių, sutuoks klaipėdiečių porą.

Paskelbus atranką porų, norinčiųjų tapti šventės „Tek saulužė ant maračių“ vestuvių šventės dalimi, buvo sulaukta per trisdešimt potencialių jaunavedžių anketų. Įvertinus visas aplinkybes, technines ir teisines galimybes bei potencialių jaunavedžių pasiruošimą ir motyvaciją, šventės pora tapo klaipėdiečiai Donata ir Valmantas. Skaityti toliau

Kviečia Joninių spiečius Trakų rajone (0)

tumblr.com nuotr.

Artėjant Joninių arba Rasos švenčių Lietuvoje maratonui, kuomet gamta įgauna daugiausia jėgų ir galių, kyla klausimas – kur šį, mistišką ir ypatingą, persilaužimo laiką sutikti ir švęsti  turiningiausia? Atsakymą kužda Užukampio kaimo (Trakų raj.) istorinė Lietuvos didžiųjų valdovų žemėje esanti kaimo turizmo sodyba Pilialaukis (Galvės gatvė 120, Užukampio kaimas, Trakų rajonas), kuris birželio 23 d. nuo 18 val. kviečia lietuvius ir svečius atsigręžti į senąsias, autentiškas Joninių šventės tradicijas ir drauge mokytis kultūringo jos šventimo. Skaityti toliau

Rasos ant Burvelių alkakalnio (1)

984 06 06 Rasos ant Burveliu alkakalnio01984 06 06 Rasos ant Burveliu alkakalnio02984 06 06 Rasos ant Burveliu alkakalnio03984 06 06 Rasos ant Burveliu alkakalnio04984 06 06 Rasos ant Burveliu alkakalnio05 Panevėžio žygeivių Rasų šventės:
1974 m. Vilkatėnuose, prie Šventosios upės
1975 m. ant Bakainių piliakalnio, prie Liaudės upės
1976 m. ant Raginėnų piliakalnio, prie Daugyvenės upelės
1977 m. ant Simėnų piliakalnio, prie Ančios upės
1978 m. ant Sukinių piliakalnio, prie Šventosios upės
1979 m. ant Berzgainių piliakalnio, prie Siesarties upės
1980 m. ant Kiukiškių piliakalnio, prie Įkojo upės
1981 m. ant Altoniškio piliakalnio, Nemuno krante
1982 m. ant Maišiakulės piliakalnio, prie Suojo upės
1983 m. ant Aukštuonos piliakalnio, prie Dubysos upės
1984 m. ant Betygalos piliakalnio, prie Dubysos
1985 m. ant Padubysio piliakalnio, prie Dubysos
1986 m. Lietavos ir Neries upių santakoje
1987 m. ant Kubilių piliakalnio, prie Gryžuvos upelės
1988 m. ant Molavėnų piliakalnio, prie Šešuvio upės
1989 m. ant Skarbo piliakalnio, prie Neries
1990 m. Garšvių Ustronėje, knygnešių žemėje
1991 m. ant Plinkaigalio piliakalnio, prie Šušvės upės
1992 m. ant Bakainių piliakalnio, prie Liaudės upės
1993 m. Berčiūnuose, Ateitininkų stovykloje, prie Sanžilės
1994 m. Niurkonyse, prie Lėvens upės
1995 m. ant Burvelių alkakalnio, prie Nevėžio upės
1996 m. ant Raginėnų piliakalnio, prie Daugyvenės upelės
1997 m. ant Latavos piliakalnio, prie Šventosios upės
1998 m. ant Ožiakalnio alkakalnio, prie Lėvens upės
1999 m. ant Ąžuolpamūšės piliakalnio, prie Tatulos upės
2000 m. ant Burvelių alkakalnio, prie Nevėžio upės
Trečiojo tūkstantmečio Rasų šventės:
2001 m. ant Kubilių, Gryžuvos ir Dubysos santakoje
2002 m. ant Kriklinių piliakalnio, prie Pyvesos upės
2003 m. ant Kulionių piliakalnio, prie Želvos upės
2004 m. ant Gordų kalvų, prie Dubysos upės
2005 m. ant Bakainių piliakalnio, prie Liaudės upės
2006 m. ant Bakainių piliakalnio, prie Liaudės upės
2007 m. ant Molavėnų piliakalnio, prie Šešuvies upės
2008 m. ant Padubysio piliakalnio, prie Dubysos upės
2009 m. ant Verslavos piliakalnio, prie Šventosios upės
2010 m. ant Kubilių piliakalnio, prie Gryžuvos upelės
2011 m. ant Velikuškių piliakalnio, Sartų ežero krante
2012 m. ant Rekčių piliakalnio, prie Ventos upės
2013 m. ant Bakainių piliakalnio, prie Liaudies upės
2014 m. Ožnugario Romuvoje prie Upinykės upės
2015 m. ant Sukinių piliakalnio prie Šventosios upės
2016 m. ant Burvelių alkakalnio prie Nevėžio upės984 06 06 Rasos ant Burveliu alkakalnio07

984 06 06 Rasos ant Burveliu alkakalnio

Koordinatės 55°27′37″N 24°3′11″E

Ilgąjį Joninių savaitgalį Palanga kviečia į tradicinį pirties renginį (0)

rusbanya.com.ua nuotr.

Jau ketvirtus metus iš eilės Palanga kviečia į tradicinį pirties renginį „Gintarinė Baltija“. Šiemet šventė vyksta birželio 24–26 d., ilgąjį Joninių savaitgalį, todėl laukiama ypač gausaus lankytojų būrio bei daugybės svečių iš Lietuvos ir užsienio. Renginiai vyks paplūdimyje, prie jūros tilto, ir Basanavičiaus gatvėje.

Praėjusią vasarą renginyje pasirodė apie 300 pirtininkų, masažuotojų, vandens gydymo meistrų, šiemet svečių būrio laukiama dar gausesnio. Greta jau tradicinių pirties ir vandens gydymo procedūrų pristatymų bei šeštą kart vykstančio Lietuvos vanojimo Skaityti toliau

Rasų šventės naktį akmenys Mindūnuose virs lašu ir purslu (0)

Donatas Dovidavičius „Purslas“, vizualizacija | rengėjų nuotr.

Per patį vasarvidį – astronominės vasaros pradžią – Mindūnuose prasideda Molėtų krašto muziejaus projektas „Atviros skulptorių dirbtuvės – arba skulptūrų galerijos gimimas“. Būtent birželio 23 d. 21 val. Ežerų žvejybos muziejaus kieme vyks šio renginio atidarymas kartu su tradicine Rasų švente. Į šią šventę labiausiai kviečiame mindūniškius bei aplinkinių vietovių vasarotojus. Labiausiai laukiami, žinoma, Jonai, Jonės ir Janinos, nes tai ir Joninių šventė – Jonų ir Janinų vardadienis. Kaip senovėje švęsdavo Jonines? Skaityti toliau

Kviečia tradicinė Rasos šventė Dieveniškėse (1)

Rasos 2013m. Dieveniškėse | dirpd.am.lt nuotr.

Birželio 23 d. 21 val. Dieveniškių (Šalčininkų r.) pievoje,  prie Gaujos upės
Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija rengia tradicinę Rasos šventę. Dalyvaus Alytaus rajono Eičiūnų folkloro ansamblis „Žolynai“ (vadovė Dalia Jucienė) bei  Grigiškių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Gryčia“ (vadovas Robertas Petkevičius).

Šventės programoje: varduvininkų pagerbimas, tradicinės Rasos apeigos: apeiginis prausimasis, kupoliavimas, įvairiūs burtai iš žolynų ir ne tik, saulės palydėjimas, ugnies pagerbimas, liepsnojantis Joninių laužas, vainikų plukdymas Gaujos upe bei įprastas paparčio žiedo ieškojimas.

Jau daugiau kaip dešimtmetį Dieveniškėse organizuojama Rasos šventė Skaityti toliau

Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas? (9)

Jonas Trinkūnas Rasų šventėje Vilniuje | V.Kopusto nuotr., delfi.lt

Daug senųjų tikėjimų ir religijų jau nustumtų į praeitį, tačiau visi jie turėjo didesnę ar mažesnę įtaką žmonijos raidai. Mums taip pat derėtų žinoti apie senovės lietuvių papročius ir apeigas, apie savo ar gyvenamosios vietovės vardo kilmę ir reikšmę, saugoti savo gyvenamąją aplinką ir semtis iš jos tvirtybės. Vienas iš gamtiškojo mūsų kultūros paveldo puoselėtoju buvo neseniai amžinojo poilsio atgulęs Lietuvos vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas.

Senovės kriviai kalbėjo apie žmogaus menkumą ir gamtos didybę Skaityti toliau