Žymos archyvas: Rasa Čepaitienė

Seime vyks Romualdo Ozolo 80-mečiui skirta konferencija (nuotraukos, video) (7)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Sausio 31 d. 11-16 val. Vilniuje Seimo Kovo 11-osios salėje (Seimo I rūmai) vyks Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, ilgamečio Lietuvos Seimo nario, filosofo Romualdo Ozolo 80-siosms gimimo metinėms skirta konferencija „Romualdas Ozolas – valstybės kūrėjas“. Konferencijos rengia Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija.

Konferencijoje dalyvaus ir pranešimus skaitys Romualdo Ozolo bendražygiai – Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Visi mes žali? (8)

Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

Ką atidengė skandalas dėl Nacionalinės meno ir kultūros premijos skyrimo rašytojui Mariui Ivaškevičiui?

Pirma, premija jam esą skiriama ne už romaną „Žali“, o už pastarųjų septynerių metų teatrinę veiklą, tačiau visuomenė juk „nacionalinę“ paprastai (ir pelnytai) supranta kaip apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus ir visų laureato darbų valstybinį pripažinimą ir įvertinimą. Jei tai būtų tik literatūrinė premija, paskirta ir teikiama rašytojų cecho kolegų, galėtume abejoti jų pasirinkimu, burbėti dėl skonio ar stiliaus suvokimo, bet vargu ar turėtume teisę piktintis pačiu sprendimu. Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Žvilgsnis į 2018-uosius. Tikrumo ilgesys (2)

Rasa Čepaitienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiame vis labiau virtualėjančiame pasaulyje tiktai mirtis vis dar lieka tuo, kas tikra. Mirtis, pasak išminčių, yra geriausias mūsų patarėjas – tik pažvelgęs į ją gali suprasti, kuriuo keliu toliau eiti.

Sausio 13-oji, nepaisant eilinės progos pasiginčyti dėl neužmirštuolės (jei simbolis per šiuos metus visuotinai neprigijo, toliau kelia susipriešinimą, gal būtų išmintinga pagaliau jo atsisakyti?) ir neišvengiamo tų dienų tragedijos ir didybės apsinešimo laiko dulkėmis ir ritualo rutina, kaskart atėjusi, mums vėl tai tyliai primena. Primena apie tikrumą. Tikrumą, kylantį iš bendrystės stovint tiesoje ir susikaupime, be baimės, kurį, atgavus Nepriklausomybę, vis labiau keitė nerimas, Skaityti toliau

Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo: Vaikų paklausa išaugs dar labiau (0)

Vaikai darželinukai | sam.lt nuotr.

17 pilietinių organizacijų kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis neišaiškintų, jog Baltarusijos pilietis turi teisę gyventi Lietuvoje vien dėl to, kad Danijoje susituokė su Lietuvos piliečiu. Tačiau Konstitucinis Teismas, kaip ir buvo galima tikėtis, visuomenės balsą ignoravo, tarp pasirašiusių buvo ir apie 100 iškilių Lietuvos piliečių. Viena jų – istorikė prof. Rasa Čepaitienė – įspėja: dabar bus tik blogiau.

„Iš esmės Konstitucinio Teismo išaiškinimas atveria kelią įvairioms šeimos ir santuokos sąvokos interpratacijoms, įskaitant ir poligamiją, kas jau atsirado Vokietijoje. Ten Konstitucinis Teismas išaiškino, kad poligamija neprieštarauja šalies Konstitucijai, Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Čingischanas Labanore (3)

Rasa Čepaitienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tai lyg elektros impulsas gaivinant. Tiesiai į širdį. Vėl ir vėl, kol lygi monitoriaus linija išsikreivins, įgys dailų besikartojantį piešinį. Kol kas daugiausia matyti tik keverzonės, keičiamos ilgų brūkščių. Mūsų visuomenė. Ar ji dar gyva po visų išmoningų ir primityvių, ilgalaikių ir vienadienių, gerai apgalvotų ar chaotiškų eksperimentų, kuriuos ant jos, ant gyvų žmonių kūnų ir sielų, išdarinėjo ir tebeišdarinėja be jokių nuskausminamųjų? Kas tas išprotėjęs Šešėlis baltu chalatu, prisikabinęs „gydytojo“ kortelę? Ar tai politikas, uoliai stumiantis nuošalyje nematomais liekančių lobistų sukurptą ir tik jiems naudingą Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Atiduok Tėvynei, ką privalai (34)

Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

– Jums užrišti juodą kaspinėlį? – teiraujasi gėlininkė, pamačiusi, kad išsirinkau dvi baltas rožes. Vėliau pasitikslina, – Ar einat į partizano laidotuves? Šiandien visą dieną kažkodėl daugiausia perka baltas gėles. Tai dėl jo?

Krūtinėje sušyla. Iš ryto TV reportaže matyta tuštoka universitetinė šv. Jonų bažnyčia kėlė nerimą, ar bus pakankamai susirinkusiųjų. Bet prieš vakarines mišias ji jau pilna, o sparčiai gausėjanti eilė nusidriekia per visą VU Didįjį kiemą. Žmonės po darbų renkasi pagerbti Tautos Didvyrį. Rimtis, susikaupimas, tyla. Veidai, veidai…, vienas kitas pažįstamas. Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Birželio sukilimui atminti (3)

Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

„Vienybė težydi“ – didelėmis baltomis raidėmis-kaladėlėmis šviečia užrašas Vilniuje prie Neries. Paskutiniai himno žodžiai, lyg malda-užkeikimas-priesakas… Ne šiaip sau, „vardan tos“. Sunkiausiai įvykdomas paliepimas, Kudirkos ir kitų to meto šviesuolių giliausias troškimas. Ko jau ko, o vienybės šioje tautoje šiandien nė su žiburiu neieškok. Veikiau priešingai – apkalbos, išmoningos patyčios, kandi kritika, pagieža, nepasitikėjimas, net neapykanta, gausiai liejama visai nepažįstamiems savo tautiečiams, nesivaržant reiškiama įnirtingai maigant klavišus, rečiau – iš padilbų gyvai. Skaityti toliau

Visuomenininkai siūlo pereiti prie mokymo valstybine lietuvių kalba visose Lietuvos mokyklose (8)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Visuomenininkai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir pasiūlė keisti LR Švietimo įstatymą taip, kad Lietuvos tautinių bendrijų bendrojo lavinimo mokyklose būtų pereita prie mokymo lietuvių kalba.

Piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ rašte teigiama, kad Lietuvos tautinių bendrijų mokyklose tebetęsiama sovietmečiu įdiegta ydinga kalbinės izoliacijos politika, dėl kurios jų absolventai negali lygiomis teisėmis konkuruoti su mokyklas valstybine mokomąja kalba baigusiais absolventais – tai didina tautinių mažumų socialinę atskirtį Lietuvos darbo rinkoje ir yra svari priežastis emigruoti. Skaityti toliau

Vilniaus forumas reikalauja, kad Lietuvos valdžia stabdytų lituanistikos žlugdymą (video) (10)

Konferencija „Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę“ | V. Sinicos nuotr.

Kovo 2 d. Lietuvos nacionalinio muziejuje įvyko visuomeninės organizacijos „Vilniaus forumas“ surengta konferencija „Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę“. Konferencijoje buvo perskaityti šeši pranešimai: Vytauto Rubavičiaus „Lituanistika – Lietuvių kultūra – Lietuvos valstybė“, Rasos Čepaitienės ir Dariaus Vilimo „Istorijos tyrimai – mokslui ar visuomenei?“, Artūro Judženčio „Įsipareigojimo ir atsakomybės Tautai“, Marijaus Šidlausko „Lietuvių literatūra ir vertybės“, Jūratės Laučiūtės Skaityti toliau

Konferencija „Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę“ (0)

Lietuvoje gausėja akivaizdaus lituanistikos žlugdymo apraiškų. Menkinamas lituanistikos tyrimų ir studijų statusas bei mažinamas jų finansavimas. Abitūros egzaminuose sudaromos sąlygos atsisakyti lietuvių literatūros. Tokiu būdu lituanistai – ir mokytojai, ir tyrėjai – visuomenėje praranda ir taip jau sumenkusį socialinį statusą bei prestižą. Jeigu ir toliau bus einama šia kryptimi, lituanistų gali ir visai nebereikėti…

Ruošiant politinę ir teisinę dirvą dvikalbystei šalies viešajame gyvenime įtvirtinti, faktiškai rengiamasi panaikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą. Siaurinama lietuvių kalbos viešojo vartojimo erdvė. Kalba stumiama į akademinio gyvenimo paribius. Dirbtinai stabdoma jos natūrali plėtra. Didėja pavojus, kad lietuvių kalbą, kaip sovietmečiu, vėl bus mėginama paversti tik buitinio vartojimo kalba.

Reaguodamas į šias tendencijas Vilniaus forumas rengia konferenciją

Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę

I dalis
Vytautas Rubavičius. „Lituanistika – Lietuvių kultūra – Lietuvos valstybė“
Rasa Čepaitienė, Darius Vilimas. „Istorijos tyrimai – mokslui ar visuomenei?“
Aušra Martišiūtė. „Lituanistika mokykloje: modernios, pasauliui atviros lietuvybės gairės“

II dalis
Marijus Šidlauskas. „Lietuvių literatūra ir vertybės“
Jūratė Laučiūtė. „Ar išlaikėme išbandymą laisve?“
Artūras Judžentis. „Įsipareigojimo ir atsakomybės Tautai“

Nuoširdžiai kviečiame ateiti pasiklausyti, o po to – apmąstyti ir paversti įsitikinimais bei veiksmais.

Būtina priešintis valdžios savivalei ir kurti lituanistikos gynimo sąjūdį. Kitaip valstybė liks be pamatų, o tauta – be savos kultūros.

Pridedame kalbininkų pareiškimą, atspindintį tikrąjį valstybės požiūrį į lituanistikos tyrimus:

http://www.propatria.lt/2018/02/kalbininkai-lietuvos-mokslo-taryba.html

 

R. Čepaitienė. „Nežinau“ (4)

Rasa Čepaitienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Čia kai kas piktinasi sesės Nijolės kalba, klausdami, kas bendro tarp Sausio 13-osios ir Garliavos įvykių?

Sausio 13-osios didvyriai žuvo už tai, kad Lietuva būtų laisva nuo svetimos valdžios, nuo valstybės vykdomo teroro prieš savo piliečius, nuo kitaminčių persekiojimo, nuo melo, nuo neteisingumo, nuo veidmainystės, nuo privilegijuotiesiems ir visiems likusiems taikomų dvejopų standartų. Už tai, kad jos vaikai gyventų ramiai, saugiai ir sočiai.

Garliavoje valstybės vardu prieš paimamą mergaitę ir taikius protestuotojus buvo panaudotas perteklinis smurtas. Tai nustatė parlamentinė komisija, kurioje dirbo geriausi Skaityti toliau

R. Čepaitienė. „Vanagaitės skandalas“ – pabaiga ar tęsinys? (7)

Rasa Čepaitienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Diskusijos apie Antrąjį pasaulinį karą, Holokaustą, kolaboravimą ir pasipriešinimą Vidurio ir Rytų Europai yra ir dar, matyt, ilgai liks vienos skausmingiausių. Sovietinės Holokausto marginalizacijos bei oficialiosios propagandos, skelbusios antitarybinius „buržuazinius nacionalistus“ kriminaliniais nusikaltėliais ir nacių pagalbininkais, atgarsiai svarstant šitas temas tebekelia sunkumų ir konfliktų. Daugeliui istorikų liekant ištikimiems įsivaizdavimui, kad jų darbas yra tik korektiški moksliniai tyrimai, bet ne savo pasiekimų sklaida visuomenei jai suprantama kalba, kaip ir oficialiojoje atminties Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Lukiškių aikštė kaip vidinės kolonizacijos atspindys (8)

Rasa Čepaitienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas, perskaitytas 2017 m. lapkričio 17 d. mitinge Vyčio paminklui Lukiškių aikštėje Vilniuje apginti

Lukiškių aikštės tvarkymo epopėja, nedovanotini užsitęsusi per visą Nepriklausomybės laikotarpį, ir jos dalinis rezultatas, neseniai atvertas mums po aikštės rekonstrukcijos, liudija, kad tiek jos tvarkytojams, tiek ir daliai visuomenės tebėra sunku suvokti šios ypatingos vietos reikšmę ir paskirtį. Kas gi buvo padaryta su aikšte? Skaityti toliau

Visuomenininkai reikalavo Vyčio monumento statybų Lukiškių aikštėje (nuotraukos, video) (27)

Visuomenininkų mitingas dėl Vyčio | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 17 d. Vilniaus Lukiškių aikštėje visuomeninis susivienijimas „TALKA Kalbai ir Tautai“ kartu su su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga surengė mitingą „Mes be Vyčio nenurimsim“. Į mitingą susirinko daugiau nei pusė tūkstančio žmonių.

Mitingo dalyviai reikalavo vykdyti Seimo sprendimą dėl Vyčio monumento statybų Vilniaus Lukiškių aikštėje ir pasmerkė Kultūros ministerijos daromas kliūtis šiam visuomenės ir Seimo sprendimui įgyvendinti. Skaityti toliau

Vyks R. Čepaitienės ir Ž. Mikailienės knygos apie paveldą „Pasaulis prasideda čia“ pristatymas (0)

R.Cepaitienes knyga Pasaulis prasideda čiaLapkričio 10 d., 18 val. Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje (Žirmūnų g. 6). vyks Lietuvos istorijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos, profesorės Rasos Čepaitienės ir istorikės dr. Živilės Mikailienės knygos „Pasaulis prasideda čia: paveldo ugdymo principai mokyklinio amžiaus vaikams“ pristatymas.

„Džiugina ypač didelis autorių dėmesys interpretaciniam paveldo aspektui, kurio įgūdžių stokoja su mokyklinio amžiaus vaikais dirbantys suaugusieji. (…) Mokykliniai vadovėliai ilgą laiką buvo (o istorijos disciplinos ‒ išliko iki šiol) infantilia enciklopediška Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius (30)

Rasa Cepaitiene_youtube.com

Žuvusiems nereikia apgynimo. Už juos kalba jų nuveikti darbai. Jo reikia mums, gyviesiems. Jei vis dar jaučiamės kartu šioje žemėje gyvenančia bendro likimo ir istorinio pasakojimo vienijama garbinga tauta.

Praeities įvykių ir asmenybių vertinimai, kad ir kokie jie būtų, niekuomet nėra neutralūs, atsieti nuo dabarties. Priešingai, jie nukreipti ne tik į dabartį, bet ir į ateitį. Tad ką mums byloja eilinis R.Vanagaitės, kaip ir kitų priešiškų valstybių informacinio karo kareivių, išpuolis prieš istorinę tiesą. Į ką jis nukreiptas? Skaityti toliau

Lietuvos rusų dramos teatre bus paminėtas Lietuvių konferencijos 100-metis (0)

Lietuvos rusų dramos teatras | Wikipedia.org nuotr.

Rugsėjo 19 d. 13 val., antradienį,  Vilniuje Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) Didžiojoje salėje bus paminėtas 1917 metų Lietuvių konferencijos Vilniuje šimtmetis. 

„Lietuvių konferencija Vilniuje buvo vienas pirmųjų ir esminis žingsnis Lietuvos kelyje į laisvą nuo imperijų priespaudos modernią tautinę valstybę, XIX amžiaus tautinio sąjūdžio kulminacija, atvedusi mus į Vasario 16-ąją. Teatras jaučia pareigą paminėti šį įvykį tame pačiame istoriniame pastate, kuriame ir įvyko Lietuvių konferencija. Skaityti toliau

Mokslų akademijoje vyks konferencija apie J.Marcinkevičių ir pastangas išsaugoti valstybinį mąstymą (1)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 7 dieną, 11 valandą, metų pradžioje susikūręs Vilniaus forumas, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje rengia konferenciją „Justino Marcinkevičiaus nuvainikavimas: kovos su „tarybine lietuvybe“ istorinis kontekstas ir politinė prasmė“.

Konferencija rengiama reaguojant į metų pradžioje viešojoje erdvėje suaktyvėjusį Justino Marcinkevičiaus asmens ir apskritai lietuvybės puoselėjimo pastangų sovietmečiu niekinimą. Kovo 11 dieną konferencijos organizatoriai paskelbė daugiau nei 180 žinomų Sąjūdžio kūrėjų, signatarų, rezistentų, mokslininkų ir kultūros veikėjų pasirašytą viešą laišką, kuriame išdėstė pagrindines nuostatas šiuo klausimu. Skaityti toliau

Kelionė po Lietuvą laiku – vietos dvasios beieškant (0)

Vrublesvkių biobliotekos nuotr.

Kovo 26 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje pristatomas straipsnių rinkinys „Vietos dvasios beieškant“. Jo sudarytoja prof. dr. Rasa Čepaitienė ir bendraautoriai doc. dr. Rūta Šermukšnytė bei doc. dr. Feliksas Ackermanas (Felix Ackermann) kvies diskutuoti keliant aktualius klausimus, kaip mums pavyksta prisijaukinti vietos dvasios sąvoką, kokių problemų kyla įsisavinant sovietinį paveldą bei kodėl Lukiškių kalėjimas laikytinas XX a. Vilniaus istorijos mikrokosmosu? Renginį ves Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė. Skaityti toliau