Žymos archyvas: Rasa Paukštytė-Šaknienė

„Baltų šventadieniai“: vestuvės, gimtuvės, vardynos (video) (1)

30-2

Du artimiausius sekmadienius televizijos laidose ‚‚Baltų šventadieniai“ kalbėsime apie lietuvių tradicines šeimos šventes – vestuves, gimtuves ir vardynas.

Vestuvės švenčiamos labai įvairiai. Etnologė Irena Čepienė, tyrinėjusi lietuvių tradicines vestuves ir parengusi ne vieną mokslinį darbą, šiuolaikines vestuves pagal šventimo pobūdį sugrupavo į keturis tipus, tai – „minimalistinės vestuvės; originalios vestuvės, kurių pobūdis yra pramoginis; vestuvės, kuriose persipynę senieji ir naujieji vestuvių papročiai, kai šventei vadovauja piršlys (svotas) su svočia, ir tradicinės vestuvės, kuriose atliekamos senos kilmės simbolinės apeigos.“ Skaityti toliau

Vyriausybės kultūros ir meno premijos paskirtos dvylikai kūrėjų (2)

Kultūra | Keičio Kagio (Keiichi Kag) nuotr.

Ministrų kabineto sprendimu už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui dvylikai kūrėjų paskirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos.

Vyriausybės kultūros ir meno premijos paskirtos fotomenininkui Ramūnui Danisevičiui, muziejininkei Vidai Kanapkienei, dailininkui, knygų vaikams autoriui Kęstučiui Kasparavičiui, kino ir teatro aktorei Vidai Vaivai Mainelytei, kompozitoriui Arvydui Malciui, tapytojai Sigitai Maslauskaitei-Mažylienei, menotyrininkei Agnei Narušytei, poetui Kęstučiui Navakui, aktorei Reginai Reklaitienei, kino operatoriui Janui Vitoldui Tomaševičiui, tekstilininkei Zinaidai Vogėlienei ir menotyrininkei Rasutei Žukienei. Skaityti toliau

R. Paukštytė-Šaknienė: Kas yra tradicija? (0)

Etnologė dr. Rasa Paukštytė-Šaknienė | Caramor. lt nuotr.

–  Kas yra tradicija?

– Etnologai tradicija laiko vertybių perdavimo mechanizmą sparčiai kintančioje šių dienų kultūroje.  Daugelis mokslininkų (etnologų, antropologų, tautosakininkų, istorikų, sociologų), analizuodami, kaip tradicija perduodama šiuolaikinėje kultūroje, remiasi Eriko Hobsbavmo (Eric Hobsbawm) ir Terense Reindžerio (Terence Ranger) 1983 m. sudaryta knyga „Tradicijos išradimas“ (The Invention of Tradition), kurioje diskutuojamas požiūris į ilgalaikį tradicijos tęstinumą laike.

Lietuvoje šis požiūris etnologiniu aspektu nebuvo plačiau nagrinėtas. Skaityti toliau

A. Katkutė. Martenica – pavasario apeigų simbolis Bulgarijoje (0)

Bulgariškosios martenicos. | D. Rastenienės nuotr.

Vakar, t. y. 2017 m. balandžio 28 dieną „Saulės arkliukų“ redakcija apsilankė labai įdomiame Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus mokslininkų surengtame seminare apie pavasario šventes ir jų apeigas. Šįkart daug dėmesio buvo skiriama Bulgarijoje kovo 1 dieną (turėkime omeny, kad Bulgarijoje oras atšyla maždaug dviem mėnesiais anksčiau negu Lietuvoje) švenčiamai babos Martos šventei, apie kurią papasakojo bulgarų kalbos ir tradicinės kultūros žinovė, vienintelė Lietuvoje vertėja iš bulgarų kalbos ir į bulgarų kalbą Aušra Katkutė.

Savo ruožtu etnologas dr. Žilvytis Šaknys netikėtai atviru rakursu apžvelgė Lietuvos pavasario švenčių aspektus, o įsibėgėjęs aprėpė ir visų metų ciklo ypatybes bei skirtumus. Skaityti toliau

P. Kalnius: Profesija – etnologas (Komentarai įrašui P. Kalnius: Profesija – etnologas yra išjungti)

Etnologas dr. Petras Kalnius | R. Mičiūno nuotr.

– Kas yra etnologija?

– Pavadinimas kilęs nuo dviejų graikiškų žodžių santraukos: Ethnos – tauta + logosmokslas. Trumpai tariant, etnologija yra mokslas apie etnines bendruomenes (gentis, tautas, nacijas) ir jų kultūrą (medžiaginę buitį, papročius, tradicijas, gyvenimo būdą), jos raidos dėsningumus.

Žmonėms, kurie klausosi per radiją populiarių laidų apie tradicinę lietuvių kultūrą, galbūt susidaro įspūdis, kad etnologija – tik žmonių kuriamos mįslės, minklės, patarlės, dainos arba kalendorinių švenčių metu kokių nors seneliukų atliekami magiški veiksmai, burtai, Skaityti toliau