Žymos archyvas: raštai

D. Tamošaitytė. Kalba yra gyva dėka tų, kurie ja kalba (17)

Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Švietimas, gimtoji kalba lietuviui visada buvo kai kas daugiau nei natūrali aplinka, saugi terpė, kurioje galėjo skleistis kūrybos versmė ir klestėti gyvenimas, kylantis iš prigimtinės teisės mokytis ir šviestis taip, kaip lėmė tėvų ir protėvių palikimas. Atrodo, ši teisė yra savaime suprantama. Tačiau ilgalaikė patirtis rodo, jog ne visiems pasaulyje leidžiama naudotis prigimtinėmis dovanomis. Paprastai jei gimtoji kalba netenka valstybinio statuso reikšmės, nevartojama pagrindinėse institucijose, raštuose, moksluose, ji pradeda susti, o tauta taip pat netenka galimybės plėtoti savo mentalitetą ir kultūrą

Skaityti toliau

V. Švežauskienė. „Lielvardės juosta“ – latvių pasididžiavimas ir neįminta mįslė (nuotraukos) (4)

Lielvardės juosta lietuvostautodaile.lt nuotr.15

Žodžių junginys „Lielvardės juosta“ (Lielvārdes josta) Latvių sąmonėje jau senai tapo samprata, apimančia, įvardijančia nenuginčijamą tradicinės kultūros vertybę. Nežiūrint į tai, kad daugelio Latvijos regionų tautinės juostos pasižymi spalvų bei raštų įvairove, būtent „Lielvardės juosta“ tapo šiuolaikinio mito apie itin seną juostos prigimtį, jos turimą apsauginę funkciją ir ornamente išreikštą ypatingą kosminį kodą, pagrindu. Garsioji „Lielvardės juosta“ ne tik gyvena savo simbolizuotą, nepriklausomą gyvenimą tautinėje sąmonėje, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.

Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Panašūs gyvenimai – panašios mintys. Vydūnas ir Šveiceris (1)

Albertas_Sveiceris-wikipedia.or-nuotr.jpg

Įžymus XX a. mąstytojas, gydytojas, teologas, muzikas, visuomenės veikėjas, Nobelio taikos premijos laimėtojas Albertas Šveiceris (Albert Schweitzer) (1875 – 1965) dar tebegyvendamas buvo ir dabar tebėra viena iš įstabiausių ir pasaulyje plačiausiai žinomų asmenybių. Jo humanistinę veiklą labai aukštai vertino ryškiausi pasaulio žmonės, tarp jų A. Einšteinas, R. Rolandas, B. Ruselas, M. Gandis, Dž. Neru, M. L. Kingas ir kt. Apie jį įvairiomis kalbomis parašyta keliolika knygų, šimtai straipsnių. Ryškiausių darbų apie A. Šveicerį autoriai – Dž. Fešote (J. Feschotte) (4), Dž. Pie (J. Pierh) (8), N. Kazinsas (N. Cousins) (3), G. Liongfeldtas (G. Langfeldt) (6), B. Vinabstas (B. Winnubst) (12), R. Grabsas (R. Grabs) (5), G. Gesingas (G. Getting), Dž. Brabazonas (J. Brabazon) (2), P.H. Frajeris (P. H. Freyer) , V.Petrickis , B. Nosikas , I. Lazari – Pavlovska (7) ir kt. Skaityti toliau

Pristatytas Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“ IV tomas (0)

Pristatytas Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“ IV tomas | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 26 d., šeštadienį,  Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje pristatytas Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“ IV tomas, skirtas lietuvių literatūros pradininko, Tolminkiemio kunigo Kristijono Donelaičio (1714–1780) kūrinių pirmiesiems leidimams. Neatsitiktinai dienos šviesą išvydęs solidus akademinis leidinys visuomenei pristatytas ne sostinėje, o M. L. Rėzos gimtinėje – Kuršių nerijoje,  Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Šios bažnyčios vietoje stovėjusi ir vėliausudegusi medinė bažnyčia buvo atkelta iš smėliu užpustytos Rėzos gimtinės – Karvaičių (kaimelis buvęs tarp šiandieninės Pervalkos ir Preilos). Skaityti toliau

Juodkrantėje vyks K.Donelaičio kūrybos pristatymas pagal M.L.Rėzą (0)

Rezos kurybos vakaras JuodkrantejeRugsėjo 26 d., šeštadienį, 16.00 val.  Juodkrantės Evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė) vyks Martyno Liudviko Rėzos Raštų IV tomo „Kristijono Donelaičio kūrybos publikavimas“ pristatymas.

Šis tomas skirtas lietuvių literatūros pradininko, Tolminkiemio kunigo Kristijono Donelaičio (1714-1780) kūrinių pirmiesiems leidimams. Šiame tome Donelaičio kūriniai skelbiami tokie, kokius iš poeto rankraščio visuomenei pateikė Rėza. Po parengėjo mirties jie publikuojami pirmą kartą. Skaityti toliau

Etnografinių regionų raštai – pašto ženkluose (4)

etnografiniai regionai pašto zenkluoseŠiemet minint etnografinių regionų metus Lietuvos paštas pašto ženkluose įamžins kiekvieno šalies regiono raštus. Šeštadienį, liepos 18 dieną, apyvartoje pasirodė iš 5 pašto ženklų sudarytas blokas „2015-ieji – etnografinių regionų metai“.

Pašto bloką sudarantys 5 pašto ženklai skirti pavaizduoti Lietuvos etnografiniuose regionuose – Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Mažojoje Lietuvoje vyravusius raštus. Pašto ženklų bloką sukūrė dailininkė Roma  Auškalnytė.

Blokas bus išleistas 50 tūkst. tiražu. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – po 0,75 Eur.

Bloko išleidimo dieną šiuo filateliniu gaminiu apmokama korespondencija Vilniaus Skaityti toliau

Velykų proga atidaroma Marcelijaus Martinaičio margučių paroda (0)

Marcelijus Martinaitis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos dailės muziejus balandžio 17 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro parodą „Marcelijaus Martinaičio margučiai“ (veiks iki gegužės 18 d.). Parodoje pristatomą autorinę kolekciją Lietuvos dailės muziejui padovanojo poeto našlė dailėtyrininkė dr. Gražina Marija Martinaitienė.

Parodą atidarys Gražina Marija Martinaitienė, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorė Daiva Beliūnienė, muzikuos Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“.

,,Kai kada mėginu paaiškinti, kodėl metęs visus darbus, viską užmiršęs, valandų valandas skutinėju kiaušinį. To nedarau visus metus, apie tai net negalvoju. Skaityti toliau

Etninės kultūros ir amatų centras kviečia apsilankyti pirštinių, kojinių ir riešinių parodoje (0)

Radviliškio miesto savivaldybės nuotr.

Lapkričio 16–30 d. Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centras kviečia pasiruošti artėjančiam šaltajam metų sezonui ir  pasirūpinti šiltesniais apdarais. Ar kumštinės raštuotos pirštinės yra senamadiškos, ar šiuolaikiškos? Nuspręsite patys, jeigu apsilankysite Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre – megztų pirštinių, kojinių ir riešinių parodoje. Skaityti toliau

Pristatomos tautodailininkės Eglės Pečiurienės sukurtos riešinės (0)

Eglė Pečiūrienė

Lapkričio 16 d. 16.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) atidaroma tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava)  sukurtų riešinių paroda.

Prieš daugiau nei šimtą metų buvusi populiari garderobo dalis – riešinės  – šiandien tapo vėl itin madingos.  Riešinės nešiojamos ne tik kaip tautinio kostiumo elementas, bet ir kaip puošiantis ir šildantis madingas aksesuaras prie bet kokių drabužių. Karoliukais tviskantys mezginiai ne tik puošnūs, bet  ir maloniai šildo, esant žvarbiam orui. Šiandien mezgančiųjų riešines yra itin daug, tačiau tikrų šios srities meistrų  – kur kas mažiau.

Tautodailininkės Eglė Pečiurienės megztos riešinės abejingų nepalieka. Skaityti toliau