Žymos archyvas: Rasų kapinių draugija

30-metį švenčianti Rasų kapinių draugija kviečia į talką (0)

Rasų kapinių tvarkymas | Asociacijos „Visuomeninė Rasų kapinių draugija“ nuotr.

Nuo spalio 10 d. iki lapkričio 22 d., Vilniuje, Rasų (Rasų g. 32) ir Bernardinų (Žvirgždyno g. 3) kapinėse vyks kapinių tvarkymo ir žvakių rinkimo darbai.

Artėja Vėlinės – rimties ir susikaupimo metas. Skirtingai nuo daugelio kitų Europos ir pasaulio tautų, lietuviai ir lenkai, ko gero yra išskirtiniai poreikiu ir pomėgiu prižiūrėti artimųjų kapus. Mes tebeturime išlaikę stiprų dvasinį ryšį su anapusiniu pasauliu – jeigu prižiūrime, sodiname, ravime, vadinasi, prisimename. Mirusiųjų pagerbimo dieną keliaujame aplankyti mūsų mylimų žmonių kapų ir labai stengiamės, kad jie atrodytų įspūdingiau nei kasdien. Skaityti toliau

Visuomeninė Rasų kapinių draugija šiemet švenčia trisdešimtmetį (0)

Atnaujintas Dorotos Lovčinovskos antkapinis paminklas Senųjų Rasų kapinėse 2019 m. | Visuomeninės Rasų kapinių draugijos nuotr.

Vilniaus Rasų kapinės – vienos žymiausios ir seniausios išlikusios Lietuvoje kapinės, įkurtos 1801 m. Tai lietuviškos ir lenkiškos kultūros jungiamoji dalis, visos mūsų šalies istorijos bei kultūros paminklas, „atversta istorijos knyga“. Didžiausią niokojimo bangą kapinės patyrė po II pasaulinio karo. Sovietinis laikotarpis nešė vis didesnį kapinių nuosmukį: buvo vogiamos geležinės tvorėlės, šalinami metaliniai kryžiai, kurie dažnai patekdavo į metalo laužo supirktuves. Be to, vandalai niokodavo koplyčias, daužydavo antkapinius paminklus. 1991 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę. Tais pačiais metais Lietuvos lenkė, gimusi ir užaugusi Vilniuje, Alicija Marija Klimaševska, kartu su kultūros veikėjais Halina Jotkela (Jotkiallo), Olgierdu Koženieckiu ir Ježi Survilo, pradėjo svarstyti, kokiu būdu gali praktiškai prisidėti prie Senųjų Rasų kapinių atnaujinimo ir klestėjimo. Skaityti toliau