Žymos archyvas: raštija

Pilypo ir Povilo Fridricho Ruigių lietuvių kalbotyros veikalams – 270 (0)

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vykusių ekspedicijų Karaliaučiaus krašte metu rastas Ruigio, Povilo Fridricho kalbotyros veikalas: Ruigys, Povilas Fridrichas (apie 1725–po 1781). Anfangsgründe einer littauischen Grammatick, in ihrem natürlichen Zusammenhange entworfen / von Paul Friedrich Ruhig … . – Königsberg : druckts und verlegts Johann Heinrich Hartung, 1747. LMAVB RSS LK-18/9 | LMAVB nuotr.

2017 m., gruodžio 5– 2018 m., sausio 8 d., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vieno eksponato parodoje bus galima pamatyti taip vadinamą 1747 m. leidybinį  konvoliutą, kuriame paskelbti tėvo ir sūnaus Ruigių lietuvių kalbotyros veikalai.

LMA Vrublevskių bibliotekoje, saugomi du šio leidybinio konvoliuto egzemplioriai. Vienas iš jų paveldėtas su Vrublevskių bibliotekos rinkiniais, kitas surastas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vykusiose ekspedicijose Karaliaučiaus krašte. Skaityti toliau

G. Karosas. Baltų vienybė ar nežinojimas? (8)

Mitinge kalba Vilniaus tarybos narys Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Normindamas Lietuvos raštą, kalbininkas Jonas Jablonskis skolinosi abėcėlę iš mūsų šaliai beveik jokios įtakos neturinčios Čekijos, kad būtų išvengta lenkų kultūrinės įtakos per raštiją. Kalbininkas mąstė giliai ir valstybiškai: Lenkijos kultūrinė, ypač invazinė kalbos, įtaka per keletą šimtmečių sunaikino Lietuvos valstybę. Dabar gi tai užmirštama, kai kurie politikai panašūs į paauglius moksleivius, nori kaitalioti beveik viską, neįžvelgdami esmingumo, ilgalaikių pasekmių Lietuvos ateičiai ir, panašu, nesidomėję pirminėmis vienokio ar kitokio sprendimo priežastimis.

Norisi paklausti, ar tapatumo niveliavimas neatrodo šventvagiškas, nes tuos pačius Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų senųjų vietos gyventojų pavardės (5)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zinkevičius, Zigmas. Rinktiniai straipsniai, III, Vilnius: Lietuvos katalikų mokslo akademija, 2003, p. 94–101.

Šie rajonai po karo buvo gerokai atmiešti naujai atsikėlusiais gyventojais. Tų atsikėlėlių pavardės čia nebus liečiamos. Kalbėsime tik apie senųjų gyventojų pavardes.

Pirmiausia konstatuotina, kad jos iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitose Lietuvos regionuose gyvenančių žmonių pavardžių, tik labiau aplenkintos ir apskritai suslavintos. Skaityti toliau

Pirmosios spausdintos lietuviškos knygos atgimimas (0)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Vasario 9 d. 17 val. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) VU biblioteka ir spaustuvė „Petro ofsetas“ visuomenei pristatys pirmosios lietuviškos knygos – M. Mažvydo „Katekizmo“ – faksimilę. Renginys skirtas ne tik „naujos“ versijos leidinio sutiktuvėms, bet ir unikumo 470 metų sukakties paminėjimui.

Martyno Mažvydo „Katekizmas“ – tai 1547 metais Karaliaučiuje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga, kurios atsiradimas pradėjo naują etapą lietuvių kalbos istorijoje – ėmė kurtis ir plėtotis lietuvių literatūrinė kalba, reikšminga lietuvių tautos kultūrinio gyvenimo priemonė. Skaityti toliau

ŠMKK baigė svarstyti naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projektą (0)

mokslas.mokslininkai_smm.lt nuotr

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) gruodžio 16 d. posėdyje toliau svarstė Mokslo ir studijų įstatymo XI-242 pakeitimo įstatymo projektui XIIP-3376 pateiktus siūlymus. Buvo apsvarstyti visi pasiūlymai. Komitetas po svarstymo pritarė visai išvadai bendru sutarimu (8). Svarstymo metu, tiek Seimo  nariai, tiek akademinė bendruomenė pateikė daug siūlymų, kai kuriems iš jų buvo pritarta.

Komitetas pritarė siūlymams dėl studijų stipendijos įrašymo į įstatymo projektą. Pagal šį siūlymą, aukščiausius konkursinius balus Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (24)

Durbės mūšio minėjimas | kam.lt A. Pliadžio nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio savimonės skaidymas ir blaškymasis neigiamai atsiliepia visuomenės konsolidacijai bei santykiams su kaimyninėmis slavų tautomis, kurios lietuvių savimonės silpnumą naudoja savo politiniams tikslams. Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuvos lenkinimas (27)

Kuzmickas-K100

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas. Tautos kultūros savimonė. Vilnius: Mintis, 1988, p. 20–51.

1.

Kada XVIII a. pab. pagal Edukacinės Komisijos reformas mokyklose nuo lotynų kalbos, kaip dėstomosios, buvo pereinama prie vietinės nacionalinės kalbos, ja Lietuvoje buvo pripažinta ne lietuvių, bet lenkų kalba, nors kai kurie dalykai ir toliau buvo dėstomi lotyniškai. Taigi Lietuvoje nebuvo įgyvendintas vienas pagrindinių Švietimo laikų mokyklinės reformos reikalavimų – mokyti vietine liaudies kalba. Vietoje liaudžiai svetimos lotynų kalbos mokyklose buvo liaudžiai primesta svetima lenkų kalba. Lietuvių Skaityti toliau

Seniausias LDK raštijos paminklas bus pristatytas faksimiliniame leidinyje (0)

Birželio 18 d. 15 val. Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje LMA Vrublevskių biblioteka, Baltarusijos nacionalinė biblioteka bei Baltarusijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje pristato faksimilinį Turovo evangelijos leidinį. Pirmąkart atkurtas vienas seniausių LDK raštijos paminklų – XI a. Turovo evangelijos (Trumpo šventadieniams skirtų evangelijų skaitinių rinkinio) fragmentas. LMA Vrublevskių biblioteka yra originalios rankraštinės knygos saugotoja, Baltarusijos nacionalinė biblioteka – faksimilinio leidinio rengėja. Skaityti toliau

M. Valančiaus kūrinių skaitymas subūrė moksleivius (nuotraukos) (0)

Apdovanojimo akimirka | rengėjų nuotrauka.

Jau antrus metus „Lietos” labdaros fondas kartu su „Vilnijos“ draugija ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis vykdo švietimo projektą „Motiejaus Valančiaus žingsnių aidas Vilniaus krašte”. Jo tikslas – įamžinti M. Valančiaus atminimą ir puoselėti jo sumanymus.Šiais metais vyko trys skaitymų ratai, kurių metu moksleiviai aplankė M. Valančiaus gimtinę ir kitas šalies istorines vietas.

I-ajame projekto rate moksleiviai rinkosi Šalčininkų rajono Dieveniškėse prie ąžuolinio koplytstulio, kuris M.Valančiaus garbei Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis (1)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Taip jau buvo lemta, kad didžiam XX amžiaus Prūsijos lietuviui Vydūnui teko dėti bene paskutinius lietuvių raštijos šiame krašte taškus. Pradžią jai savo katekizmo prastais žodiais lietuvinkump ir žemačiump 1547 metais davė Martynas Mažvydas, o XVIII a. į pasaulinio lygio aukštumas savo „Metais iškėlė Kristijonas Donelaitis. Paradoksalu:  nors  pirmąją lietuvišką ne tik šio krašto, bet ir visų lietuvių knygą  – minėtąjį katekizmą ( ne kopiją, o Karaliaučiuje spausdintą originalą) galime net pavartyti, užsukę į  Vilniaus universiteto biblioteką,  nors „Metai“ šiandien  milijoniniais tiražais įvairiomis pasaulio kalbomis  pasklidę po didžiąją planetos dalį,  tačiau bene paskutinioji užnemunės Rytprūsiuose, Tižėje, atspausdinta lietuviškoji knyga, kurios autorius –  Vydūnas, atrodo dingusi amžiams. Skaityti toliau

Rašytojos K. Sabaliauskaitės įžvalgos apie XVIII a. raštiją, asmens savikūrą ir viešąjį įvaizdį (4)

Kristina Sabaliauskaitė | facebook.com nuotr.

Lapkričio 27 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyks rašytojos, menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės vieša paskaita „Nuo silva rerum link autodokumentacijos įvairovės: įvaizdis ir asmuo XVIII a. raštijoje“. Vakaro metu bus galima susipažinti su Vrublevskių bibliotekos fonduose saugomais XVIII a. raštijos pavyzdžiais.

XVIII amžius atneša pokyčius: autodokumentacija ir kvaziliteratūrinė kūryba tampa itin madinga, o temos ir objektai, anksčiau buvę skirti silva rerum puslapiams ir vidiniam šeimos naudojimui, vis dažniau plėtojami į atskirus teminius dokumentus ar net nedidelius traktatus, Skaityti toliau

Seime pristatoma Europos kalbų dienai paminėti skirta paroda (1)

facebook.com nuotr.Europos Tarybos ministrų komitetas 2001 m. nutarė rugsėjo 26 dieną paskelbti Europos kalbų diena.

Seime šiuo metu pristatoma Lietuvių kalbos instituto kartu su Užsienio reikalų ministerija parengta teminių plakatų paroda „Lietuvių kalbos suvokimas: sena kalba moderniam bendravimui“ suteikia puikią galimybę per lietuvių kalbos unikalumą giliau pažvelgti į Lietuvos tapatybės šaknis ir jos pagrindines vertybes.

Paroda pasakoja apie lietuvių kalbos istoriją, jos praeitį ir dabartį. Per raštijos ir spaudos raidą atskleidžiami kertiniai Lietuvos istorijos momentai: priešinimasis spaudos draudimui, knygnešystė, partizanų kovos, Sąjūdžio gimimas, atkurta Nepriklausomybė. Parodos koncepcijos ir tekstų autorė – dr. Jolanta Zabarskaitė, dizainą sukūrė „Ekspobalta“. Skaityti toliau